Mokesčių teisės aktų naujienos

Pridėtinės vertės mokestis

a) Priimtas Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo reglamentuojama smulkiojo verslo schema (SVS) ir keičiamos nuostatos, susijusios su registravimusi PVM mokesčių mokėtojais.

Šis pakeitimas aktualus smulkiajam verslui ir atliepia ES direktyvos siekį sumažinti jam tenkančią administracinę naštą. Įstatymo pakeitimas numato, jog visi apmokestinamieji asmenys privalės registruotis PVM mokėtojais, jei per praėjusius kalendorinius metus ir einamuosius metus planuojama viršyti arba yra viršyta 45 000 eurų riba. Apmokestinamasis asmuo, įsiregistravęs kaip SVS naudotojas kitose ES valstybėse narėse, gali neapmokestinti PVM tiekimo prekių ir (arba) paslaugų tose valstybėse narėse, kuriose jis nėra įsisteigęs, jei jo metinė apyvarta neviršija tų valstybių narių nustatytos nacionalinės ribos. Taip pat, jei jo metinė apyvarta visoje ES per praėjusius kalendorinius metus neviršijo 100 000 eurų be PVM. Be kita ko, šiuo pakeitimu yra patvirtintas SVS režimas Lietuvoje, kuris numato,  kad apmokestinamajam asmeniui gali atsirasti prievolė registruotis PVM mokėtoju, jei jis įsigyja tam tikras paslaugas iš kitų ES valstybių narių pagal atvirkštinio apmokestinimo mechanizmą. Taip pat ši prievolė gali kilti ir teikiant tam tikras paslaugas kitoms ES valstybėms narėms, kai pagal PVM įstatymą paslaugų suteikimo vieta laikoma kita valstybė narė.

Virtualiai teikiamų paslaugų apmokestinimas persikelia į pirkėjų – fizinių asmenų valstybes, todėl Lietuvos asmenims gali tekti mokėti PVM kitose valstybėse.

Pakeitimai įsigalios nuo 2025 m. gegužės 1 d. Tuo tarpu vertinant, ar einamaisiais kalendoriniais metais nėra viršyta 45 000 Eur riba, bendra atlygio už vykdant ekonominę veiklą šalies teritorijoje patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma skaičiuojama nuo 2025 m. sausio 1 d.

Svarbu paminėti, kad Lietuvos apmokestinamieji asmenys smulkiojo verslo schemų kitose valstybėse narėse, taikymo tikslais, jiems mokesčio administratoriaus suteiktus identifikacinius PVM numerius su žymeniu „EX“ numerio pabaigoje gali naudoti iki 2025 m. balandžio 30 d.

Kitos teisės aktų naujienos

a) Priimtas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie finansų ministerijos (VMI) viršininko įsakymo pakeitimas dėl sumokėtų akcizų grąžinimo dėl anglies dioksido dedamosios.

Esminis pakeitimas –  sumokėtų akcizų grąžinimo taisyklės buvo papildytos atskiru akcizų grąžinimo pagrindu tiems atvejams, kai už energinius produktus, kuriems turėjo būti pritaikyta anglies dioksido dedamosios akcizų lengvata, anglies dioksido dedamoji buvo sumokėta Lietuvos Respublikoje.

b) Priimtas VMI viršininko įsakymo dėl asmenų, turinčių teisę įsigyti akcizais apmokestinamų prekių su akcizų lengvata, registravimo taisyklių pakeitimas.

Nustatoma, kad registruoto asmens identifikacinis numeris pagal kitų institucijų išduotus dokumentus, suteikiančius teisę įsigyti akcizais apmokestinamų prekių su akcizų lengvata suteikiamas per 1 darbo dieną nuo informacijos iš kitos institucijos gavimo dienos. Ši nuostata taikoma asmenims, kurie tiekia etilo alkoholį ir yra įtraukti į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos sąrašus bei asmeniui, tiekiančiam denatūruotą etilo alkoholį, kuris yra pripažintas neapmokestinamu. Be to, šiems subjektams ir kvapiųjų medžiagų naudotojams numatytos naujos identifikacinių numerių sudarymo taisyklės.

c) Priimti su banderolėmis susijusių teisės aktų pasikeitimai.

