Mokesčių teisės aktų naujienos

Pelno mokestis

a) Priimti Pelno mokesčio įstatymo pakeitimai, kuriais didinamas pelno mokesčio tarifas, atsisakoma sektorinių pelno mokesčio lengvatų bei įvedami ribojimai automobilių įsigijimo bei nuomos išlaidų atskaitai.

Pelno mokesčio įstatymo pakeitimu standartinį (15 proc.) bei lengvatinį (5 proc.) pelno mokesčio tarifus nuspręsta didinti vienu procentiniu punktu, atitinkamai iki 16 proc. ir 6 proc. Padidinus pelno mokesčio tarifus, kartu iki 16 proc. didėja dividendų apmokestinimas, iki 6 proc. didėja pelno, gauto iš MTEP veikloje sukurto ir patentuoto turto naudojimo, pardavimo ar kitokio perleidimo, apmokestinimas.

Įstatymo pakeitimais taip pat atsisakyta sektorinių pelno mokesčio lengvatų. Konkrečiai, sveikatos priežiūros įstaigų pajamos už paslaugas, kurios finansuojamos iš PSDF lėšų, priskiriamos apmokestinamosioms pajamoms, o  draudimo įmonių gautų gyvybės draudimo įmokų (kai draudimo sutarties terminas ne trumpesnis kaip 10 metų arba jei draudimo išmoka išmokama draudėjui (naudos gavėjui) sulaukus pensinio amžiaus pagal Profesinių pensijų kaupimo įstatymo nuostatas) dalis, laikytina draudimo įmonės atlygiu už suteiktas gyvybės draudimo, lėšų administravimo, investavimo ir kt. paslaugas, priskiriamos apmokestinamosioms pajamoms. Neapmokestinamosioms pajamoms ir toliau bus priskiriama tik ta gyvybės draudimo įmokų dalis, kuri investuojama draudėjo arba naudos gavėjo naudai.

Be šių sektorių lengvatų panaikinimo, papildomi ribojimai įvedami automobilių įsigijimo kainos ir nuomos išlaidų atskaitymui. Naujoji leidžiamų atskaitymų tvarka bus siejama su automobilio CO2 emisija.

Pakeitimai įsigalioja nuo 2025 m. sausio 1 d. ir bus taikomi apskaičiuojant ir deklaruojant 2025 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pelno mokestį.

Su pakeitimais galite susipažinti čia.

Akcizai

a) Priimti Akcizų įstatymų pakeitimai, sudarantys prielaidas šalies gynybos finansavimą didinti iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) 2025-2030 m. laikotarpiu.

Pakeitimu įtvirtinta, jog nuo 2025 metų iki 2027 metų bus palaipsniui didinami akcizų tarifai etilo alkoholiui, alkoholiniams gėrimams bei tabako produktams ir jiems alternatyviems produktams.

Pakeitime numatytas akcizų didinimas gazoliams apims dvi dedamąsias – išlaikoma pastovioji akcizų dalis bei bus įvedama kintamoji dalis. Pastaroji taip pat bus įvedama nuo 2025 metų, didinama 2026 metais ir galiojanti iki 2030 metų.

Apie pakeitimus galime skaityti čia:

Gyventojų pajamų mokestis

a) Priimti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimai, kuriais įtvirtintas investicinės sąskaitos rėžimas.

Lietuvos Respublikos Seimas 2024 m. birželio 25 d. pritarė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (GPMĮ) pataisoms, kuriomis įteisinta investicinė sąskaita, sudaranti sąlygas nuolatiniams Lietuvos gyventojams apmokestinti tik galutinį investavimo į finansinius produktus rezultatą. Kitaip tariant, įteisinus investicinę sąskaitą, nuolatinis Lietuvos gyventojas, patyręs nuostolį iš prekybos finansiniais produktais, juo galės susimažinti apmokestinamąsias pajamas, gautas iš prekybos finansiniais produktais, ir tuomet galutinį rezultatą apmokestinti pritaikęs 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifą.

Įtvirtinus investicinės sąskaitos režimą, nuolatiniam Lietuvos gyventojui papildomai naujos sąskaitos atsidaryti nereikės, užteks Valstybinei mokesčiui inspekcijai (VMI) nustatyta tvarka pateikti informaciją apie tai, kuri jo sąskaita (ar keletas jų) laikytina investicine sąskaitą. Tokia sąskaita galės būti atidaryta ne tik Lietuvoje įsteigtoje finansų įstaigoje, bet ir esančioje Europos ekonominės erdvės valstybėje, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos valstybėje narėje ar valstybėje, su kuria Lietuva yra sudariusi ir taiko dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį. Be to, per investicinę sąskaitą investuojamų lėšų suma nebus ribojama.

Vis tik GPMĮ numatyta, kad investuoti per investicinę sąskaitą bus galima tik į konkrečius GPMĮ nurodytus produktus, t. y. į prekybos vietose platinamus perleidžiamuosius vertybinius popierius (pvz., viešai platinamos akcijos, obligacijos), pinigų rinkos priemones (pvz., iždo vekseliai), kolektyvinio investavimo subjektų vertybinius popierius, išvestines finansines priemones, kurios susietos su aukščiau išvardintomis finansinėmis priemonėmis), per sutelktinio finansavimo platformas platinamas priemones, per tarpusavio skolinimo platformas platinamas priemones, Vyriausybės taupymo lakštus. Tuo tarpu, kaip matyti iš GPMĮ formuluotės, investicijos į kriptovaliutas nepatenka į šį sąrašą, kas reiškia, jog nuostoliu, patirtu iš prekybos kriptovaliutomis, nuolatinis Lietuvos gyventojas negalės susimažinti apmokestinamojo rezultato iš prekybos finansiniais produktais.

