-
lrytas.lt: „Freor LT“ kreipiasi į Aukščiausiąjį teismą: Lietuva ignoravo Europos Sąjungos teisę ir pritaikė atsakomybę už nelegalų darbą
UAB „Freor LT“ vadovas skundžia Aukščiausiajam teismui Vilniaus apygardos teismo sprendimą, kuriuo buvo pritaikyta administracinė atsakomybė už nelegalų darbą, įdarbinus karo pabėgėlį iš Ukrainos. Kaip teigiama pareiškime Teismui, Lietuvos institucijos negali paneigti Europos Sąjungos Laikinosios apsaugos direktyvos suteiktą apsaugą karo pabėgėliui (teisę) laikinai gyventi ir dirbti Lietuvoje, vien dėl to kad minėtas asmuo, galiojant ES apsaugai, neatvyko į Lietuvos migracijos instituciją prasitęsti leidimą gyventi Lietuvoje. Kaip pažymi advokatų kontoros „Sorainen“ advokatas Kęstutis Švirinas, „Freor LT“ atvejis yra išskirtinis, nes, jo nuomone, aukštesnės instancijos teismas priimdamas sprendimą prioritetą suteikė Lietuvos įstatymais nustatytiems formalumams, tuo paneigdamas ES reguliavimą, todėl būtinas Aukščiausiojo teismo […]
-
lrt.lt: Marijus Dingilevskis. Ko verta pasimokyti iš Belgijos nacionalinio orkestro bylos?
Valstybė negali savavališkai nuspręsti iš atlikėjų atimti teisių į jų atliekamus kūrinius. Tą didelio atgarsio sulaukusioje byloje patvirtino Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT), kovo pradžioje išaiškinęs, kad Belgijos nacionalinio orkestro muzikantų gretutinės teisės Karaliaus dekretu jų darbdaviui buvo perleistos nepagrįstai. Tokiu sprendimu Teismas dar kartą patvirtino aukštus kūrybinės ir intelektinės veiklos rezultatų apsaugos Europos Sąjungoje (ES) standartus ir suteikė precedentą sprendžiant kitus su tuo susijusius ginčus. Visą straipsnį skaitykite lrt.lt.
-
Virtualių valiutų reguliavimas ir mokesčiai: ką svarbu žinoti?
Svarbiausi aspektai virtualių valiutų rinkoje Rinkos iššūkiai ir reguliaciniai pokyčiai Jeigu praėję metai buvo sėkmingi kaip ir visai virtualių valiutų rinkai, reikia atkreipti dėmesį į šiuos aspektus: Praėję metai buvo sėkmingi virtualių valiutų rinkai, tačiau svarbu atkreipti dėmesį į šiuos aspektus: Didieji komerciniai bankai pinigines perlaidas iš virtualių valiutų keityklų laiko padidintos rizikos perlaidomis. Vykdomas piniginių perlaidų stabdymas, užduodami papildomi klausimai dėl lėšų kilmės. Tinkamas ir teisingas pajamų iš virtualių valiutų deklaravimas tampa vis svarbesnis. Kaip pasiruošti finansiniams srautams? a) Siekiant, kad pinginės lėšos sėkmingai pasiektų Jūsų sąskaitą, reikia pasirengti namų darbus: Svarstytina atsidaryti sąskaitas elektroninėse pinigų įstaigose (EMI). Pasirengti […]
-
vz.lt: Kiek brangiai (pigiai) įvertinta „Rimi Baltic“
Praėjusią savaitę paskelbtas sandoris, kuriuo didžiausia mažmeninės prekybos grupė Danijoje „Salling Group“ už 1,3 mlrd. Eur (apie 14,4 mlrd. SEK) perka trijose Baltijos šalyse veikiantį mažmeninės prekybos tinklą „Rimi“ iš švedų „ICA Gruppen“, yra didžiausias per pastarąjį dešimtmetį ir rikiuojasi šalia tokių stambių sandorių kaip 2018 m. „Luminor“ ar 2021 m. „Fortum“ įsigijimas. Sandorio signalai Stambaus nuo vietinio vartotojo priklausomo verslo perleidimas tarp užsienio investuotojų siunčia keleriopų signalų. „Tokia didelė investicija signalizuoja investuotojo tikėjimą Baltijos šalių ekonomikų augimo potencialu ir bendrai pasitikėjimą mūsų regionu tiek politiniu, tiek ir geopolitiniu aspektais“, – sako Laimonas Skibarka, sandoryje pirkėjui patarinėjusios „Sorainen“ partneris, pripažindamas, […]
-
vz.lt: 10 priežasčių, kodėl holdingas yra geriau nei įmonė vienišė
Ūgtelėjusiam verslui holdingas, arba kontroliuojančioji bendrovė, yra beveik neišvengiama būtinybė, tvirtina ekspertai. Jį turint, galima efektyviau valdyti verslą, sutaupyti mokesčių ir daugiau investuoti į plėtrą, apsaugoti turtą nesėkmės atveju. VŽ aptaria holdingų, kuriamų Lietuvoje ir užsienio šalyse, naudas, rizikas ir galimus netikėtumus. „Dirbdama su mokesčiais matau, kad beveik joks kitas sprendimas neduoda didesnės naudos investuotojui ar akcininkui kaip holdingas. Jeigu jį turėtumėte, 99,9% tikimybė, kad jis jums „uždirbtų“ nemažai pinigų“, – kalba Saulė Dagilytė, teisės firmos „Sorainen“ Lietuvos biuro vadovaujanti partnerė, mokesčių ekspertė. Holdingo struktūra, anot jos, yra beveik visais atvejais naudingas ir paprastai nesunkiai įgyvendinamas sprendimas. „Net keista, kad […]
-
vz.lt: NŽT pavadėlis savivaldybėms: žemės klausimai sprendžiami 9 mėnesius
Praėjus metams, kai valstybinės žemės miestuose klausimus sprendžia pačios savivaldybės, o ne Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT), Aplinkos ministerija užsimojo perduoti ir kaimiškų vietovių žemę. Ekspertai teigia, kad reforma miestuose nebuvo įgyvendinta visiškai sklandžiai, o kai kuriais atvejais biurokratijos radosi dar daugiau. Anot jų, žemės klausimų sprendimas savivaldybėms buvo perduotas su pernelyg didele NŽT kontrole, o procesai trunka ilgai, ypač jei kalbama apie didesnius nei 30 a ploto sklypus. O dėl tokių sklypų dažniausiai ir sudaromos sutartys. O Simonas Skukauskas, advokatų kontoros „Sorainen“ partneris, po reformos sako matantis nemažai problemų. „Pirma, savivaldybėms suteikta laisvė valdyti žemę su „pavadėliu“. Iš esmės daugelį […]
-
Ar verslo veikla atitinka ES Taksonomijos reglamentą?
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, plačiau žinomas kaip ES Taksonomijos reglamentas, įsigaliojo 2020 metais. Kurį laiką šį reglamentą analizavo ir taikė daugiausia finansų sektoriaus įmonės bei tam tikros didelės bendrovės. Pastaruoju metu vis daugėja situacijų, kai verslas, nepriklausomai nuo jo dydžio, susiduria su ES Taksonomijos reikalavimais. Tad naujienlaiškyje aptarsime, ką reiškia „taksonominė veikla“ ir kokie dokumentai gali padėti tai pagrįsti. Kodėl atitikimas ES Taksonomijai svarbus? Pagrįsti, kad vykdoma veikla atitinka ES Taksonomiją, gali reikėti kreipiantis finansavimo jūsų veiklai vykdyti, arba jei Jūsų verslo partneris, kuriam tiekiate medžiagas, prekes ar paslaugas, yra didelė […]
-
ziniuradijas.lt: Kodėl Lietuvoje populiarėja vedybinės sutartys?
Pernai Lietuvoje fiksuotas rekordinis vedybinių sutarčių skaičius. Jų buvo užregistruota daugiau nei du tūkstančiai. Apie šias sutartis pasakos teisininkė Barbora Bernatonytė. Irašo klausykitės ziniuradijas.lt.
-
vz.lt: Dėl neteisingai pateiktų duomenų ESO įtraukė „Autovici“ į nepatikimų tiekėjų sąrašą
Energijos skirstymo operatorius (ESO) sausio pabaigoje įtraukė UAB „Autovici“ į nepatikimų tiekėjų sąrašą dėl neteisingai deklaruotų faktinių parduodamų automobilių degalų sąnaudų. 112 automobilių pirkusi energetikos bendrovė nurodo, kad degalų sąnaudos buvo esminė sąlyga, kodėl „Autovici“ buvo pasirinkta kaip laimėtoja. Vis dėlto, kaip teigia Edgaras Markevičius, tarptautinės teisės firmos „Sorainen“ ekspertas, advokatas, iš pirmo žvilgsnio nesudėtingas modelis „apeiti“ viešųjų pirkimų įstatyme nustatytus draudimus ir pasiūlymus teikti iš kitų įmonių, nebūtinai būna sėkmingas. „Viešųjų pirkimų įstatymas numato pareigą pašalinti tokių tiekėjų pasiūlymus, jeigu pirkėjas turi įtikinamų duomenų, kad tiekėjas yra įsteigtas arba dalyvauja pirkime vietoj kito asmens, siekiančio išvengti pašalinimo pagrindų taikymo. […]
-
Nacionalinis kibernetinio saugumo centras kviečia labai mažas, mažas ir vidutines įmones teikti paraiškas kibernetinio saugumo stiprinimui
Nacionalinis kibernetinio saugumo centras paskelbė kvietimą mažoms ir vidutinėms įmonėms pasinaudoti Europos Sąjungos finansavimo galimybėmis ir teikti paraiškas, kurios leis sustiprinti jų kibernetinį atsparumą. Nors nauji kibernetinio saugumo reikalavimai taikomi tik tam tikroms organizacijoms, tačiau kibernetinis saugumas yra strategiškai svarbus bet kokiam verslui, tad skatiname klientus pasinaudoti finansavimo galimybėmis. Žemiau apžvelgsime finansavimo gavimo galimybes bei paraiškų teikimo tvarką. Tinkami pareiškėjai Labai maža įmonė arba maža įmonė, arba vidutinė įmonė; Lietuvoje registruotas juridinis asmuo, kurį kontroliuoja Europos Sąjungos (ES) valstybės narės arba ES valstybių narių piliečiai; Atitinka bendruosius projektų atrankos kriterijus, kurių sąrašas nustatytas Finansinės paramos trečiosioms šalims, teikiamos vadovaujantis 2021 m. […]
-
vz.lt: Verslas teikia pasiūlymus, kaip mažinti biurokratiją teritorijų planavime
Verslo atstovai Seimui ir Vyriausybei pateikė pasiūlymus, kaip mažinti perteklines procedūras ir biurokratiją teritorijų planavime. Lietuvos verslo konfederacija pranešė, jog jos iniciatyva suburta Efektyvios valstybės komisija pateikė 6 siūlymus Žemės ir Teritorijų planavimo įstatymams. Aušra Mudėnaitė, advokatų kontoros „Sorainen“ partnerė, sako, jog pasiūlymai siekia supaprastinti procedūras ir keisti požiūrį į valstybinės žemės nuomos administravimą bei kontrolę. „Dabar, nusipirkus pastatus valstybinėje žemėje, juos norint perstatyti, rekonstruoti ar keisti paskirtį, kapitalas įšaldomas maždaug metams, nes laukiama, kol savivaldybė pritars naujai nuomos sutarčiai ar jos pakeitimams, o NŽT patikrins jų sprendimus. Be to pradėti projektavimo neįmanoma. Jei Seimas pritartų mūsų siūlymams, laikas, sutrumpėtų […]
-
15min.lt: Teisininkė atskleidė, ko žmonės nežino apie vedybines sutartis
Registrų centro duomenimis, pernai Lietuvoje buvo užregistruotas didžiausias vedybinių sutarčių skaičius. Jų buvo užregistruota net 2 135. Nors dažnai pasiūlymas sudaryti vedybinę sutartį priimamas kaip neužtikrintumo dėl santykių ženklas, tokia sutartis gali palengvinti skyrybų procesą ir sumažinti jo išlaidas. Teisės firmos „Sorainen“ teisininkė Barbora Bernatonytė taip pat priduria, kad šis dokumentas gali būti naudingas ir daugelyje kitų situacijų, o mitas, kad vedybinės sutartys gina tik turtingesnį sutuoktinį – klaidingas. „Pavyzdžiui, norint apsaugoti paveldėtą nekilnojamąjį turtą nuo potencialių sutuoktinio kreditorių išieškojimo, sutartyje galima apsibrėžti nuostatas, kad tiek paveldėtas nekilnojamas turtas, tiek jo vertės prieaugis visuomet bus vieno iš sutuoktinių asmeninė, o […]
-
delfi.lt: Nauji kibernetinio saugumo reikalavimai verslui įsigaliojo: aibė neatsakytų klausimų ir milijoninės baudos
Geopolitinių neramumų bei karinių ir teritorinių konfliktų krečiamame pasaulyje valstybės vis daugiau investuoja į savo sienų ir suvereniteto apsaugą. Jau ne vienerius metus pasaulio lyderiai pabrėžia, kad saugumas svarbus ne tik fizinėje, bet ir virtualioje erdvėje. Vis tobulėjančios kibernetinės atakos, nukreiptos į viešąjį sektorių ir kritinę infrastruktūrą, gali pridaryti ne mažiau žalos nei ginklai. Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad kibernetinio saugumo stiprinimas būtinas ir verslui, nes privataus sektoriaus atsparumas glaudžiai susijęs su bendru valstybės saugumu. Tačiau net ir įsigaliojus naujiems kibernetinio saugumo reikalavimams, ne visi verslai skuba jų laikytis, o kai kurie apie tai net nežino. „Sorainen“ teisininkai įspėja – […]
-
TV3 žinios: Aiškėja, kas Rusijai slapta pardavinėjo lietuviškus lazerius: „Įmonė bando suprasti, kas nutiko“
Vienos didžiausių Lietuvoje lazerių gamintojos „Optogama“ darbuotojas slapta Rusijai pardavinėjo lietuviškus lazerius. Įmonė aiškina, kad apie tokią darbuotojo, kuris yra Rusijos pilietis, saviveiklą nieko nežinojo ir šiuo metu atlieka vidinį patikrinimą. „Įmonė tikrai neturi tokios informacijos, kad kažkas iš įmonės kažkur keliavo. Mes žinome tiek, kad tas tyrimas, minimas darbuotojas ir iš viešai žinomos informacijos, kad čia reikalas susijęs su sankcijų apėjimu“, – komentuoja įmonės „Optogama“ advokatas Darius Raulušaitis. Visą straipsnį skaitykite ir reportažą galite rasti tv3.lt.
-
delfi.lt: Indrė Ščeponienė. Verslas praranda pasitikėjimą VMI įpareigojančiais sprendimais: ar ši priemonė vis dar veiksminga?
