COVID-19 pandemija gali turėti neigiamos įtakos ES finansuojamų verslo projektų rodiklių pasiekimui ir paramos sutarčių įgyvendinimui. Todėl Finansų ministerija šiuo metu rengia ir netrukus turėtų paskelbti laikinąją tvarką, kuri apibrėš palengvinimus projektų įgyvendinimui tol, kol šalyje tęsis sudėtinga situacija dėl COVID-19.

Kol tokia tvarka yra rengiama, rekomenduojame atkreipti dėmesį į keletą svarbių reguliavimo ir teismų praktikos aspektų, kurie gali būti aktualūs susidūrus su ES finansuojamų projektų įgyvendinimo problemomis šiuo laikotarpiu.

Ar COVID-19 pandemijos keliamos grėsmės projektų įgyvendinimui gali būti prilyginamos force majeure?

Projektų administravimo ir finansavimo taisyklės (PAFT) įtvirtintoje paramos sutarties formoje nustatoma, kad nė viena iš šalių neatsako už įsipareigojimų pagal sutartį neįvykdymą, jeigu ji įrodo, kad įsipareigojimų neįvykdė dėl force majeure aplinkybių, atsiradusių po sutarties įsigaliojimo. Force majeure aplinkybių sąvoka apibrėžiama bei sutarties šalių teisės, pareigos ir atsakomybė esant šioms aplinkybėms reglamentuojamos Civiliniame Kodekse ir Vyriausybės nutarime „Dėl Atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklių patvirtinimo“.

Taigi, paramos sutarties forma nukreipia į standartines atleidimo nuo sutartinės atsakomybės esant force majeure aplinkybėms nuostatas, taikomas privatiniams santykiams.

Vis dėlto, siekiant įrodyti, kad projekto įgyvendinimui ar jo rodiklių pasiekimui sutrukdžiusios COVID-19 keliamos grėsmės yra laikytinos force majeure, svarbu atkreipti dėmesį į administracinių teismų praktiką ir į kai kurias specifines Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių nuostatas.

Administracinių teismų praktika dėl force majeure

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) ES finansavimo bylose laikosi pozicijos, kad force majeure atvejais pripažįstamos tokios aplinkybės, kai pažeidimą lėmė su subjektu, jo valia bei jo veikla nesusijusios, neįprastos ir nenumatomos aplinkybės, kurių pasekmių nebuvo įmanoma numatyti bei išvengti, nepaisant visų atsargumo priemonių, kurių subjektas (pažeidėjas) ėmėsi.

Pateikiame keletą pavyzdžių, kada LVAT nusprendė tam tikrų aplinkybių nelaikyti force majeure, ir aiškinimus, kodėl kiekvienu atveju toks sprendimas buvo priimtas:

  • Afrikinis kiaulių maras. Paramos sutartis su pareiškėju buvo sudaryta jau po to, kai Lietuvoje prasidėjo afrikinis kiaulių maras, todėl gyvulininkystės veikla besiverčiantis pareiškėjas, sudarydamas sutartį, puikiai suvokė, kad projekto įgyvendinimas gali būti apsunkintas.
  • Geopolitinė situacija tarp Lietuvos ir Rusijos. Pareiškėjas savo paraiškoje paramai gauti buvo nurodęs ne tik Rusijos, bet ir kitų valstybių rezidentus, kuriems teiks savo paslaugas. Pareiškėjas nepagrindė, kokios priežastys sutrukdė kitų valstybių rezidentams teikti paslaugas ir taip pasiekti numatytą eksperto rodiklį. Todėl teismas sprendė, jog net pripažįstant, kad pareiškėjo klientų iš Rusijos skaičius iš tiesų buvo sumažėjęs, tai nepaneigia, kad pareiškėjas turėjo objektyvią galimybę pasiekti (įrodyti, kad pasiekė) nustatytą eksporto rodiklį.
  • Sunkumai gaunant projekto įgyvendinimui reikalingų prekių. Pareiškėjas neįrodė, kad reikalingų prekių jis pradėjo ieškoti iš karto po paraiškos patvirtinimo ir laiku nepateikė paaiškinimų ir įrodymų įgyvendinančiai institucijai, kad rinkoje sunku rasti projekto įgyvendinimui reikalingų prekių. Be to, pareiškėjas pripažino, kad jis neieškojo reikalingų prekių užsienio rinkose.
  • Teisinis reguliavimas ir jo pasikeitimai, sunkumai gaunant kreditą. Verslo subjektams taikomi didesni atidumo ir verslo rizikos prisiėmimo standartai, todėl pareiškėjai paramos sutarčių sudarymo metu turi ir gali įvertinti teisinio reguliavimo (jo pasikeitimų) įtaką projektų rodiklių pasiekimui.