  1. Nuo 2025 m. sausio 9 d. patvirtinti nauji banderolių rūšių kodai, kurie bus naudojami pildant naujo pavyzdžio banderolių pagaminimo paraiškas VMI Akcizų informacinėje sistemoje.
  2. Nuo 2025 m. kovo 1 d. įsigaliojo nauji banderolių, skirtų ženklinti etilo alkoholį ir alkoholinius gėrimus, ir kai kurių apdoroto tabako bei kaitinamojo tabako banderolių pavyzdžiai ir kainos. VMI nuo šiol išduos šio pavyzdžio banderoles ir už jas ūkio subjektai turės mokėti naujomis kainomis. Asmenys, prekiaujantys etilo alkoholiu ir alkoholiniais gėrimais, apdorotu tabaku ar kaitinamuoju tabaku, paženklintais 2019–2025 metais galiojusio pavyzdžio banderolėmis, 2027 m. kovo 1-2 dienomis turės inventorizuoti tokiomis banderolėmis paženklintas prekes ir inventorizacijos aktus pateikti VMI. Taip inventorizuotomis prekėmis asmenys galės prekiauti neribotą laiką.
  3. Nuo 2025 m. liepos 1 d. nustatyta pareiga teikiant banderolių, kuriomis paženklintos cigaretės, panaudojimo ataskaitas, papildomai nurodyti cigarečių kiekį pakuotėje (vnt.).

VMI skelbiamų mokesčių įstatymų komentarų bei leidinių naujienos, muitinės skelbiamos naujienos

a) Patikslintas Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio komentaras dėl mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties.

Priimti komentaro pakeitimai, kuriais centrinis mokesčių administratorius paaiškina, kad už ilgesnį nei 3 metų laikotarpį mokestį apskaičiuoti ar perskaičiuoti turi teisę tik mokesčių administratorius, kai:

1) mokestis perskaičiuojamas dėl apmokestinamojo pelno sumažinimo dėl investicinio projekto; arba

2) Lietuvos vienetui ar nuolatinei buveinei taikomas 6 procentų pelno mokesčio tarifas už gautas pajamas iš turto naudojimo, pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn, jeigu pajamas už perleidimą gauna ir visas išlaidas patiria tik jį sukūręs vienetas bei turtas saugomas pagal autorių teises ir atitinkantis patentabilumo kriterijus.

b) Papildytas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo komentaras dėl pajamų, gautų užsienyje, dvigubo apmokestinimo.

Nuolatinis Lietuvos gyventojas, per investicinę sąskaitą gavęs pajamų iš užsienio valstybės, kurioje jau buvo sumokėtas pajamų mokestis ar jam tapatus mokestis, gali pasinaudoti dvigubo apmokestinimo išvengimo mechanizmu.

Jeigu pajamos gautos iš užsienio valstybės, kuri nėra įtraukta į tikslinių teritorijų sąrašą („mokesčių rojų”), tuomet Lietuvoje mokėtinas pajamų mokestis yra mažinamas užsienio valstybėje sumokėto pajamų mokesčio ar jam tapačios sumos dydžiu. Šis sumažinimas taikomas tik tai pajamų daliai, kuri buvo gauta per investicinę sąskaitą.

c) VMI pateikė paaiškinimą dėl investicinės sąskaitos režimo taikymo investuojant per tarpininkus ir investuojant sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

VMI išplėtė investicinės sąvokos paaiškinimą. Investuojant per finansų maklerio įmonę asmuo deklaracijoje turėtų nurodyti asmeninę pinigų sąskaitą, matomą finansų maklerio apskaitos sistemoje. Ši sąskaita turi unikalų numerį (ne IBAN numeris), kuris turėtų būti nurodytas metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje. Jeigu pas tarpininkus gyventojui sukuriama jo kliento paskyra, deklaruodamas investicinę sąskaitą, gyventojas turėtų nurodyti jo kliento profilio duomenis. Tokia tvarka galioja investuojant tiek per Lietuvos, tiek per užsienio finansų maklerio įmones. Šiuo atveju Interactive Brokers ir Revolut sąskaitos atitiks investicinės sąskaitos režimą. Jeigu lėšos pervedamos iš vienos investicinės sąskaitos į kitą – jos nebus apmokestinamos. Tačiau, jeigu lėšos yra išmokamos iš investicinės sąskaitos į asmeninę – tuomet gaunama grąža yra apmokestinama.

