Šią savaitę priimti Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimai neramina plėtotojus ir teisininkus. Jie įžvelgia galimybę, kad dėl pakeitimų didės biurokratija, ir preliminariai skaičiuoja, jog plėtra sulėtės 1–2 metais. Užsimenama, kad yra rizikos prarasti tarptautiniuose reitinguose itin vertinamą Lietuvos konkurencingumo aspektą dėl greitos plėtros.
Kaip skelbia Aplinkos ministerija, kuri inicijavo įstatymo pakeitimus, jie turėtų padėti plačiau supažindinti visuomenę su teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais ar pakeitimais, skaidrinti planavimo procesą.
Tačiau VŽ kalbinti nekilnojamojo turto (NT) rinkos žinovai sako, kad dėl pakeitimų gali daugėti biurokratijos, neaiškumų, o teritorijų planavimo procesas taps ilgesnis.
Nors jie jau laukia žinių, kokios politikos laikysis sostinės savivaldybė, kurioje vyksta sparčiausia NT plėtra, pastarosios specialistai dar nėra susipažinę su teisės aktų pakeitimais ir galutinai nusprendę, kaip jie bus įgyvendinami.
Plėtra sulėtės 1–2 metais
Aušra Mudėnaitė, „Sorainen“ partnerė, skaičiuoja, kad dėl įstatymo pakeitimų daugelis plėtros procesų sulėtės 1–2 metais. Pasak teisininkės, papildomos procedūros kelia ir piktnaudžiavimo rizikų.
„Drįstu prognozuoti, kad vietoj šiuo metu girdimo gana griežto ir principingo miestų vyriausiųjų architektų balso, nurodančio spręsti vienas ar kitas urbanistines problemas bendromis miestų ir plėtotojų jėgomis, vystytojai vis dažniau girdės biurokratiškus pasiūlymus parengti viso kvartalo detalųjį planą ir taip numarins projektą ar atidės jį neapibrėžtam laikui“, – sako ji.
Įstatymo pakeitimai turėtų įsigalioti nuo šios liepos. A. Mudėnaitė aiškina, jog detaliųjų planų miestuose bus galima nerengti tik tuomet, kai tokią išimtį numatys specialūs įstatymai arba jei vietovės lygmens bendruosiuose planuose bus nustatytas teritorijos naudojimo reglamentas.
„Tačiau reikėtų akcentuoti frazę „vietovės lygmens“, nes, pavyzdžiui, naujasis Vilniaus bendrasis planas, kuris turi beveik visą detaliesiems planams būdingų reglamentų rinkinį, yra savivaldybės, o ne vietovės lygmens, todėl detaliojo planavimo būtinybės automatiškai neeliminuos. Vietovės lygmens bendrųjų planų Lietuvoje yra, tačiau man dar neteko matyti tokio, kuriame būtų visi detaliesiems planams būdingi reglamentai“, – aiškina advokatė.
Visą straipsnį skaitykite vz.lt.
