Nuo liepos 15 dienos įsigaliosiantys Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (JANĮ) pakeitimai išplės vadovų atsakomybes ir paskatins savalaikį mokumo problemų sprendimą. Nors tokius pokyčius galima vadinti pozityviais, visgi, dar yra keli aspektai, dėl kurių kyla klausimų.
Išaugs vadovo atsakomybė
Dėl įsigaliosiančių JANĮ pakeitimų, šis įstatymas visiškai atitiks Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2019/1023 nuostatas. Lietuvoje pritaikyta geroji Europos Sąjungos teisinė praktika turėtų padėti pagerinti prastoje finansinėje padėtyje atsidūrusių juridinių asmenų galimybes išvengti bankroto. Visgi dėl šių pokyčių visų pirma išaugs Lietuvoje veikiančių įmonių vadovams tenkanti atsakomybė.
Žiūrint plačiau, įmonės vadovas turės vengti tyčinių ir didelio neatsargumo veiksmų, kuriais būtų keliamas pavojus jo valdomo juridinio asmens gyvybingumui. Dėl kažkokių priežasčių atsiradus nemokumo tikimybei, apie tai jis turėtų nedelsiant informuoti įmonės akcininkus, dalininkus ar narius. Tuo pačiu – siūlyti spręsti finansinių sunkumų klausimą. Įmonei artėjant prie nemokumo būsenos, įmonės vadovas privalės imtis veiksmų apsaugoti kreditorių interesus – laikytis mokėjimų eiliškumo kreditoriams ir nesuteikti pirmenybės nei vienam iš jų.
Dėl šių pokyčių, tikėtina, taikant JANĮ teismuose atsidurs ne viena nemokumo administratoriaus ar kreditoriaus įmonės vadovo atžvilgiu inicijuota byla, kurios metu bus vertinama, kaip buvo veikta ir kokie veiksmai atlikti atsiradus įmonės nemokumo tikimybei. Jei bus pripažinta, kad vadovas nevykdė savo pareigų, jam gali kilti teisinė atsakomybė atlyginti žalą įmonei ir jos kreditoriams. Todėl augant vadovo atsakomybei ir būtinoms kompetencijoms, vienintelis kelias išvengti bylinėjimosi dėl galimos žalos yra nuolat sekti jo valdomos įmonės mokumo būklę, operatyviai reaguoti į jos sutrikimus ir laiku priimti sprendimus.
Visą vyresniosios teisininkės Gretos Kubiliūnaitės komentarą skaitykite delfi.lt.
