Vienas didžiausių pastarojo meto teisėsaugos iššūkių – iš šešėlio ištraukti kuo daugiau pinigų. Tam skiriamos didžiulės pastangos, tobulinamas teisinis reguliavimas, o teisėsauga taiko vis efektyvesnius įrankius, leidžiančius iš asmens paimti turtą, dėl kurio įsigijimo teisėtumo kyla net mažiausios abejonės. Visgi kai kurios priemonės, pavyzdžiui, turto tyrimai, kartais nukreipiamos ne ten, kur reikėtų – tiriami ne tie, kurių turimas turtas kelia abejones dėl jo įsigijimo teisėtumo, o tie, kurie tiesiog turi turto. Ir nors dauguma tokių tyrimų baigiasi niekuo, tačiau iki tol teisiniai procesai tiriamiesiems padaro nemenkos žalos.
Įrankiai efektingi, bet rezultatai menki
Baudžiamasis kodeksas numato galimybes taikyti išplėstinį turto konfiskavimą, tai yra, paimti iš kaltininko ne tik tai, ką jis gavo iš įrodyto nusikaltimo, bet ir tai, kas yra neproporcinga kaltininko teisėtoms pajamoms, kai yra pagrindas manyti, kad turtas gautas nusikalstamu būdu. Numatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą praturtėjimą. Taip pat baudžiama už siekį nuslėpti ar įteisinti savo paties ar kito asmens turtą, jei su tuo turtu buvo atliekamos bet kokios finansinės operacijos: sudaromi sandoriai, jis buvo naudojamas ūkinėje, komercinėje veikloje ir panašiai. Dabar civilinio turto konfiskavimo įstatymu buvo sudarytos prielaidos turtą konfiskuoti net ir tuomet, kai asmuo nebuvo nuteistas už jokį nusikaltimą. Kitaip sakant, užtenka, kad būtų pareikšti įtarimai, o tyrimas gali būti nutrauktas ar net priimtas išteisinamasis nuosprendis.
Visą eksperto, advokato Dariaus Raulušaičio straipsnį skaitykite delfi.lt portale.