Svarbu paminėti ir tai, kad GPMĮ, atsižvelgiant į VMI anksčiau atliktų patikrinimų metu galimai nustatytus pažeidimus, numatytas papildomas saugiklis dėl finansinių produktų perleidimo susijusiems asmenims, t. y. numatyta, kad nuostoliu, fiksuotu finansinį produktą perleidus susijusiam asmeniui, arba išlaidomis, patirtomis finansinį produktą iš susijusio asmens įsigijus ne už rinkos kainą, nebus galima mažinti apmokestinamojo rezultato. Taip pat GPMĮ numatytas apribojimas investuoti į finansinius produktus, išleistus vienetų, kuriuose nuolatinis Lietuvos gyventojas turi daugiau kaip 10 proc. to vieneto akcijų, pajų, dalių, balsų dalyvių susirinkime ar kitų teisių į vieneto pelną ar pajamas.

Pakeitimai įsigalioja nuo 2025 m. sausio 1 d. ir bus taikomi apskaičiuojant ir deklaruojant 2025 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių gyventojų pajamų mokestį.

b) Panaikinta mokestinė lengvata leidžianti gyventojam susimažinti apmokestinamąsias pajamas sumokėtomis investicinio gyvybės draudimo ar III pakopos pensijų kaupimo įmokomis.

Šiuo pakeitimu įtvirtinta, kad gyventojai, sudarę investicinio gyvybės draudimo ar III pakopos pensijų kaupimo sutartis po 2024 m. gruodžio 31 d., nebegalės susimažinti apmokestinamų pajamų, šių sutarčių pagrindu sumokėtomis įmokomis. Tuo tarpu gyventojai, sudarę tokio pobūdžio sutartis iki 2024 m. gruodžio 31 d., galės susimažinti apmokestinamąsias pajamas investicinio gyvybės draudimo ar III pakopos įmokomis sumokėtomis iki 2034 m. gruodžio 31 d. Taigi, po nustatyto pereinamojo 10 metų laikotarpio, gyventojam pasinaudoti šia mokestine lengvata nebebus galimybės.

Su pakeitimais galite susipažinti čia.

Mokesčių administravimas

a) Priimti Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimai, numatantys, kad visos asmenų mokestinės prievolės valstybei bus apskaitomos ir išieškomos kartu su kitomis šiuo metu Valstybinės mokesčių inspekcijos administruojamomis prievolėmis.

Seimas 2024 m. birželio 25 d. priėmė Mokesčių administravimo įstatymo (MAĮ) pakeitimo paketą. Šiais pakeitimai Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) suteikiama teisė administruoti šias mokestines nepriemokas: 1) ekonominė piniginė sankcija; 2) teismo priteista suma; 3) procesinė bauda; 4) teismų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nustatytais atvejais paskirta bauda už nusikalstamą veiką. Taip pat, VMI suteikiama teisė išieškoti iš asmens sąskaitose esančių lėšų ir taikyti turto areštą. Be to, suvienodintas priverstinis išieškojimas iš asmens sąskaitose esančių lėšų ir turto bei patikslina mokestinių nepriemokų sumokėjimo atidėjimo bei išdėstymo tvarka.

Šių pakeitimų įsigaliojimas numatytas dviem etapais, pirmasis jau įgyvendintas bei pakeitimai įsigaliojo nuo 2024 m. birželio 30 d. išskyrus pakeitimus, susijusius su mokestinės nepriemokos perėmimo bei mokestinės ir nemokestinės nepriemokų sumokėjimo atidėjimo arba išdėstymo tvarkomis, kurias tvirtinti nustatyta centriniam mokesčių administratoriui. Pastarieji pakeitimai įsigalioja nuo 2024 m. lapkričio 1 d.

Kitos teisės aktų naujienos

a) Pratęstas laikinojo solidarumo įnašo taikymas 2025 metams.

Šis pakeitimas aktualus visiems Lietuvos Respublikoje įsteigtiems ir veikiantiems bankams, kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse licencijuotų bankų ir užsienio bankų filialams, centrinių kredito unijų finansinėms grupėms.

b) Padidintas loterijų ir lošimų mokesčio tarifas.

2024 m. birželio 25 d. priimti Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pakeitimai, numatantys, kad nuo 2025 m. sausio 1 d. organizuojant lošimus lošimo automatais, stalo lošimus, bingą, totalizatorių, lažybas ir nuotolinius lošimus, loterijų ir lošimų mokesčio bazei1 vietoje šiuo metu taikomo 20 proc. mokesčio tarifo bus taikomas 22 proc. loterijų ir lošimų mokesčio tarifas.

c) Priimtas Minimalaus subjektų grupių apmokestinimo lygio užtikrinimo įstatymas.

Įstatymu iš dalies perkeliamos ir įgyvendinamos 2022 m. gruodžio 14 d. Tarybos direktyvos ES 2022/2523 dėl visuotinio minimalaus tarptautinių grupių ir didelių vietos subjektų grupių apmokestinimo užtikrinimo ES nuostatos (Direktyva). Ši Direktyva, kurios tikslas – užtikrinti, jog didžiųjų tarptautinių įmonių grupių pelnas būtų apmokestinamas bent 15 proc. efektyviu pelno mokesčio tarifu, kitaip dar žinoma kaip Pillar Two.

Primename, jog minėtos Direktyvos nuostatos taikomos tarptautinėms įmonių grupėms ir didelėms vietos subjektų grupėms, kurių metinės konsoliduotos pajamos bent 2 iš 4 finansinių metų yra 750 mln. (ar daugiau) eurų, jei tokių subjektų grupių efektyvus pelno mokesčio tarifas kurioje nors jurisdikcijoje nesiekia 15 proc.

Minimalus 15 proc. pelno mokestis renkamas taikant tris skirtingas mokestines priemones:

  1. pajamų įtraukimo taisyklę,
  2. nepakankamai apmokestinamo pelno taisyklę ar
  3. vietos papildinio mokesčio taisyklę (jei toks mokestis taikomas pačioje valstybėje ir atitinka reikalavimus – Lietuvoje šiuo metu tokio mokesčio nėra).

