Pažvelgus į su melagingos informacijos teikimu viešuosiuose pirkimuose susijusias bylas, galima drąsiai teigti, kad tai – vis dar aktuali problema. Visgi šiemet pasistūmėta į priekį aiškinant ne tik informacijos teikėjo, bet ir partnerių atsakomybės ribas, kas galbūt sumažins bandymų sukčiauti. Mat su tuo susijusių bylų jau turime ir Lietuvoje.
Pavyzdžiai – įvairiausi
Visų pirma reikėtų suprasti, kaip apibrėžiama melaginga situacija. Teismų praktikoje – tai situacijos, kai pasiūlymas teikiamas kūrybingai iškraipant faktus apie profesinę patirtį, ar nesugebama pagrįsti jame deklaruojamų duomenų jokia objektyvia dokumentacija. Praktikoje pasitaiko atvejų, susijusių su netikslia informacija apie įmonės pajamas, įvykdytus projektus, jų apimtį, įmonės specialistų turimą kompetenciją ir įgytą profesinę patirtį ankstesniuose projektuose. Visa tai dažnai daroma sąmoningai, siekiant patenkinti viešojo pirkimo sąlygose nustatytus reikalavimus.
Vienas tokio sukčiavimo pavyzdžių iš realaus gyvenimo – perkančioji organizacija nori įsigyti statybos darbus ir norėdama užtikrinti kvalifikuotos įmonės atrinkimą viešojo pirkimo dokumentuose reikalauja, kad būsimas darbų rangovas pasitelktų atitinkamas statinio statybos vadovo pareigas ankstesniuose projektuose ėjusį specialistą. Tačiau įmonė nurodo specialistą, kuris pageidaujamų pareigų niekada neužėmė, bet to nepažymi dokumentuose ir teikia tikrovės neatitinkančią informaciją apie specialistą. Kvalifikacijos reikalavimas gali būti taikomas ir visai įmonei. Pavyzdžiui, kad statybos įmonė anksčiau būtų vykdžiusi tam tikrus darbus.
Ar, tarkime, perkant komunalinių atliekų išvežimo paslaugas viešojo pirkimo dokumentuose būtų reikalaujama, kad būsimas paslaugų teikėjas jau turėtų atitinkamą apyvartą tokių paslaugų teikime per paskutinius trejus metus. Tačiau įmonė pateikia ne su komunalinių paslaugų teikimo veikla susijusią ir ne savarankiškai, o kartu su tuometiniais partneriais gautą apyvartą. Kartais bandoma išvengti ir reputacijos klausimo – viešojo pirkimo dokumentuose prašoma, kad būtų nurodyta, ar komandos nariai nėra teisti už atitinkamas nusikalstamas veikas, o įmonės nenurodo, kad toks teistumas yra.
Visą vyresniojo teisininko Žilvino Briedžio komentarą skaitykite 15min.lt.
