Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, plačiau žinomas kaip ES Taksonomijos reglamentas, įsigaliojo 2020 metais.
Kurį laiką šį reglamentą analizavo ir taikė daugiausia finansų sektoriaus įmonės bei tam tikros didelės bendrovės. Pastaruoju metu vis daugėja situacijų, kai verslas, nepriklausomai nuo jo dydžio, susiduria su ES Taksonomijos reikalavimais. Tad naujienlaiškyje aptarsime, ką reiškia „taksonominė veikla“ ir kokie dokumentai gali padėti tai pagrįsti.
Kodėl atitikimas ES Taksonomijai svarbus?
Pagrįsti, kad vykdoma veikla atitinka ES Taksonomiją, gali reikėti kreipiantis finansavimo jūsų veiklai vykdyti, arba jei Jūsų verslo partneris, kuriam tiekiate medžiagas, prekes ar paslaugas, yra didelė įmonė, arba jei vykdo veiklą naudodamasis skolintomis lėšomis. Tai itin aktualu kai, lėšas skolina tarptautinės finansinės institucijos, tačiau vis dažniau reikalavimai aktualūs ir bendraujant su vietos bankais. Be to, ES Taksonomijos kriterijus gali tekti pagrįsti kreipiantis dėl ES paramos. Europos Komisija svarsto įvairias iniciatyvas, kurių tikslas – skatinti Europos įmonių konkurencingumą bei supaprastinti tvarumo reikalavimus. Verslui nekantriai laukiant, kokie bus pasiūlymai dėl paprastesnio reguliavimo, svarbu, jog atsisakyti tvarumo reikalavimų ES nesvarsto. Tad suprasti ir gebėti pagrįsti veiklos atitikimą ES Taksonomijai išlieka itin aktualu.
Aplinkos atžvilgiu tvari veikla
Vadovaujantis ES Taksonomijos reglamentu, ekonominė veikla laikytina tvaria aplinkos atžvilgiu, kai įvykdomos visos šios sąlygos:
1. Ta veikla svariai prisidedama prie vieno ar daugiau ES Taksonomijos reglamente nustatytų aplinkos tikslų.
2. Vykdant veiklą nedaroma reikšmingos žalos (angl. do not significantly harm, DNSH) kitiems aplinkos tikslams.
3. Įmonė vykdo veiklą laikydamasi vadinamųjų būtiniausių apsaugos priemonių.
4. Veikla atitinka Europos Komisijos deleguotuosiuose reglamentuose įtvirtintus techninės analizės kriterijus.
ES Taksonomijos reglamente nurodyti šeši aplinkos tikslai:
1. Klimato kaitos švelninimas – veiklos, kurios mažina šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą.
2. Prisitaikymas prie klimato kaitos – veiklos, kurios padeda prisitaikyti prie klimato pokyčių ir mažina jų neigiamą poveikį.
3. Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga – veiklos, kurios užtikrina atsakingą vandens ir jūrų išteklių naudojimą bei jų apsaugą.
4. Perėjimas prie žiedinės ekonomikos – veiklos, kurios skatina atliekų mažinimą, perdirbimą ir medžiagų pakartotinį naudojimą.
5. Taršos prevencija ir kontrolė – veiklos, kurios mažina oro, vandens ir dirvožemio taršą.
6. Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas – veiklos, kurios saugo ir atkuria biologinę įvairovę bei ekosistemas.
Techninės analizės kriterijai
Techninės analizės kriterijai yra konkretūs reikalavimai, patvirtinti Europos Komisijos, pagal kuriuos nustatoma, ar tam tikra ekonominė veikla prisideda prie vieno ar daugiau aplinkos tikslų, nustatytų ES Taksonomijos reglamente, ir ar ji nedaro reikšmingos žalos kitiems aplinkos tikslams.
Pavyzdžiui, jei renovuojate gamybines patalpas, vienas iš kriterijų, kad tokia veikla prisideda prie klimato kaitos švelninimo, būtų tai, jog po renovacijos pirminės energijos poreikis sumažėja bent 30 procentų palyginti su tuo, koks buvo iki renovacijos, o siekiant užtikrinti taupų vandens naudojimą, naujai įrengiami čiaupai, dušai ir kitos sanitarinės sistemos turi atitikti nustatytus parametrus dėl vandens sunaudojimo.
Tokiu būdu turi būti tikrinami detalūs kriterijai (kurie gali būti skirtingi priklausomai nuo veiklos rūšies) dėl kiekvieno aplinkos tikslo.
Šių kriterijų „žemėlapį“ anglų kalba galima rasti Europos Komisijos puslapyje https://ec.europa.eu/sustainable-finance-taxonomy/taxonomy-compass. Papildomai būtina žinoti atitinkamus Lietuvos teisės aktus bei dokumentus, kuriais galima pagrįsti kiekvieno iš reikalavimų atitikimą.
Būtiniausios apsaugos priemonės
Būtiniausios apsaugos priemonės – tai procedūros, kurias įmonė įdiegia siekdama užtikrinti, kad būtų laikomasi Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos rekomendacijų daugiašalėms įmonėms ir Jungtinių Tautų verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų, įskaitant Tarptautinės darbo organizacijos reikalavimus dėl pagrindinių principų ir teisių darbe bei Tarptautinėje žmogaus teisių chartijoje nustatytus principus ir teises.
Keturios pagrindinės temos, kurios tikrinamos, siekiant nustatyti, ar įmonė laikosi Būtiniausių apsaugos priemonių, yra:
1. Žmogaus ir darbuotojų teisės.
2. Kyšininkavimo ir korupcijos prevencija.
3. Tinkamas mokesčių mokėjimas.
4. Sąžininga konkurencija.
Siekiant pagrįsti šių reikalavimų laikymąsi, nepakanka pasakyti, jog įmonė laikosi galiojančių Lietuvos Respublikos įstatymų šiose srityse. Daugeliu atveju būtina, kad įmonė turėtų vidaus tvarkas (pavyzdžiui, lygių galimybių užtikrinimo politiką, pranešėjų teisinės apsaugos politiką, kai taikoma pagal darbuotojų skaičių), procedūras ir vykdytų darbuotojų mokymus šiomis temomis (pavyzdžiui, visiems darbdaviams privalomus smurto ir priekabiavimo prevencijos mokymus), t.y. aktyviai siektų užkirsti kelią pažeidimams. Be to, įmonė ir jos vadovybė turi būti geros reputacijos, t.y. nebausta už atitinkamus pažeidimus.