VMI (Valstybinės mokesčių inspekcijos) įpareigojantys sprendimai yra svarbus įrankis, padedantis verslui užtikrinti mokestinį aiškumą ir išvengti galimų ginčų. Tačiau statistika rodo, kad paskutiniais metais besikreipiančiųjų dėl šių sprendimų skaičius nuolat mažėja. Kokios tokios tendencijos priežastys, ką tai reiškia verslui ir kokių veiksmų reikėtų imtis, aptaria teisės firmos „Sorainen“ partnerė Indrė Ščeponienė. Paprastai VMI įpareigojančių sprendimų imasi tuomet, kada verslas siekia išnaudoti galimybes užsitikrinti mokestinį aiškumą tam, kad būtų išvengta tolimesnių ginčų ar neapibrėžtų situacijų su VMI. „Verslai gali pateikti atitinkamos formos prašymą, kuriame išsamiai ir detaliai išdėstoma planuojama situacija (sandoris, struktūros pertvarkymas, veiklos modelis ir pan.) bei su ja susiję […]
-
tv3.lt: Užkalnis nevynioja žodžių į vatą – Kačinskaitė-Urbonienė pasielgė netinkamai: „Keista, kad ji kažko bijojo“
Per Lietuvą nuvilnijus priekabiavimo istorijai, kilo nemenkos diskusijos visuomenėje ir valdžios gretose. „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ apie tai diskutuoja Lygių galimybių integravimo grupės vadovė Vilma Gabrieliūtė, Seimo narė Agnė Širinskienė, advokatų kontoros „Sorainen” vyresnioji teisininkė Aurelija Daubaraitė, rašytojas, publicistas Andrius Užkalnis. Lygių galimybių integravimo grupės vadovė Vilma Gabrieliūtė bei Agnė Širinskienė stoja į buvusios parlamentarės pusę. Tikina, jog prabilti apie tokias patirtis nėra paprasta, o sulaukus kritikos iš visuomenės dar sunkiau apie priekabiavimą kalbėti. Pritardama nuskambėjusioms nuomonėms, teisininkė A. Daubaraitė paaiškina, kokios atsakomybės gali grėsti už seksualinį priekabiavimą darbe ne tik priekabiautojui, bet ir darbdaviui. Visą straipsnį skaitykite tv3.lt.
-
ziniuradijas.lt: Seime – seksualinio priekabiavimo atvejis. O kaip kitur Lietuvoje?
Per Lietuvą nuvilnijo nauja priekabiavimo istorija, nutikusi prieš keletą metų. Buvusi Seimo narė I.Kačinskaitė-Urbonienė prasitarė, kad būdama Seimo nare, iš kolegos patyrė priekabiavimą ir seksualinio pobūdžio užuominų. Tiesa, kolegos pavardės, saugodama jo šeimos saugumą, nepasakė. Diskutuoja: Lygių galimybių integravimo grupės vadovė Vilma Gabrieliūtė, Seimo narė Agnė Širinskienė, advokatų kontoros „Sorainen” vyresnioji teisininkė Aurelija Daubaraitė, rašytojas, publicistas Andrius Užkalnis. Irašo klausykitės ziniuradijas.lt.
-
Mokesčių naujienos: 2024 m. antrasis pusmetis
Mokesčių teisės aktų naujienos Pelno mokestis a) Primename, kad nuo 2025 m. sausio 1 d. didėja pelno mokesčio tarifas, įvedami ribojimai automobilių įsigijimo bei nuomos išlaidų atskaitai ir atsisakoma sektorinių pelno mokesčio lengvatų. Pelno mokesčio tarifai didėja vienu procentiniu punktu, atitinkamai iki 16 proc. ir 6 proc. Padidinus pelno mokesčio tarifus, iki 16 proc. didėja dividendų apmokestinimas, iki 6 proc. didėja pelno, gauto iš MTEP veikloje sukurto ir patentuoto turto naudojimo, pardavimo ar kitokio perleidimo, apmokestinimas. Taip pat nebeliko sektorinių pelno mokesčio lengvatų, taikytų sveikatos priežiūros įstaigų pajamos bei draudimo įmonių gautų gyvybės draudimo įmokoms. Papildomi ribojimai įvesti automobilių įsigijimo […]
-
15min.lt: Teisininkės apie I.Kačinskaitės-Urbonienės priekabiavimo istoriją: ar Seime laikomasi priekabiavimo draudimo?
Buvusiai Seimo narei I.Kačinskaitei-Urbonienei prabilus apie patirtą seksualinį priekabiavimą Seime, tapo aišku, kad smurto ir priekabiavimo tema darbo aplinkoje vis dar aktuali. Ne tik dėl pačios situacijos, kurią teko išgyventi buvusiai parlamentarei ir kuri akivaizdžiai atitinka seksualinio ir psichologinio smurto bei priekabiavimo požymius, bet ir dėl nebrandaus visuomenės požiūrio į šį klausimą, kuris leidžia tokioms situacijoms pasikartoti, rašoma „Sorainen“ pranešime žiniasklaidai. Apie tai, kaip tokiose situacijose privalo elgtis darbdaviai ir ką sako Darbo kodeksas, komentuoja teisės firmos „Sorainen“ partnerė, advokatė Jurgita Karvelė bei vyresnioji teisininkė Aurelija Daubaraitė. „Pati kalta“, „o ko tylėjai“, „gerai, kad ne prieš pensiją prisiminė“: šie komentarai […]
-
vz.lt: Įsibėgėjusioje sandorių rinkoje vykstantys pardavimai vertinami 5 mlrd. Eur suma
Po aktyvių 2024 m. vietos sandorių rinkoje viliamasi „aukso amžiaus“, laukiama daugiau užsienio investuotojų ir išskirtinio dydžio stambių sandorių. Per praėjusius metus Baltijos šalyse sutarta dėl 230 verslų perleidimo arba sujungimo, rodo leidinio „Mergermarket“ pateikti ir teisės firmos „Sorainen“ susisteminti duomenys. Aktyvumo šuolį atnešė intensyvi antroji metų pusė. Bendrą sandorių su atskleista verte apimtį pašokdino keletas stambių transakcijų kaip 340 mln. Eur investicija į „Vinted“, estų skelbimų platformos „Okidoki“ įsigijimas už 108 mln. Eur, 100 mln. Eur investicija į „Green Genius“. Nors transakcijos dydis neatskleidžiamas, prie stambiausių sandorių priskiriamas ir „Plastos“ įsigijimas. „Matyt, jau galime atsargiai džiaugtis stambių sandorių su […]
-
Naujas smurto ir priekabiavimo darbe prevencijos priemonių aprašas: ką privaloma atlikti kiekvienam darbdaviui?
2025 m. sausio 1 d. įsigaliojo LR vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įsakymas dėl smurto ir priekabiavimo darbe prevencijos priemonių aprašo patvirtinimo (Aprašas), kuriuo buvo detalizuoti Darbo kodekso reikalavimai smurto ir priekabiavimo prevencijos srityje. Aprašas nustato konkrečias privalomas taisykles smurto ir priekabiavimo darbe prevencijai įgyvendinti bei jų pasireiškimo rizikai ir padariniams mažinti, taikomas visiems darbdaviams. Toliau aptarsime, kokias pagrindines naujoves įtvirtina Aprašas ir ką privaloma atlikti kiekvienam darbdaviui siekiant išvengti galimų ginčų. Prevencijos priemonės Apraše įtvirtintos konkrečios prevencijos priemonės, kurias privalo įgyvendinti visi darbdaviai, tokios kaip: Smurto ir priekabiavimo darbe draudimo deklaravimas – darbdavys turi aiškiai nurodyti tokio elgesio draudimą ir […]
-
vz.lt: VMI įpareigojantys sprendimai: kodėl verslas vengia prašyti garantijų iš VMI
Verslas, planuojantis sudėtingą sandorį, gali prašyti Valstybinė mokesčių inspekcijos (VMI) įpareigojančio sprendimo – jei VMI pritaria pasiūlytam apmokestinimo modeliui, verslas gali būti ramus, kad VMI ateityje būtent taip traktuos šio sandorio apmokestinimą. Tačiau teigiamų VMI atsakymų sulaukia vis mažiau paklausėjų, tad įmonės nenori rizikuoti ir su prašymais į VMI kreipiasi rečiau. „Mažiau prašymų, daugiau neigiamų sprendimų, kai kurių prašymų VMI apskritai nenagrinėja. Susidaro tarsi uždaras ratas, kuris liudija apie susvyravusį verslo pasitikėjimą šiuo VMI instrumentu“, – sako Indrė Ščeponienė, teisės firmos „Sorainen“ partnerė. Teigiamas VMI įpareigojantis sprendimas reiškia, kad mokesčių administratorius įsipareigoja laikytis prašyme išdėstytos mokestinės pozicijos ateinančius penkerius metus. […]
-
Gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimai: kaip finansų ir draudimo bendrovėms pasiruošti pokyčiams?
Nuo šių metų birželio 28 d. įsigalios Gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų įstatymas (toliau – GPPRĮ), įgyvendinantis Europos Prieinamumo Aktą (Direktyva (ES) 2019/882 dėl gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų; toliau – EPA). Naujojo reguliavimo tikslas – užtikrinti vienodas teises visoje ES naudojantis skaitmeniniais produktais bei paslaugomis asmenims, turintiems negalią bei patiriantiems laikinus ar nuolatinius funkcinius apribojimus (pvz., vyresnio amžiaus žmonėms, nėščioms moterims). Todėl verslui svarbu jau dabar įsivertinti ir laiku pritaikyti siūlomas paslaugas bei produktus pagal naujus ES nustatytus prieinamumo standartus. Kodėl aktualu finansų ir draudimo sektoriui? EPA įpareigos draudimo ir finansų sektoriaus paslaugų teikėjus užtikrinti, kad jų paslaugos būtų lengvai […]
-
Radijo byla: Ką daryti vadinamiesiems atostogų kaupikams bei jų darbdaviams?
Prasidėjus naujiems kalendoriniams metams galime prarasti sukauptas atostogas. Tai reiškia ne tik prarastas potencialas atostogas, bet ir prarastą materialią naudą už jų neišnaudojimą. Ar tai įvyks, priklauso ne tik nuo to, kada darbuotojas įgijo teisę į atostogas, bet ir nuo to, ar buvo svarbių aplinkybių, dėl kurių darbuotojas negalėjo laiku jomis pasinaudoti. Ką daryti vadinamiesiems atostogų kaupikams bei jų darbdaviams, pasakoja teisės firmos „Sorainen“ ekspertė, advokatė Agnietė Venckienė. Visą pokalbį klausykite lrt.lt.
-
vz.lt: Jaunos įmonės su didžiausiu įstatiniu kapitalu: kokios akcijos buvo įneštos ir kokia šių verslų vertė
VŽ pristato TOP 20 pernai įsteigtų įmonių, kurios, šių metų sausio 1 d. duomenimis, turėjo didžiausią įstatinį kapitalą. Beveik visos šios bendrovės – holdingai, kurių naujai išleistos akcijos yra apmokėtos įnešant veikiančių įmonių akcijas. Pirmoje sąrašo vietoje – holdingas su 254 mln. Eur įstatiniu kapitalu, kuriam nepiniginiu įnašu buvo perleistos „SBA grupės“ akcijos. Tarkime, jei buvo parduotas sėkmingas verslas (įmonė), o pelnas iš tokio sandorio sudarė 1 mln. Eur, kontroliuojančiąją bendrovę Lietuvoje turinčiam akcininkui išsiimant pelną dividendais bus sumokėta 150.000 Eur mokesčių (0% pelno mokesčio ir 15% gyventojų pajamų mokesčio), skaičiuoja Saulė Dagilytė, advokatų kontoros „Sorainen“ vadovaujanti partnerė. Visą straipsnį […]
-
Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimai: ką reikia žinoti užsieniečiams, gyvenantiems Lietuvoje?
Prasidėjus 2025 metams, pravartu prisiminti Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimus, įsigaliojusius dar praeitais metais. Nors jie nėra plačiai aptarti, praktika rodo, kad daugelis užsieniečių, gyvenančių Lietuvoje, apie juos nežino. Kas pasikeitė? Iki 2024 m. liepos 1 d. Sveikatos draudimo įstatymas nustatė, kad: Privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) buvo draudžiami tik leidimą laikinai gyventi Lietuvoje turintys užsieniečiai, kurie dirbo Lietuvoje arba, kurie dirbo Lietuvoje ne trumpiau kaip 6 mėnesius ir buvo įsiregistravę Užimtumo tarnyboje kaip bedarbiai. Atitinkamai, šių asmenų nepilnamečiai vaikai taip pat privalomai buvo draudžiami PSD. Kitaip tariant, tik leidimą laikinai gyventi turintys nepilnamečiai šeimos nariai, atvykę pas leidimą laikinai gyventi turinčius […]
-
15min.lt: „Rheinmetall“ sutartis pasirašyta, o kas toliau? Ekspertai aptaria, kodėl mums svarbios Vokietijos investicijos
2022 m. vasario 24-oji – diena, kai pasaulis, kokį žinojome, smarkiai pasikeitė. Iki tol tvyrojusias geopolitines įtampas pakeitė plataus masto karinė invazija, kurią Rusija įžūliai pradėjo visai šalia Europos Sąjungos ir NATO durų, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Sorainen“ partneris, advokatas Evaldas Dūdonis, atkreipia dėmesį, kad pritraukti investuotojus iš Vokietijos ar kitų šalių padeda palanki įstatyminė bazė. „Vasarą Seimas sudarė sąlygas be statybos leidimo pradėti svarbius su gynyba susijusius projektus, gamyklų statybas. Dideliems gynybos sektoriaus projektams buvo atvertas savotiškas „žaliasis koridorius“, kuriuo pirmoji pasinaudojo vokiečių karinės pramonės milžinė „Rheinmetall“. Visą straipsnį skaitykite 15min.lt.
-
15min.lt: Ką daryti, jeigu Kalėdų Senelis „nepataikė“ su dovanomis?
Kai buvome vaikai ir rašėme laiškus Kalėdų Seneliui, švenčių rytą dažniausiai rasdavome būtent tai, ko tikėjomės. Tačiau užaugus viskas šiek tiek pasikeičia – Laiškų Kalėdų Seneliui neberašome, o ir dovanos kartais nebūna tokios, kokių norėtume. Tačiau gavus netinkamą dovaną, nebūtina jos nugrūsti kur nors į spintos ar stalčiaus glūdumą, teigiama „Sorainen“ teisės firmos pranešime spaudai. Yra geresnė išeitis – netikusias dovanas galima grąžinti, nors ir ne visas. Jei šiemet po eglute radote ne visai tai, ko tikėjotės, teisės firmos „Sorainen“ ekspertė, advokatė Vaiva Mašidlauskienė bei teisininkas Nojus Jašmontas aptaria, ką galima daryti tokioje situacijoje. Visą straipsnį skaitykite 15min.lt.
-
Infolex.lt: Platinti obligacijas taps lengviau: kokius kelius gali rinktis apie jų emisijas svarstančios įmonės?
Šį gruodį įsigaliojo naujasis Europos Sąjungos reglamentas, kuriuo siekiama supaprastinti viešųjų vertybinių popierių siūlymų dokumentaciją. Šalinant su obligacijų prospekto rengimu susijusias administracines kliūtis norima paskatinti Bendrijos verslus atsigręžti į viešąsias kapitalo rinkas. Lietuvoje išaugęs susidomėjimas obligacijų emisijomis stebimas jau kurį laiką, o naujojo reglamento įsigaliojimas gali dar labiau jį padidinti. Tad ką vertėtų žinoti apie obligacijų emisijų dokumentacijai taikomus reikalavimus, skirtingas informacijos atskleidimo formas ir jų ypatumus? Apie tai kalba teisės firmos „Sorainen“ ekspertė, advokatė Lina Aleknaitė-van der Molen. Visą straipsnį skaitykite infolex.lt.