Tuo tarpu jeigu investicine sąskaita naudojasi abu ar vienas iš sutuoktinių už mokestinių prievolių įvykdymą yra atsakingas tas asmuo, kuriuo vardu yra įregistruotas investicinis sąskaitos režimas, kadangi vienos sąskaitos įregistruoti du asmenys negali. Be kita ko, jeigu investicinės sąskaitos režimu naudojasi abu sutuoktiniai jie gali apskaičiuoti apmokestinamąsias pajamas atskirai arba apskaičiuoti apmokestinamąsias pajamas bendrai, pagal sutuoktinių proporcijas.

d) VMI išaiškino apvalinimo taisyklių taikymą.

Atsižvelgiant į tai, kad buvo priimtas Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais sumų apvalinimo įstatymas, VMI priėmė Pelno mokesčio įstatymo komentaro ir PVM įstatymo komentaro pakeitimus. Esminiai pakeitimai yra šie:

1) Pirkėjui atsiskaitant už prekes ir (ar) paslaugas grynaisiais pinigais, ūkio subjektas bendrą mokėtiną sumą privalo apvalinti iki artimiausio 5 euro centų kartotinio.  Apvalinama bendrosiomis matematikos taisyklėmis, kai suma baigiasi 1 ar 2 euro centais, apvalinama į mažesnę pusę iki 0. kai bendra mokėtina suma baigiasi 3, 4, 6 ar 7 centais – apvalinama iki 5, o kai bendra mokėtina suma baigiasi 8 arba 9 euro centais, apvalinama į didesnę pusę iki 10;

2) Kai bendra mokėtina suma už vienu metu grąžinamas prekes, įsigyjamas ar parduodamas prekes (paslaugas) yra mažesnė nei 5 euro centai, apvalinimas netaikomas, išskyrus c) punkte nurodytą atvejį;

3) Kai už vienu metu įsigyjamas prekes (paslaugas) atsiskaitoma grynaisiais pinigais ir kitomis mokėjimo priemonėmis, apvalinama tik grynaisiais pinigais mokama sumos dalis ir tik tada, kai ji mokama paskiausiai.

4) Nuo 2025 m. gegužės 1 d., kai galutinė už vienu metu įsigyjamas prekes (paslaugas) apskaičiuota suma (su PVM) apvalinama, laikoma, kad prekių (paslaugų) apmokestinamoji vertė yra prekių (paslaugų) vertė (išskyrus patį PVM), apskaičiuota iki suapvalinant. Vadinasi, kai vienu metu įsigyjama viena / kelios prekės ar paslaugos, kurios įforminamos kasos aparato kvitu ar PVM sąskaita faktūra ir už kurias atsiskaitoma grynaisiais pinigais, tai galutinė mokėtina suma už šias prekes ar paslaugas apvalinama pagal aukščiau nurodytas taisykles, tačiau prekių ar paslaugų apmokestinamoji vertė, nuo kurios apskaičiuojamas PVM, nėra apvalinama ir todėl PVM skaičiavimui apvalinimas įtakos neturi.

5) Pelno mokesčio kontekste, vieneto apskaitoje užregistruota pirkėjų atsiskaitymų grynaisiais pinigais apvalinimo suma pripažįstama pajamų padidėjimu arba sumažėjimu dėl apvalinimo. Jei vieneto darbuotojas už vieneto reikmėms perkamas prekes (paslaugas) atsiskaito grynaisiais pinigais, tai pinigų sumokėjimą patvirtinančiame apskaitos dokumente (pvz., kasos aparato kvite, grynųjų pinigų priėmimo kvite, kasos pajamų orderyje) nurodyta apvalinimo suma didinami arba mažinami vieneto leidžiami atskaitymai.

Kitos mokesčių naujienos

a) Europos Sąjungos Taryba 2025 m. kovo 11 d. priėmė ViDA (The VAT in the Digital Age) reformas, kurios apima dideles PVM taisyklių naujoves.

ViDA tikslas – sumažinti PVM atotrūkį, kuris 2022 m. sudarė 89 mlrd. eurų, didinant PVM ataskaitų teikimo ir reikalavimų laikymosi efektyvumą. Elektroninių sąskaitų faktūrų įvedimu ir skaitmeninių ataskaitų teikimo privalomumu nuo 2030 m. siekiama užkirsti kelią PVM sukčiavimui ir užtikrinti teisingą konkurenciją.

