|
Gerbiami klientai ir partneriai,
Nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojo svarbūs Gyventojų pajamų mokesčio ir Pelno mokesčio įstatymo pakeitimai, atnešantys reikšmingų pokyčių pozityviųjų pajamų apmokestinimo ir palūkanų atskaitymo srityse.
Pozityviųjų pajamų apmokestinimas
Įstatymų pakeitimais iš esmės pakeičiamas pozityviųjų pajamų (t. y. kontroliuojamo užsienio vieneto tam tikrų pajamų) apmokestinimo modelis Lietuvoje ir praplečiama šiuo metu taikomų pozityviųjų pajamų apmokestinimo taisyklių taikymo apimtis. Naujosiomis taisyklėmis siekiama didinti prevenciją tais atvejais, kai Lietuvos įmonės ar nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamos perkeliamos į kontroliuojamuosius užsienio apmokestinamuosius vienetus ar tam tikras Lietuvos įmonių nuolatines buveines, įregistruotas ar kitaip organizuotas mažesnio apmokestinimo lygio valstybėse. Skaityti plačiau »
Ribojimai palūkanų sąnaudų pripažinimui
Nuo šių metų taip pat įvedami nauji palūkanų priskyrimo sąnaudoms ribojimai įmonėms, priklausančioms vienetų grupei ar turinčioms kitų susijusių vienetų. Taip siekiama užkirsti kelią pelno perkėlimui, vykstančiam dėl pelną mažinančių palūkanų mokėjimų tarp įmonių grupės narių, ir skatinti didesnį verslo finansavimą naudojant nuosavą kapitalą. Skaityti plačiau »
POKYČIAI POZITYVIŲJŲ PAJAMŲ APMOKESTINIMO SRITYJE
Kam taikoma
Iki šiol pozityviųjų pajamų apmokestinimo taisyklių taikymo apimtis buvo siauresnė. Dabar taisyklės taikomos ne tik nuolatiniams Lietuvos gyventojams ir Lietuvos įmonėms, kurie kontroliuoja užsienio vienetus, bet ir Lietuvos įmonėms, turinčioms nuolatines buveines užsienio valstybėse, kurių pajamos neįtraukiamos į pelno mokesčio bazę Lietuvoje. Pagal naujas taisykles, kontroliuojamuoju užsienio vienetu nuo šiol bus laikomi visi užsienio vienetai, kuriuose Lietuvos įmonė arba nuolatinis Lietuvos gyventojas vienas arba kartu su susijusiais asmenimis paskutinę to užsienio vieneto mokestinio laikotarpio dieną tiesiogiai arba netiesiogiai valdo daugiau kaip 50 % akcijų (dalių, pajų), balsavimo teisų ar teisių į paskirstytinojo pelno dalį arba išimtinių teisių jas įsigyti.
Taikymo sąlygos
Įsigaliojusiais pakeitimais nustatytos naujos, individualaus vertinamojo pobūdžio sąlygos, kurias tenkinus, pozityviosios pajamos būtų įtraukiamos į kontroliuojančio asmens (Lietuvos įmonės arba nuolatinio Lietuvos gyventojo) pajamas ir atitinkamai apmokestinamos pelno arba gyventojų pajamų mokesčiu. Tuo iš esmės buvo atsisakyta užsienio valstybių arba zonų, kuriose įregistruotiems ar kitaip organizuotiems vienetams iki šiol taisyklės buvo netaikomos, ir užsienio verslo organizavimo formų, kurioms taisyklės buvo taikomos, sąrašų. Taigi, nuo šiol pozityviosios pajamos yra apmokestinamos, tik jeigu:
- kontroliuojamasis vienetas yra įregistruotas ar kitaip organizuotas tikslinėje teritorijoje; arba
- kontroliuojamojo vieneto pasyviosios pajamos viršija 1/3 visų šio kontroliuojamojo vieneto mokestinio laikotarpio pajamų; ir
- kontroliuojamojo vieneto faktinis pelno mokestis, apskaičiuotas nuo šio kontroliuojamojo vieneto pajamų pagal toje užsienio valstybėje taikomas pelno mokesčio ar jam tapataus mokesčio taisykles, yra mažesnis negu 50 % faktinio pelno mokesčio, kuris būtų apskaičiuotas nuo šio kontroliuojamojo vieneto pajamų pagal Pelno mokesčio įstatymo nuostatas.
Taikymo išimtys
Pozityvios pajamos nebus apmokestinamos tais atvejais, kai kontroliuojamasis vienetas, atitinkantis nurodytas 2-ą ir 3-ią sąlygas, vykdo faktinę ekonominę veiklą užsienio valstybėje, t.y. turi darbuotojų ir naudoja turtą faktinei ekonominei veiklai užtikrinti valstybėje, kurioje jis įregistruotas ar kitaip organizuotas. Aptarta išimtis nebus taikoma, jei kontroliuojamasis užsienio vienetas įregistruotas ar kitaip organizuotas tikslinėje teritorijoje.