Tuo tarpu minėtu Minimalaus subjektų grupių apmokestinimo lygio užtikrinimo įstatymu Direktyva perkeliama tik iš dalies, atsižvelgiant į tai, jog Lietuva pasirinkimo taikyti Direktyvoje nustatytą išimtį – ne daugiau kaip 6 metams atidėti pajamų įtraukimo taisyklės ir nepakankamai apmokestinamo pelno taisyklės taikymą (iki 2030 m.). Direktyvos nuostatos perkeltos tik tokia apimtimi, kokia jas privaloma perkelti pagal valstybėms narėms Europos Komisijos išplatintas gaires. Tai reiškia, kad Minimalaus subjektų grupių apmokestinimo lygio užtikrinimo įstatymu perkeltos ir įgyvendintos Direktyvos nuostatas, reglamentuojančias jos taikymo sritį, vieneto buvimo vietos nustatymo tvarką ir didelių vienetų grupių kiekvienoje jurisdikciją turinčioje teritorijoje uždirbto pelno minimalaus apmokestinimo lygiui užtikrinti reikalingos informacijos teikimo tvarką.

Svarbu pažymėti, jog VMI, įgyvendindama Minimalaus subjektų grupių apmokestinimo lygio užtikrinimo įstatymo nuostatas, parengė tvarkos aprašą, nustatantį prievoles, susijusios su informacijos, reikalingos didelių grupių apmokestinamiesiems subjektams, kurių buvimo vieta yra Lietuvoje, mokestinėms prievolėms kitose jurisdikciją turinčiose teritorijose įvykdyti, teikimu.

Aktualius teisės aktus galite rasti čia. Daugiau susijusios informacijos galite rasti čia.

d) Numatyta administracinę atsakomybė už Lietuvos subjektų grupių ir tarptautinių subjektų grupių apmokestinamiesiems subjektams nustatytų reikalavimų nesilaikymą.

Nesilaikant Minimalaus subjektų grupių apmokestinimo lygio užtikrinimo įstatyme apmokestinamiesiems subjektams nustatytų reikalavimų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims galės būti skiriama bauda nuo vieno tūkstančio aštuonių šimtų iki trijų tūkstančių aštuonių šimtų eurų, o už pakartotino pažeidimo padarymą –  bauda nuo trijų tūkstančių aštuonių šimtų iki šešių tūkstančių eurų. Jei tokia bauda bus paskiriama, asmuo taip pat bus įtrauktas į neatitinkančiu minimalius patikimo mokesčių mokėtojų kriterijų sąrašą 1 metams.

e) Įsigaliojo viešųjų įstaigų įstatymo pakeitimas, leidžiantis pertvarkyti viešąsias įstaigas į kitas juridines formas.

Nuo 2024 gegužės 1 dienos viešąsias įstaigas galima pertvarkyti į biudžetinę, asociaciją, akcinę ir uždarąją akcinę bendrovę, mažąją bendriją, taip pat labdaros ir paramos fondą. Tuo tarpu pagal iki 2024 m. balandžio 30 d. galiojusias Viešųjų įstaigų įstatymo nuostatas, viešosios įstaigos galėjo būti pertvarkomos tik į biudžetinę įstaigą ir labdaros ir paramos fondą.

Pertvarkymo momentu bus svarbu vertinti, ar viešoji įstaiga buvo gavusi paramos, kurios iki pertvarkymo nepanaudojo pagal labdaros ir paramos paskirtį, ar buvo gavusi pajamų, kurias ketino skirti viešuosius interesus tenkinančiai veiklai finansuoti, tačiau to nepadarė. Šios aplinkybės svarbios pelno mokesčio perskaičiavimo tikslais.

f) Priimti Fizinių asmenų įregistravimo į Mokesčių mokėtojų registrą / išregistravimo iš Mokesčių mokėtojų registro taisyklių pakeitimai.

Nuo šiol gyventojai, pradėję vykdyti patikos ar bendrovių steigimo, administravimo, nekilnojamojo turto agento (brokerio), mokesčių konsultavimo paslaugų teikėjo veiklą ar ją nutraukę, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo paslaugų teikimo pradžios (pabaigos) papildomai per Mano VMI privalo pateikti Pranešimą apie tokios veiklos pradžią ar pabaigą.

Gyventojai, iki 2024 m. liepos 31 d. pradėję vykdyti ir nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d. toliau vykdantys nekilnojamojo turto agento (brokerio), finansinės apskaitos, mokesčių konsultavimo veiklą, minimą pranešimą pateikia ne vėliau kaip 2024 m. gruodžio 1 d.;

Šie pakeitimai įsigaliojo 2024 m. rugpjūčio 1 d.

g) Seimas pradėjo procedūrą dėl Lietuvos Respublikos ir Andoros Kunigaikštystės dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties ratifikavimo.

Seimas pradėjo procedūrą dėl 2024 m. balandžio 17 d. pasirašytos Lietuvos Respublikos ir Andoros Kunigaikštystės dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties ratifikavimo.

h) Priimtas Vyriausybės nutarimas draudžiantis importuoti iš Rusijos ir Baltarusijos tam tikrus žemės ūkio produktus ir pašarus.

Nuo 2024 m. birželio 3 d. įsigaliojo draudimas importuoti iš Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produktus ir pašarus pagal Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu patvirtintą sąrašą. Sąraše – gyvūninės kilmės maisto produktai, gyvi gyvūnai, žuvys ir vėžiagyviai, moliuskai, vandens bestuburiai, pienas ir pieno produktai, paukščių kiaušiniai, natūralus medus. Taip pat į Lietuvą iš Rusijos ir Baltarusijos draudžiama importuoti įvairius augalinius produktus, paruoštus maisto produktus bei alkoholinius ir nealkoholinius gėrimus, tabaką ir perdirbtus tabako pakaitalus, produktus, kurių sudėtyje yra arba nėra nikotino, skirtus tam, kad nikotinas patektų į žmogaus organizmą.