Pagrindiniai pokyčiai apima privalomą elektroninių sąskaitų faktūrų išrašymą vidaus sandoriams ir privalomą skaitmeninį B2B sandorių ataskaitų teikimą. Be to, bus stiprinama vieno langelio sistema (OSS), kuri supaprastins PVM deklaracijas įmonėms, veikiančioms keliose ES šalyse.

Valstybės narės ViDa keliamus reikalavimus į nacionalinius aktus turės perkelti etapais – pirminiai nežymūs teisės aktų patikslinimai, susiję su OSS sistema turi būti priimti iki 2027 m. sausio 1 d., o iki 2028 m. liepos 1 d. turės įsigalioti pagrindiniai vienkartinės PVM registracijos elementai bei turės būti priimtas naujas reglamentavimas apimantis platformas, kurios skirtos trumpalaikėms apgyvendinimo nuomos ar keleivių vežimo paslaugoms teikti. Platformoms skirtas ViDa įgyvendinimas gali būti atidėtas iki 2030 m. sausio 1 d.. O iki 2030 m. liepos 1 d. turės būti įgyvendintos skaitmeninių ataskaitų teikimo reikalavimo priemonės, kurios labiausiai paveiks įmones, vykdančias tarpvalstybinį B2B tiekimą.

Kaimyninės šalys – Lenkija ir Latvija – jau informavo verslo subjektus apie artėjantį elektroninių sąskaitų faktūrų išrašymo privalomumą bei aiškiai nurodė, nuo kada šis reikalavimas įsigalios. Tuo tarpu Lietuvoje kol kas trūksta oficialios komunikacijos šiuo klausimu. Visgi svarbu atkreipti dėmesį, kad verslui reikalingas pakankamas laiko tarpas pasiruošti pokyčiams.

b) Europos Sąjungos Taryba 2025 m. kovo 11 d. pasiekė politinį susitarimą dėl DAC9.

Taryba pasiekė politinį susitarimą dėl Direktyvos 2011/16/ES dėl administracinio bendradarbiavimo mokesčių srityje (DAC9) pakeitimo. Šiuo pakeitimu, kuriuo įgyvendinama 2 ramsčio (Pillar 2) direktyva, nustatoma centralizuota informacijos keitimosi sistema, kuria supaprastinama tarptautinių įmonių grupių įpareigojimai teikti paraiškas. Tai leis įmonėms pateikti vieną papildomą mokesčių informacijos deklaraciją centriniu lygmeniu. Taip pat DAC9 siekia užtikrinti visuotinį minimalų apmokestinimo lygį (15 proc.) tarptautinėms įmonių grupėms ir didelėms nacionalinėms grupėms ES.

Valstybės narės turi perkelti direktyvą į nacionalinius teisės aktus iki 2025 m. gruodžio 31 d., o tarptautinės įmonės turėtų pateikti pirmąją mokesčių informacijos deklaraciją iki 2026 m. birželio 30 d.

c) VMI atsakė į klausimus, susijusius su nuomonės formuotojų (influencerių) veikla.

Atsiskaitymai už nuomonių formuotojų (influencerių) natūra ar pinigais bus apmokestinami GPM ir PVM (jeigu jis yra PVM mokėtojas). Būtinos išlaidos, skirtos paslaugai teikti (pvz. patalpų nuoma, fotografų, stilistų, makiažo specialistų ir kt. paslaugos) gali būti priskiriamos leidžiamiems atskaitymams, jeigu yra pagrįstos teisės aktus atitinkančiais dokumentais.

Tuo atveju, jeigu nuomonės formuotojas kontroliuoja tik vieną juridinį asmenį, jo pajamos nesumuojamos su fizinio asmens pajamomis, gautomis pagal individualios veiklos pažymą. Tačiau, jei nuomonės formuotojas yra sudaręs civilinių paslaugų sutartį su mažąja bendrija, pajamos sumuojamos su individualios veiklos pajamomis. Jei nuomonės formuotojas kontroliuoja daugiau nei vieną juridinį asmenį, pajamos sumuojamos, nebent įrodoma, kad jų veikla nėra to paties pobūdžio ir jie neveikia vienas kito naudai.

