Mokesčių teisės aktų naujienos

Pelno mokestis

a) Primename, kad nuo 2025 m. sausio 1 d. didėja pelno mokesčio tarifas, įvedami ribojimai automobilių įsigijimo bei nuomos išlaidų atskaitai ir atsisakoma sektorinių pelno mokesčio lengvatų.

Pelno mokesčio tarifai didėja vienu procentiniu punktu, atitinkamai iki 16 proc. ir 6 proc. Padidinus pelno mokesčio tarifus, iki 16 proc. didėja dividendų apmokestinimas, iki 6 proc. didėja pelno, gauto iš MTEP veikloje sukurto ir patentuoto turto naudojimo, pardavimo ar kitokio perleidimo, apmokestinimas.

Taip pat nebeliko sektorinių pelno mokesčio lengvatų, taikytų sveikatos priežiūros įstaigų pajamos bei draudimo įmonių gautų gyvybės draudimo įmokoms.

Papildomi ribojimai įvesti automobilių įsigijimo kainos ir nuomos išlaidų atskaitymui. Naujoji leidžiamų atskaitymų tvarka susieta su automobilio CO2 emisija.

Gyventojų pajamų mokestis

a) Nuo metų pradžios didėja minimalus darbo užmokestis, kuris ypač aktualus dienpinigių skaičiavimui.

Pakeisti minimalios mėnesinės algos (MMA) ir minimalaus valandinio atlygio (MVA) dydžiai. Nuo 2025 m. sausio 1 d. MMA sudaro 1 038 EUR (2024 m. 924 EUR), atitinkamai MVA – 6,35 EUR (2024 m. 5,65 EUR). Pakeitimai svarbus skaičiuojant neapmokestinamoms pajamoms priskiriamus dienpinigius – nepaisant to, kad dienpinigių skaičiavimo tvarka nesikeičia, tačiau įsigaliojus pakeitimams, svarbu įsivertinti neapmokestinamą dienpinigių dalį, kurios apskaičiavimas priklauso nuo darbuotojo darbo užmokesčio ir MMA dydžio.

b) Priimti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimai, kuriais sportininkams bei sporto treneriams siekiant mokestinių lengvatų įtvirtintas reikalavimas, kad jų veikla atitiktų aukšto meistriškumo sporto sąvokos keliamus reikalavimus

Nuo šiol GPM neapmokestinamų tik aukšto meistriškumo sporto varžybų prizai, įsteigti ir skiriami olimpiniam, paraolimpiniam, regos, klausos, judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto, studentų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančios nevyriausybinės organizacijos, tarptautinės sporto šakų federacijos ar šių federacijų nariai, Lietuvos sporto šakų federacijos, taip pat vardinės dovanos, dovanojamos Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, neapmokestinamos.

Kitos teisės aktų naujienos

a) Padidintas loterijų ir lošimų mokesčio tarifas.

Primename, kad priimti Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pakeitimai, kuriais nuo 2025 m. sausio 1 d. organizuojant lošimus lošimo automatais, stalo lošimus, bingo, totalizatorių, lažybas ir nuotolinius lošimus, loterijų ir lošimų mokesčio bazei taikomas 22 proc. loterijų ir lošimų mokesčio tarifas.

b) Patvirtinti nauji palūkanų ir delspinigių dydžiai.

Nuo 2024 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo nauji palūkanų ir delspinigių dydžiai. Nuo šiol palūkanų, mokamų už Mokesčių administravimo įstatymo (MAĮ) tvarka sudaryta mokestinę paskolą, dydis sudaro 0,008 proc. už kiekvieną naudojimosi mokestine paskola dieną. Tuo tarpu, delspinigių, mokamų MAĮ nustatytais atvejais, dydis sudaro 0,027 proc. už kiekvieną pavėluotą dieną.

c) Paskelbtos Intrastato ataskaitų teikimo ribos 2025 metams.

Nuo 2025 m. sausio 1 iki gruodžio 31 d. galioja sekančios Instrastato ataskaitų teikimo ribos:

  1. Intrastato įvežimo ataskaitos teikimo riba, t. y. praėjusiais kalendoriniais metais iš Europos Sąjungos šalių įvežtų prekių vertė, yra 570 tūkst. EUR.
  2. Intrastato išvežimo ataskaitos teikimo riba, t. y. praėjusiais kalendoriniais metais į Europos Sąjungos šalis išvežtų prekių vertė, yra 400 tūkst. EUR.
  3. Įvežimo statistinės vertės teikimo riba, t. y. praėjusiais kalendoriniais metais iš Europos Sąjungos šalių įvežtų prekių vertė, yra 7 mln. EUR.
  4. Išvežimo statistinės vertės teikimo riba, t. y. praėjusiais kalendoriniais metais į Europos Sąjungos šalis išvežtų prekių vertė, yra 10 mln. EUR.

d) Priimtas valstybės socialinių fondų biudžetų 2025 m. rodiklių patvirtinimo įstatymas, kuriuo auga vidutinis darbo užmokestis.

Įsigaliojo valstybės socialinių fondų biudžetų rodiklių patvirtinimo įstatymas, pagal kurį vidutinis darbo užmokestis (VDU), taikomas apdraustųjų asmenų valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokų bazei skaičiuoti, išaugo iki 2 108,88 Eur.

e) Denonsuojamos Pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo bei fiskalinių pažeidimų išvengimo sutartys su Rusija ir Baltarusija.

Sutartys su Rusija ir Baltarusija nebegalios nuo 2026 m. sausio 1 d.

f) Seimas ratifikavo Pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo bei fiskalinių pažeidimų išvengimo sutartis su Andora ir San Marinu.

Sutartys su Andora ir San Marinu pradėtos taikyti nuo 2025 m. sausio 1 d.

g) Priimti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimai, kuriais pakeliama riba, nuo kurios paramos suteikimas turi būti pagrįstas notarinės formos sutartimi.

Nuo 2024 m. spalio 24 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimai, kuriais paramos suteikimo sandoriui pagrįsti neprivaloma notarinės sutarties formos, kai teikiamos paramos suma yra ne didesnė kaip 100 000 eurų, išskyrus atvejus, kai parama teikiama nekilnojamuoju turtu. Pastaruoju atveju tvarka išlieka nepakitusi – jei paramos dalykas yra nekilnojamas daiktas, sandoris turi būti pagrįstas notarinės formos sutartimi.

h) Keičiasi iki 1,2% GPM dalies teikimo paramos gavėjams tvarka.

