Žodis „bankrotas” iki šiol, ko gero, ne vienam verslininkui kelia siaubą ir asocijuojasi su visišku žlugimu, pabaiga ir galbūt net reputacinėmis dėmėmis. Juolab, kad dar prieš kelis šimtus metų, pavyzdžiui, Anglijoje ir Prancūzijoje, bankrutuojantys asmenys buvo laikomi nusikaltėliais ir net galėjo sulaukti mirties bausmės. Čia aš norėčiau sustoti ir priminti, kad gyvename visai kitais laikais ir su finansiniais sunkumais susiduriančios įmonės ar jų vadovai nėra nusikaltėliai. XXI amžiuje nemokumas nereiškia neišvengiamo bankroto.
Daugėja bandymų gelbėti verslą
Nuo 2020 m. įsigaliojęs Juridinių asmenų nemokumo įstatymas pakeitė požiūrį į nemokumą. Panaikinta iki tol galiojusi nuostata, kad nemoki įmonė privalo bankrutuoti. Dabar verslas turi kitą išeitį – restruktūrizavimą. Per pirmą šių metų pusmetį Lietuvoje pradėta 16 restruktūrizavimo procesų, tai yra 45,5 proc. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Ką tai rodo? Auga noras išgelbėti verslą, o ne jį numarinti.
Kalbant apie įmonės veiklą, noriu pabrėžti, kad bet kurio verslo vadovas apskritai privalo nuolat stebėti įmonės finansinę padėtį. Atsiradus pirmiesiems signalams, kad per artimiausius tris mėnesius įmonei gresia tapti nemokia, apie tai privaloma informuoti juridinio asmens dalyvius: akcininkus, narius ir pan. Vadovas taip pat turi teikti siūlymus, kaip spręsti finansinių sunkumų klausimus, užtikrinti būdus, apsaugančius kreditorių interesus, bei vengti bet kokių veiksmų, kurie gali pakenkti įmonei ar jos dalininkams.
Deja, bet realybė yra tokia, kad net ir identifikavus gresiančius finansinius iššūkius, juos ne visada pavyksta įveikti. Jei juridinis asmuo galiausiai vis tiek tampa nemokiu, nebegali vykdyti prievolių arba įsipareigojimai viršija turto vertę, įmonės vadovas yra įpareigotas nedelsiant inicijuoti nemokumo procesą. Noriu dar kartą priminti anksčiau tekste išsakytą mintį – negalėjimas vykdyti įsipareigojimų dar nereiškia, kad įmonė bankrutuoja.
Visą straipsnį skaitykite statybunaujienos.lt.