-
15min.lt: Blogos žinios atostogų kaupikams: po naujųjų dalis atostogų gali išgaruoti
Prasidėjus naujiems kalendoriniams metams, darbuotojai gali prarasti atostogas, į kurias teisė buvo įgyta seniau nei prieš trejus metus. Be to, tai reiškia ne tik prarastas potencialas atostogas, bet ir prarastą materialią naudą už jų neišnaudojimą, rašoma „Sorainen“ pranešime žiniasklaidai. Ar tai įvyks, priklauso ne tik nuo to, kada darbuotojas įgijo teisę į atostogas, bet ir nuo to, ar buvo svarbių aplinkybių, dėl kurių darbuotojas negalėjo laiku jomis pasinaudoti. Apie tai, ką daryti atostogų kaupikams bei jų darbdaviams, pasakoja teisės firmos „Sorainen“ ekspertė, advokatė Agnietė Venckienė. Visą straipsnį skaitykite 15min.lt.
-
15min.lt: Indrė Ščeponienė: „VMI jau apsilankė – ką būtina žinoti ir daryti?“
Pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viešai skelbiamą statistiką, 2023 m. VMI atliko 376 mokestinius patikrinimus ir apskaičiavo apie 33 mln. eurų mokesčių, baudų ir delspinigių. Palyginimui, vien per šių metų pirmą pusmetį, atlikus 203 mokestinius patikrinimus, apskaičiuota tokia pati suma – 33 mln. eurų. Tai reiškia, kad jei VMI palaikys tą patį tempą, metų pabaigoje bendra apskaičiuota mokesčių suma gali būti beveik dvigubai didesnė. Remiantis VMI duomenimis, per šių metų sausio – spalio mėnesius, patikrinimų rezultatas siekė papildomus 46 mln. eurų, tad, prognozės dėl metų pabaigos atrodo pagrįstos. Bendras šių metų dešimties mėnesių visų taikytų priežiūros priemonių (patikrinimų, tyrimų, stebėsenos) […]
-
vz.lt: „Plastos“ grupę įsigijo „Cedo“
Įmonių grupę „Plasta“, Lietuvoje ir Švedijoje gaminančią plastiko produktus ir Vokietijoje turinčią prekybos įmonę, įsigijo Jungtinės Karalystės namų apyvokos reikmenų gamybos kompanija „Cedo“. Po šio sandorio „Cedo“ tampa viena didžiausių Europoje integruotų žiedinės plastikinių plėvelių gamybos platformų. Vytas Poderis, vienas iš įmonių grupės akcininkų, VŽ patvirtino, kad „Cedo“ įsigijo beveik visas akcijas, liko tik keletas labai smulkių akcininkų. Visą straipsnį skaitykite vz.lt.
-
15min.lt: Darbuotojų teistumo duomenys – tvarkyti negalima netvarkyti: kur dėsime kablelį?
Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (ADTAĮ) ir Europos Sąjungos Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) nuostatų įgyvendinimas verslui dažnai vis dar kelia nemažai iššūkių, rašoma „Sorainen“ pranešime žiniasklaidai. Advokatų kontoros „Sorainen“ teisininkės Ramintos Matulytės teigimu, įmonėms svarbu atkreipti dėmesį į įvairius asmens duomenų tvarkymo aspektus, įskaitant teistumo duomenų tvarkymą. Jis yra aktualus daugybei Lietuvos darbdavių, tačiau atsakymas į klausimą „tvarkyti, ar ne?“ – priklauso nuo keleto svarbių aspektų. Visą straipsnį skaitykite 15min.lt.
-
lnk.lt: Advokatai piktinasi: nebesuprantame „čekučių“ bylų logikos
Kuo daugiau bylų dėl „čekučių“, tuo sunkiau advokatai supranta teisėsaugos logiką, pagal ką nusprendžiama, kurį politiką teisti ir šalinti iš politikos, o kurio neliesti. Teisininkų vertinimais iš esmės visos „čekučių“ istorijos yra vienodos, bet teisėsaugos veiksmai skiriasi kardinaliai. Buvę aukšti prokurorai, o dabar advokatai Darius Raulušaitis bei Giedrius Danėlius, turintys klientų ir „čekučių“ bylose, sako nebesuprantantys, pagal ką prokurorai nusprendžia ką teisti, o ko ne. Visą straipsnį skaitykite lnk.lt.
-
15min.lt: Minsko centre duris atveria „Grill London“ restorano kopija: lietuviai jau ėmėsi teisinių veiksmų
Gruodžio 7 dieną Minsko centre duris atveria restoranas pavadinimu „Grill London“ – analogišku pavadinimu ir konceptu restoranas veikia Lietuvoje. Vienas iš „Grill London“ akcininkų 15min teigė, kad Baltarusijoje prekės ženklas naudojamas neteisėtai, todėl jau imtasi teisinių priemonių. Teisininkas: realaus teisių įgyvendinimo galimybės būtų miglotos Teisės firmos „Sorainen“ vyresnysis teisininkas Marijus Dingilevskis 15min teigė, kad prekių ženklų teisinei apsaugai yra taikomas teritorialumo principas. „Tai reiškia, kad prekių ženklas yra saugomas tik ten, kur jis yra registruotas. Yra išimčių, susijusių su plačiai žinomais ženklais, kai prekių ženklas saugomas ir be registracijos, tačiau šis atvejis greičiausiai į šią Baltarusija Minskas „Grill London“ išimtį […]
-
vz.lt: Dėl medinių Šnipiškių – pirmosios pretenzijos ir ieškiniai
Medinių Šnipiškių sostinėje atsiradimo nustebinti nekilnojamojo turto (NT) savininkai jau kreipėsi į teismą, siekdami, jog būtų panaikintas ribojimus įvedęs Vilniaus nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktas. Dar vienas savivaldybei įteikė pretenziją dėl sklypo išpirkimo už sumokėtą kainą. Aušra Mudėnaitė, advokatų kontoros „Sorainen“ partnerė, VŽ sako, jog teismui ieškinį pateikė 10 juridinių ir fizinių asmenų. „Regionų administracinis teismas skundą priėmė. Nežinau, ar kitos kontoros rengia skundų, bet kadangi jų pateikimas teismui ribojamas 30 dienų terminu nuo akto paskelbimo, tikimybė, kad atsiras daugiau suskubusių pareiškėjų nėra didelė. Mano žiniomis, daug smulkiųjų NT savininkų ketina prašyti įtraukti į mūsų pradėtą bylą trečiaisiais asmenimis […]
-
„Lexology“: Žiniasklaidos ir pramogų teisės apžvalga
„In-Depth“ (anksčiau The Law Reviews) pateikia praktinę žiniasklaidos ir pramogų industrijos teisinio ir reguliacinio reguliavimo apžvalgą, apimančią spausdintą, transliacinę ir internetinę žiniasklaidą. Joje – dėmesys svarbiausioms naujausioms tendencijoms ir pokyčiams, analizuojami tokie klausimai kaip saviraiškos laisvė ir žiniasklaidos nepriklausomybė, intelektinės nuosavybės teisės, konkurencijos ir vartotojų teisės, dažniausiai pasitaikantys sutarčių ginčai ir daug kitų temų. Naujausiame numeryje mūsų biurai Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje pateikia įžvalgas apie iššūkius, pokyčius ir teisinius procesus, kuriuos Baltijos regiono pramogų industrija patyrė per pastaruosius metus. Lietuvos apžvalgą parengė mūsų patarėjas Stasys Drazdauskas ir teisininkė Raminta Matulytė. Lietuva turi didžiausią žiniasklaidos ir pramogų rinką Baltijos šalyse – […]
-
delfi.lt: Marijus Dingilevskis. Autorių teisių pokyčiai: kas turėtų gauti atlygį už dirbtinio intelekto sugeneruotą paveikslėlį
Intelektinės nuosavybės teisė yra skirta tam, kad atlygintų menininkui už jo ilgą ir sunkų darbą, kadangi kiekvienas geras meno kūrinys prisideda prie diskusijos visuomenėje. Tačiau pagreitį įgavus dirbtinio intelekto įrankiams, įvairius vaizdus galima sugeneruoti nepalyginamai greičiau nei tai padarytų bet koks menininkas ar fotografas. Ką tai reiškia autorinių teisių savininkams bei kūrėjams, pasakoja teisės firmos „Sorainen“ vyresnysis teisininkas Marijus Dingilevskis. Dirbtinio intelekto pagalba kuriant vaizdus, kurių sugeneravimui užklausą gali parašyti bet kas, svarbu išsiaiškinti, kokią galią šioje vietoje turi intelektinės nuosavybės teisė. Tačiau tokiais atvejais kiekvieną situaciją gali tekti vertinti individualiai. Bet kokį dirbtinį intelektą iš pradžių reikia apmokyti, „maitinant“ […]
-
lrt.lt: Radijo byla. Šeimos verslo perdavimas: klaidos ir ginčai kainuoja brangiai
Lietuvos šeimos įmonių įkūrėjai norėtų perduoti verslą kitai kartai, tačiau dauguma neturi jokio perdavimo plano ar sistemingo požiūrio į įpėdinių mokymą, rodo pirmoji Baltijos šalyse atlikta šeimos verslų apklausa. Kaip elgis, ką ir kaip apgalvoti, kad jaunesnei kartai perduodamas verslas išliktų, o vidiniai šeimos ginčai nesužlugdytų bendrovės? Pataria teisės firmos „Sorainen“ ekspertė, advokatė Jurgita Karvelė. Pokalbio įrašo galite klausytis lrt.lt mediatekoje nuo 01:00 min.
-
vz.lt: „Teltonikos“ pamokos, kad „Rheinmetall“ vadovui nereikėtų skambinti ministrui
Garsiai nuskambėjęs stringančio milijardinio „Teltonikos“ projekto atvejis yra tik ledkalnio viršūnė, VŽ podkaste sako Simonas Skukauskas, advokatų kontoros „Sorainen“ partneris. Anot jo, Lietuvoje yra daugybė stringančių ir įstrigusių projektų, mat net dėl procedūrų, kurias galima būtų patikėti dirbtiniam intelektui, institucijos gali spręsti metus–dvejus. „Tokio masto sustabdyto projekto mes dar neturėjome. Tas Arvydo Paukščio pareiškimas buvo iš nevilties, supratus, kad tokio dydžio investicijos nėra ypatingai laukiamos. Vertinant kitus, mažesnius vystytojus, jie bijo garsiai kalbėti, nes yra nuogastavimų, kad jeigu pasakysiu kažką, negausiu statybos leidimo. Dalis vystytojų kalbėjo, bet jų istorijos nesulaukė tokio rezonanso“, – pastebi jis. Visą podkastą klausykite vz.lt.
-
15min.lt: Artėja naujų VMI patikrinimų banga: kaip jai pasiruošti turėtų verslas?
Metų pabaiga atneša ne tik šventes, tačiau ir didesnį Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) dėmesį verslui. Būtent šiuo laikotarpiu VMI fokusuosis jau ne į švelnios kontrolės priemones, bet į mokestinius patikrinimus, kurių rezultatas – ne tik papildomi mokesčiai ar delspinigiai, bet ir baudos, rašoma „Sorainen“ pranešime spaudai. Pastarųjų dydis gali siekti net 20-100 proc. nuo papildomai apskaičiuoto mokesčio. Apie artėjančius patikrinimus bei tai, kaip jiems pasiruošti, kalba teisės firmos „Sorainen“ partnerė Indrė Ščeponienė. Visą straipsnį skaitykite 15min.lt.
-
vz.lt: Nelengva lengvųjų automobilių mokesčių našta: tai labiausiai apmokestintas turtas
Visi mokesčiai už lengvąjį automobilį neretai gali pasiekti 50%, 60% ar dar didesnę dalį nuo jo įsigijimo kainos. Nuo sausio 1 d. įsigaliojus su tarša susijusiems automobilio įsigijimo kainos bei nuomos išlaidų atskaitos ribojimams, ne vienai įmonei mokesčių našta taps dar sunkesnė. „Per pastaruosius ketverius metus mokesčių reforma buvo sugalvota ir užmiršta, nekilnojamojo turto (NT) mokesčio sistema bandyta tvarkyti ir liko nesutvarkyta. Tačiau viena mokestinė tema nuolat buvo ant bangos – apie tai kalbėjo politikai, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) organizavo akcijas, tyrė, griežtino, o Seimas priėmė įstatymus, kuriais toliau didino mokesčius vieninteliam turto tipui – įmonių lengviesiems automobiliams“, – VŽ […]
-
delfi.lt: Europos kova su moterų diskriminacija: įmonių valdybose įves kvotas, pažeidus tvarką lauks nuobaudos
Lietuva gali pasidžiaugti pirmaujanti Europos Sąjungoje (ES) pagal moterų mokslininkių ir inžinierių dalį. Be to, prekybos ir finansų sektoriuje moterų vadovių skaičius perkopia 50 procentų. Ir nors pastaraisiais metais Lietuvoje lyčių lygybės užtikrinimo rodikliai darbovietėse gerėjo, moterys mūsų šalies darbo rinkoje vis dar yra nepakankamai atstovaujamos, rašoma pranešime spaudai. Žvelgiant į bendrą statistiką, Lietuva vis dar yra tarp prasčiausiai atrodančių ES narių. Tiesa, netrukus ši padėtis turėtų keistis dėl naujos Europos Parlamento direktyvos, apie kurią pasakoja teisės firmos „Sorainen“ ekspertai. 2022-ųjų lapkritį Europos Parlamentas priėmė direktyvą, skatinančią lyčių lygybę biržoje listinguojamų įmonių valdybose ir stebėtojų tarybose. Siekiant sukurti skaidrias įdarbinimo […]
-
vz.lt: Susigyventa su karu – sandoriai įgauna pagreitį, stebimi nauji investuotojai
Transakcijų gausą po vasaros stebinti vietinė verslų susijungimų ir įsigijimų (M&A) rinka artimiausiu metu laukia stambių sandorių. Per 9 šių metų mėnesius Baltijos šalių sandorių rinkoje pranešta apie 179 transakcijas, o prieš metus tuo pačiu laikotarpiu skelbta apie 124 sandorius, rodo leidinio „Mergermarket“ pateikti ir teisės firmos „Sorainen“ susisteminti duomenys. „Aktyvumas M&A rinkoje trečiąjį ketvirtį išaugo, ypač rugsėjį, ir tendencija tęsėsi ir spalį. Pastaruoju metu Baltijos šalyse vos ne kas savaitę paskelbiama po reikšmingą sandorį. „Sorainen“ M&A sandorių komandos užimtumas padidėjęs, aktyvių sandorių procesų skaičius auga ir ši tendencija džiugina“, – „Verslo žinioms“ komentuoja Laimonas Skibarka, „Sorainen“ partneris. Visą straipsnį […]
-
vz.lt: Nuo šiandien: kas keičiasi ir kam ruoštis statybų reguliavime
Nuo lapkričio 1 d. atsiverčia naujas lapas statybų reguliavime: keičiasi paskirtys, projektavimo reikalavimai, leidimų išdavimas ir reikalavimai visuomeninių pastatų statybai. Ir nors vieni pokyčiai – laukti, kitų poveikį statyboms ir nekilnojamajam turtui (NT) teks pamatyti praktikoje. „Aplinkos ministerija yra produktyvi. Bet yra ir daug iniciatyvų, kurių prašo pats verslas, kad spręstume problemas. Taip, daug teisės aktų keičiasi, bet viską, ką sakėme, tą ir darome. Mes buvome nuoseklūs, nors ir pakeitimų buvo daug. Man atrodo, kad tai atsakingas ir profesionalus būdas daryti pokyčius“, – interviu VŽ yra sakęs Simonas Gentvilas, aplinkos ministras. Simonas Skukauskas, advokatų kontoros „Sorainen“ partneris, VŽ sako, kad […]
-
15min.lt: Nuo lapkričio 1 d. – Statybos įstatymo pakeitimai: štai kas keičiasi
Nuo 2024 m. lapkričio 1 d., penktadienio, įsigalioja esminiai Statybos įstatymo ir Statybos techninio reglamento (STR) „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ pakeitimai, paliesiantys tiek individualių namų statytojus, tiek nekilnojamojo turto (NT) vystytojus. Aušra Mudėnaitė, teisės firmos „Sorainen“ partnerė, advokatė 15min pritarė, kad Statybos įstatymo reforma turėtų lemti, kad tą vystymo etapą, kai gaunamas statybos leidimas bus galima pasiekti greičiau ir mažesnėmis projektavimo sąnaudomis, išvengiant pakartotinių tų pačių dalykų tikrinimų ir derinimų. Tačiau pačioms statyboms pradėti, anot jos, nuo šiol reikės daugiau projektinės dokumentacijos. „Nuo lapkričio 1 d. statybos leidimai bus išduodami ne techninio projekto, o šiek tiek detalesnių nei iki šiol […]
-
Svarbiausi Darbo kodekso pakeitimai – 2024 m. spalis
Kviečiame susipažinti su naujausiais spalio mėnesį priimtais darbo teisės pakeitimais, kurie yra aktualūs verslui. Dauguma pakeitimų įsigalios dar tik 2025 m. sausio 1 d., tačiau dalis pakeitimų jau yra įsigalioję. Nustatytas naujas apmokėjimo už viršvalandžius dydis ir kiti pakeitimai Nuo 2025 m. sausio 1 d. viršvalandinis darbas švenčių naktį turės būti apmokamas ne mažesniu kaip 2,5 darbo užmokesčio dydžiu. Iki šiol Darbo kodeksas nenustatė specialaus viršvalandinio darbo švenčių naktį apmokėjimo dydžio. Darbdavys galės skirti darbuotoją dirbti viršvalandinius darbus tik esant rašytiniam sutikimui. Iki šiol Darbo kodeksas nereikalavo rašytinio darbuotojo sutikimo, todėl sutikimas galėjo būti išreiškiamas žodžiu. Nesant galimybės prieššventinę darbo dieną […]
-
15min.lt: Estija didina pelno mokesčio tarifą – ar lietuviškiems verslams metas skubėti išmokėti pelną?