Nuo 2025 m. sausio 1 d., lėšas, atitinkančias iki 1,2% GPM dalį, galės gauti tik nevyriausybinės organizacijos (NVO), turinčios paramos gavėjo statusą. Svarbu paminėti, kad religinės bendruomenės ar bendrijos, religiniai centrai gali būti priskiriami NVOs, jeigu jiems JAR suteikta NVO žyma, jiems taip pat netaikoma prievolė įsiregistruoti paramos gavėjo statusą. Be kita ko lėšas, atitinkančias iki 1,2% GPM dalį, galės gauti ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintame sąraše nurodytos užsienyje įsteigtos lietuvių bendruomenės ir kitos lietuviškos įstaigos ar organizacijoms, kurios gali būti priskiriamos NVO. Tuo tarpu, politinėms partijoms, profesinėms sąjungoms ar profesinių sąjungų susivienijimams, turinčioms teisę gauti iki 0,6% GPM dalies, paramos teikimo tvarka nesikeičia.

i) Grįžtama prie įprastos Ukrainai teikiamos paramos deklaravimo tvarkos.

Nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigalioja paramos deklaravimo pakeitimai, kuriais pelno nesiekiantys vienetai, kartu su paramos teikimo ir gavimo ataskaitomis turės pateikti dokumentus, įrodančius, kad jo parama, teikiama Ukrainoje įsteigtoms pelno nesiekiančioms organizacijoms ar valstybinėms institucijoms visuomenei naudingiems tikslams.

j) Priimti Labdaros ir paramos įstatymo pakeitimai, kuriais keičiasi paramos dalyko samprata.

Nuo 2024 m. gruodžio 24 d. įsigaliojo Labdaros ir paramos įstatymo pakeitimai, kuriais nuo šiol paramos dalyku gali būti ribotai apyvartoje esantys daiktai, jeigu jie skirti valstybės biudžetinėms įstaigoms minėtame įstatyme nurodytai veiklai nacionalinio saugumo ir gynybos, teisėtvarkos ir nusikalstamumo prevencijos srityse vykdyti. Atitinkamai, biudžetinės įstaigos galės kaip paramą gauti ginkluotę, amuniciją ar bet kokią kitą karinės paskirties įrangą bei ją naudoti nacionalinio saugumo ir gynybos, teisėtvarkos ir nusikalstamumo prevencijos srityse veiklai vykdyti.

k) Priimtos naujos taisyklės dėl mokestinės paskolos sutarties

Nuo 2024 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo atnaujintos taisyklės Dėl mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą mokėjimo atidėjimo ir (ar) išdėstymo. Nuo šiol mokestinės paskolos sutartis negali būti sudaroma, jei yra priimtas sprendimas išieškoti ją iš mokesčių mokėtojo turto, kuris yra perduotas antstoliui vykdyti Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Taip pat pakeitime įtvirtintas draudimas pakartotinai sudaryti mokestinės paskolos sutartį dėl tos pačios mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą mokėjimo atidėjimo / išdėstymo, dėl kurios jau buvo sudaryta mokestinės paskolos sutartis, ir kuri dėl jos nevykdymo buvo nutraukta (išskyrus atvejį kai mokestinės paskolos sutartis buvo nutraukta pagal mokesčių mokėtojo prašymą) arba pasibaigė neįvykdyta. Be kita ko, išplėstas pagrindų sąrašas, kurio pagrindu mokestinės paskolos sutartis galės būti nutraukiama mokesčio mokėtojo prašymu ir papildytas sąrašas atvejų, kai VMI gali vienašališkai nutraukti mokestinės paskolos sutartį.

Su šiais pakeitimais, detaliau galite susipažinti čia.

l) Priimti Kelių transporto kodekso pakeitimai, kuriais nustatyta pareiga taksi dispečerinėms kaupti, saugoti ir teikti duomenis VMI.

Nuo 2024 m. gegužės 6 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso pakeitimai, kuriais numatyta prievolė taksi dispečerinėms kaupti, saugoti ir teikti VMI duomenis apie: a) keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais taksi veiklą vykdančio fizinio asmens vardą ir pavardę; b) preliminarią kelionės kainą; 3) taksi leidimo numerį. Atsižvelgiant į minėtus pakeitimus, buvo priimtos VMI taisyklės nustatančios duomenų teikimo tvarką. Minėtus duomenis VMI reikės teikti per VMI TIES portalą XML formatu ne vėliau kaip iki vasario 15 d. už praėjusį atskaitinį laikotarpį. Atitinkamai, pirmą kartą duomenis už laikotarpį nuo 2024 m. gegužės 6 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. taksi dispečerinės turėjo pateikti iki 2025 m. vasario 15 d. Taigi, jei pavėlavote – reikėtų suskubti.

m) Priimti Azartinių lošimų įstatymo pakeitimai, kuriais didinami azartinių lošimų organizatorių įsipareigojimai prieš VMI.

Nuo 2025 m. lapkričio 1 d. įsigalioja pakeitimai, pagal kuriuos azartinių lošimų organizatoriai turės 10 metų saugoti dokumentus ir informaciją apie lošėjų įmokėtas sumas ir / ar jam išmokėtus laimėjimus, bei pateikti šiuos duomenis VMI, kai tai reikalinga mokesčių administratoriaus funkcijoms atlikti. Taip pat, lošimų organizatoriai privalės informuoti VMI apie įmokėtas sumas ir išmokėtus laimėjimus, jeigu šių įmokų/ išmokų dydis viršija 1 000 eurų ribą.

n) Atsižvelgiant į nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigaliojusius Akcizų įstatymo pakeitimus, susijusius su anglies dioksido dedamosios taikymu energiniams produktams bei į Energinių produktų atleidimo nuo anglies dioksido dedamosios taikymo tvarką, buvo priimti ir nuo sausio 1 d. įsigaliojo VMI viršininko įsakymai

Primename, kad nuo 2025 m. sausio 1 d. nustatomas 3 metų akcizų tarifų didinimo planas alui, vynui iš šviežių vynuogių ir kitiems fermentuotiems gėrimams, tarpiniams produktams, etilo alkoholiui, cigaretėms, cigarams bei cigarilėms, rūkomajam tabakui, kaitinamojo tabako produktams, elektroninių cigarečių skysčiui ir neapdorotam tabakui. Taip pat įsigaliojo Akcizų įstatymo pakeitimai, nustatantys naujas anglies dioksido (CO2) ir saugumo dedamąsias energiniams produktams, kurios taps kintamosios akcizų tarifo dalimis, papildančiomis pastoviąją dalį.

