Jau kurį laiką pasaulyje vis plačiau diskutuojama apie dirbtinio intelekto (DI) keliamus pavojus. Šiose diskusijose įsipina ir reguliacinių priemonių poreikis. Europoje bendrų taisyklių ar reikalavimų DI nėra, tačiau po daugybės diskusijų patvirtinta kompromisinė siūlomo Dirbtinio intelekto reglamento (DI akto) versija.
Verslai tampa vis labiau priklausomi nuo dirbtinio intelekto siūlomų įrankių. Siūlomi sprendimai gali padėti pagerinti bendravimą su klientais, aktyviai spręsti rizikos ir sukčiavimo problemas, apdoroti duomenis ar netgi patobulinti verslo planus. DI priemonės taip pat gali padėti generuoti idėjas, rašyti tekstus ar net kurti įspūdingas iliustracijas. Tačiau yra ir kita, mažiau maloni pusė, dėl kurios visame pasaulyje didėja DI ribas nustatančių taisyklių poreikis. Vienas iš tokių – būsimasis Europos Sąjungos (ES) dirbtinio intelekto aktas (angl. Artificial Intelligence Act, AI Act).
„Kaip ir kitos naujesnės technologijos, dirbtinio intelekto (daugiausia mašininio apmokymo) pagrindu veikiančios sistemos sukelia teisinių klausimų, kurių iki tol nebuvo. Kitų valstybių praktikoje yra buvę praktinių situacijų, kurios sukėlė konkrečių teisinių problemų“, – teigė teisės firmos „Sorainen“ advokatas, ekspertas Stasys Drazdauskas.
Visą straipsnį skaitykite 15min.lt.
