Verslas įsitempęs laukia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) sprendimo, kuris gali sujaukti ateities komercinių objektų pardavimus. Taip nutiks, jei teismas nuspręs, kad biurų pastato ar prekybos centro pardavimas suteikia teisę nuomininkui nutraukti nuomos santykius, nors sutartis numatė juos tęsti. Verslui toks sprendimas prilygsta žingsniui 30 metų atgal, teisininkai aiškina, kad iš esmės būtų perkama katė maiše, nes tik po sandorio būtų galima sužinoti, kiek iš tikrųjų vertas konkretus objektas.
Mano, kad teismas įsiklausys į verslininkus
Kęstutis Adamonis sako, kad LAT, vertindamas verslininkų sutartis, ne kartą palaikė sutarčių laisvės principą ir įsiklausė į verslo diktuojamas realybės ir jų pagrindu formuojamą sutarčių praktikos specifiką, tad mano, kad ir šį kartą bus taip pat.
„Mano manymu, civilinio kodekso rudimentas, sakantis, kad išnuomoto daikto nuosavybės perėjimas iš nuomotojo kitam asmeniui yra pagrindas nuomos sutarčiai pasibaigti, jeigu to reikalauja nuomininkas, nepritaikytas verslo santykiams. Mažų mažiausiai jį reikia kapitaliai remontuoti, o, matyt, geriausiai tai iš viso jo atsisakyti. Aš matau šios nuomininko „apsaugos“ paskirtį tais atvejais, kai nuomininkui išties yra svarbus turto savininko asmuo ar su asmeniu susijusios aplinkybės“, – dėstė K. Adamonis.
Jis pripažino sunkiai įsivaizduojantis, kad, tarkime, IKI parduotuvė norėtų nuomotis patalpas iš RIMI grupės, kaip turto savininko, arba atvirkščiai.
„Bet verslui tokios apsaugos Civiliniame kodekse nereikia – tai, kas jiems svarbu, jie tikrai aptars savo sutartyje. O saugoti menamą gėrį, kartu išbalansuojant nusistovėjusius sveikus ir laiko patikrintus ekonominių santykių modelius, įskaitant nuomininko patvirtinimą, kad jam minėta Civilinio kodekso nuostata nėra aktuali, nėra protingo ir išmintingo teismo funkcija“, – įsitikinęs K. Adamonis.
Visą 15min.lt straipsnį skaitykite čia.