Su šiais pakeitimais, detaliau galite susipažinti čia.

Įsigaliojus Akcizų įstatymo pakeitimams, susijusiems su anglies dioksido dedamosios taikymu energiniams produktams, VMI išleido keletą įsakymų, apimančių šiuos pakeitimus:

  1. Registravimo taisyklės: Naujai patvirtinti asmenų, turinčių teisę įsigyti akcizais apmokestinamas prekes su akcizų lengvata, registravimo pagrindai, skirti tiems atvejams, kai energiniai produktai atleidžiami nuo anglies dioksido dedamosios. Registruoti asmenys privalo kasmet iki balandžio 14 d. įsivertinti savo atitiktį daug energijos sunaudojančio juridinio asmens sąlygoms ir apie tai pranešti VMI su apskaičiavimais.
  2. Klasifikatorių pakeitimai: operacijų klasifikatorius papildomas naujais kodais, susijusiais su anglies dioksido dedamąja / patikslinami esami kodai, kurie pritaikyti anglies dioksido dedamosios taikymui bei papildytas nauju kodu, skirtu mažųjų alaus daryklų pagaminto alaus išgabenimui. Taip pat, tarifinių grupių kodų klasifikatoriuje panaikintos „120“ ir „511“ grupės, mažosiose alaus daryklose pagamintam alui priskirta „110“ grupė, o naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams – „510“ grupė.

Daugiau apie įsakymų pakeitimus čia.

VMI skelbiamų mokesčių įstatymų komentarų bei leidinių naujienos, muitinės skelbiamos naujienos

a) Papildytas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo komentaras dėl pozityviųjų pajamų

Gyventojas į savo pajamas turi įtraukti kontroliuojamojo užsienio vieneto (tiesiogiai ar netiesiogiai valdo daugiau 50% akcijų), kuris yra įregistruotas tikslinėje teritorijoje, visas – aktyvios ir pasyvios veiklos – pajamas. Kai kontroliuojamasis užsienio vienetas yra įregistruotas kitur, pozityviosios pajamos įtraukiamos tik tuomet, jeigu šis asmuo nevykdo efektyvios ekonominės veiklos, pasyviosios pajamos (palūkanos, turto vertės padidėjimo pajamos iš vertybinių popierių, honorarai, dividendai, pajamos iš draudimo ir finansinių paslaugų teikimo veiklos, prekių ir paslaugų pajamos, kai jos perparduodamos ir buvo įsigytos iš susijusių asmenų) viršija 1/3 visų jo pajamų, o pelno mokestis yra daugiau nei 50% mažesnis, nei būtų Lietuvoje. Tokiu atveju tik pasyviosios veiklos pajamų dalis įtraukiama į LT gyventojo pajamas.

Pozityviosios pajamos į LT gyventojo pajamas įskaitomos proporcingai jo valdomų akcijų (dalių, pajų), balsavimo teisių ar teisių į paskirstytinojo pelno dalį arba išimtinių teisių jas įsigyti skaičiui. Jos pripažįstamos paskutinę kontroliuojamojo užsienio apmokestinamojo vieneto mokestinio laikotarpio dieną.

Gyventojas turi galimybę iš pozityviųjų pajamų atimti užsienio vieneto neapmokestinamąsias pajamas ir leidžiamus atskaitymus pagal LT PMĮ 12 ir 17 straipsnius, jeigu yra atitinkami dokumentai. Apskaičiuoti nuostoliai nemažina kitų gyventojo pajamų.

Kontroliuojamųjų užsienio vienetų pajamos Lietuvoje gali būti apmokestinamos tik vieną kartą, todėl, kai užsienio vienetą Lietuvos gyventojas kontroliuoja per kitą Lietuvos įmonę, tai pozityviąsias pajamas pripažįsta ir apmokestina Lietuvos įmonė. Tačiau, kai gyventojas netiesioginę kontrolę įgyvendina per užsienio vienetą, pozityviąsias pajamas pripažįsta pats Lietuvos gyventojas.

Svarbu paminėti, kad pozityviųjų pajamų institutas svarbus asmenims, kurie turi bendroves Rusijoje, kadangi nuo 2023 m. gruodžio Rusija yra įtraukta į tikslines teritorijas, todėl rekomenduojame įsivertinti, ar nekyla pareiga fiziniams asmenims deklaruoti pozityvias pajamas Lietuvoje.

b) VMI paskelbė GPM įstatymo 17 str. 1 dalies 20, 20-1, 20-2 , 21 ir 30 punktų komentarą. Šis komentaras susijęs su investicine sąskaita, kuria nuo 2025-01-01 naudosis gyventojai, investuodami į įvairius finansinius produktus.

Investuojant per investicinę sąskaitą, nebus taikomos įprastos GPMĮ 17 straipsnyje nustatytos lengvatos palūkanoms ir finansinių priemonių perleidimo pajamoms, būtent:

  1. netaikoma 500 Eur lengvata palūkanoms pagal GPMĮ 17 str. 1 d. 20 punkto nuostatas, kai palūkanos mokamos už ne nuosavybės vertybinius popierius, už Lietuvos ir užsienio valstybių vyriausybių, taip pat jų politinių ar teritorijos administracinių padalinių, vietos valdžios ne nuosavybės vertybinius popierius, įsigytus po 2014-01-01;
  2. netaikoma lengvata palūkanoms pagal GPMĮ 17 str. 1 d. 20-1 punktą už ne nuosavybės vertybinius popierius, jeigu jie įsigyti iki 2013-12-31;
  3. netaikoma 500 Eur lengvata palūkanoms pagal GPMĮ 17 str. 1 d. 20-2 punktą už vartojimo kreditą, suteiktą per tarpusavio skolinimosi platformą;
  4. netaikoma lengvata palūkanoms pagal GPMĮ 17 str. 1 d. 21 punktą už EEE valstybių vyriausybių, taip pat EEE valstybių politinių ar teritorijos administracinių padalinių vertybinius popierius, įsigytus iki 2013-12-31;
  5. netaikoma 500 Eur lengvata pagal GPMĮ 17 str. 1 d. 30 punktą pajamoms iš finansinių priemonių pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn ar išvestinių finansinių priemonių realizavimo.