Teismų praktikos naujienos

a) Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos naujienos

Atkreipiame dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) 2025 m. I ketvirčio suformuotą praktiką mokestiniuose ginčuose, kuriuose buvo priimti galutiniai teismo sprendimai ir pateikiamas esminis mokesčių teisės aktų nuostatų aiškinimas.

  1. LVAT 2025 m. kovo mėn. išnagrinėtoje byloje nustatė, kad VMI panaudota nekilnojamojo turto vertintojo konsultacinė išvada yra pakankamas įrodymas, siekiant nustatyti dirbtinai sumažintą sandorio tarp susijusių asmenų kainą bei, kad VMI pagrįstai pripažino skirtumą tarp sandorio ir tikrosios rinkos kainos, fizinių asmenų pajamomis natūra. Byloje kilo ginčas, dėl to, kad bendrovė pardavė vienintelės akcininkės sutuoktiniui butą už kainą, dvigubai mažesnę nei rinkos kaina. VMI mokestinio patikrinimo metu, pasitelkė nekilnojamojo turto vertintoją, tačiau turto vertintojui atvykus į buto vietą, savininkai nesuteikė galimybės patekti į butą, dėl to turto vertintojas pateikė konsultacinę išvadą, kurioje nurodė, jog buto rinkos kaina galėjo siekti kone dvigubai daugiau nei pardavimo kaina. Be kita ko, siekdama pagrįsti konsultacinę išvadą, VMI rėmėsi ir nekilnojamojo turto pardavimo Vilniuje kainomis, skelbiamomis viešoje erdvėje. LVAT konstatavo, kad bendrovė nesiekė bendradarbiauti ir sudaryti sąlygas gauti turto vertintojo ataskaitą, dėl to VMI pagrįstai vadovavosi gauta išvada bei pažymėjo, kad mokesčių mokėtojas turėjo galimybę pats atlikti nepriklausomą turto vertinimą ir pateikti geriau pagrįstą turto vertinimo išvadą, bet šia galimybe nepasinaudojo. Tuo tarpu, dėl apelianto pateikto savo kainos skaičiavimo, LVAT pažymėjo, kad turto vertinimą turi atlikti išimtinai tam kompetenciją turintis asmuo, todėl ne specialisto pateiktais skaičiavimais remtis nėra pagrindo. Taigi, LVAT konstatavo, kad VMI pagrįstai pripažino, jog buto pardavimo kaina yra beveik 2 kartus mažesnė už rinkos kainą ir ši kaina sumažinta dirbtinai, siekiant mokestinės naudos, todėl padidino bendrovės apmokestinamojo pelno bazę.

Be to, LVAT konstatavo, kad pardavus butą už mažesnę nei rinkos kainą, akcininkė ir jos sutuoktinis gavo pajamų, kurios pripažintinos pajamomis natūra pagal GPM įstatymo 9 straipsnį. Pagal GPM įstatymo 22 straipsnį tokios pajamos priskiriamos A klasės pajamoms, nuo kurių GPM apskaičiuoti ir sumokėti turi Bendrovė, GPM įstatymo 23 straipsnyje nustatyta tvarka.

