Dauguma įmonių įsitikinusios, kad jei jos neužsiima pinigų plovimu ar teroristų finansavimu, nėra ko sukti galvos dėl šių draudžiamų veiklų. Visgi realybė – visai kitokia: pakliūti į pareigūnų akiratį, gauti didžiulę baudą ar užsitraukti rimtas sankcijas įmanoma už, atrodytų, visiškas smulkmenas.
Svarbu nusimatyti vidines procedūras Užsitraukti nemalonę dėl galimo teroristų finansavimo ir pinigų plovimo įmanoma ir už tai, kad iš klientų priimdama didesnes nei 10 tūkst. eurų grynųjų pinigų sumas įmonė nesilaiko įstatymu nustatytų procedūrų. Pažeidimas fiksuojamas net jei mokama ne iškart už visą sandorį, bet ir mažesnėmis dalimis. Norint to išvengti, reikia atlikti tam tikrus namų darbus, kuriuos numato Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas (PPTFPĮ).
Jame numatytos vidinės tvarkos apima klientų ir naudos gavėjų tapatybės nustatymą, tikrinimą ir atnaujinimą, rizikos vertinimą ir valdymą išskiriant galimas klientų, produktų, paslaugų ir operacijų rizikas. Taip pat privalu organizuoti dalykinių santykių ir operacijų stebėseną, įgyvendinti tarptautines finansines sankcijas ir ribojamąsias priemones, o pranešimus ir informaciją teikti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (FNTT). Tiesa, nereikia pamiršti ir vidinių procesų: registracijos žurnalų tvarkymo; informacijos saugojimo; mokymų darbuotojams organizavimo; funkcijų finansų įstaigoje įgyvendinant pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemones paskirstymo, informacijos apie reikalavimų vykdymą valdymo ir komunikacijos.
Visą straipsnį skaitykite 15min.lt portale.