Primename, kad indėliai nepatenka į GPMĮ 12-1 str. 1 dalyje išvardytus finansinius produktus, iš kurių gautos pajamos gali būti laikomos gautomis per investicinę sąskaitą. Kitaip sakant, investuoti į indėlius per investicinę sąskaitą pagal šiuo metu nustatytą reglamentavimą galimybės nėra, todėl indėlių palūkanoms visais atvejais bus taikoma GPMĮ 17 str. 1 d. 20 punkte nustatyta 500 Eur per metus lengvata. Taip pat svarbu tai, kad per investicinę sąskaitą nebus galima gauti dividendų ir vykdyti su kriptovaliutų prekyba susijusių operacijų.

c) VMI paskelbė GPMĮ 8 straipsnio 7 dalies komentarą, kuris nustato gyventojo pajamų pripažinimo momentą, kai taikomas investicinės sąskaitos rėžimas.

Įprastai gyventojų pajamos yra pripažįstamos tada, kai jos faktiškai gaunamos. Tuo tarpu per investicinę sąskaitą gaunamoms pajamoms numatyta speciali taisyklė, pagal kurią pajamų per investicinę sąskaitą gavimo momentu laikomas lėšų išmokėjimas iš investicinės sąskaitos, kaip jis suprantamas pagal GPMĮ 12-1 straipsnį.

Tokiu būdu, vykdant investavimo į finansinius produktus veiklą ir naudojant investicinę sąskaitą, pajamų pripažinimo ir GPM sumokėjimo terminas yra nukeliamas. Ši pajamų pripažinimo išimtis gali būti taikoma tik nuolatiniams Lietuvos gyventojams, kurie VMI nustatyta tvarka deklaruoja investicinę sąskaitą.

d) VMI paskelbė naujos redakcijos GPMĮ 8 straipsnio komentarą dėl pajamų pripažinimo momento.

Gyventojų pajamos pripažįstamos jų gavimo momentu, t. y. kai jie įgyja teisę laisvai disponuoti gautomis pajamomis. Tai gali būti pinigų pervedimas į gyventojo asmeninę sąskaitą, turto ar paslaugų perdavimas arba galimybė šias pajamas panaudoti įsigyjant kitą turtą. Pajamos taip pat pripažįstamos, kai jos nėra išmokamos gyventojui, bet panaudojamos įskaitant gyventojo įsipareigojimus ir vykdant trečiųjų asmenų reikalavimus. Komentare pateikta naujų pavyzdžių.

Mokesčių administratorius pabrėžė, kad pajamos pripažįstamos ne tik tada, kai gyventojas gauna pinigus arba turtą ar paslaugas vietoje pinigų, bet ir tuomet, kai gyventojas gauna kitokios formos naudą, pavyzdžiui, kai gautina suma įskaitoma gyventojo turimiems įsipareigojimams padengti ar trečiųjų asmenų reikalavimams patenkinti.

e) Atnaujintas Mokesčių administravimo įstatymo komentaras dėl centrinio mokesčių administratoriaus arba Mokestinių ginčo komisijos sprendimų apskundimo teismui tvarkos.

2024 m. sausio 1 d. Lietuvoje įgyvendinta administracinių teismų reforma, kurios pagrindu prie Vilniaus apygardos administracinio teismo reorganizuotas (prijungimo būdu) Regionų apygardos teismas – ir nuo šiol vadinsis Regionų administracinis teismas, į kurio sandarą įeina Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio rūmai. Atsižvelgiant į tai, atnaujintas Mokesčių administravimo įstatymo 159 str. komentaras, kuriame be papildytos minėtos informacijos apie įsigaliojusius pakeitimus, papildomai pabrėžiama, kad skundą dėl centrinio mokesčių administratoriaus sprendimų, priimtų ikiteismine tvarka nagrinėjant skundą dėl Apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimo, ar dėl Mokestinių ginčų komisijos sprendimo dėl mokestinio ginčo nagrinėjami Regionų administraciniame teisme, skundą paduodant bet kuriuose teismo rūmuose.

f) Atnaujintas VMI leidinys dėl švietimo ir mokymo paslaugų neapmokestinimo PVM.

VMI atnaujino leidinį susijusį su PVM įstatymo 22 str., kuris aiškina švietimo ir mokymo paslaugų neapmokestinimą. Iš esmės, VMI į leidinį perkėlė PVM įstatymo komentare pateikiamas nuostatas ir pavyzdžius. Tačiau taip pat pateikė ir papildomą išaiškinimą dėl maitinimo paslaugų mokyklose ir laisvųjų mokytojų veiklos.

Leidinyje paaiškinama, jog mokyklų valgyklose teikiamos maitinimo paslaugos nėra sudėtinė mokymo paslaugų dalis (tad apmokestinama PVM), tokiais atvejais, kai mokiniai iš esmės turi galimybę pasirinkti įsigyti šias mokyklos teikiamas maitinimo paslaugas ar ne. Tuomet PVM tikslais laikoma, jog tokios paslaugos nėra papildančios ir gerinančios pagrindinę (švietimo) paslaugą. Taip pat tokiam aiškinimui įtakos nedaro ir tai, kas už tokias maitinimo paslaugas apmoka, t.y. ar jos teikiamos nemokamai (valstybės ar savivaldybės lėšomis), ar už jas susimoka patys mokiniai (ar jų tėvai/globėjai).

VMI leidinyje taip pat nurodoma, jog atvejais, kai maitinimas suteikiamas vasaros stovyklose, jis neapmokestinamas PVM, nes LR sveikatos ministro įsakymu yra patvirtintos nuostatos, kad įstaigos vykdančios neformaliojo vaikų švietimo paslaugas (pvz. vaikų stovyklas), vaikų maitinimą turi organizuoti pagal minėtąjį įsakymą. Tad tokiu atveju, PVM tikslais, maitinimas laikomas tiesiogiai susijęs su švietimo paslaugų teikimu, tad yra neapmokestinamas.

Be to, VMI, vadovaudamasi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) sprendimu byloje C-445/05, papildė leidinį nurodydama, jog kai laisvąjį mokytoją samdo pati mokymo įstaiga, kad vestų pamokas mokinimas, t.y kai laisvasis mokytojas teikia paslaugas ne tiesioginiai besimokantiems asmenims, tai tokios paslaugos neapmokestinamos PVM tik tokiu atveju, jei mokytojas pamokas teikia savo vardu ir atsakomybe.

g) VMI paskelbė Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 78-1 straipsnio 1, 2 ir 5 dalies apibendrinto paaiškinimo (komentaro) pakeitimus ir papildymus dėl sąskaitų išrašymo tvarkos.

Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 78-1 str. 1 ir 2 d. komentaro pakeitimai iš esmės redakcinio pobūdžio, tuo tarpu VMI papildė komentarą 5 d. taikymo paaiškinimu. Pagrindiniai papildytos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 78-1 str. 5 d. komentaro aspektai:

  • ES įsikūrusių asmenų schema: Skirta ES įsikūrusiems asmenims, vykdantiems nuotolinę prekybą prekėmis ir paslaugomis ES viduje. Kai apmokestinamasis asmuo yra įsiregistravęs ES įsikūrusių asmenų schemoje Lietuvoje ir tiekia prekes ar teikia paslaugas kitų valstybių narių fiziniams neapmokestinamiesiems asmenims, jis neprivalo išrašyti PVM sąskaitų faktūrų pagal PVM įstatymo nuostatas. Tačiau, jei apmokestinamasis asmuo nusprendžia išrašyti PVM sąskaitas faktūras, jos turi atitikti PVMĮ 80 str. nustatytus reikalavimus ir nurodyti pirkėjo šalies PVM tarifą. Tokios PVM sąskaitos faktūros į i.SAF neįtraukiamos.
  • ES neįsikūrusių asmenų schema: Skirta ne ES įsikūrusiems asmenims, teikiantiems paslaugas ES neapmokestinamiesiems asmenims. Jeigu toks asmuo Lietuvoje įsiregistravęs siekiant taikyti ES neįsikūrusių asmenų schemą, teikia paslaugas kitų valstybių narių fiziniams neapmokestinamiesiems asmenims, jis neprivalo išrašyti PVM sąskaitų faktūrų pagal PVMĮ nuostatas, jei PVM sąskaitos faktūros buvo išrašytos pagal jo valstybės teisės aktus. Jei PVM sąskaitos faktūros neišrašytos pagal savo valstybės teisės aktus, jis turi išrašyti PVM sąskaitas faktūras, kurios atitiktų PVMĮ 80 str. nustatytus reikalavimus ir nurodytų pirkėjo šalies PVM tarifą. Tokios PVM sąskaitos faktūros į i.SAF neįtraukiamos.
  • Importuojamų prekių schema: Skirta nuotolinei prekybai mažos vertės (iki 150 eurų) prekėmis, importuojamomis iš trečiųjų šalių. Jeigu toks asmuo Lietuvoje įsiregistravęs taikyti importuojamų prekių schemą, importuojamas mažose siuntose prekes, kurių vertė neviršija 150 eurų, tiekia Europos Sąjungos valstybių narių fiziniams neapmokestinamiesiems asmenims, PVM sąskaitų faktūrų pagal PVMĮ nuostatas jis neprivalo išrašyti, tačiau tik tuo atveju, jeigu PVM sąskaitos faktūros buvo išrašytos pagal apmokestinamojo asmens valstybės teisės aktus.

h) VMI paskelbė Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo XII skyriaus penktojo skirsnio apibendrintą paaiškinimą (komentarą) apie specialią paslaugų apmokestinimo schemą, taikomą apmokestinamiesiems asmenims, įsikūrusiems už Europos Sąjungos (ES) teritorijos ribų.

Ši schema taikoma paslaugoms, kurias neapmokestinamiesiems asmenims teikia apmokestinamasis asmuo, įsikūręs už ES teritorijos ribų. Apmokestinamasis asmuo gali pasirinkti taikyti šią schemą ir registruotis PVM mokėtoju vienoje ES valstybėje narėje, per kurią vykdo mokestines prievoles visoje ES. Registravimosi valstybe nare laikoma ta valstybė narė, kurioje apmokestinamasis asmuo nusprendžia registruotis. Apmokestinamasis asmuo gali registruotis tik vienoje valstybėje narėje, neatsižvelgiant į tai, kad paslaugas teikia keliose ES valstybėse narėse. Registracija vykdoma per OSS sistemą, pateikiant prašymą elektroninėmis priemonėmis. Apmokestinamasis asmuo privalo pateikti PVM deklaraciją kiekvienam kalendoriniam ketvirčiui iki kito ketvirčio pirmo mėnesio paskutinės dienos. Deklaracijoje nurodytą PVM sumą reikia sumokėti eurais iki kito mėnesio, einančio po mokestinio laikotarpio, paskutinės dienos. PVM sumos paskirstomos atitinkamoms valstybėms narėms pagal Reglamento (ES) Nr. 904/2010 nuostatas.

i) VMI parengė Akcizų įstatymo 23 str. 2 d., reglamentuojančio mažosioms alaus darykloms taikomą akcizų lengvatą, bei Akcizų įstatymo 23 str. 3 d., numatančios akcizų už alų apskaičiavimo pagal faktinę tūrinę alkoholio koncentraciją, komentarą.

Akcizų įstatymo 23 str. 2 d. komentare nurodoma, kad mažosios alaus daryklos laikomos nepriklausomomis tik tuo atveju, jei nėra susijusios su kitomis įmonėmis pagal savitarpio kontrolės principą, apibrėžtą Konkurencijos įstatyme. Akcentuojama, kad gamintojai negali turėti tarpusavio įtakos per akcijas ar valdymo organų kontrolę. Lengvatą norintys taikyti subjektai privalo VMI pateikti laisvos formos prašymą, kuriame nurodomas numatomas per metus pagaminti arba importuoti kiekis. Jei prašymą pateikia naujai įregistruota darykla, privalu nurodyti ir santykinį metinį alaus kiekį, apskaičiuotą pagal gamybos pradžią bei planuojamą apimtį. Importuojant ES šalyse pagamintą alų, būtina pateikti sertifikatus, patvirtinančius gamintojo nepriklausomumą ir produkcijos apimtį.

Be to, lengvata gali būti taikoma tik pirmiesiems 10 tūkst. hektolitrų kiekvienos daryklos alaus per metus, o pritaikymas atliekamas pagal pirmumo principą tiems, kurie pateikė prašymą anksčiausiai. Jei faktiškai pagaminta ar importuota apimtis viršija 80 tūkst. hektolitrų per metus, subjektai privalo perskaičiuoti akcizus ir pateikti deklaraciją iki sausio 30 d.

Taip pat numatyta licencinės gamybos samprata – komentaras pabrėžia, kad pagal licenciją gaminamas alus laikomas priklausomybės nuo kito asmens ženklu, todėl tokiais atvejais lengvata netaikoma.