  1. LVAT 2025 m. sausio mėn. išnagrinėtoje byloje nustatė, kad MAĮ 69 str. taikymo pagrindas yra ne mokestinės naudos nustatymas, o iškreiptų ar nuslėptų ūkinių operacijų atkūrimas apmokestinimo tikslais. Byloje nustatyta, kad pareiškėja dirbtinai sudarė nuostolingus tarpinius vertybinių popierių (VP) pardavimo sandorius su savo sūnumi, siekiant susimažinti metinį VP rezultatą ir mokėtiną GPM sumą. Pareiškėjos argumentus, kad dėl ginčo sandorių ji negavo jokios mokestinės naudos, nes akcijos pagal ginčo sandorius buvo parduotos rinkos kaina, be to, trečiasis suinteresuotas asmuo pardavė jas mažesne kaina, nei už jas buvo sumokėjusi pareiškėja, taigi skirtumas tarp perleidimo ir įsigijimo kainų yra neigiamas, teismas atmetė. LVAT konstatavo, ginčo sandoriai sudaryti metų pabaigoje, kai jau buvo preliminariai žinomas teigiamas bendras VP metinis rezultatas, pareiškėja nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų jų sudarytų tarpusavio sandorių dėl aptariamų bendrovių akcijų pardavimo ir įsigijimo būtinumą/ pagrįstumą būtent metų pabaigoje, už parduotas akcijas nebuvo atsiskaityta akcijų pardavimo sutartyje nurodytu būdu. Todėl akcijų pardavimas už mažesnę kainą, nei šios akcijos buvo įsigytos, sudarė pareiškėjai sąlygas sumažinti bendrą metinį VP prekybos teigiamą rezultatą ir mokėtiną GPM sumą, ir, atitinkamai, sūnaus gautas akcijų pardavimo pajamas apmokestinti mažesniu GPM tarifu, nes tokiu būdu sūnaus pajamos iš VP pardavimo neviršijo ribos, nuo kurios taikomas didesnis GPM tarifas.
  2. LVAT 2025 m. sausio mėn. išnagrinėtoje byloje mokesčių administratoriui priminė, kad mokestinių nuostolių perleidimo diena yra suprantama kaip diena, kai įmonės susitarė, jog yra perduodami mokestiniai nuostoliai. Byloje nustatyta, kad bendrovės, kurios nuo 2018 m. kovo mėn. sudarė vieną įmonių grupę, 2021 m. balandžio mėn. sudarė 2018 metų mokestinių nuostolių perkėlimo sutartį. Perėmusi nuostolius bendrovė pateikė patikslintą 2018 m. mokestinio laikotarpio pelno mokesčio deklaraciją bei pateikė prašymą grąžinti susidariusią pelno mokesčio permoką. VMI atsisakė patenkinti pareiškėjo prašymą, nes pasak VMI, tais metais, už kuriuos mokestiniai nuostoliai perduodami, turi būti tenkinamas reikalavimas dėl buvimo vienetų grupėje ne trumpiau nei 2 metus. Tuo tarpu LVAT konstatavo, kad mokestinių nuostolių perleidimo diena yra suprantama kaip diena, kai įmonės susitarė, jog yra perduodami mokestiniai nuostoliai. Dėl to PMĮ 56(1) str. nustatyta sąlyga, kad mokestiniai nuostoliai perduodami tarp vienetų grupės vienetų, kurie toje grupėje be pertraukų yra ne trumpiau kaip dvejus metus skaičiuojant iki mokestinių nuostolių perdavimo dienos, turi būti vertinama nuostolio perleidimo dienai.
  3. LVAT 2025 m. kovo mėn. išnagrinėtoje byloje dėl PVM 0% tarifo taikymo ir PVM sukčiavimo, nusprendė, kad pareiškėjas, pasirašydamas sutartį su įmone, nepakankamai domėjosi jos veikla ir nesurinko visų būtinų dokumentų, kurie patvirtintų prekių tiekimą pagal PVM reikalavimus (CMR dokumentai, kurie įrodo prekių pristatymą į kitą ES valstybę, tinkamai užpildytus sutarties priedus, kurie buvo reikalingi teisingam PVM taikymui). Teismas taip pat nurodė, jog nepaisant to, kad užsienio įmonė buvo registruota PVM mokėtoju, ji faktiškai buvo įsteigta kaip „lentynos įmonė“ t. y. paruošta pardavimui, pagal registruose esančius duomenis jokios veiklos nevykdė, prekių įsigijimo iš kitų valstybių narių nedeklaravo, PVM deklaracijų neteikė. LVAT konstatavo, jog pareiškėjas turėjo žinoti arba žinojo apie galimą sukčiavimą, nes nebuvo pakankamai atsargus ir neįvertino kontrahento bei aplinkybių, susijusių su sandorių teisėtumu.

b) Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikos naujienos

Atkreipiame dėmesį į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) 2025 m. I ketvirčio aktualiausius sprendimus, turinčius įtakos PVM apskaičiavimo, apmokestinimo akcizais bei muitinės procedūros taikymo praktikai Lietuvoje. Taip pat, 2025 m. balandžio 3 d. ESTT priėmė mūsų klientui palankų sprendimą dėl dividendų neapmokestinimo lengvatos taikymo.