Vyriausybės nutarimas draudžia minėtų produktų importą iš Rusijos ir Baltarusijos, tačiau jų tranzitas per Lietuvos teritoriją nėra draudžiamas.

VMI skelbiamų mokesčių įstatymų komentarų naujienos

a) Atnaujintas Pelno mokesčio įstatymo komentaras dėl nuostolių perdavimo tarp grupės įmonių.

Praėjusių metų pabaigoje verslas sulaukė puikios naujienos – Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėmė neskundžiamą nutartį dėl mokestinių nuostolių perdavimo tarp grupės įmonių, kuria pakeitė iki šiol VMI taikytą verslui nepalankią praktiką ir pateikė svarbius aiškinimus šiuo klausimu. Atitinkamai, atsižvelgiant į tokią praktiką, buvo pakeistas ir Pelno mokesčio įstatymo 56-1 straipsnio komentaras.

Naujoje minėto komentaro redakcijoje aiškiai numatoma, kad mokestiniai nuostoliai tarp grupės įmonių gali būti perduodami, kai tenkinamos visos šios kumuliatyvios (t. y. turinčios egzistuoti kartu) sąlygos:

  • vienetų grupėje patronuojantis vienetas nuostolių perdavimo dieną tiesiogiai arba netiesiogiai valdo ne mažiau kaip 2/3 (arba ne mažiau kaip 66,67 proc.) kiekvieno nuostolių perdavime dalyvaujančio dukterinio vieneto akcijų (dalių, pajų) ar kitų teisių į paskirstytinojo pelno dalį;
  • atitinkamo mokestinio laikotarpio mokestiniai nuostoliai perduodami tarp šiai vienetų grupei priklausančių vienetų;
  • mokestiniai nuostoliai perduodami tarp vienetų grupės vienetų, kurie toje grupėje be pertraukų yra ne trumpiau kaip dvejus metus skaičiuojant iki mokestinių nuostolių perdavimo dienos, arba mokestinius nuostolius perduoda ar perima vienetų grupės vienetas (vienetai), kuris (kurie) toje grupėje yra nuo jo (jų) įregistravimo dienos ir bus vienetų grupėje be pertraukų ne trumpiau kaip dvejus metus skaičiuojant nuo jo (jų) įregistravimo dienos;
  • mokestiniai nuostoliai perduodami tam vienetui, kuris turi teisę jam perduotais nuostoliais sumažinti apmokestinamojo pelno sumą, apskaičiuotą už tą mokestinį laikotarpį, už kurį buvo apskaičiuoti jam kito vieneto perduodami nuostoliai (ar jų dalis).

Taikant komentuojamos dalies nuostatas, vienetams atitinkant minėtus reikalavimus, nuostoliai galės būti perkeliami retrospektyviai.

b) Atnaujintas Pelno mokesčio komentaras dėl stambaus projekto lengvatos taikymo.

Atsižvelgiant į tai, jog 2023 gruodžio mėn. 21 d. buvo priimti Investicijų įstatymo pakeitimai, kuriais patikslinta stambaus projekto sąvoka, numatant kriterijus, kuriuos atitinkantis investicinis projektas galėtų būti laikomas stambiu projektu ir jam galėtų būti taikomos teisiniame reguliavime įtvirtintos lengvatos, buvo parengtas ir Pelno mokesčio įstatymo 58 straipsnio 162 ir 163 dalių komentaro pakeitimas. Konkrečiai, komentare nurodoma, kad nuo 2025 m. sausio 1 d. vertinant projektus, turi būti vadovaujamasi naujomis įstatymo nuostatomis, kartu nurodant, kad vertinant projektų atitiktį lengvatos taikymo sąlygoms, turi būti vertinami Investicijų įstatyme pateikti reikalavimai.

c) Papildytas Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo komentaras dėl lengvatinio 9 procentų PVM tarifo taikymo šilumos energijai, kuri yra teikiama į gyvenamąsias patalpas.

Komentare pateikiami paaiškinimai, kaip yra nustatoma pastatą sudarančių patalpų paskirtis ir kada minėta lengvata gali būti taikoma. Komentare paaiškinta, kad atvejais, kai pastatą sudaro įvairių paskirčių patalpos, suformuotos ar numatomos suformuoti atskirais nekilnojamojo turto objektais, pastato paskirtis nustatoma tokia tvarka: pirmiausia nustatoma pastato paskirties grupė pagal didžiausią atskirų paskirties grupių patalpų, suformuotų ar numatomų suformuoti atskirais nekilnojamojo turto objektais, suminį bendrąjį plotą. Tada nustatomas paskirties grupės pogrupis pagal didžiausią visų tos paskirties grupės pogrupių patalpų, suformuotų ar numatomų suformuoti atskirais nekilnojamojo turto objektais, bendrąjį suminį plotą. Įvairių paskirčių patalpos, formuojamos ar numatomos suformuoti atskirais nekilnojamaisiais daiktais, turi atitikti normatyvinių statybos techninių, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų ir kitų teisės aktų joms nustatytus reikalavimus. Gyvenamosios paskirties patalpos negyvenamosios paskirties pastatuose turi būti atskirtos nuo kitos paskirties patalpų atitvaromis, turi turėti atskirus įėjimus ir atskirtas (atjungimo ventiliais, apskaitos prietaisais, sklendėmis ir pan.) inžinerines sistemas.

d) Papildytas Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo komentaras dėl lengvatinio 9 procentų PVM tarifo taikymo elektroninėms knygoms.