Nemaža dalis lietuviškų verslų vis dar turi kontroliuojančias bendroves (angl. holding), įsikūrusias Estijoje. Tuo tarpu estai nuo 2024 m. didina pelno mokesčio tarifą iki 22 proc. ir panaikina lengvatinį 14 proc. tarifą, taikomą reguliariai skirstomam pelnui, rašoma „Sorainen“ pranešime spaudai. Teisės firmos „Sorainen“ ekspertai dalijasi, kad lietuvių valdomi verslai, norėdami išvengti didesnio mokesčio, gali svarstyti apie galimybę išmokėti pelną iki šių metų pabaigos. Svarbiausi pokyčiai Nuo kitų metų Estijoje pelno mokesčio tarifas didėja nuo 20 iki 22 proc., o lengvatinis 14 proc. tarifas, taikytas reguliariai skirstomam pelnui, bus panaikintas. Nors atidėto pelno mokesčio sistema leidžianti pelną reinvestuoti arba kaupti, lieka […]
-
„Labas rytas, Lietuva“: Tribute grupės tampa ne naujiena: kada perdainuojama ir koncertuojama legaliai?
Vadinamosios tribute, kitų autorių muziką atliekančios grupės, tikrai nėra naujiena. Jų reklamose akcentuojamas būtent pagerbiamas muzikos vardas ir suprasti, kad koncertuos ne originalus tos muzikos atlikėjas, gali būti sunku. Apie šį reiškinį ir teisinį jo reglamentavimą pasakojo „Sorainen“ ekspertas, advokatas Stasys Drazdauskas.
-
Naujas darbo teisės pažeidimų teisės aktas: kas bus laikoma mažareikšmiu pažeidimu?
2024 m. spalio 11 d. Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius priėmė įsakymą dėl Darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo teisę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimų pripažinimo mažareikšmiais tvarkos aprašo patvirtinimo Nr. EV-163 (Įsakymas). Šiame naujienlaiškyje aptarsime, kokie pažeidimai, susiję su nelegaliu ir nedeklaruotu darbu, savarankiškos veikos nedeklaravimu, užsieniečių įdarbinimu bei skaidriai dirbančio asmens identifikavimu gali būti laikomi mažareikšmiais. Taip pat paaiškinsime, kokiomis sąlygomis šie pažeidimai gali būti priskirti prie mažareikšmių. 1. Leidimo užsieniečiui pakeisti darbdavį neturėjimas. Toks pažeidimas apima situaciją, kai darbdavys įdarbino užsienietį (trečiosios šalies pilietį) be leidimo pakeisti darbdavį, kai tokį leidimą reikėjo gauti. Toks pažeidimas bus […]
-
15min.lt: Teismas atmetė VDI kaltinimus „Freor LT“ vadovui: laiko juos nepagrįstais ir neteisėtais
„Freor LT“ įmonės vadovas Rytis Bernatonis šį pirmadienį išgirdo Vilniaus miesto apylinkės teismo verdiktą dėl įmonėje įdarbinto karo pabėgėlio iš Ukrainos, rašoma „Freor LT“ pranešime spaudai. Teismas nusprendė, kad bendrovės vadovas dar šių metų vasarą buvo neteisėtai ir nepagrįstai nubaustas Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos pagal Administracinių nusižengimų kodeksą panaikinant visus kaltinimus. Valstybinė darbo inspekcija neatsižvelgė į svarias aplinkybes Taip pat įmonės ir jos vadovo interesus ginanti advokatė Jurgita Karvelė teigia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas – rezultatas, parodantis, jog šalies teisinėje praktikoje tokius atvejus būtina vertinti ypač atidžiai, atsižvelgiant į visas aplinkybes. Anot teisininkės, nelegalaus darbo sąvoka turi […]
-
15min.lt: Ekspertai įvertino: ko reikia, kad Lietuvos verslai klestėtų?
Europa jau kelerius metus gyvena naujoje realybėje, kurioje trūksta apibrėžtumo ir stabilumo. Prie to prisideda ir karas, ir jį sekusi energetikos krizė, ir ekonominiai iššūkiai. Neišvengiamai tą išgyvena ir Lietuva. Vieni verslininkai skundžiasi sumažėjusiais kapitalo ištekliais, kiti – išaugusiais energetikos ar darbo kaštais, treti – pasikeitusiais gyventojų įpročiais. Ar tai reiškia, kad Lietuvos verslo ateitis miglota? O gal – atvirkščiai – pokyčiai pasaulyje verslui atveria naujas galimybes? Verslo klestėjimą nulems ir naujų tradicijų kūrimas O štai advokatų kontoros „Sorainen“ Lietuvos biuro vadovaujanti partnerė Saulė Dagilytė įsitikinusi, kad kalbėdami apie šalies verslo klestėjimą neapibrėžtumo sąlygomis negalime pamiršti verslo įpėdinystės. Ši praktika […]
-
vz.lt: Šeimos verslo perdavimas: numatyti įpėdinio neužtenka, o klaidos kainuoja brangiai
Lietuvos šeimos įmonių įkūrėjai nori perduoti verslą kitai kartai, bet dažniau tai planuoja mintyse, o ne popieriuje, rodo pirmoji Baltijos šalių šeimų verslų apklausa. Lietuvoje daugiausia verslininkų iš Baltijos šalių šeimų įmonių – 91% – nori perduoti verslą kitai šeimos kartai, bet mažiausiai – 37% – turi numatę įpėdinį, kuris verslą perims. Didžioji dalis dar neturi ir įpėdinystės plano, šeimos konstitucijos ar sisteminio požiūrio į įpėdinių mokymą. Pavyzdžiui, oficialų arba neoficialų įpėdinystės planą turi ketvirtadalis Lietuvos šeimų verslų, 44% Latvijos ir 27% Estijos respondentų, šeimos konstituciją – 7% Lietuvos respondentų. Tokias įžvalgas atskleidė teisės firmos „Sorainen“ ir Baltijos šalių šeimos […]
-
vz.lt: Už ką „ačiū“, o už ką nueinančiai valdžiai statybininkai ir plėtotojai „pažertų gyvačių“
„Kadencija buvo turininga“, – kalbėdami apie statybos ir nekilnojamojo turto (NT) plėtros pokyčius per pastaruosius ketverius metus sako asociacijų atstovai. Įvestų pokyčių efektą bus galima pamatyti tik po kelerių metų, visgi dalis jų buvo laukti, kitus verslas jau apibūdina kaip keistenybes. „Aplinkos ministerija yra produktyvi. Bet yra ir daug iniciatyvų, kurių prašo pats verslas, kad spręstume problemas. Taip, daug teisės aktų keičiasi, bet viską, ką sakėme, tą ir darome. Pokyčiai yra radikalūs, nes per 30 metų nei Statybos kodeksu, nei Nacionaline žemės tarnyba (NŽT), nei skydine renovacija nebuvo užsiėmę… Viską, ką mes sakėme, viską ir darome. Mes buvome nuoseklūs, nors […]
-
Delfi diena. Užsieniečiai bus įpareigoti aptarnauti klientus lietuvių kalba
Praėjusį ketvirtadienį Seimas nubalsavo už Valstybinės kalbos įstatymo pataisas, kurios įpareigoja užsieniečius nuo 2026 metų aptarnauti klientus lietuvių kalba. Šis įstatymo pakeitimas palies ne tik darbdavius bei jų darbuotojus, bet ir savarankiškai dirbančius asmenis – tokius kaip pavežėjai ar grožio paslaugų teikėjai. Kaip šios naujovės veiks praktikoje, detaliau pakomentuos teisininkė Aurelija Daubaraitė trečiadienio rubrikoje „Teisininkas paaiškina“. Visą reportažą žiūrėkite delfi.lt portale 25:24 min.
-
15min.lt: Išėjusios iš darbo įkūrė analogišką erotinių prekių parduotuvę: viena sutartis gali nuo to apsaugoti
Išėję darbuotojai kartais ima ir nusikopijuoja idėją – įkuria analogišką verslą, kuriame prieš tai dirbo. Taip nutiko ir „Interversus“, valdančios sekso ir erotinių prekių parduotuves Fantazijos.lt, direktoriui Povilui Klusaičiui, kuris apie buvusių darbuotojų poelgį parašė socialiniame tinkle „LinkedIn“. Pasak teisininkų, nuo tokių situacijų galima apsidrausti – tam yra nekonkuravimo sutartis. Teisininkas: turi būti mokama kompensacija Teisės firmos „Sorainen“ partneris, advokatas Algirdas Pekšys 15min teigė, kad nekonkuravimo susitarimai vis dažniau naudojami įvairiuose verslo sektoriuose veikiančių darbdavių, tačiau jie negali būti sudaromi su bet kuriais darbuotojais. „Darbo kodeksas leidžia nekonkuravimo susitarimus sudaryti tik su darbuotojais, turinčiais specialių žinių ar gebėjimų, kurie gali […]
-
lrt.lt: Sankcijų kuriozai: vilnietei kone kasdien tenka įrodinėti, kad nėra sankcionuota baltarusė
Vilnietė, kurios vardas ir pavardė sutampa su Baltarusijos pilietės, įtrauktos į asmenų, kuriems taikomos sankcijos sąrašą, jau dvejus metus negali atlikti pinigų pervedimų. Pasak Lietuvos banko, kol kas nėra kitų būdų įsitikinti, ar gyventojui taikomos sankcijos, ar ne. Vartotojų teisių gynėjai situaciją vadina nenormalia. Elena Titova nustebo sužinojusi, kad yra ir Elena Titova, įtraukta į žmonių, kuriems taikomos sankcijos, sąrašą. Vilnietė sako dvejus metus turinti įrodinėti bankams, kad ji – kitas asmuo. Vilniaus universiteto Teisės fakulteto lektorius Stasys Drazdauskas asmens duomenų pažeidimo nemato. „Tikslai, dėl kurių sankcijos yra nustatytos – tai yra viešasis interesas, saugumas, viešoji politika Europos Sąjungos mastu. […]
-
delfi.lt: Prievolė teikiant paslaugas kalbėti lietuviškai kursto aistras: pavežėjai perspėja dėl pasekmių
Seimui įpareigojus verslą vartoti lietuvių kalbą parduodant prekes arba teikiant kontaktines paslaugas, dalis verslo kritikuoja įstatymą ir įspėja dėl poveikio paslaugų prieinamumui bei šalies ekonomikai. Parlamentas ketvirtadienį patvirtino Valstybinės kalbos įstatymo pataisas, kuriomis nuo 2026 metų sausio 1 dienos įtvirtinama, kad informacija apie parduodamas prekes ir teikiamas paslaugas turi būti teikiama ir prekės ženklinamos valstybine kalba. Numatyta tam tikrų išimčių. Teisininkė: palies individualia veikla besiverčiančius Teisės firmos „Sorainen“ vyresnioji teisininkė Aurelija Daubaraitė komentuoja, kad įstatymo pakeitimas įpareigos juridinius ir fizinius asmenis, tiesiogiai aptarnaujančius klientus, užtikrinti aptarnavimą lietuvių kalba. Be to, darbuotojai, tiesiogiai bendraujantys su klientais, privalės atitikti Vyriausybės patvirtintus numatytus […]
-
Nauji Lietuvos banko licencijavimo reikalavimai skolų išieškojimo įmonėms
Šią vasarą buvo priimtas naujas Kredito administratorių ir kredito pirkėjų įstatymas, kuriuo Lietuvoje buvo įgyvendinta 2021 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2021/2167 dėl kredito administratorių ir kredito pirkėjų. Kam taikomas įstatymas? Įstatymas taikomas: Kredito administratoriams, administruojantiems neveiksnias kredito sutartis Kreditoriaus teisių pagal neveiksnias kredito sutartis pirkėjams ir jų atstovams Kitiems subjektams, kurių paslaugomis naudojasi kredito administratoriai Neveiksni kredito sutartis – sutartis, pagal kurią bankas suteikė kreditą atidėtojo mokėjimo, paskolos ar kito panašaus finansinio susitarimo forma ir pagal kurią daugiau kaip 90 dienų vėluojama atlikti mokėjimus arba yra kiti Reglamente (ES) Nr. 575/2013 dėl riziką ribojančių […]
-
lrytas.lt: Dėl ukrainiečio įdarbinimo nelegalia veikla apkaltinta „Freor LT“ kreipėsi į teismą: pateikia skundą dėl kaltinimų
Vienintelė komercinės šaldymo įrangos gamintoja visose Baltijos šalyse „Freor LT“ kreipėsi į teismą dėl be pagrindo skirtų valstybės baudų ir sankcijų už karo pabėgėlio iš Ukrainos įdarbinimą. Įmonė teismui apskundė Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos nutarimus, kuriuose bendrovė ir jos vadovas kaltinami nelegaliu verslu. Vis tik į tai neatsižvelgusi Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pranešė įtraukusi bendrovę į nepatikimų įmonių sąrašą, nors apeliacinis procesas tik įsibėgėjo. Nutarimas pasiekė teismą Įmonės interesus ginanti advokatų kontoros „Sorainen“ teisininkė Jurgita Karvelė priduria, jog šis teisinis žingsnis – itin svarbus. Anot advokatės, tai raginimas valstybės institucijas atsigręžti į esamas spragas, trukdančias vystyti šalies verslą. „Šios […]
-
15min.lt: Įkvepiantys pavyzdžiai: kaip Lietuvos turtingieji palikimą nukreipia kilniems tikslams
