Įmonės ir jos vadovų atsakomybės atskyrimas yra vienas svarbiausių akcinės bendrovės veiklą apibrėžiančių principų. Vis dėlto jis nėra absoliutus, o kai kuriais atvejais akcinės bendrovės vadovui gali tekti asmeniškai atsakyti už tam tikrų įmonei tenkančių prievolių nevykdymą. „Sorainen“ Bankroto ir restruktūrizavimo komandos narys, advokatas, ekspertas Kazimieras Karpickis komentuoja tai patvirtinantį sprendimą, kurį neseniai vienoje byloje priėmė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.
Teismas išaiškino, kad vienos uždarosios akcinės bendrovės vadovas pažeidė įsipareigojimų vykdymo eiliškumą, kai beveik 90 proc. įmonės sąskaitoje esančių lėšų panaudojo pirmiausiai savo atlyginimui išsimokėti, o ne padengė bendrovės turimą įsiskolinimą Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI). Skola siekė beveik 70 tūkst. eurų, tačiau iš bendrovės, susidūrusios su mokumo problemomis, sąskaitoje esančių 2343 eurų vadovas didžiąją dalį lėšų (2207 eurų) skyrė būtent savo atlyginimui. Likusi dalis pinigų buvo panaudota sumokėti darbuotojams (85 eurai), sumokėti įmokas kredito unijai bei apmokėti notaro paslaugas. Panašaus pobūdžio bylos teismuose tikrai nėra retos, tačiau jose palankaus sprendimo anksčiau dažniau sulaukdavo ne kreditoriai, o įmonių vadovai. Tad kuo šis atvejis yra ypatingas ir kas lėmė, kad šią bylą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo VMI naudai?
Visą straipsnį skaitykite 15min.lt.