  1. ESTT 2025 m. balandžio 3 d. priėmė mūsų klientui palankų sprendimą byloje dėl dividendų neapmokestinimo lengvatos taikymo pagrįstumo. VMI šioje byloje laikėsi pozicijos, kad bendrovė, nepagrįstai taikė dividendų neapmokestinimo lengvatą, nes bendrovė išmokėjusi dividendus, yra laikytina dariniu, o bendrovė, pasinaudojusi šia lengvata gavo mokestinę naudą.

VMI išvada, jog dividendus išmokėjusi bendrovė yra darinys, buvo daroma atsižvelgiant į tai, jog VMI vertinimu, tikrinamuoju laikotarpiu bendrovė neturėjo turto, darbuotojų veiklai vykdyti, el. pašto, jos registracijos adresu buvo registruota keliasdešimt tūkst. įmonių, o vadovė taip pat buvo ir kitų kelių įmonių vadovė.

Tačiau, ESTT konstatavo, kad VMI neturi teisės apriboti savo vertinimo tik laikotarpiu, kai dividendai yra išmokami ar gaunami. Vietoje to, turi būti vertinamos visos aplinkybės, kurios lėmė įmonių grupės struktūros sukūrimą, pavyzdžiui, konkrečiu laikotarpiu turėta techninė galimybė vykdyti pardavimus (platinimą) per Lietuvoje prieinamas pardavimų platformas. Dar svarbiau, jog ESTT nurodė, kad mokestinės naudos vertinimas negali būti grindžiamas vien tik dividendų neapmokestinimo lengvatos taikymu, nes būtina įvertinti ir kitus aspektus, pavyzdžiui, pelno mokesčio sumokėjimą kitose valstybėse, bei visas kitas susijusias aplinkybes. ESTT konstatavo, kad vien tik darinio nustatymas nėra pagrindas apmokestinti išmokamus/ gaunamus dividendus, o būtina nustatyti mokestinės naudos gavimą.

Detaliau su šiuo ESTT sprendimu gali susipažinti čia.

  1. ESTT byloje dėl 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (PVM direktyva) nuostatų taikymo, palaikė valstybių narių mokesčių administratorių poziciją neleisti atskaityti pirkimo PVM už sandorį, kurį po mokestinio patikrinimo mokesčių administratorius perkvalifikavo į PVM neapmokestinamą sandorį, nepaisant to, kad pirkėjui yra neįmanoma ar pernelyg sudėtina susigrąžinti nepagrįstai sumokėta PVM iš pardavėjo dėl suėjusio sąskaitos faktūros patikslinimo senaties termino. Vis dėlto, ESTT vertinimu, susiklosčius tokiai situacijai, būtina užtikrinti, kad pirkėjas galėtų tiesiogiai pateikti prašymą grąžinti mokestį mokesčių administratoriui.

Konkrečiai, byloje nustatyta, kad Bendrovės A įrangos pardavimas Bendrovei B, iš pradžių laikytas PVM apmokestinamu prekių tiekimu, suteikiančiu Bendrovei B teisę į pirkimo PVM atskaitą, buvo perkvalifikuotas į dviejų susijusių bendrovių dalinį turto perdavimą, kuris nėra PVM objektas. Tuo tarpu Bendrovei A ginčijant mokesčių administratoriaus poziciją teismo procese, baigėsi sąskaitos faktūros ištaisymo senaties terminas, dėl to objektyviai tapo neįmanoma susigrąžinti PVM. ESTT konstatavo, kad nedraudžiami nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos apmokestinamajam asmeniui neleidžiama atskaityti pirkimo PVM už sandorį, kurį po mokestinio patikrinimo mokesčių administratorius perkvalifikavo į PVM neapmokestinamą sandorį, nors šiam apmokestinamajam asmeniui yra neįmanoma arba pernelyg sudėtinga susigrąžinti taip nepagrįstai sumokėtą PVM iš pardavėjo. Vis dėlto pagal šiuos principus reikalaujama, kad tokiu atveju šis apmokestinamasis asmuo galėtų pateikti prašymą grąžinti mokestį tiesiogiai mokesčių administratoriui.