Turintys reikšmingą turtą ir norintys, kad jis ilgainiui padėtų užtikrinti ateities kartų gerovę, Lietuvoje vis dažniau renkasi naują paramos teikimo būdą – neliečiamojo kapitalo fondus. Šie fondai suteikia galimybę turtą paversti ilgalaikėmis investicijomis, kurių grąža naudojama visuomenės gerovei. Kas yra neliečiamojo kapitalo fondai ir kaip jie gali tapti palikimu ateities kartoms, pasakoja teisės firmos „Sorainen“ ekspertės, rašoma „Sorainen“ pranešime spaudai. Neliečiamojo kapitalo fondų idėja kilo Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) ir Jungtinėje Karalystėje (JK), kur šie fondai tapo esminiu universitetų ir kitų organizacijų nepriklausomumo ir stabilumo užtikrinimo būdu. Tokie fondai užtikrina tokių įstaigų, kaip Harvardo universitetas, ilgalaikį stabilumą. „Pastaraisiais metais šis […]
-
lrytas.lt: Nežinote, nuo ko pradėti verslo tvarumo kelionę? Ekspertai atskleidė svarbiausius pirmuosius žingsnius
„Kas mums iš to?“ – klausia ne viena bendrovė, kai kalba pasisuka apie tvarumą ir jo įgyvendinimą versle. Kitos, jau pradėjusios taikyti tvarumo praktikas versle, taip pat turi dar ne vieną klausimą, nes ne visada aišku, kaip, ką ir kada reikia atlikti. O tvarumo ataskaitų prievolė tampa aktuali vis didesniam įmonių ratui. Atsakyti bent į dalį bendroves kamuojančių klausimų bus bandoma jau rugsėjo 12–13 d. LITEXPO parodų ir kongresų centre vyksiančioje konferencijoje „Tvarumo planas 2024“. Renginyje susirinks didžiausių Lietuvos bendrovių, tokių kaip „Maxima“, „LTG Link“, EIKA, „Ignitis“, SBA Group“, bei daugelio kitų vadovai ir atstovai, kurie drauge ieškos geriausių sprendimų […]
-
vz.lt: Registrų centrui neregistravus informacijos apie A. Rakausko kadencijos pabaigą, antstolė kreipėsi į teismą
Registrų centrui atsisakius registruoti juridinį faktą, kad Artūro Rakausko terminas eiti bendrovės „Kesko Senukai Lithuania“, valdančios statybinių ir buities prekių prekybos tinklą, vadovo pareigas pasibaigė 2022 m. kovo 31 d., veikdama Suomijos korporacijos „Kesko“ vardu antstolė kreipėsi į teismą. Kęstučio Švirino, advokatų kontoros „Sorainen“ partnerio, nuomone, šiuo atveju yra visiškai suprantamas antstolės veikimo pagrindas: jeigu teismą pralošusi šalis nevykdo įpareigojimo, visuomet prašoma valstybės pagalbos įvykdyti sprendimą. Antstolio kreipimasis į teismą yra pagrindinis tokių situacijų sprendimo instrumentas. Kai kuriais atvejais teismų rezoliucijos būna neaiškios ir antstoliai nesupranta, kaip nutartis vykdyti, tuomet kreipiamasi į teismą su prašymu išaiškinti. „Dabar man susidaro įspūdis, […]
-
vz.lt: Konkurencijos taryba atnaujino gaires asociacijoms, laukia jų komentarų
Konkurencijos taryba, atsižvelgusi į įmonių bei jas vienijančių asociacijų išreikštus lūkesčius bei gautus konkrečius klausimus, atnaujino gaires „Asociacijų veikla: kaip nepažeisti konkurencijos teisės reikalavimų“ ir iki rugsėjo 9 d. laukia suinteresuotų asmenų atsiliepimų bei pastebėjimų. Irma Urmonaitė, Konkurencijos tarybos pirmininkės pavaduotoja, VŽ sako, kad gairės susijusios su asociacijų veikla ir bendrai narių priimamais sprendimais, įvardijama, kokiais atvejais kyla didžiausia rizika pažeisti konkurencijos teisės reikalavimus. Trečiadienį į gairių projektą viešai sureagavo Daivis Švirinas, teisės firmos „Sorainen“ partneris ir advokatas, keldamas klausimą, ar dabar šios gairės institucijai leis verslams dalinti baudas dalinti „už nieką“ ir ar Konkurencijos taryba (KT) nevirsta „teisingumo“ ministerija. D. […]
-
vz.lt: Sandorių rinkai – neišvengiamo atsigavimo prognozės
Prielaidų tikėtis didesnio aktyvumo sudaro ir spaudimas įgyvendinti uždelstus sandorius. Pirmąjį šių metų pusmetį Baltijos šalių sandorių rinkoje paskelbta apie 89 transakcijas, o prieš metus tuo pačiu laikotarpiu skelbta apie 86 sandorius, rodo leidinio „Mergermarket“ pateikti ir teisės firmos „Sorainen“ susisteminti duomenys. Palyginamumui su ankstesniais laikotarpiais įtakos turi nuo 2023 m. taikoma pasikeitusi „Mergermarket“ sandorių įtraukimo į statistiką metodika. Aktyviausi sandorių patarėjai pastebi, kad metų pradžioje išsakyti lūkesčiai dėl didesnio rinkos aktyvumo antrojoje metų pusėje pildosi. „Šiais metais turime tikrai nemažai darbo, susijusio su pasiruošimu sandoriams, tiek pirkėjų, tiek pardavėjų pusėje, – pasakoja Mantas Petkevičius, „Sorainen“ partneris. – Nors pasiruošimas sandoriams dar […]
-
Mokesčių naujienos: 2024 m. antrasis ketvirtis
Mokesčių teisės aktų naujienos Pelno mokestis a) Priimti Pelno mokesčio įstatymo pakeitimai, kuriais didinamas pelno mokesčio tarifas, atsisakoma sektorinių pelno mokesčio lengvatų bei įvedami ribojimai automobilių įsigijimo bei nuomos išlaidų atskaitai. Pelno mokesčio įstatymo pakeitimu standartinį (15 proc.) bei lengvatinį (5 proc.) pelno mokesčio tarifus nuspręsta didinti vienu procentiniu punktu, atitinkamai iki 16 proc. ir 6 proc. Padidinus pelno mokesčio tarifus, kartu iki 16 proc. didėja dividendų apmokestinimas, iki 6 proc. didėja pelno, gauto iš MTEP veikloje sukurto ir patentuoto turto naudojimo, pardavimo ar kitokio perleidimo, apmokestinimas. Įstatymo pakeitimais taip pat atsisakyta sektorinių pelno mokesčio lengvatų. Konkrečiai, sveikatos priežiūros įstaigų pajamos už paslaugas, […]
-
delfi.lt: Advokatės patarimas verslui: dėl ginčų kreipkitės ne į teismą, bet į arbitražą
Verslo pasaulyje nuobodžių dienų nebūna. Verslininkai nuolat priversti sukti galvas, kaip populiarinti savo produktą ar paslaugą, kaip didinti pardavimus ir pajamas ar kaip užtikrinti gerą atmosferą darbe ir darbuotojų pasitenkinimą. Žinoma, yra ir mažiau maloni verslo pusė – ginčai tarp partnerių ar kitų juridinių asmenų. Dažnai tokie nesutarimai persikelia į teismą, kur procesas gali užsitęsti ilgus metus ir kainuoti didžiulius pinigus. Tačiau ekspertai sako, kad spręsti ginčus galima ir paprastesniu būdu – kreipiantis į arbitražą. Teismai – vieši, arbitražas – konfidencialus „Aš esu arbitražo fanė. Klientams visada siūlome bent apsvarstyti šį ginčų sprendimo variantą, jo pliusus ir minusus. Jeigu šalių […]
-
vz.lt: Teismo neįtikino dar vienos „Senukų“ pretenzijos dėl nuomos: nurodė sumokėti indeksuotą kainą
Teismą pasiekė dar vienas ginčas dėl nuomos sutarties indeksavimo, susieto su 2023 m. rekordiškai augusiu infliacijos rodikliu. Šįkart statybinių ir buities prekių prekybos UAB „Kesko Senukai Lithuania“ bandė įrodyti, kad sutartyje numatytas indeksavimas yra neproporcingas. Tik nuomos sutartį prekybininkė parengė dar tada, kai parduotuvė priklausė jos pačios akcininkams. Vilniaus apygardos teismas rugpjūčio pradžioje nusprendė, kad „Kesko Senukai Lithuania“ ir UAB „Delta turtas“ patalpų nuomos sutartis yra proporcinga, todėl neturi būti keičiama, ir nurodė nuomininkei sumokėti per 130.000 Eur skolos ir delspinigių. 2021 m. sausį „Delta turtas“ su „Kesko Senukai Lithuania“ sudarė 16 metų trukmės sutartį dėl patalpų V. Pociūno g. […]
-
Gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų įstatymas: kaip pasiruošti?
2025 m. birželio 28 d. įsigalios Gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų įstatymas (GPPRĮ). Šiuo įstatymu perkeliamas Europos Prieinamumo Aktas (direktyva 2019/882 dėl gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų). Kas yra GPPRĮ? Europos Prieinamumo Aktas – tai direktyva, kuria siekiama pagerinti prieinamų gaminių ir paslaugų vidaus rinkos veikimą, pašalinant kliūtis, kylančias dėl skirtingų valstybių narių taisyklių. Ji numato minimalias prieinamumo taisykles, kurios taikomos produktams, tokiems kaip kompiuteriai, mokėjimo terminalai, išmanieji telefonai, bei paslaugoms, tokioms kaip telekomunikacijos, audiovizualinės paslaugos ir elektroninė prekyba. Pagrindinis direktyvos tikslas yra pagerinti produktų ir paslaugų prieinamumą ne tik neįgaliesiems, bet ir vyresnio amžiaus žmonėms bei tiems, kurie patiria […]
-
delfi.lt: Aktualu net ir taisantiems savo automobilius: naujasis ES dizaino reguliavimas palies daugelį
Šiandien norintys apsaugoti savo naujai sukurtą ir unikalų dizainą, pirmiausiai turėtų jį nufotografuoti ar pateikti kitokius jo statiškus vaizdus. O ką daryti, jeigu dizainas yra virtualus ar animuotas? Seniau tokį dizainą įregistruoti buvo įmanoma, tačiau ypatingai nepatogu. Tačiau šiemet įvykę Europos Sąjungos (ES) dizaino reglamento pakeitimai modernizuos bei palengvins šiuos procesus. Trimis svarbiausiais pokyčiais pranešime žiniasklaidai dalijasi teisės firmos „Sorainen“ vyresnysis teisininkas Marijus Dingilevskis. Registruojami Fatality manevrai „Svarbiausi pokyčiai yra susiję su naujojo tipo virtualiais dizainais, naudojamais metavisatoje, kompiuteriniuose žaidimuose ar vizualiniuose menuose. Prieš tai galiojusi tvarka buvo pasenusi. Ji buvo pritaikyta daiktams, kuriuos galima pačiupinėti pirštais ir apžiūrėti iš […]
-
vz.lt: J. Karvelė. Už karo pabėgėlių įdarbinimą – valstybės smūgis Lietuvos verslui?
Nelegalus žmonių įdarbinimas – rimta problema, todėl valstybės sankcijos dėl šio nusižengimo yra itin griežtos. Tačiau, ką daryti verslams, nepastebėjusiems, kad pas juos dirbančių užsienio piliečių leidimas gyventi šalyje pasibaigė, o valstybės institucijos apie situaciją įmonių nė neinformavo? Būtent į tokią padėtį pateko bendrovė „Freor LT“, patirdama skaudžius nuostolius dėl įdarbinto Ukrainos karo pabėgėlio, tačiau institucijos dėl esamų trūkumų šalies įstatymuose atsakomybės prisiimti neketina. Įdomu, kiek verslų šalyje yra pasiryžę atlaikyti tokio žiauraus smūgio pasekmes? Visą straipsnį skaitykite vz.lt.
-
15min.lt: „Visur vadovai rotuojami, o čia – neliečiama“: kodėl „Indėlių ir investicijų draudimo“ vadovė dirba jau trečią kadenciją?
Nuo sausio viešąja įstaiga tapusiam „Indėlių ir investicijų draudimui“, kuris iki šių metų pradžios buvo valstybės įmonė, jau beveik dvylika metų vadovauja tas pats žmogus – Aurelija Mažintienė. Be konkurso ji buvo paskirta ir trečiajai kadencijai, o tai rinkoje sukėlė nuostabą. „Visur kitur vadovai yra rotuojami, o čia žiūriu, kad vadovė neliečiama“, – stebisi konkurse norėjęs dalyvauti teisininkas Egidijus Kaselis. Finansų ministerija nurodo, kad teisiškai tokia tvarka galima, o vadovės nenorėta keisti, kad nekiltų grėsmė pertvarkymo procesui. Teisininkas: trečia kadencija – legali, jeigu įgyvendinti tikslai „Sorainen“ teisininkas Evaldas Dūdonis 15min taip pat akcentavo, kad teisiškai galimybę trečią kadenciją eiti šias […]
-
15min.lt: Karo pabėgėlio iš Ukrainos įdarbinimas įmonei apkarto: tūkstantinė bauda ir teismų maratonai ateityje
„Freor LT“ įmonės vadovas R.Bernatonis nė negalvojo, kad karo pabėgėlio iš Ukrainos įdarbinimas kaip reikiant apkars jo bendrovei. Atvykėliui vos išėjus iš darbo paaiškėjo, jog šis jau kurį laiką neturi teisės gyventi Lietuvoje, o to nepastebėjusios valstybinės institucijos už legaliai įdarbintą bendrovėje darbuotoją, rinko visus privalomus mokesčius, rašoma pranešime spaudai. Sunku suprasti, kodėl mūsų institucijos apie baigiantį galioti leidimą automatiškai informuoja užsienio valstybės pilietį, tačiau neatsiunčia jokio pranešimo jį įdarbinusiai įmonei, nors apie užsienietį įdarbinusį darbdavį visuomet yra tiksliai žinoma, sako bendrovės interesus atstovaujanti advokatų kontoros „Sorainen” teisininkė Jurgita Karvelė. Visą straipsnį skaitykite 15min.lt.
