Industrinio segmento objektus Vilniuje planuojantys investuotojai, suskaičiavę, kiek teks mokėti naujojo infrastruktūros mokesčio, gali persigalvoti ir nukreipti investicijas į kitus regionus, sako rinkos dalyviai.
Nors miestas gal ir išloštų netekęs dalies taršesnių objektų, vis dėlto kita dalis investicijų iš miesto išgintų logistikos bei aukštųjų technologijų plėtrą, o tai turėtų neigiamos įtakos.
Simonas Skukauskas, „Sorainen“ ekspertas, advokatas VŽ sako, kad nors ir ilgai lauktas, Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas jau tapo skausmingas tiems, kurie turi mokėti už automobilių stovėjimo aikštelių įrengimą, ypač logistikos centrų ir pramonės objektų statytojams, nes dažnai jos užima kur kas didesnį plotą nei pagrindiniai pastatai.
„Įstatymu siekiama panaikinti chaotišką savivaldybių infrastruktūros plėtrą, kompensuoti vystytojams išlaidas už jos projektavimą ir įrengimą. Didelė dalis savivaldybių dar nėra priėmusios įstatymo įgyvendinimui reikalingų teisės aktų. Vilnius būtinus teisės aktus priėmė, matyt, dėl to šiame mieste ir kyla daugiausia diskusijų“, – sako jis.
Anot teisininko, didžiule problema sostinei gali tapti tai, kad Vilniaus rajone šiuo metu plėtrai taikomas nulinis infrastruktūros mokesčio tarifas, reiškiantis, kad įprastai už kelių kilometrų tokį patį objektą plėtojantis vystytojas Vilniaus rajone sumokėtų 0 Eur įmoką, kai Vilniuje už 10.000 kv. m ploto logistikos centrą su tokio paties dydžio aikštele – 1 mln. Eur.
„Nauja tvarka neišvengiamai kelia nemažai diskusijų. Suprantama, kad teisės aktų rengėjai negalėjo apgalvoti įvairių praktinių situacijų, tačiau šiuo metu svarbu, kad būtų laiku imtasi tikslinti, taip pat kad savivaldybės nepiktnaudžiautų nulinių įmokos tarifų nustatymu. Tai ypač aktualu Vilniaus rajonui, kuriame infrastruktūros išvystymo lygis tikrai nėra pats aukščiausias“, – kalba S. Skukauskas.
Visą straipsnį skaitykite vz.lt.