Akcizų įstatymo 23 str. 3 d. komentare numatoma, jog ūkio subjektai gali pasirinkti, kaip skaičiuoti akcizus alui: pagal kiekvienos alaus partijos faktinę etilo alkoholio koncentraciją arba pagal deklaruotą koncentraciją, jei ji neviršija nustatytų ribų. Pasirinktas akcizų apskaičiavimo būdas turi būti taikomas nuosekliai visam gaminamam alui. Importuojant alų, muitinei turi būti pateikti dokumentai su faktine etilo alkoholio koncentracija, o jei nustatoma didesnė koncentracija nei nurodyta, akcizai perskaičiuojami. Alaus gabenimas tarp ES valstybių turi būti įformintas atitinkamais dokumentais (e-AD arba e-SAD), kuriuose nurodoma faktinė tūrinė alkoholio koncentracija. Jei faktinė etilo alkoholio koncentracija viršija deklaruotąją daugiau nei nustatyta paklaida, akcizai perskaičiuojami pagal faktinę koncentraciją.

j) Muitinė stiprina eksporto iš ES kontrolę – fiziškai tikrins dvejopos paskirties prekes.

Lietuvos muitinė nuo 2024 m. lapkričio 11 dienos Lietuvos pasienyje stiprins muitinę kontrolę rizikos grupei priklausančių prekių, kurių eksportas deklaruojamas iš Europos sąjungos valstybių. Todėl vykdant tarptautines sankcijas prieš Rusiją, Baltarusiją pasienio postuose bus atliekama fizinė dvejopos paskirties prekių kontrolė. Tokios prekės gali būti naudojamos mūšio laike arba karo reikmėms naudojamų objektų gamybai. Ypatingas dėmesys bus skiriamas eksportuojamoms elektronikos prekėms, tokioms kaip lustai, mikroschemos ir kitiems elektronikos komponentams. Taip pat bus griežčiau kontroliuojamos prekės, kurioms sankcijų reglamente taikomos išimtys, pavyzdžiui, medicininei-diagnostinei įrangai, eksportuojamiems įvairiems mechanizmas, jų dalims ir panašioms prekėms.

Kitos mokesčių naujienos

a) Startavo PVM deklaracijų vertinimas realiuoju laiku.

Nuo 2024 m. rugsėjo mėnesio startavo naujas VMI procesas – PVM deklaracijų (FR0600 forma) tikrinimas realiuoju laiku. Šiame bandomajame procese, po PVM deklaracijos pateikimo per 2 d.d. pardavimo duomenys nurodyti deklaracijoje bus lyginami su duomenimis pateiktais e.sąskaitų faktūrų posistemyje i.SAF. Atradus neatitikimus, deklaracijos teikėjai bus informuojami per elektroninę deklaravimo sistemą (EDS). Neatitikimus ištaisyti arba paaiškinimams pateikti reikės iki PVM deklaracijos (kito mėnesio 25 d. arba artimiausia d.d. po jos) ir / arba i.SAF (kito mėnesio 20 d. arba artimiausia d.d. po jos) pateikimo termino pabaigos, o jam pasibaigus ne vėliau kaip per 10 d.d. Neatlikus šių veiksmų, mokesčių mokėtojui gresia VMI kontrolės veiksmai. Atkreiptinas dėmesys, kad PVM deklaravimo ir sumokėjimo procesas nesikeičia, grąžintinas ir mokėtinas PVM, kaip įprastai bus matomas per ManoVMI sistemą iškart po deklaracijos pateikimo nors pastaroji dar bus vertinama. Taip pat, jei deklaracija yra pateikta paskutinę jos teikimo dieną ir po 2 d.d. nustatomi neatitikimai, laikoma, kad deklaracija yra pateikta laiku.

b) Siūlomas Minimalaus subjektų grupių apmokestinimo lygio įstatymo (MALĮ) pakeitimas dėl vietos papildinio mokesčio taisyklės įvedimo.

Primename, jog šią vasarą Seimas priėmė įstatymą dėl MALĮ, kuriuo perkeliama ir įgyvendinama 2022 m. gruodžio 14 d. Tarybos direktyva ES 2022/2523 dėl visuotinio minimalaus tarptautinių grupių ir didelių vietos subjektų grupių apmokestinimo užtikrinimo ES (Direktyva). Šios Direktyvos tikslas – užtikrinti, jog didžiųjų tarptautinių įmonių grupių pelnas būtų apmokestinamas bent 15 proc. efektyviu pelno mokesčio tarifu, kitaip dar žinoma kaip Pillar Two.

Minimalus 15 proc. pelno mokestis renkamas taikant tris skirtingas mokestines priemones:

  1. pajamų įtraukimo taisyklę,
  2. nepakankamai apmokestinamo pelno taisyklę ar
  3. vietos papildinio mokesčio taisyklę (jei toks mokestis taikomas pačioje valstybėje ir atitinka reikalavimus).

Visos šios priemonės su MALĮ projektu įgyvendinimu buvo atidėtos maksimaliam laikotarpiui – 6 metams (iki 2030 m.). Vis dėlto, rugsėjo mėnesį LR Finansų ministerija parengė ir pateikė derinti MALĮ pakeitimo projektą, kuriuo siekiama įvesti vietos papildinio taisyklę nuo 2025 m. sausio 1 d. (įprasta 6 mėn. taisyklė dėl mokesčių teisės aktų pakeitimo nėra taikoma, nes yra išimtis ES teisės įgyvendinimo projektams). Kitaip tariant, priėmus šį pakeitimą, vietos papildinio taisyklė būtų taikoma mokant pelno mokestį už 2025 m.

Svarbu pažymėti, jog vietos papildinio mokestis, tai mokesčio suma, kurios trūksta, kad subjektų grupės atskiroje teritorijoje gautas pelnas pasiektų minimalų apmokestinimo lygį. Pagal vietos papildinio mokesčio taisyklę, į subjektų grupę įeinantys subjektai, jų nuolatinės buveinės, kurių buvimo vieta yra Lietuvoje, nuo tos subjektų grupės Lietuvoje gauto ir nepakankamai apmokestinto (mažesniu nei 15 procentų efektyviuoju mokesčio tarifu) pelno į Lietuvos biudžetą moka Lietuvos papildinį mokestį – trūkstamą iki minimalaus apmokestinimo lygio mokesčių sumą.