Aktualios PAFT nuostatos COVID-19 pandemijos kontekste

Būtina informuoti apie bet kokius projekto įgyvendinimo nukrypimus. PAFT įpareigoja projekto vykdytojus informuoti įgyvendinančias institucijas apie bet kokius įvykusius ar numatomus projekto planuoto įgyvendinimo nukrypimus, dėl kurių keičiasi projekto apimtis, projekto išlaidos ar pratęsiamas projekto įgyvendinimo laikotarpis. Taip pat būtina pranešti, jei kitaip keičiasi projektas ar paramos sutartyje nustatyti projekto vykdytojo įsipareigojimai.

Jeigu ši pareiga nėra vykdoma, gali tekti susidurti su reikšmingomis pasekmėmis – pavyzdžiui, įgyvendinančioji institucija gali pradėti pažeidimo tyrimą bei, nustačiusi reikšmingus pažeidimus, gali nuspręsti vienašališkai nutraukti paramos sutartį bei susigrąžinti išmokėtos paramos lėšas ar sumažinti finansavimą dėl nepasiektų projekto rodiklių.

Kada finansavimas negali būti mažinamas. Šiame kontekste yra svarbios ir PAFT nuostatos, numatančios, jog projektui skirtas finansavimas negali būti mažinamas, jeigu:

  • projekto veiklos įgyvendintos projekto sutartyje numatyta apimtimi; ir
  • stebėsenos rodiklis nepasiektas dėl veiksnių, kurių įtakos projekto vykdytojas negalėjo sumažinti; ir
  • projekto vykdytojas kartu su galutiniu mokėjimo prašymu arba ataskaita po projekto finansavimo pabaigos pateikia pagrįstus paaiškinimus, kodėl nepasiekė stebėsenos rodiklio reikšmės.

Kaip išvengti finansavimo mažinimo ir / ar paramos sutarties nutraukiamo. Apibendrinant teismų praktiką ir PAFT nuostatas, COVID-19 pandemija pati savaime negali būti pripažinta force majeure aplinkybe, atleidžiančia nuo įsipareigojimų pagal paramos sutartį vykdymo. Taip pat ši pandemija savaime nėra priežastis nemažinti finansavimo, jeigu nepasiekiami atitinkami projekto rodikliai.

Tam, kad projektų vykdytojas, susidūręs su COVID-19 pandemijos keliamomis grėsmėmis projektų įgyvendinimui, galėtų jas pagrįstai laikyti force majeure aplinkybėmis, kurios įgyvendinančiai institucijai leistų nemažinti finansavimo ir / ar nenutraukti paramos sutarties, jis mažų mažiausiai turėtų:

  1. nedelsiant pranešti įgyvendinančiai institucijai apie COVID-19 pandemijos keliamas grėsmes projekto įgyvendinimui ar projekto rodiklių pasiekimui, kai tik tokios grėsmės tapo žinomos projekto vykdytojui (pavyzdžiui, nėra galimybės laiku gauti projektui reikalingą įrangą dėl gamintojo šalyje taikomo karantino, sienų uždarymo ir pan.);
  2. projekto vykdytojas privalo pagrįsti įgyvendinančiai institucijai, kad jis ieškojo būdų pašalinti COVID-19 pandemijos keliamas grėsmes projekto įgyvendinimui (pavyzdžiui, kreipėsi į kitų šalių gamintojus dėl reikiamos įrangos įsigijimo) arba pagrįsti, kad konkrečiu atveju jokios alternatyvos nėra galimos.