Komentare nurodoma, kad lengvatinis 9 procentų PVM tarifas taikomas tiekiamoms ir elektroninėms knygoms. Konkrečiai, komentare patikslinta, kad elektroniniame formate (pvz., kompaktiniame diske ar kitose laikmenose) patalpintas intelektualinis produktas, kuris gali turėti ir spausdintinį ar rašytinį formatą, laikomas knyga PVM lengvatinio tarifo prasme. Todėl lengvatinis 9 proc. PVM tarifas taikomas ir kompaktiniams diskams ar kitoms laikmenoms, kurių turinys atitinka tai, kas gali būti kaip knyga išleista spausdintiniu formatu.

e) Papildytas Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo komentaras dėl lengvatinio 9 procentų PVM tarifo taikymo keleivių vežimo paslaugoms.

Atnaujintame komentare detalizuojama, kokiais atvejais keleivių ir bagažo vežimo paslaugos gali būti apmokestinamos taikant 9 procentų PVM tarifą.

f) Papildytas Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo komentaras dėl lengvatinio 5 procentų PVM tarifo taikymo neįgaliųjų techninės pagalbos priemonėms ir jų remontui.

Komentaras papildytas nurodant kam techninės pagalbos priemonių poreikis gali būti nustatomas, konkrečiai, šiuo atveju tai gali būti: 1) asmeniui su negalia; 2) asmeniui po ūmios traumos ir (ar) ligos ir (ar) turinčiam judesio raidos sutrikimų, iki neįgalumo ar dalyvumo lygis jam dar nenustatytas; 3) pensinio amžiaus asmeniui. Taip pat paaiškinta, kad techninės pagalbos priemonės – asmeniui su negalia skirtas standartinis ar specialus gaminys (įskaitant įtaisus, įrangą, programinę įrangą), padedantis kompensuoti, sumažinti organizmo funkcijų sutrikimus, veiklos ar dalyvavimo visuomeniniame gyvenime galimybių apribojimus arba jų išvengti. Atnaujintame komentare pateikiami pavyzdžiai, kokios priemonės priskiriamos minėtoms neįgaliųjų techninės pagalbos priemonėms, kurių atžvilgiu taikomas lengvatinis PVM tarifas.

g) Papildytas Nekilnojamojo turto įstatymo 7 straipsnio komentaras dėl fizinių ir juridinių asmenų atleidimo nuo nekilnojamojo turto mokesčio.

Atnaujiname komentare detalizuojama, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis nekilnojamas turtas (ar jo dalis) gali būti neapmokestinamas, kuris yra naudojamas: 1) fizinio asmens, turinčio meno kūrėjo statusą, kaip kūrybines dirbtuves (studija) individualiai kūrybinei veiklai; 2) asmenų, auginančių tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, ir asmenų, auginančių vaiką su negalia (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį vaiką su negalia (įvaikį), kuriam nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos pirmo ar antro lygio poreikis, kai nuosavybės teise priklausančio ar jų įsigyjamo nekilnojamojo turto bendra vertė, neviršijanti 200 000 eurų; 3) tradicinių religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų nekilnojamasis turtas, o kitų religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), naudojamas tik nekomercinei veiklai arba kulto apeigų reikmenų gamybai; 4) neįgaliųjų asociacijų, įmonių ir įstaigų, kurių dalyviai yra tik asmenų su negalia asociacijos; 5) teikiant tik sveikatos priežiūros paslaugas.

Kitos mokesčių naujienos

a) VMI pateikė išaiškinimą apie mokestines prievoles, kai elektros energiją iš atsinaujinančių šaltinių gaminantis vartotojas pasirenka grynojo atsiskaitymo modelį.

Atveju, kai nebuitinis gaminantis vartotojas pagamintą elektros energiją tiekia (perduoda) į elektros tinklus ir pats vartoja elektros energiją iš elektros tinklų, PVM tikslais laikoma, kad kiekviena šalis kitai tiekia elektros energiją už atlygį ir tokie tiekimai pagal PVMĮ nuostatas yra PVM objektas. Taigi, šiuo atveju nebuitinis gaminantis vartotojas parduoda ir perka elektros energiją, dėl ko jam atsiranda prievolė išrašyti PVM sąskaita faktūra arba užtikrinti, kad tokią sąskaitą jo vardu išrašytų nepriklausomas elektros energijos tiekėjas arba trečiasis asmuo. Atsižvelgiant į tai, kad nebuitinio gaminančio vartotojo pagamintos elektros energijos tiekimas į tinklus laikomas nuolatiniu ir ilgalaikiu elektros energijos tiekimu, PVM sąskaita faktūra išrašoma ir pardavimo PVM apskaičiuojamas už visą per mėnesį į elektros energijos tinklus patiektą elektros energijos kiekį ne vėliau kaip iki kito mėnesio, einančio po mėnesio, kurį buvo patiektos prekės, 10 dienos.

Tuo tarpu pelno mokesčio taikymo prasme nebuitinio gaminančio vartotojo patiektas elektros energijos kiekis į elektros tinklus pagal sudarytą grynojo atsiskaitymo sutartį ir joje numatytus įkainius laikomas nebuitinio gaminančio vartotojo pajamomis, gautomis iš veiklos vykdymo. Tuo tarpu iš nepriklausomo elektros energijos tiekėjo gauta sąskaita už suvartotą elektros energiją priskiriama nebuitinio gaminančio vartotojo leidžiamiems atskaitymams bendra tvarka.

Daugiau informacijos čia.

b) Išplėstas VMI kliento rizikos vertinimo profilis.

VMI kliento profilyje atvėrė dar du rizikos vertinimo rodiklius – nuo šiol VMI kliento rizikos profilyje vertinamas įmonių mokamas atlyginimas darbuotojams bei deklaruotas nuostolis.

