Viešojoje erdvėje vis dažniau girdimas terminas „asmeninis bankrotas“ nebėra toks baisus visuomenei – daugybei žmonių būtent jis padėjo atsistoti ant kojų, o kreditoriams – susigrąžinti išduotas skolas. Visgi šiais laikais dar pasitaiko atvejų, kai galimybe fiziniams asmenims bankrutuoti bando pasinaudodami nesąžiningi verslininkai. Tad į kokius klausimus reikėtų turėti atsakymus tiek šios procedūros besiimantiems žmonėms, tiek skolas norintiems atgauti kreditoriams?
Visų pirma, svarbu pabrėžti, kad fizinio asmens bankroto bylą gali inicijuoti tik pats asmuo sau. Procesus galima pradėti tada, kai įsipareigojimų suma, kurių mokėjimo terminai jau yra suėję, viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas – šiuo metu ši suma siekia 16,05 tūkst. eurų, o nuo kitų metų padidės 2,2 tūkst. eurų.
Galima būtų išskirti dvi pagrindines bankrutuojančių asmenų grupes: pirmąją grupę sudaro prieš prasidedant 2008 metų pasaulinei ekonominei krizei būstą itin aukštomis kainomis įsigiję fiziniai asmenys, kurie nebegalėjo mokėti paskolų kredito įstaigoms; antrąją – už juridinių asmenų prievoles solidariai įsipareigoję atsakyti fiziniai asmenys.
Visą teisininkės Gretos Kubiliūnaitės komentarą skaitykite 15min.lt portale.