-
vz.lt: Nuo rudens pastatus klasifikuos kitaip, bet prognozuoja painiavą, nes laiko ruoštis nebeliko
Aplinkos ministerija baigė rengti pastatų paskirčių reglamentavimo pokyčius, jie įsigalios jau lapkričio 1 d. Nekilnojamojo turto (NT) sektoriaus dalyviai sako, kad pagrindinius anksčiau jų įvardytus trūkumus ministerija „išgaudė“, bet pastebi, kad pasiruošti laiko nebeliko, tad bus ir painiavos. Simonas Skukauskas, advokatų kontoros „Sorainen“ partneris, sako, kad pagrindinė šių pokyčių problema – nenumatytas pereinamasis laikotarpius. „Naujas reguliavimas taikomas teritorijų planavimo dokumentams, rengtiems ir patvirtintiems pagal kitas taisykles. Todėl neišvengiamai kils dviprasmiškų ginčų, neaiškumų, kurių dalis gali persikelti ir į teismus“, – prognozuoja advokatas. Taip pat nuogąstaujama, kad kurortuose bus sudėtingiau pasistatyti asmeniniam poilsiui skirtas vilas ar vasarnamius, nes teks keisti teritorijų […]
-
15min.lt: Teismo išaiškinimas dėl pandemijos laikotarpiu išduotų paskolų: gali tekti pinigus grąžinti anksčiau laiko
Pandemijos laikotarpiu UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) verslo subjektams siūlė įvairias finansavimo priemones, teikiamas kaip valstybės pagalba. Visgi vykdant tokių paskolų sutartis, kai kurie paskolų gavėjai jomis naudojosi neatsakingai ir nesąžiningai, rašoma pranešime spaudai. Toks elgesys peraugo į teisinius ginčus. O šį birželį Lietuvos apeliacinis teismas priėmė INVEGAI, atstovaujamai teisės firmos „Sorainen“, palankų sprendimą dėl vienos iš tokių paskolų vienašalio nutraukimo dėl sutarties pažeidimų. Bylą pralaimėjusiam paskolos gavėjui teko grąžinti visą paskolos sumą, o pats teismo sprendimas siunčia svarbią žinią verslui. Visą straipsnį skaitykite 15min.lt.
-
15min.lt: Dirbtinio intelekto bumas medicinos srityje: įstatymų leidėjai nespėja su technologijų proveržiu
Dirbtinio intelekto sąvoka pasauliui žinoma jau daugiau nei 60 metų, tačiau su ChatGPT atėjimu, apie dirbtinio intelekto technologijas pradėta kalbėti su nauju entuziazmu, o ši sritis įgavo naują pagreitį. Visgi su sparčiai tobulėjančiomis technologijomis nesuspėja įstatymų leidėjai, o tai slopina progresą, rašoma pranešime spaudai. Pasak ekspertų, tai ypač pastebima medicinos srityje – kur technologijos itin didelį pagrindą ir aktualumą įgijo „Covid-19” pandemijos metu. Dirbtinis intelektas gali diagnozuoti „Kai nėra reguliavimo, atsiranda pilka zona”, – tvirtina „Sorainen” vyresnioji teisininkė Erika Žigutė. Pasak advokatės, tiek Lietuva, tiek ir kitos pasaulio šalys atsilieka nuo pažangių technologijų vystymosi, negalvodamos arba nepriimdamos jų reguliavimą bei […]
-
delfi.lt: Bitkoino rinka ir Lietuvos kripto verslai nori aiškumo iš Seimo
Išaugusi pasiūla bitkoino (BTC) rinkoje kol kas viršija paklausą ir kaina vis dar ieško tvirtesnio pagrindo atsispirti. Tuo metu, pradedant įsigalioti naujoms ES kripto taisyklėms, šios rinkos verslai Lietuvoje laukia daugiau aiškumo ir iš Seimo. Akvilė Jurkaitytė, teisinių paslaugų bendrovės „Sorainen“ Finansų ir draudimo komandos teisininkė bei lietuviškosios „Crypto Economy Organisation“ valdybos narė, sako, kad dabar rinka laukia Seimo sprendimo dėl Kriptoturto rinkų įstatymo projekto. Tikimasi, kad jis bus patvirtintas dar šioje Seimo sesijoje, pratęstoje iki liepos 18 d. Įstatymo projekte įtvirtinama, kad bendrovės naujomis licencijomis turėtų pasirūpinti iki kitų metų birželio 1 d., kriptoturto rinką šalyje prižiūri Lietuvos bankas, […]
-
vz.lt: Estija planuoja pasiūlyti vyriausybės obligacijas ir gyventojams
Estijos vyriausybė planuoja išleisti obligacijas, kurios būtų prieinamos smulkiems vietiniams investuotojams. Planuojama, kad vyriausybės obligacijos, nutaikytos į mažmeninius investuotojus, būtų išleistos dar šiais metais. Obligacijos su fiksuotomis palūkanomis galėtų būti prekiaujamos Talino biržoje, planuoja Estijos vyriausybė. Konkrečios obligacijų sąlygos paaiškės bus atskleistos iškart prieš jų platinimą. Procesui organizuoti planuojama pasitelkti bankus LHV ir „Swedbank“, teisės firmą „Sorainen“. Visą straipsnį skaitykite vz.lt.
-
15min.lt: Turto palikimas ateities kartoms: kodėl svarbu tuo pasirūpinti
Turto perdavimo ar palikimo savo artimiesiems planavimas gali atrodyti sunki ir ne visai maloni užduotis, kuri dažnai nustumiama į šalį dėl tuo metu, atrodo, aktualesnių rūpesčių. Tačiau, specialistų teigimu, tai labai svarbus žingsnis, užtikrinantis, kad per gyvenimą jūsų sukauptas turtas būtų paskirstytas pagal jūsų pageidavimus, o atsitikus nelaimei jūsų artimaisiais būtų pasirūpinta, rašoma „Luminor“ pranešime spaudai. Aktualu – kai yra sukaupto turto Teisės firmos „Sorainen“ advokatės Jurgitos Karvelės teigimu, susirūpinti turto palikimo suplanavimu reikėtų ne tada, kai sueina tam tikras amžius, o tuomet, kai asmuo sukaupia reikšmingo turto. „Jeigu turite didesnės vertės turto, tada nesvarbu, koks yra jūsų amžius. Kuo […]
-
15min.lt: Ginčai dėl mokesčių: paini sistema verčia verslą vis dažniau ginti savo interesus
Augantis verslo sąmoningumas, drąsa ir didėjantis noras ginti savo interesus – taip apie lietuvišką verslą sako ekspertai, stebintys besikeičiančias tendencijas rinkoje. Pastebima, kad vis daugiau verslų demonstruoja lyderystę ir savo teisybę bando įrodyti dalyvaudami mokestiniuose ginčuose, rašoma „Sorainen” pranešime spaudai. Teisės firmos „Sorainen” partnerė Indrė Ščeponienė sako, kad išaugusi verslo ginčų dalis susijusi ir su tuo, kad Lietuvoje mokesčių sistema neretai būna paini bei sunkiai suprantama, o kai kurie mokesčių inspektoriai stokoja kompetencijų. Visą straipsnį skaitykite 15min.lt.
-
Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pokyčiai – ko laukti ir kaip pasiruošti?
Nuo 2024 m. liepos 1 d. įsigalioja Lietuvos Respublikos asmens duomenų apsaugos įstatymo (Įstatymas) pakeitimai. Šiais pakeitimais ne tik suteikiama teisė darbdaviui prašyti kandidato ar darbuotojo pateikti informaciją apie teistumą, tačiau taip pat nustatomos naujos taisyklės dėl viešo priežiūros institucijos sprendimų skelbimo, skundų nagrinėjimo ir kitų procedūrinių klausimų. Ar reikia ir kaip reikia ruoštis pokyčiams? Darbdaviams suteikiama galimybė prašyti kandidato ar darbuotojo pateikti teistumo pažymą Kas pasikeitė? Iki 2024 m. liepos 1 d. galiojęs Įstatymas numatė, kad kandidatų ar darbuotojų, su teistumu susijusių asmens duomenų tvarkymas yra galimas tik tuo atveju, jei darbdavys pagal įstatymą turi teisinę prievolę patikrinti asmens […]
-
Svarbi žinia: priimtas Valstybės gynybos fondo paketas. Kokie mokesčių pokyčiai laukia Lietuvos verslo?
Vakar Seimas pritarė Valstybės gynybos fondo paketui, kuris sudaro prielaidas šalies gynybos finansavimą didinti iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) 2025-2030 m. laikotarpiu. Seimui nepritarus gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimams, gynybos fondo paketas turėtų būti sudaromas iš keturių dalių: solidarumo įnašo pratęsimo, pelno mokesčio, akcizų sprendimų ir saugumo įnašo koncepcijos, pagal kurią būtų taikomas 10% įnašas draudimo sutartims, netaikant jo gyvybės draudimu ir fizinių asmenų civilinės atsakomybės draudimui. Pastaroji koncepcija yra pateikta viešai konsultacijai ir dėl jos įgyvendinimo įstatymo projektas dar tik bus rengiamas ir dėl jo bus balsuojama atskirai. Atsižvelgiant į tai, jog dalis mokestinių sprendimų jau priimta, […]
-
15min.lt: Šalies darbdaviai ruošiasi naujiems reikalavimams dėl atlyginimų: kas keisis darbuotojams?
Nepaisant to, kad jau seniai galioja reikalavimas vyrams ir moterims mokėti tą patį darbo užmokestį už vienodą ar vienodos vertės darbą, 2022 m. duomenys rodo, kad atotrūkis tiek Lietuvoje, tiek Europos Sąjungoje (ES) vis dar siekia apie 12 proc. Jau po dvejų metų, 2026 m. birželį, turės būti įgyvendinta ES direktyva dėl darbo užmokesčio skaidrumo mechanizmų, rašoma pranešime spaudai. Ši direktyva įpareigos darbdavius teikti ataskaitas apie vyrų ir moterų atlygio skirtumus. Kaip šios direktyvos įgyvendinimas atrodys praktikoje bei kada tam ruoštis turėtų pradėti darbdaviai Teisės firmos „Sorainen“ ekspertė, advokatė Agnietė Venckienė atsako, kad ruoštis darbdaviai turėtų pradėti kuo anksčiau: „Nors […]
-
15min.lt: Svarbūs pokyčiai užsieniečių iš trečiųjų šalių įdarbinimo reglamentavime: kam pasiruošti turi darbdaviai?
Šiandien mūsų šalyje yra užregistruota gana daug pasiūlymų keisti Lietuvos teisės aktus, reguliuojančius užsieniečių teisinę padėtį Lietuvoje ir galimybę dirbti. Pirmieji iš šių siūlymų įsigalioti galėtų dar šių metų liepą. Ir nors jie dar nėra priimti, tačiau tam įvykus, darbdaviai ir darbuotojai iš trečiųjų šalių būtų priversti jų laikytis, o tam reikėtų pasiruošti iš anksto. Kai kuriuos esminius galimus pokyčius ir jų reikšmę apžvelgia teisės firmos „Sorainen“ vyresnioji teisininkė Ana Borovko. 1. Užsieniečiai, norėdami pasikeisti leidimą laikinai gyventi, privalės pateikti lietuvių kalbos mokėjimą patvirtinantį dokumentą Pirmasis galimas pokytis yra siūlymas įvesti įpareigojimą, kad užsieniečiui kreipiantis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo […]
-
delfi.lt: Su Lietuvoje išrašytais e. receptais vaistus bus galima įsigyti užsienyje: patarė, ką žinoti turi pacientai
Gegužę pranešta, jog mūsų šalies elektroniniuose receptuose išrašytus vaistus jau galima įsigyti ir Latvijoje bei Lenkijoje. Šalių sąrašas plėsis ir jau netrukus vaistus, išrašytus Lietuvoje, bus galima įsigyti ir kitose Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Teisės firmos „Sorainen“ advokatė Erika Žigutė teigia, kad iš tiesų pokyčiai džiugina ir parodo, jog Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) šioje situacijoje teigiamai žiūri į progresą bei prisitaikymą prie besivystančių technologijų: „Pandemijos metu valstybė skatino inovacijas, susijusias su sveikatos priežiūra. Tuo pačiu pandemija pakeitė ir visuomenės suvokimą dėl inovacijų vaidmens kasdieniniame gyvenime. Džiugu, jog Lietuvoje suprantame, kad reguliavimas, priimtas prieš dešimtmečius, tam tikrais atvejais nebėra tinkamas“. Visą […]
-
vz.lt: Verslo lyderystė mokestiniuose ginčuose
Vadovaujantis Mokestinių ginčų komisijos paskelbtais viešais duomenimis, matoma, kad praėjusiais metais verslo ginčų dalis gerokai išaugo. Tai rodo, jog verslas tampa drąsesnis ir labiau pasiryžęs ginti savo interesus sprendžiant mokestinius klausimus. Toks elgesys ne tik atspindi augantį verslo sąmoningumą, bet ir parodo vis labiau sudėtingėjančią mokestinių santykių aplinką. Šias ir kitas su mokestiniais ginčais susijusias problemas „Verslo tribūna“ laidoje aptarė „Sorainen“ partneris, advokatas Kazimieras Karpickis bei „Sorainen“ Mokesčių komandai Lietuvoje vadovaujanti partnerė Indrė Ščeponienė.
-
ziniuradijas.lt: Kaip Lietuva įgyvendins skaidraus užmokesčio direktyvą?
Beveik prieš metus priimta direktyva dėl darbo užmokesčio skaidrumo užtikrinimo mechanizmų, kurią ES valstybės narės, tame tarpe ir Lietuva, turės įgyvendinti iki 2026 m. birželio 7 d. Tiek Lietuvoje, tiek ES, seniai galioja bendras diskriminacijos draudimas ir reikalaujama, kad už tą patį ar tos pačios vertės darbą darbuotojams būtų mokamas toks pats užmokestis. Šia direktyva įtvirtinamos konkrečios priemonės, kurios turėtų palengvinti šio principo realų įgyvendinimą praktikoje. Apie ateinančius svarbius pokyčius darbo užmokesčio politikoje bei jos įgyvendinimą, „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pulsas“ kartu su kitais ekspertais kalba „Sorainen“ darbo teisės praktikos vadovė Agnietė Venckienė.
-
15min.lt ir LRT „Labas rytas“: Lietuvoje prasidėjo šeimos verslų perleidimo metas
Kai kurie didžiausi pasauliniai prekių ženklai, tokie kaip „Wallmart“, „Volkswagen“, „Lidl“ ar „Nike“, priklauso šeimų verslams. Stambių ir smulkesnių šeimos verslų daugėja ir Lietuvoje. Šiuo metu nemažos dalies tokių verslų pirmos kartos įkūrėjai, kurie bendroves kūrė pirmuoju Nepriklausomybės dešimtmečiu, jau po truputį atsitraukia nuo valdymo. Ką daryti, kad jaunesnei kartai perduodamas verslas išliktų, o vidiniai šeimos ginčai nesužlugdytų bendrovės – apie tai pasakoja teisės firmos „Sorainen“ advokatė Jurgita Karvelė. Skaitykite J. Karvelės interviu 15min.lt. Taip pat kviečiame klausyti pokalbio šia tema LRT laidoje „Labas rytas“ su J. Karvele ir ISM universiteto profesore dr. Valdone Darškuviene.
-
ziniuradijas.lt: Skaidraus atlygio direktyva. Kas keisis darbdaviams ir darbuotojams?
Beveik prieš metus priimta direktyva dėl darbo užmokesčio skaidrumo užtikrinimo mechanizmų, kurią ES valstybės narės, tame tarpe ir Lietuva, turės įgyvendinti iki 2026 m. birželio 7 d. Tiek Lietuvoje, tiek ES, seniai galioja bendras diskriminacijos draudimas ir reikalaujama, kad už tą patį ar tos pačios vertės darbą darbuotojams būtų mokamas toks pats užmokestis. Šia direktyva įtvirtinamos konkrečios priemonės, kurios turėtų palengvinti šio principo realų įgyvendinimą praktikoje. Apie ateinančius svarbius pokyčius darbo užmokesčio politikoje bei reikšmę visuomenei kalba Povilas Blusius, „Figure” darbo užmokesčio konsultantas, ir teisės firmos „Sorainen” darbo teisės praktikos vadovė Agnietė Venckienė. .