Konkrečiai, nuo šiol įmonės gali matyti, kaip VMI vertina aplinkybę, kai didelė įmonės darbuotojų dalis uždirba mažesnį nei minimalų mėnesinį atlyginimą. Pagal VMI vertinimą atvejais, kai daugiau nei 50 proc. įmonės darbuotojų gauna mažesnį nei minimalų mėnesinį atlyginimą, įmonei suteikiamas geltonos spalvos vertinimas (yra rizika). Jei ne mažiau nei 50 proc. įmonės darbuotojų gauna ne mažesnį nei minimalų mėnesinį atlyginimą darbo užmokestį – laikoma, kad rizikos nėra ir vertinimas žymimas žaliai.

Tuo tarpu vertinant įmones deklaruojančias mokestinius nuostolius, analizuojamos 3-ų vėliausių laikotarpių pelno mokesčio deklaracijos, kurias įmonės pateikė per 5 metus. Jei šiuo laikotarpiu įmonė nuostolio nedeklaravo ar deklaravo tik metus, tokia įmonė vertinama kaip nerizikinga ir jai skiriama žalia spalva. Jei nuostolis deklaruotas už ilgesnį laikotarpį, įmonė vertinta kaip rizikinga, atitinkamai, įmonėms, deklaravusioms nuostolį du metus, jų rizikos profilis vertintas kaip mažai rizikingas ir suteikta geltona spalva, o nuostolį deklaruotas tris metus, įmonė vertinama kaip rizikinga, dėl ko profiliui suteikta raudona spalva.

Primename, kad įmonės savo rizikos profilius gali pasitikrinti savitarnos svetainėje, adresu https://finpass.eu/. Įmonės profilio informaciją gali matyti vadovas.

Daugiau informacijos čia.

c) Verslininkai, naudojantys senuosius kasos aparatus, kurių negalima įsigyti nuo 2019 m., prijungti prie i.EKA projekto.

Nuo 2024 m. gegužės 1 d. prasidėjo i.EKA (išmaniųjų kasos aparatų posistemis) trečiasis įgyvendinimo etapas. Šiuo etapu verslininkai, kurie naudojo senuosius kasos aparatus, kurių nebuvo galima įsigyti nuo 2019 m., prijungti prie i.EKA.

Tai vienas iš paskutiniųjų etapų, kuriuo mokesčių mokėtojams atsiranda pareiga teikti ūkinių operacijų apskaitymo dokumentų (kasos kvitų) duomenis bei naudotis technines specifikacijas atitinkančiais kasos aparatais.

Primename, jog prievolė duomenis mokesčių administratoriui teikti per i.EKA posistemį visiems verslininkams įsigalios nuo 2025 m. gegužės 1 d.

d) Atnaujintas VMI leidinys dėl PVM neapmokestinamų sveikatos priežiūros paslaugų

Leidinyje pateikiama informacija, kokios sveikatos priežiūros paslaugos nepamokestinamos PVM. Leidinį galite rasti čia.

Teismų praktikos naujienos

a) Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos naujienos

Atkreipiame dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) 2024 m. II ketvirčio suformuotą praktiką mokestiniuose ginčuose, kuriuose buvo priimti galutiniai teismo sprendimai ir pateikiamas esminis mokesčių teisės aktų nuostatų aiškinimas bei priminta Lietuvos mokesčių administratoriams ir pirmosios instancijos teismui apie esminius mokesčių administravimo veiklos principus.

  1. LVAT 2024 m. birželio mėn. išnagrinėjo bylą, pagal kurios fabulą bendrovės akcijas įsigijo uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirta investicinė įmonė. Bendrovė buvo pertvarkyta į kolektyvinio investavimo subjektą (KIS). Byloje nustatyta, kad pasikeitus veiklos formai, bendrovės veikla, iš kurios generuojama ekonominė grąža, išliko ta pati – nuosavo nekilnojamojo turto nuoma ir eksploatacija; bendrovė nuo pertvarkymo momento nevykdė jokios investavimo veiklos, numatytos Įstatuose ir Prospekte; iš pritrauktų lėšų neatliko ir jokio esminio savo turimo turto pagerinimo; nepritraukė naujų nesusijusių informuotų investuotojų, kurie būtų įsigiję atitinkamus akcijų kiekius, rodančius kolektyvinio investavimo pobūdį; lėšas, surinktas už papildomai išleistas akcijas naudojo ne investavimui, bet einamosioms administracinėms reikmėms, paskolos bei palūkanų ir dividendų mokėjimui.

LVAT nurodė, kad Pelno mokesčio įstatymo (PMĮ) 12 str. 5 p. turi būti aiškinamas kartu su informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 17 str. 1 d. 1 p., kuriame nustatyta, kad KIS, ketinantis veikti pagal šį įstatymą, turi atitikti šias sąlygas, t. y. vienintelis tokio KIS steigimo tikslas turi būti kolektyvinis surinkto informuotųjų investuotojų turto investavimas į steigimo dokumentuose ir prospekte nurodytą turtą, siekiant valdyti investavimo riziką ir iš šios veiklos uždirbti pelno kolektyvinio investavimo subjekto dalyviams.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, LVAT vertino, jog VMI pagrįstai paneigė bendrovės teisę taikyti PMĮ 12 str. 5 p. nustatytą mokestinę lengvatą bei priskaičiavo pelno mokesčio ir su juo susijusias sumas.

  1. LVAT 2024 m. liepos mėn. išnagrinėjo bylą, kurioje kilo ginčas dėl paskolos palūkanų pripažinimo leidžiamais atsiskaitymais. Byloje nustatyta, kad bendrovė siekė mokestinės naudos paimdama iš bankų bei akcininkės paskolas dividendams išmokėti.

LVAT pritarė pirmosios instancijos teismo bei VMI pozicijai, kad bendrovė iš banko papildomai pasiskolinusi lėšų bei didžiąją dalį paskolos panaudojusi dividendams tuometinei jos akcininkei išmokėti, siekė ne savo ekonomiškai pagrįstų tikslų, bet veikė akcininkės interesais ir jos naudai. LVAT vertinimu, dėl to yra akivaizdu, kad bendrovės patirtos palūkanų sąnaudos nėra susijusios su komercine ar gamybine veikla, kuria siekiama pajamų ar kitokios naudos, ir atitinkamai, VMI pagrįstai nepripažino tokių bendrovės sąnaudų leidžiamais atsiskaitymais.