Pozityvių pajamų apskaičiavimas
Į pozityviąsias įtraukiamos tik kontroliuojamojo užsienio vieneto pasyviosios pajamos. Pasyviosios pajamos suprantamos kaip:
- palūkanos ir kitos iš finansinio turto gaunamos pajamos;
- honorarai ir bet kurios kitos pajamos iš intelektinės nuosavybės;
- pajamos iš paskirstytinojo pelno (įskaitant iš kitų vienetų gautus dividendus ir nuolatiniam Lietuvos gyventojui paskirstytus, bet neišmokėtus dividendus) ir akcijų (dalių, pajų), balsavimo teisių ar teisių į paskirstytinojo pelno dalį arba išimtinių teisių jas įsigyti perleidimo pajamos;
- pajamos iš draudimo ir finansinių paslaugų teikimo veiklos;
- vienetų, kurie gauna su prekių tiekimu ir paslaugų teikimu susijusių pajamų iš prekių ir paslaugų, įsigytų iš susijusių asmenų ir jiems parduotų, nesukurdami pridėtinės ekonominės vertės arba sukurdami nedidelę pridėtinę ekonominę vertę, pajamos.
Pozityviosios pajamos, įskaitomos į kontroliuojančios Lietuvos įmonės ar nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamas paskutinę kontroliuojamojo užsienio apmokestinamojo vieneto mokestinio laikotarpio dieną proporcingai tos Lietuvos įmonės arba nuolatinio Lietuvos gyventojo valdomų akcijų (dalių, pajų), balsavimo teisių ar teisių į paskirstytinojo pelno dalį arba išimtinių teisių jas įsigyti skaičiui.
KEIČIASI PALŪKANŲ ATSKAITYMĄ RIBOJANČIOS TAISYKLĖS
Kam taikoma
Nauji apribojimai bus taikomi visoms įmonėms, priklausančioms įmonių grupei ar turinčioms susijusių įmonių.
Kartu su naujomis palūkanų atskaitymą ribojančiomis taisyklėmis yra praplečiamas ir įmonių grupės apibrėžimas, įtraukiant ir įmones, valdomas netiesiogiai, bei bendroves, kuriuose patronuojančioji įmonė tiesiogiai arba netiesiogiai valdo daugiau kaip 25 % balsavimo teisių ar teisių į paskirstytinojo pelno dalį arba išimtinių teisių jas įsigyti (t. y. ne tik akcijų, dalių ir pajų).
Taikymo išimtys
Palūkanų atskaitymą ribojančios taisyklės išimtinai nebus taikomos finansų įstaigoms ir draudimo įmonėms, taip pat palūkanoms dėl paskolų, skirtų ilgalaikiams viešosios infrastruktūros projektams. Naujos taisyklės taip pat nebus taikomos palūkanoms dėl sandorių, kurie sudaryti iki 2019 m. sausio 1 d., išskyrus atvejus, kai po 2019 m. sausio 1 d. pakeičiamos tokių sandorių sąlygos dėl sandorio trukmės ir / ar sumos.
Įtvirtinti apribojimai
Įmonė galės atskaityti tik tokias palūkanų sąnaudas, kurios:
- neviršija palūkanų pajamų; ir
- viršija palūkanų pajamas, bet toks perviršis nėra didesnis už nustatytą ribą:
- 30 % vieneto EBITDA (pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją); arba
- 3 000 000 eurų.
Taisyklių taikymas įmonių grupėms
Jeigu bendrovė priklauso įmonių grupei, palūkanų sąnaudos turės būti apskaičiuojamos bendrai visoms tos įmonių grupės Lietuvos įmonėms ir užsienio įmonių nuolatinėms buveinėms Lietuvos Respublikoje (išskyrus finansų įstaigas ir draudimo įmones).
Kiek palūkanų bus galima atskaityti? Jeigu įmonių grupės narių bendra palūkanų sąnaudų, viršijančių palūkanų pajamas, suma bus mažesnė už nustatytą ribą arba lygi nustatytai ribai, visos grupės įmonės galės atskaityti visas palūkanų sąnaudas, viršijančias palūkanų pajamas.
Kaip bus apskaičiuojama atskaitomų palūkanų dalis? Kiekvienos grupės įmonės atskaitoma palūkanų sąnaudų dalis bus apskaičiuojama proporcingai, atsižvelgiant į tos įmonės palūkanų sąnaudų dalį visos grupės palūkanų sąnaudose.
Taisyklių taikymas konsoliduotoms grupėms
Bendrovės, kurių finansinės ataskaitos įtrauktos į įmonių grupės konsoliduotąsias finansines ataskaitas ir kurių nuosavo kapitalo ir viso turto santykis nėra daugiau negu 2 procentiniais punktais mažesnis už atitinkamą įmonių grupės santykį, nustatomą pagal įmonių grupės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų duomenis, turės galimybę be apribojimų atskaityti visas palūkanų sąnaudas, viršijančias palūkanų pajamas.
Kiti reikšmingi pakeitimai pelno mokesčio srityje
Nuo šių metų praplečiamas bendrosios kovos su piktnaudžiavimu taisyklės taikymas, taip siekiant apriboti galimybę naudotis pelno mokesčio lengvatomis ir apmokestinimo išimtimis tais atvejais, kai siekiama mokestinės naudos, ir tai yra pagrindinis arba vienas iš pagrindinių darinio (t. y. sandorio, ūkinės operacijos ar pan.) ar kelių darinių tikslų. Iki šiol aptariama taisyklė buvo taikoma tik lengvatiniams iš užsienio apmokestinamųjų vienetų gaunamiems ir užsienio vienetams išmokamiems dividendams. |