-
Kaip naujasis gynybos fondo paketas palies draudimo sektorių?
2024 metų gegužės 21 dieną Lietuvoje buvo pristatytas gynybos fondo paketas, kuriuo siekiama, jog Lietuvos gynybos biudžetas siektų 3% nuo Lietuvos BVP. Šiame projekte buvo pristatyta, kokiais būdais bus didinamas gynybos biudžetas. Keli iš jų tiesiogiai susijęs su draudimo sektoriumi. Pagal mums turimą informaciją, Lietuvos Vyriausybė per ateinančias kelias savaites planuoja plačiau svarstyti ir aptarinėti siūlomus įstatymų projektus, tad šiuo metu paskelbti įstatymų projektai ir idėjos dar gali keistis. Vis dėlto, pagal dabartinius paskelbtus įstatymų projektus ir kitą viešai prieinamą informaciją draudimo sektorių tai paliestų žemiau pateiktais būdais. Papildomas draudimo sutarčių apmokestinamas Svarstoma įvesti Saugumo įnašo koncepciją, kuri reiškia, jog […]
-
Estijos įmonių su partneriais įgyvendinamiems gynybos projektams ES skiria 241 mln. Eur
Europos Sąjungos (ES) gynybos mokslinių tyrimų ir plėtros projektų konkurse devyni tarptautiniai projektai, susiję su Estija, laimėjo 241 mln. Eur finansavimą. Konkursą laimėjusiuose projektuose dalyvauja 11 Estijos įmonių. Pasak Kusčio Salmo, Estijos Gynybos ministerijos kanclerio, kurį cituoja dv.ee, konkurso rezultatai parodė, kad Estijos gynybos pramonė yra konkurencingesnė už Europos vidurkį. Jis priduria, kad pritrauktas finansavimas padės toliau ugdyti būtinus įgūdžius ir stiprins gynybos pramonės eksporto potencialą. Atsižvelgdama į tai, Gynybos ministerija taip pat nusprendė paremti kai kuriuos konkurse laimėjusius projektus. Keturiems projektams bus skirtas bendras 600.000 Eur finansavimas. Prie jų prisijungs penktasis projektas AIDA, kuris gaus papildomą valstybės finansinę paramą. Projekto AIDA (angl. Artificial […]
-
vz.lt: Žiema traukiasi iš sandorių rinkos, Lietuvoje – tyla prieš audrą
Vertindami savo užimtumą, sandorių rinkos dalyviai prognozuoja aktyvesnę metų pabaigą. Pirmąjį šių metų ketvirtį Baltijos šalių sandorių rinkoje perleistų verslų verčių apimtis itin susitraukė, nors sandorių skaičius išliko panašus į buvusį prieš metus tuo pačiu laikotarpiu, rodo leidinio „Mergermarket“ pateikti ir teisės firmos „Sorainen“ susisteminti duomenys. Be to, dėl pernai „Mergermarket“ pakeistos metodikos – sušvelnintų kriterijų, – pagal kuriuos į statistiką įtraukiami sandoriai, 2021 m. ir 2022 m. realiai buvo dar aktyvesni sandorių rinkoje. „Kol kas Lietuvos ir Baltijos šalių bendrai M&A rinkos būseną geriausiai atspindi posakis „tyla prieš audrą“. Labai norisi tikėti, kad antroje metų pusėje iš šių besikaupiančių […]
-
delfi.lt: Į vadovaujančius postus siekiama įtraukti daugiau moterų: kai kas šią priemonę vadina prievartine ir nelogiška
Šiais metais Lietuva turės įgyvendinti Europos Sąjungos direktyvą dėl lyčių lygybės listinguojamų įmonių valdybose. Į kvotų sistemą daugelis žiūri skeptiškai ir netgi laiko prievartine priemone. Tačiau ekspertės atviros: kartais pokyčiams reikalingos būtent tokie sprendimai. Progreso nėra Advokatų kontoros „Sorainen“ ekspertė Irma Kunickė sako, kad tiek statistikos duomenys, tiek įvairūs tyrimų rezultatai rodo, kad moterų lyderių skaičius Lietuvoje auga. Skaitykite daugiau delfi.lt.
-
vz.lt : Įkurtas fondas Radvilų piliai Dubingiuose atkurti
Molėtų rajone, Dubingiuose, įsteigtas fondas, kuris rūpinsis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) didikų Radvilų pilies atkūrimu. VšĮ „Dubingių pilies fondas“ steigėjais tapo kunigaikštis Maciejus Radziwillas, archeologas Albinas Kuncevičius, Molėtų rajono savivaldybė, Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų direktorius Vydas Dolinskas, advokatas Laimonas Skibarka, visuomenininkai ir vietos bendruomenės atstovai Virginija Dunauskienė, Eglė Ulienė, Vaidutė Navickaitė–Šakėnienė, Gintaras Grybėnas, Kęstutis Kaminskas, Laura Leškevičiūtė, Greta Valantiejūtė, Aurelijos ir Aurelijaus Rusteikų fondas. Skaitykite daugiau vz.lt.
-
delfi.lt: Daivis Švirinas, Vitalija Impolevičienė. Verslo tvarumo tikslai: kaip neužsidirbti baudos už konkurencijos teisės pažeidimus?
Žaliuoju kursu siekiama pertvarkyti Europos Sąjungą (ES) į modernią, efektyviai išteklius naudojančią ir konkurencingą ekonomiką, kurioje iki 2050 m. nebeliks grynojo išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio. Reikšmingas vaidmuo šioje tvarumo transformacijoje tenka verslams, ypač dideliems, kurie jau dabar privalo arba artimiausiu metu privalės atskleisti informaciją apie tvarumą savo finansinėse ataskaitose ir interneto svetainėse bei imtis priemonių valdyti tvarumo rizikas savo tiekimo grandinėse. Tačiau, įgyvendinant įvairias su tvarumu susijusias iniciatyvas, itin svarbu įvertinti, ar geri norai nebus kvalifikuoti kaip konkurencijos teisės pažeidimas, galintis grėsti solidžiomis baudomis. Reikalavimai dėl tvarumo rizikų valdymo tiekimo grandinėje Iki šių metų liepos į ES valstybių, […]
-
LRT Dienos tema: Pelnas svarbiau už moralę ir kokia institucijų galia: ekspertai apie sankcijų apėjimą
LRT tyrimas atskleidė, kad nuo karo pradžios per Lietuvą į Rusiją išvežta karo pramonėje panaudojamų prekių už mažiausiai 130 mln. eurų. Kaip kovoti su sankcijų apėjimo schemomis ir ar institucijos turi visišką galią sukontroliuoti, kad tokių atvejų nebūtų? Apie tai „Dienos temoje“ diskutavo banko „Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas ir tarptautinės advokatų kontoros „Sorainen“ ekspertė, advokatė Vaiva Mašidlauskienė.
-
infolex.lt: Infliacijos padariniai viešiesiems pirkimams: kada galima didinti sutarties kainą?
Pastaraisiais metais stebėti kainų ir infliacijos pokyčiai sukūrė daug neapibrėžtumo dėl pasirašytų ir tebegaliojančių sutarčių. Tai sukėlė klausimų specifinių viešųjų pirkimų sutarčių atžvilgiu. Su tuo susiję teisminiai ginčai jau pasiekė aukščiausių Lietuvos instancijų teismus. Teismų vertinimu, įstatymai leidžia padidinti viešojo pirkimo sutarties kainą. Tačiau ne visais atvejais. Svarbu prisiminti, kad viešojo pirkimo sutarties kainos pakeitimo pagrindai iš esmės yra numatomi dvejuose šaltiniuose – įstatyme arba pačioje sutartyje. Atvejų, kuomet naudojamas sutartyje numatytas sutarties kainos padidinimo pagrindas, yra, ir paprastai tai leidžia tiek perkančiajai organizacijai, tiek tiekėjui lengviau sutarti kokiam dydžiui turi būti atliktas kainos pakeitimas. Pavyzdžiui, jei numatyta kainos indeksacija, […]
-
Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo ir sukčiavimo prevencijos atitiktis: kas naujo?
Pastarasis laikotarpis buvo gausus verslui aktualių naujienų pinigų plovimo ir teroristų finansavimo ir sukčiavimo prevencijos atitikties srityse. Lietuvos bankas (LB) patvirtino Sukčiavimo prevencijos gaires finansų rinkos dalyviams, teikiantiems mokėjimo paslaugas Lietuvos bankas (LB) patvirtino Sukčiavimo prevencijos gaires finansų rinkos dalyviams, teikiantiems mokėjimo paslaugas, kurios įsigalios nuo 2024 m. gegužės 1 d. Jomis siekiama paskatinti finansų rinkos dalyvius gerinti finansinio sukčiavimo rizikos valdymą ir didinti taikomų prevencijos priemonių efektyvumą. Pagrindiniai akcentai: Finansų rinkos dalyvių vadovai prisiima aiškią atsakomybę už sukčiavimo rizikos valdymą, kuri turėtų būti traktuojama taip pat, kaip ir kitos rizikos, su kuriomis susiduriama kasdienėje veikloje. Tam svarbūs įrodymai dėl […]
-
vz.lt: Naujausi advokatų kontorų reitingai ir intriguojantis „Lietuvos geležinkelių“ viešasis pirkimas
Didžiausi tarptautiniai teisės žinynai „Chambers Europe“ ir „The Legal 500“ kovą ir balandį paskelbė naujausius verslui teisines paslaugas teikiančių advokatų kontorų reitingus, kuriuose iš viso 22-ose kategorijose reitinguojama 30 advokatų kontorų iš Lietuvos. Lyderių trejetukas liko toks pats kaip praėjusiais metais: pirmoje vietoje „Sorainen“, antroje – „Ellex Valiunas“, o trečioje – „Cobalt“. „Walless“ pagal bendrus įvertinimus yra ketvirta ir aplenkė „TGS Baltic“, kuri nusileido į penktą vietą. Saulė Dagilytė, pirmojoje pozicijoje esančio „Sorainen“ Lietuvos biuro vadovaujanti partnerė, neslepia džiaugsmo – šiemet „The Legal 500“ reitinguose kontora yra absoliuti lyderė, vienintelė, pelniusi aukščiausio lygio (Tier 1) pozicijas visose 12 tiriamų praktikos […]
-
delfi.lt: Reikalavimui darbo skelbimuose skelbti atlyginimą – 5 metai: teisininkė atkreipia dėmesį, kaip darbdaviai pažeidžia įstatymus
Jau beveik 5 metus darbdaviai darbo skelbimuose privalo nurodyti kandidatams siūlomo atlyginimo rėžius. Toks reikalavimas iš pradžių vertintas nevienareikšmiškai, tačiau ekspertai sako, kad jis į darbo rinką įnešė skaidrumo, taupo tiek darbuotojų, tiek personalo atrankų specialistų laiką, o įmones paskatino išsigryninti savo vidinę atlygio politiką. Skaidrumo daugiau, bet dalis darbdavių jo bando išvengti Teisės firmos „Sorainen“ advokatė Agnietė Venckienė sako reikalavimą skelbti kandidatams siūlomų atlyginimų rėžius vertinanti išties teigiamai. Anot jos, jis ne tik įneša skaidrumo, bet ir sukuria prielaidas mažinti diskriminaciją. Abiem pusėms didesnis skaidrumas taip pat sutaupo nemažai brangaus laiko – jei kandidatas mato, kad atlyginimas prasilenkia su […]
-
Mokesčių naujienos: 2024 m. pirmasis ketvirtis
Mokesčių teisės aktų naujienos 1.1 Pelno mokestis a) Pratęstos filmų kūrimo ir investicinio projektų lengvatos iki 2028 m. Primename: investicinis projektas tai vieneto investicijos į materialųjį ir nematerialųjį turtą, konkrečiai, mašinas ir įrenginius, įrengimus, kompiuterinę techniką ir ryšių priemones, programinę įrangą bei teise, kai šis turtas skirtas (a) naujų, papildomų produktų gamybai ar paslaugų teikimui; arba (b) gamybos ar paslaugų teikimo pajėgumų didinimui; arba (c) naujo gamybos ar paslaugų teikimo proceso įdiegimui; arba (e) esamo proceso (jo dalies) esminiam pakeitimui; arba (f) tarptautiniais išradimų patentais apsaugotų technologijų įdiegimui. Investicinio projekto metu patirtomis išlaidomis kiekvienus mokestinius metus apskaičiuotas apmokestinamasis pelnas gali būti […]
-
15min.lt: Lietuvos apeliacinis teismas atmetė „Rosneft“ ieškinį taikyti restituciją
Balandžio 3 d. Lietuvos apeliacinis teismas atmetė Rusijos naftos koncerno „Rosneft“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas „Rosneft“ ieškinys prieš bankrutuojančią Kauno didmeninės naftos produktų prekybos įmonę „Mogita“. „Rosneft“ apeliacinis skundas atmestas pirmosios instancijos teismo sprendimą paliekant nepakeistą, rašoma pranešime spaudai. Kaip matyti, vien tai, jog Lietuvoje yra pripažįstami Rusijos Federacijos arbitražo ar teismų sprendimai dar nereiškia, kad jų pagrindu ieškovai įgys teisę sukelti siekiamus teisinius padarinius“, – komentuoja bendrovę „Mogita“ teisme atstovavusios teisės firmos „Sorainen“ partneris, advokatas Kazimieras Karpickis. Šis teismo sprendimas yra įsigaliojęs jo priėmimo dieną ir sukuriantis teisinius padarinius. Visą straipsnį skaitykite 15min.lt. […]
-
lrytas.tv: Aptarė, kokią reikšmę turi žurnalisto V. Savukyno byla prieš LRT: siunčiama svarbi žinutė
Vilniaus miesto apylinkės teismas negaliojančiu pripažino LRT etikos kontrolierės Dainos Elenos Andrikienės sprendimą, kuriuo buvo nuspręsta, kad žurnalistas Virginijus Savukynas, savo „Facebook“ paskyroje paskelbęs įrašą, kuriame kritikavo teisingumo ministrę Eweliną Dobrowolską, pažeidė LRT etikos kodeksą ir pasiūlė visuomeniniam transliuotojui skirti nuobaudą. Advokatas Kęstutis Švirinas laidoje „Nauja diena“ aptarė šios bylos reikšmę visuomenei bei ką apie žodžio laisvę sako Konstitucinio Teismo priimtas sprendimas. Plačiau apie tai – laidoje „Nauja diena“. Ją žiūrėkite kiekvieną darbo dieną 13 val. per „Lietuvos ryto“ televiziją ir platformoje tv.lrytas.lt.
-
„Labas rytas, Lietuva“: Tai, kas nemalonu, nebūtinai yra psichologinis smurtas
Augant mobingo darbe problemos atpažįstamumui, daugėja ne tik viešąją erdvę pasiekiančių, tikėtina, mobingo darbe atvejų, bet ir galimai klaidingų kaltinimų psichologiniu smurtu. Daugiau apie tai – „Sorainen“ ekspertė, advokatė Jurgita Karvelė.
-
15min.lt: Ar vadovas išties nebegali kritikuoti savo pavaldinių?