LVAT taip pat pritarė pirmosios instancijos teismo bei VMI pozicijai, kad bendrovė neturėdama pakankamai apyvartinių lėšų dividendams išmokėti pasiėmė paskolą iš naujos savo akcininkės, kuriai ir buvo skirti dividendai bei šią dividendų skolą performinant į akcininko paskolą buvo siekiama ne įprastinių tokioms sutartims būdingų tikslų, o išimtinai mokestinės naudos mokestinės naudos t. y. sumažinti pelno mokestį. Taigi, LVAT įvertinęs MAĮ 10 str. ir 69 str. įtvirtinus turinio viršenybės prieš formą principo taikymo sąlygas ir pagrindus bei ankstesnę savo praktiką, konstatavo, kad bendrovė palūkanų sąnaudos pagal kreditavimo sutartį yra susijusios ne su komercine ar gamybine veikla, kuria siekiama pajamų ar kitokios ekonominės naudos, o su siekiu susimažinti apmokestinamąjį pelną, todėl VMI visiškai pagrįstai atsisakė ginčo palūkanas pripažinti leidžiamais atsiskaitymais.

3. LVAT 2024 m. birželio mėn. išnagrinėtoje byloje priminė mokesčių administratoriams ir pirmosios instancijos teismui apie esminius mokesčių administravimo principus bei veiklos pagrindus. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl importuotų prekių muitinės vertės padidinimo licenciniais mokesčiais už prekės ženklą t. y. byloje buvo vertinama ar įmonės mokami licenciniai mokesčiai už prekės ženklo naudojimą turi būti pridėti prie importuotų žaliavų vertės ir apmokestinti importo mokesčiais, ar ne. Kilusio mokestinio ginčo nagrinėjimas įvairiose instancijose truko daugiau nei 5 metus. Mokesčio apskaičiavimo administracinės procedūros buvo vykdomos ir ginčo aplinkybės buvo nagrinėtos Klaipėdos teritorinėje muitinėje 2 kartus, Muitinės departamente (Departamentas) 3 kartus, Departamentas ne kartą paaiškinimus teikė ir teismui. Pirmosios instancijos teismas, departamentą iš naujo nagrinėti bendrovės skundą, nurodė, kad Departamentas neatliko išsamaus ir visapusiško bendrovės nurodytų aplinkybių ir pateiktų dokumentų vertinimo. LVAT konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nukreipti mokestinio ginčo aplinkybes dar kartą nagrinėti mokesčių administratoriui (vien tik Departamentui jau 4 kartą) nedera su apmokestinimui taikytinais aptartais teisingumo ir protingumo principais.

LVAT pabrėžė, kad MAĮ 8 str. 3 d., be kita ko, yra nustatyta, kad teisingumas ir protingumas yra vieni pagrindinių apmokestinimo principų. Nagrinėjamos bylos kontekste teisingumo ir protingumo principai reikalauja, kad mokesčių administravimas būtų paremtas protu ir logika, efektyviai naudojamais resursais, kad su mokesčių mokėtojais būtų elgiamasi sąžiningai ir kad teisinės vertybės būtų deramai atspindėtos mokestiniuose teisiniuose santykiuose.

b) Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikos naujienos

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) Per 2024 m. antrąjį ketvirtį išnagrinėjo 8 bylas, kuriose priimti sprendimai, susiję su 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (PVM direktyva) nuostatų taikymu. Taip pat, ESTT 2024 m. liepos mėn. išnagrinėjo bylą dėl laisvojo kapitalo judėjimo, susijusio su dividendų išskaičiavimu. Šiame naujienlaiškyje pateikiame informaciją aktualiausius apie ESTT sprendimus, turinčius įtakos pridėtinės vertės mokesčio (PVM) apskaičiavimo bei dividendų išskaičiavimo praktikai Lietuvoje.