Atitinkamai su šiuo MALĮ pakeitimu yra registruotas ir PMĮ pakeitimas, kuriuo norima įtvirtinti, jog šis papildinio mokestis būtų priskiriamas neleidžiamiems atskaitymams pelno mokesčio skaičiavimo tikslais. Vis dėlto, PMĮ papildomai praktiškai nekeičiamas, tad nėra aišku, kokia mokestinių lengvatų ateitis, kadangi tikėtina, kad mokestinės lengvatos pagal MALĮ projektą negalėtų būti pritaikomos subjektams, kuriems yra taikomos pastarasis yra taikomas.

Tuo pačiu, su PMĮ ir MALĮ pakeitimais būtų įtvirtinamas ir mokesčių administravimo įstatymo pakeitimas, kuriame būtų numatyta, jog papildinio mokesčiui taikoma senatis dėl šio mokesčio apskaičiavimo ar perskaičiavimo – einamieji ir praėję 5 metai.

Teismų praktikos naujienos

a) Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos naujienos

Šiame naujienlaiškyje norėtumėme atkreipti dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) 2024 m. pabaigoje išnagrinėtą bylą, kurioje vertina, kad Metinės pelno mokesčio deklaracijos (PM deklaracija) pateikimas yra viena iš privalomų sąlygų mokestinių nuostolių tarp grupės įmonių perdavimui, kurios neįvykdžius VMI gali paneigti bendrovės teisę perimti kitos grupės bendrovės mokestinius nuostolius.

Byloje nustatyta, kad bendrovė 2019 m. PM deklaracijoje apskaičiuotą apmokestinamąjį pelną sumažino iš motininės bendrovės perimta tokio pat dydžio mokestinio laikotarpio nuostolių suma. Mokestinio patikrinimo metu Bendrovė perimtiems nuostoliams pagrįsti pateikė 2020 m. sausio mėn. susitarimą dėl motininės bendrovės nuostolių perdavimo Bendrovei. Svarbu paminėti, kad motininei bendrovei 2020 m. kovo mėn. buvo inicijuotas nemokumo procesas ne teismo tvarka (vienintelio motininės bendrovės kreditoriaus iniciatyva) ir tą pačią dieną paskirtas motininės bendrovės nemokumo administratorius. Motininė bendrovė 2020 m. gegužės mėn. buvo likviduota ir jau 2020 m. birželio mėn. išregistruota ir Juridinių asmenų registro.

Patikrinimo metu nustatyta, kad motininė bendrovė mokestinio nuostolio nebuvo apskaičiavusi, kadangi nebuvo pateikusi metinės PM deklaracijos už 2019 m. ir nebuvo deklaravusi mokestinio rezultato iki jos išregistravimo iš Juridinių asmenų registro. Taip pat nustatyta, kad motininė bendrovė nepateikė finansinės atskaitomybės dokumentų, iš kurių į metinę PM deklaraciją perkeliama pelno (nuostolių) prieš apmokestinimą suma už 2019 m.

Nors šioje byloje bendrovė laikėsi pozicijos, kad ji negalėjo daryti įtakos nemokumo administratoriui dėl PM deklaracijos pateikimo, LVAT konstatavo, kad tai nekeičia teisiškai reikšmingos aplinkybės, jog motininė bendrovė nepateikė PM deklaracijos, vertinimo. Minėtų aplinkybių kontekste LVAT akcentavo bendrovės pareigą siekiant perimti motininės bendrovės veiklos nuostolius, įsitikinti, jog jų dydis yra realus bei, atitinkamai, mokesčių administratoriaus teisę patikrinti mokestinių nuostolių perdavimo tarp vienetų grupės vienetų teisėtumą ir pagrįstumą. Šioje byloje LVAT konstatavo, kad nors PM deklaracija negali būti vienintele sąlyga mokestinių nuostolių perkėlimui, tačiau tai nepaneigia ir nemažina PM deklaracijos svarbos įrodinėjant perduodamų mokestinių nuostolių realumą.

b) Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) praktikos naujienos

ESTT per 2024 m. antrą pusmetį išnagrinėjo 24 bylas, kuriose priimti sprendimai, susiję su 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (PVM direktyva) nuostatų taikymu. Šiame naujienlaiškyje pateikiame informaciją apie aktualiausius ESTT sprendimus, turinčius įtakos pridėtinės vertės mokesčio (PVM) apskaičiavimo praktikai Lietuvoje.

  1. ESTT pasisakė, kokiu atveju žemės sklypo pardavimas yra laikomas „žemės statybai“ tiekimu. ESTT, vertindamas aplinkybes, kad Danijos įmonė penkiuose iš įsigytų žemės sklypų ant įrengtų pamatų pastatė gyvenamuosius namus, kituose aštuoniuose sklypuose pastatė gyvenamuosius namus tačiau, ne ant pačios išlietų pamatų, o trijuose likusiuose tebebuvo Danijos įmonės išlieti pamatai, tačiau jokie pastatai nebuvo pastatyti, konstatavo, kad tokios žemės sklypo perleidimas yra „žemės statybai“ tiekimas, todėl turi būti apmokestinamas PVM.
  2. ESTT įvertino, kokiu atveju dėl nutrauktos rangos sutarties siekiama paslaugos teikėjo prisiteisti suma turi būti laikoma atlyginimu už paslaugų teikimą bei apmokestinama PVM.

ESTT vertino, kad jei paslauga neįvykdyta tik dėl to, kad gavėjas nebenorėjo naudotis paslaugų teikėjo paslaugomis dėl ne su šiuo teikėju susijusių priežasčių ir paslaugų teikėjui mokėtina suma atitinka rangos sutartyje numatytą sumą už visiškai suteiktas paslaugas, atėmus sutaupytas sumas dėl nebaigtų darbų, tai reiškia, kad ši suma negali būti laikoma nustatyta kompensacija patirtai žalai atlyginti, o turi būti laikoma atlyginimu už paslaugų teikimą už atlygį ir apmokestinama PVM.