  1. ESTT išnagrinėtoje byloje nusprendė, kad muitinės procedūra gali būti pripažinta įvykdyta, nenurodant pagrindinio registracijos numerio (MRN) dokumentuose. Taip pat, apskaitos registruose leidžiama įrašyti informaciją, susijusią su CMR važtaraščiu, jei muitinė leido taikyti šį būdą.

Konkrečiai, tikrindamas į laisvąją zoną įvežtų prekių apskaitą, mokesčių administratorius nustatė, kad plastikiniai rotango krepšeliai, atgabenti į laisvąją zoną buvo išvežti iš Rygos laisvosios zonos netaikant naujos muitinės procedūros. Prekės buvo išvežtos iš atitinkamos laisvosios zonos remiantis trimis važtaraščiais, juose ranka padarytas įrašas, rodantis „C statusą“, padėtas parašas ir antspaudas, nesant nuorodos į MRN. Todėl speciali saugojimo laisvojoje zonoje muitinės procedūra nebuvo pripažinta įvykdyta ir mokesčių administratorius nurodė bendrovei sumokėti importo muitus, PVM ir su jais susijusius delspinigius. Tačiau ESTT nesutiko su Latvijos mokesčių administratoriaus pozicija ir konstatavo, kad nedraudžiama savo apskaitos registruose nurodyti, kad aptariamoms prekėms įforminta laisvosios zonos muitinės procedūra buvo pripažinta įvykdyta, šiuose apskaitos registruose nenurodant MRN, identifikuojančio muitinės deklaraciją, atitinkančią naujos muitinės procedūros įforminimą šioms prekėms. Taip pat, ESTT nurodė, kad nedraudžiama savo apskaitos registruose įrašyti, kad tam tikrų prekių specialioji laisvosios zonos muitinės procedūra yra pripažinta įvykdyta, ir šiuo atveju į juos įtraukti tik informaciją, susijusią su CMR važtaraščiu, pridėtu prie šių prekių išvežant jas iš atitinkamos laisvosios zonos, kuriame yra muitinės antspaudu patvirtinta ir jos pareigūno pasirašyta žyma dėl tų prekių muitinio statuso, jeigu muitinė leido taikyti šį procedūros pripažinimo įvykdyta būdą ir nereikalaujama, kad leidimo turėtojas tikrintų šios žymos teisingumą.

  1. ESTT byloje dėl 2003 m. spalio 27 d. Tarybos Direktyvos 2003/96/EB pakeičianti Bendrijos energetikos produktų ir elektros energijos mokesčių struktūrą nuostatų taikymo, pritarė Europos Komisijos nuomonei, kad neteisingas gazolio žymėjimas, nesant sukčiavimo įrodymų, negali būti kliūtis taikyti numatytą atleidimą nuo akcizų ar akcizų sumažinimą, kai gazolis naudojamas degalų navigacijai ES vidaus vandenyse komerciniais tikslais.

Byloje ginčas kilo dėl gazolio, esančio fizinio asmens tanklaivio degalų talpyklose, apmokestinimo akcizais, kadangi šis gazolis nebuvo pažymėtas mokesčių tikslais pagal Sąjungos teisę, t. y. jame buvo mažesnis nei numatytas minimalus žymeklio kiekis. ESTT pažymėjo, kad vien ši aplinkybė nepateisina atsisakymą taikyti atleidimą nuo mokesčio, kai, pirma, nustatyta, kad minėtas gazolis buvo naudojamas kaip degalai navigacijai ES vidaus vandenyse, ir, antra, nėra jokių požymių, galinčių sukelti įtarimų dėl sukčiavimo, piktnaudžiavimo ar mokesčių vengimo. ESTT konstatavo, kad valstybės narės negali nustatyti, kad atleidimo nuo akcizų ar lengvatinio akcizų tarifo energiniams produktams, naudojamiems kaip degalai navigacijai vidaus vandenyse komerciniais tikslais, taikymas priklauso nuo mokestinio žymėjimo reikalavimo laikymosi. Kitaip būtų tik tuo atveju, jei atitinkamas ūkio subjektas tyčia dalyvavo sukčiaujant mokesčių srityje, dėl ko kilo pavojus energinių produktų ir elektros energijos apmokestinimo tvarkos veikimui, arba jei dėl reikalavimo žymėti mokesčių tikslais nesilaikymo neįmanoma pateikti tikslių įrodymų, kokiais tikslais buvo panaudotas gazolis.