  1. ESTT gegužės mėn. išnagrinėtoje byloje patvirtino, jog kaip įnašas perduoto nekilnojamojo turto vertė turi būti nustatyta atsižvelgiant į bendrovės akcijų, kurios tokiu būdu yra apmokamos, emisijos kainą. ESTT 2024 m. gegužės mėn. išanalizavo situaciją, kai Lenkijos bendrovė kelis kartus padidino savo kapitalą, o įstatinio kapitalo didinimas buvo apmokėtas kitoms dviem bendrovėms įnešant joms priklausančius pastatus. Lenkijos bendrovė PVM deklaracijose įtraukė PVM sumą, nurodytą išrašytose sąskaitose faktūrose, susijusiose su nekilnojamojo turto įnašais į jos kapitalą. Šios sumos buvo apskaičiuotos remiantis Lenkijos bendrovės akcijų, gautų kaip atlygis už šiuos įnašus, emisijos verte. Tuo tarpu Lenkijos mokesčių administratorius vertino, kad įnašų, atliktų didinant Lenkijos bendrovės kapitalą, PVM apmokestinamoji vertė turi būti apskaičiuojama atsižvelgiant į nominaliąją šios bendrovės akcijų vertę. Visgi ESTT su tokia Lenkijos mokesčių administratoriaus pozicija nesutiko ir konstatavo, kad kaip įnašas perduoto nekilnojamojo turto apmokestinamoji vertė turi būti nustatyta atsižvelgiant į Lenkijos bendrovės akcijų emisijos kainą, o ne į šių akcijų nominaliąją vertę.
  2. ESTT 2024 m. birželio mėn. pateikė išaiškinimą kaip turi būti nustatyta paslaugų suteikimo vieta, kai paslaugos yra teikiamos tarp grupės Bendrovių, esančių skirtingose valstybėse narėse. ESTT konstatavo, kad PVM apmokestinama bendrovė, kurios verslo įsisteigimo vieta yra valstybėje narėje ir kuri gauna paslaugas, teikiamas kitoje valstybėje narėje įsteigtos bendrovės, šių paslaugų teikimo vietai nustatyti negali būti laikoma turinti nuolatinį padalinį pastarojoje valstybėje narėje vien dėl to, kad abi bendrovės priklauso tai pačiai grupei ir kad šias bendroves tarpusavyje sieja paslaugų teikimo sutartis.
  3. ESTT 2024 m. liepos mėn. nagrinėtoje byloje dar kartą pakartojo kriterijus, kuriais remiantis subjektai PVM tikslais laikomi vienu apmokestinamu asmeniu, o paslaugų teikimas tarp šių asmenų neapmokestinamas PVM. ESTT nustatė, kad remiantis jo suformuota jurisprudencija, paslaugų teikimas apmokestinamas PVM, tik jeigu tarp paslaugos teikėjo ir paslaugos gavėjo egzistuoja teisinis santykis, per kurį yra pasikeičiama abipusiais veiksmais kito naudai, paslaugos teikėjui gaunant atlygį, atitinkantį faktinę paslaugos gavėjui suteiktos paslaugos vertę. Siekiant nustatyti, ar toks teisinis ryšys egzistuoja, reikia patikrinti, ar paslaugų teikėjas vykdo savarankišką ekonominę veiklą, be kita ko, prisiimdamas su savo veikla susijusią ekonominę riziką. ESTT nustatė, kad kiekviena valstybė narė gali atskiru apmokestinamuoju asmeniu laikyti šalies teritorijoje įsisteigusius asmenis, kurie, būdami teisiškai savarankiški, yra glaudžiai susiję finansiniais, ekonominiais ir organizaciniais ryšiais, be to, nacionalinės teisės aktai leidžia tokių ryšių turintiems subjektams nustoti būti laikomais atskirais PVM apmokestinamaisiais asmenimis tam, kad jie būtų laikomi vienu apmokestinamuoju asmeniu. Tokiu atveju, PVM grupės nariai, prilyginti vienam apmokestinamajam asmeniui, toliau nebegali atskirai pateikti PVM deklaracijų, o grupei suteiktas tik vienas PVM kodas.

ESTT konstatavo, kad paslaugos, teikiamos už atlygį tarp asmenų, priklausančių tai pačiai grupei, kurią sudaro teisiniu požiūriu nepriklausomi asmenys, tačiau glaudžiai susiję vienas su kitu finansiniais, ekonominiais ir organizaciniais ryšiais, kurią valstybė narė nurodė laikyti vienu apmokestinamuoju asmeniu, neapmokestinamos PVM, net jei šių paslaugų gavėjo mokėtinas ar sumokėtas pirkimo PVM negali būti atskaitytas.

  1. ESTT 2024 m. liepos mėn. išnagrinėtoje byloje pateikė išaiškinimus dėl asociacijos teikiamų paslaugų apmokestinimo PVM bei galimybės asociaciją priskirti apmokestinamajam asmeniui pagal vykdomos veiklos pobūdį. ESTT konstatavo, kad mokymo paslaugų, už kurias sąskaitas faktūras išrašė ne pelno siekianti Asociacija, didžiąją dalį jų subrangos būdu perdavusi teikti tretiesiems asmenims ir gavusi subsidijas iš Europos fondų, teikimas yra paslaugų teikimas už atlygį, ir jam netaikomas PVM direktyvos 28 straipsnis, nes nėra aiškios įgaliojimo sutarties, leidžiančios nustatyti, kad apmokestinamasis asmuo teikia paslaugas savo vardu ir kito asmens naudai. ESTT taip pat konstatavo, kad paslaugos teikėjui už konkrečią paslaugą Europos fondo mokamos subsidijos pagal šią nuostatą įskaitomos į apmokestinamąją vertę kaip trečiosios šalies mokėjimas, kurį paslaugos teikėjas gauna už šią paslaugą. Be to, ESTT nustatė, kad Asociacijos turimas ne pelno asociacijos statusas netrukdo tam, kad atlikus analizę, kurioje atsižvelgiama į visas jos veiklos aplinkybes ir, be kita ko, į tai, kad ši veikla panaši į tipinį to paties sektoriaus ūkio subjekto elgesį, ši Asociacija galėtų būti laikoma apmokestinamuoju asmeniu, vykdančiu ekonominę veiklą, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą.
  2. ESTT 2024 m. liepos mėn. pasisakė dėl pensijų fondams, kurie nėra Švedijos valstybės rezidentai, išmokėtų dividendų neapmokestinimo. ESTT išanalizavo situaciją, kai Suomijos pensijų fondas bei Suomijos centrinis bažnyčios fondas ir Alandų regiono pensijų fondas gavo dividendų iš Švedijos bendrovių, kurie Švedijoje buvo apmokestinti dividendų mokesčiu. Mokesčių administratorius, be kita ko, nurodė, kad Švedijos valstybė naudojasi savo teise apmokestinti viešosios teisės reglamentuojamas pensijų įstaigas nerezidentes, negali būti laikoma kitų valstybių narių atgrasymu nuo investavimo Švedijoje per savo viešosios teisės reglamentuojamas pensijų įstaigas.

ESTT su tokiu mokesčių administratoriaus vertinimu konstatavo, kad draudžiami valstybės narės teisės aktai, pagal kuriuos dividendai, kuriuos bendrovės rezidentės paskiria viešosios teisės reglamentuojamoms pensijų įstaigoms nerezidentėms, apmokestinami išskaičiuojamuoju mokesčiu, o viešosios teisės reglamentuojamiems pensijų fondams rezidentams paskirti dividendai atleidžiami nuo tokio mokesčio.