 

PAFT suteikia galimybę perduoti projekto vykdytojo teises ir pareigas

Jeigu, vis dėlto, dėl COVID-19 pandemijos keliamos grėsmės negalėsite pasiekti projektų rodiklių ar įgyvendinti projektų tikslų, PAFT numato ir alternatyvų veikimo kelią – perleisti projekto vykdytojo teises ir pareigas kitam asmeniui.

Tokiu atveju jums reikėtų kreiptis į įgyvendinančią instituciją (pavyzdžiui, Lietuvos verslo paramos agentūrą) su prašymu suteikti leidimą perleisti projekto vykdytojo teises ir pareigas bei tokiame prašyme nurodyti:

  • objektyvias priežastis, dėl kurių yra prašoma tokio leidimo (pavyzdžiui, dėl COVID-19 pandemijos praradote visas galimybes gauti projekto įgyvendinimui reikalingą specifinę įrangą);
  • pagrįsti teisių perėmėjo tinkamumą pagal projektų finansavimo sąlygų aprašo reikalavimus.

Galutinį sprendimą dėl tokio prašymo priima ministerija pagal įgyvendinančios institucijos siūlymą. Teigiamo sprendimo atveju ministerija pakeičia sprendimą dėl projekto finansavimo, skirdama projekto finansavimo lėšas teisių perėmėjui.

Pasinaudojus čia galimybe bus ne tik neprarandamas ES finansavimas, bet ir įgyvendinamas jūsų sumanytas projektas. Be to, šiuo atveju turėsite galimybę amortizuoti projekto įgyvendinimui skirtas lėšas – susitarsite su teisių perėmėjui dėl projekto vykdytojo teisių ir pareigų perdavimo kainos.

Derybos ir teisminė mediacija

COVID-19 pandemija yra nestandartinė situacija, reikalaujanti kūrybingų sprendimų. Kaip rodo administracinių teismų praktika, net ir sudėtingiausiose situacijose yra galimybė rasti konsensusą. Pavyzdžiui, LVAT yra patvirtinęs keletą taikos sutarčių, kuriomis projektų vykdytojai ir įgyvendinančios institucijos susitarė dėl finansinės sankcijos netaikymo ir / ar ženklaus sumažinimo, nors bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir buvo priimtas formalus sprendimas atmesti projekto vykdytojų skundus dėl įgyvendinančios institucijos pritaikytos finansinės sankcijos.

Derybos ir teisminė mediacija yra puikūs įrankiai pasiekti tokius susitarimus, kurie jau seniai nebėra vien tik privatinių santykių srityje kylančių konfliktų valdymo atributai.

Tikėtina, kad Vyriausybei patvirtinus Ekonomikos skatinimo ir COVID-19 pandemijos sukeltų pasekmių mažinimo priemonių planą, įgyvendinančios institucijos sieks lankstesnių ir nestandartinių sprendimų, o teisminiuose ginčuose, mediacijoje ir derybose nesilaikys formalių ir griežtų pozicijų. Tokią viltį suteikia ne tik šiuo metu Finansų ministerijos rengiama laikinoji tvarka, apibrėšianti palengvinimus projektų įgyvendinimui, bet ir minėtas Vyriausybės planas, kuriame ypatingas dėmesys skiriamas ES investicijų lėšų perskirstymui užimtumo ir verslo sritims, siekiant užtikrinti verslo likvidumą.

Susidūrėte su COVID-19 pandemijos keliamomis grėsmėmis įgyvendinant ES finansuojamus projektus? Esame pasirengę padėti.