  1. ESTT patvirtino, jog elektros energijos tiekimas siekiant įkrauti elektromobilį įkrovimo prieigoje yra prekių tiekimas. Be to, ESTT vertino, kad elektromobilio įkrovimas viešajame įkrovimo prieigų tinkle, prie kurio naudotojas įgyja prieigą sudarydamas abonementą su kita bendrove nei šio tinklo operatorius, reiškia, kad suvartota elektros energija laikoma tiekiama: (a) minėto tinklo operatoriaus prieigą prie jo siūlančiai bendrovei ir (b) šios bendrovės tiekiama naudotojui, net jei pastarasis pasirenka elektros energijos kiekį, įkrovimo laiką, vietą ir naudojimo būdą, kai ši bendrovė veikia savo vardu, bet naudotojo sąskaita pagal komiso sutartį.
  2. ESTT palaiko valstybių narių mokesčių administratorių poziciją už PVM nesumokėjimą taikyti solidariąją atsakomybę. ESTT išnagrinėtoje byloje Belgijos mokesčių administratorius atliko Belgijos bendrovės, veikiančios didmeninės ir mažmeninės gėrimų prekybos srityje, mokestinį patikrinimą dėl PVM taikymo. Belgijos mokesčių administratorius konstatavo kelis PVM srities teisės aktų pažeidimus, dėl kurių Belgijos bendrovei buvo apskaičiuota daugiau nei 170 tūkst. Eur PVM (taip pat taikyta 200 proc. dydžio PVM bauda), iš jų daugiau nei 140 tūkst. Eur PVM Belgijos bendrovei taikant solidariąją atsakomybę. Tokio pobūdžio atsakomybė taikyta Belgijos mokesčių administratoriui nustačius, kad ši bendrovė organizavo suklastotų sąskaitų faktūrų išrašymo sistemą, pagal kurią šiose sąskaitose faktūrose nurodytos prekės buvo pristatytos ne šiose sąskaitose faktūrose nurodytiems klientams, o apmokestinamiesiems klientams – kavinių, viešbučių ar restoranų valdytojams.

Taigi, nors pati Belgijos bendrovė mokėtino PVM neišvengė, tačiau, kaip nustatyta, už jos vykdytų gėrimų pardavimą mokėtino PVM nedeklaravimas, leido jos verslo klientams parduoti gėrimus „be mokesčių“. Esant minėtoms aplinkybėms ESTT konstatavo, kad valstybės narės gali taikyti nacionalinės teisės nuostatą, pagal kurią kitam apmokestinamajam asmeniui, nei tas, kuriam paprastai tenka prievolė sumokėti mokestį, gali būti taikoma solidarioji atsakomybė be kaltės. Tačiau ši atsakomybė netaikoma, jei asmuo gali įrodyti, kad jis įsitikino, jog jo vykdyti sandoriai nebuvo susiję su sukčiavimu.

  1. ESTT išnagrinėtoje byloje vertintas fizinio asmens, kuris netiesiogiai kontroliavo dukterinę bendrovę, solidariosios atsakomybės klausimas. Konkrečiai, šis fizinis asmuo buvo kontroliuojančiosios bendrovės vadovas ir vienintelis akcininkas. Iki tam tikro laikotarpio kontroliuojančioji bendrovė buvo vykdančiosios bendrovės vadovaujančioji bendrovė ir vienintelė jos akcininkė. Tuo tarpu Nyderlandų mokesčių administratoriui, už tą laikotarpį, kuomet kontroliuojančioji bendrovė buvo vykdančiosios bendrovės vadovaujančioji bendrovė ir vienintelė jos akcininkė, vykdančiajai bendrovei atliko papildomus darbo užmokesčio mokesčio bei apyvartos mokesčio už apskaičiavimus. Vykdančioji bendrovė šiuose papildomuose apskaičiavimuose nustatytų sumų nesumokėjo. Nyderlandų mokesčių administratorius nusprendė, kad fizinis asmuo turi būti pripažintas atsakingu už darbo užmokesčio ir apyvartos mokesčių skolas už laikotarpį, per kurį, pirma, fizinis asmuo ėjo kontroliuojančiosios bendrovės vadovo pareigas ir, antra, vykdančioji bendrovė tinkamai nepranešė, kad negali sumokėti šių mokesčių. ESTT taip pat vertino, kad mokesčių skolų nesumokėjimą lėmė akivaizdžiai netinkamas minėtas fizinio asmens valdymas, o pastarasis neįrodė, kad jis nebuvo atsakingas už minėtų mokesčių nesumokėjimą.
  2. ESTT išnagrinėjo bylą, kurioje kilo ginčas dėl paslaugų gavėjo tiesioginės teisės susigrąžinti PVM, kurį jis sumokėjo paslaugų teikėjui, PVM sąskaitose faktūrose klaidingai nurodžiusiam šios valstybės narės nacionalinį PVM tarifą vietoj kitoje valstybėje narėje teisiškai mokėtino PVM.

Konkrečiai, Vokietijos KŪB (KŪB) įgyvendino 6 atgalinės nuomos sandorius su kita Vokietijos bendrove (Bendrovė). Vykdydama kiekvieną iš šių sandorių Bendrovė pirko po naują motorinį laivą iš Italijoje įsteigtos bendrovės Atitinkamose sąskaitose faktūrose buvo nuoroda „tiekimas Bendrijos viduje“ ir jose PVM nebuvo nurodytas. Visą kiekvieno laivo pirkimo kainą sumokėjo Bendrovė.

Paskui Bendrovė išrašė KŪB laivo pardavimo sąskaitą faktūrą, kurioje buvo aiškiai nurodytas Vokietijos PVM. Bendrovė šį PVM savo nurodė mokesčių deklaracijose ir jį pervedė Vokietijos mokesčių administratoriui (MA). Šioje PVM sąskaitoje faktūroje nebuvo nurodyta, kur laivas buvo pardavimo metu. Tuo tarpu pagal šias PVM sąskaitas faktūras KŪB atskaitė pirkimo PVM.

MA patikrinęs Bendrovę, konstatavo, kad tuo metu, kai Bendrovė pardavė laivus KŪB, jie buvo ne Vokietijoje, o Italijoje. Bendrovė informavo KŪB, kad ji nepagrįstai nurodė Vokietijos PVM, ir nurodė, kad šios PVM sąskaitos faktūros bus patikslintos. Vėliau Bendrovei buvo iškelta nemokumo byla, ši Bendrovė susigrąžino pagal PVM sąskaitas faktūras sumokėtą PVM, tačiau nemokumo administratorius visgi patikslintų PVM sąskaitų faktūrų KŪB neišrašė.

ESTT konstatavo, kad paslaugų gavėjas negali tiesiogiai prašyti savo šalies mokesčių administratoriaus grąžinti PVM, kurį jis sumokėjo paslaugų teikėjui, jei šis per klaidą nurodė neteisingą PVM ir mokesčių administratorius jau grąžino PVM paslaugų teikėjui, kurio likvidavimo procedūra pradėta.