Mobingas, psichologinis smurtas yra temos, apie kurias vis dažniau darbuotojai prabyla viešai. Psichologinį smurtą darbuotojai gali patirti iš kolegų ar vadovų. Pastarųjų kritika taip pat gali būti vertinama kaip smurtas darbo vietoje. Neretai vadovai ima baimintis suteikti savo pavaldiniams grįžtamąjį ryšį, kadangi sulaukę kritikos darbuotojai ima skųstis, kad jiems daromas spaudimas ir jie kenčia psichologinį smurtą, rašoma pranešime žiniasklaidai. Tad kas yra ir kas nėra psichologinis smurtas? Kur prasideda ir pasibaigia darbdavio pareigos? Ar vadovas išties negali kritikuoti savo pavaldinių? Į šiuos klausimus atsako teisės firmos „Sorainen“ ekspertė, advokatė Jurgita Karvelė bei vyresnioji teisininkė Aurelija Daubaraitė. Visą straipsnį skaitykite 15min.lt.
-
vz.lt: Karo pramonės projektų plėtrai Lietuvoje kuriamas žaliasis koridorius
Ekonomikos ir inovacijų ministerija inicijuoja teisės aktų pakeitimus, kad atvertų žaliąjį koridorių privatiems karo pramonės projektams. Ekspertai sutaria, kad greitį ir mažesnę biurokratiją garantuojančios priemonės kritiškai svarbios. Praėjusią savaitę skubiam institucijų derinimui buvo pateiktas įstatymų pakeitimų projektų paketas. Pagal jį siekiama pakeisti Investicijų, Teritorijų planavimo, Žemės bei Statybos įstatymų nuostatas. Simonas Skukauskas, advokatų kontoros „Sorainen“ partneris, VŽ sako, jog projektams, užtikrinantiems valstybės saugumo ir gynybos poreikius, greitis ir biurokratinių procedūrų mažinimas kritiškai svarbūs. „Tai sudaro geresnes prielaidas tiek užsienio investuotojų įsikūrimui, tiek vietinės industrijos plėtrai“, – sako jis. Visą straipsnį skaitykite vz.lt.
-
vz.lt: Vadovų atsakomybės draudimas: didžiausių sumų iš vadovų paprastai reikalauja akcininkai
Sąrašas rizikų, dėl kurių vadovams gali tekti asmeniškai atlyginti trečiųjų asmenų patirtą žalą dėl netinkamo vadovo pareigų atlikimo, pastaraisiais metais nuolat auga. Šis pavojus dar labiau padidės, kai įsigalios ES direktyva, kuri įpareigoja vadovą tinkamai pasiruošti kibernetinėms grėsmėms. Indrė Pelėdaitė, advokatų kontoros „Sorainen“ ekspertė, taip pat pažymi, kad Lietuvoje sparčiai daugėja ginčų dėl vadovų atsakomybės. Dalį tokių ginčų pavyksta išspręsti taikiu būdu, dalį – tik teisminio proceso keliu. Ginčų sumos tampa reikšmingos net lyginant su Vakarų Europa. Vienoje iš tokių bylų Lietuvoje buvusiam įmonės vadovui buvo pareikštas 8,5 mln. Eur reikalavimas, o kitoje – net 21 mln. Eur dydžio reikalavimas. […]
-
Daugiau aiškumo dėl su akcijų opcionų įgyvendinimu susijusių išlaidų ataskaitos
VMI, vertindama įmonių susidomėjimą darbuotojų pasirinkimo sandoriais (opcionais) bei su tuo susijusių mokestinių aspektų aktualumą (įskaitant ir dėl su opcionų įgyvendinimu susijusių sąnaudų priskyrimo leidžiamiems atskaitymams) atnaujino Pelno mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies apibendrintą paaiškinimą (komentarą). Sąnaudų priskyrimas leidžiamiems atskaitymams priklauso nuo to, kokiu būdu įmonė įgyvendina opcioną. Taisyklės aktualios jau įgyvendintų planų atžvilgiu, taip pat ir sprendžiant dėl opcionų planų struktūros. Kokiu būdu įmonės gali įgyvendinti pasirinkimo sandorį? Pelno mokesčio apskaičiavimo tikslais pasirinkimo sandorio įvykdymas galimas: išleidžiant vieneto akcijas ir jas darbuotojams perleidžiant nemokamai arba lengvatine kaina; tokiais atvejais leidžiamiems atskaitymams priskiriamos tik faktiškai patiriamos su akcijų išleidimu susijusius sąnaudos; […]
-
vz.lt: Gyvatės užantyje: darbuotojų vagystės ir sukčiavimai privačiose įmonėse
Dėl darbuotojų apgavysčių ir sukčiavimų privatus verslas netenka apie 5% metinių pajamų, rodo pasaulinis tyrimas. Lietuvių verslininkai svarsto, kad mūsų įmonių praradimai greičiausiai yra dar didesni. Tačiau tokios apgavystės retai iškyla į dienos šviesą – verslas saugo reputaciją ir vengia apie jas viešai kalbėti. O įrodyti darbuotojų sukčiavimus paprastai būna sudėtinga. Sukčiauja, vagia, klastoja Pasak Jurgitos Karvelės, advokatų kontoros „Sorainen“ ekspertės, advokatės, dažniausiai nesąžiningi darbuotojai žalos įmonei padaro dviem būdais – vogdami ar sukčiaudami. Pirmuoju atveju viskas gana paprasta – jie tiesiog pasisavina įmonės turtą, tačiau antruoju situacija – kur kas sudėtingesnė ir sunkiau pastebima bei įrodoma. „Sukčiavimo būdas dažnai […]
-
vz.lt: VMI kūrė dirbtinius ribojimus, kai kuriems verslams veriasi galimybė nepermokėti mokesčių
Po teismo sprendimo, kad VMI, netinkamai vadovaudamasi įstatymu, per griežtai ribojo galimybes perduoti nuostolius tarp „Icor“ koncerno grupės įmonių, ekspertai ragina ir kitas bendroves pasigilinti, gal jos gali pasinaudoti lengvata, net jei anksčiau ir buvo sulaukusios neigiamo atsakymo iš mokesčių administratoriaus. VMI parengtame Pelno mokesčio įstatymo komentaro projekte reikalavimai įmonėms išdėstomi jau kitaip. Verta iš naujo peržvelgti galimybes Pasak Indrės Ščeponienės, advokatų kontoros „Sorainen“ partnerės, pastaraisiais metais mokesčių inspektoriai neretai neleisdavo įmonių grupėms perduoti mokestinių nuostolių tarp savo grupės bendrovių. „Dabar po šio LVAT sprendimo bendrovėms verta dar kartą pažvelgti, gal jos gali pasinaudoti lengvata, net jei anksčiau ir buvo […]
-
lrytas.lt: Išnagrinėta išskirtinė byla: teismo sprendimas siunčia svarbią žinutę verslui
Lietuvos teismai pirmą kartą pasisakė dėl populiarios akcininkų sutarties nuostatos, įpareigojančios akcijas parduodantį asmenį užtikrinti, kad naujasis akcininkas taptų sutarties šalimi. Tokio pobūdžio ginčai Lietuvos teismų praktikoje nėra dažni. Tad šiame komentare nagrinėjamos bylos pavyzdys yra išskirtinis ir leidžiantis įvertinti teismų požiūrį į akcininkų ginčus. Šis teismo sprendimas siunčia svarbią žinutę verslui. Kokia ji? Apie akcininkų sutartis Akcininkų sutartimi akcininkai sureguliuoja tarpusavio santykius bei esmines bendrovės valdymo taisykles. Pavyzdžiui, sutaria taisykles dėl įmonės valdymo organų ir (ar) jų narių formavimo ir išrinkimo, bendrovės pelno paskirstymo, informacijos teikimo akcininkams, akcijų išpirkimo ar akcijų opciono bei dėl akcininkų tarpusavio ginčų sprendimo tvarkos. […]
-
lrt.lt: Būsto apsauga nuo sunaikinimo: kokių klaidų vengti, kad galėtumėte jaustis ramūs?
Gaisras, sprogimas ar kita nelaimė, nepataisomai suniokojanti vienintelį būstą – scenarijus, apie kurį nesinori nė pagalvoti. Vis dėlto net kelios pastarojo meto nelaimės, be namų palikusios dešimtis žmonių, ne vieną paskatino susimąstyti, ką darytų panašioje situacijoje, rašoma „Compensa“ ir „Sorainen“ pranešime žiniasklaidai. Ekspertų teigimu, tokie būsto sunaikinimo atvejai – itin reti, tačiau akivaizdu, kad visiškai apsaugotas nuo jų negali jaustis niekas. Žalos išsireikalavimas gali tapti iššūkiu Donatas Jasaitis, teisės firmos „Sorainen“ advokatas, pastebi, kad nors yra suformuota aiški teisinė praktika, kaip panašių nelaimių atveju sprendžiami atsakomybės klausimai bei kam gali tekti atlyginti žalą, tai vis viena gali tapti iššūkiu. Visą […]
-
delfi.lt: Pokalbiai su kolegomis apie atlyginimą gali baigtis bloguoju – specialistai siūlo liežuvį laikyti už dantų
Ko gero, vienas iš klausimų, kurį dauguma norime užduoti savo kolegoms, yra susijęs su atlygio dydžiu. Ypač tada, jei kolegos užima tokias pačias ar vienodas pareigas kaip mes. Tačiau vengti kalbų apie algą gali skatinti ne tik elementarus etiketas, bet ir įsipareigojimas darbdaviui. Informacija apie darbuotojų atlygio dydį yra laikoma konfidencialia. Tiesa, su tam tikromis išlygomis. Kad ir kaip norėtųsi klustelėti savo kolegos apie tai, kiek kas mėnesį papilnėja jo piniginė, tokio žingsnio reikėtų vengti. Kaip Delfi patikino advokatė Agnietė Venckienė ir verslo psichologė dr. Natalija Norvilė, už pasikalbėjimą apie atlygio dydį darbuotojų gali laukti nemalonios pasekmės. Visą straipsnį skaitykite […]
-
tv3.lt: Šarūno Narbuto byla – viena iš daugelio: kodėl imamasi bylų, kai iškart akivaizdu – įrodymų trūks
Šarūno Narbuto, per pandemiją padėjusio nupirkti reagentų kovido testams, iš to užsidirbusio ir užtampyto po teismus, istorija – dar vienas pavyzdys iš daugelio, kaip bylas Lietuvoje prokurorai skambiai pradeda, bet viskas baigiasi išteisinimu. Daugybę bylų teismuose laimi ir politikai, ir buvę įstaigų vadovai, ir eiliniai piliečiai. „Prokurorai vis tik nesugebėjo atskirti žmogaus laisvės užsiimti jam priimtina ūkine-komercine veikla ir nusikaltimo. <…> Kaip žinia, gyvenant rinkos ekonomikos sąlygomis, vien tai, kad kažkas uždirbo ir uždirbo gerai, savaime jokių nusikaltimų ir neteisėtumo nelemia“, – dėstė advokatas Darius Raulušaitis. Visą straipsnį skaitykite tv3.lt.
-
vz.lt: Bando įvesti naują pastatų paskirtį: skamba gražiai, bet tik teorijoje
Aplinkos ministerija pasiūlė apibrėžti naują pastatų paskirtį – jeigu būtų statomi objektai, kuriuose būtų kelios skirtingos funkcijos, jie taptų mišrūs. Tokį sprendimą esą diktuoja šiuolaikinis gyvenimo būdas. Vis dėlto verslas pastebi, kad pasiūlymas tėra teorinis ir jį įgyvendinti pernelyg sudėtinga. Pagal dabartinį reguliavimą, jei statomas biurų pastatas, jame bent 51% ploto turi būti administracinės paskirties, o likusi gali būti skirta kitoms, pavyzdžiui, butams. Simonas Skukauskas, advokatų kontoros „Sorainen“ partneris, kalbėdamas apie pasiūlymą, nurodo, kad jau dabar dažnu atveju plėtotojai savo projektuose numato kelias paskirtis, pavyzdžiui, butus ir komercinę, ir tokių projektų ne tik Vilniuje, bet ir visoje Lietuvoje vis daugėja. […]
-
lrt.lt: Radijo byla: Ką reikia žinoti prieš įsigyjant nekilnojamąjį turtą gyvenant nesusituokus?
Ką reikia žinoti prieš įsigyjant nekilnojamąjį turtą gyvenant kartu, bet nesusituokus? Kuo remiantis bus dalijamas nesusituokusios poros turtas nusprendus gyventi atskirai? Komentuoja advokatų kontoros „Sorainen“ ekspertė, advokatė Jurgita Karvelė. Pokalbio įrašo galite klausytis lrt.lt mediatekoje nuo 01:25 min.
-
Keičiasi praktika dėl mokestinių nuostolių perdavimo tarp grupės įmonių
Praėjusių metų pabaigoje verslas sulaukė puikios naujienos – Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėmė neskundžiamą nutartį dėl mokestinių nuostolių perdavimo tarp grupės įmonių, kuria pakeitė iki šiol VMI taikytą verslui nepalankią praktiką ir pateikė svarbius aiškinimus šiuo klausimu. Kas nustatyta? Šia nutartimi vienareikšmiškai nustatyta, kad: įmonių grupė turi būti suprantama siauriai, taip, kaip numatyta PMĮ sąvokose. T. y. kai patronuojanti įmonė kitose įmonėse turi ne mažiau kaip 25 proc. akcijų, visos tos įmonės laikomos grupe; reikalavimas, jog nuostolių perdavimo dieną patronuojanti įmonė valdytų ne mažiau nei 2/3 kiekvienos iš nuostolių perdavime dalyvaujančių įmonių akcijų, nereiškia, kad šis akcijų skaičius būtų išlaikytas […]
-
delfi.lt: Finansų komunikacija: rizikų valdymas ir informacijos balansas reklamoje
Lietuvoje mažai kalbama apie vieną ryšių su visuomene (public relations) atšaką – finansų komunikaciją, nors kapitalo teikėjai (akcininkai, bankai) yra labai svarbi interesų grupė (stakeholders) verslui. Ir ji darosi vis svarbesnė. Kodėl? Trys keliai Lietuvos žmonės turtėja ir nori tą turtą kažkur investuoti. Štai Lietuvos bankas nurodo, kad gyventojai Lietuvoje veikiančiose finansų įstaigose 2023 metų pabaigoje laikė daugiau kaip 21 mlrd. Eur indėlių. Dar apie 10 mlrd. Eur indėlių laiko įmonės. Iki šiol viena mėgstamiausių lietuvių investicijų krypčių buvo nekilnojamasis turtas, tačiau ši investicijų klasė turi savas ribas. O iš kitos pusės verslas turi kapitalo poreikį, kurį gali išspręsti keletu […]
-
infolex.lt: Viešųjų pirkimų sutartys: kada galima keisti jų sąlygas?
Pastaraisiais metais pasaulį sudrebinusi COVID-19 pandemija bei Rusijos pradėtas plataus masto karas Ukrainoje sutrikdė daugelį tiekimo grandinių, dėl ko smarkiai kito darbų apimtys bei jų kainos. Minėtosios aplinkybės neišvengiamai lėmė išaugusį viešųjų pirkimų sutarčių sąlygų keitimo mastą. Kilus poreikiui pakeisti sutarties sąlygas jos vykdymo metu, dažnu atveju yra susiduriama su skirtingu sutartinių nuostatų interpretavimu, kuomet tą pačią sutarties sąlygą šalys supranta ir siekia taikyti skirtingai. Svarbu suprasti ir atskirti, kada sutarties keitimas yra priskiriamas pirkimo sutarties vykdymui sutartyje iš anksto nustatytomis sąlygomis ir tvarka, o kada tai yra viešojo pirkimo sutarties keitimas kitais Viešųjų pirkimų įstatymo (VPĮ) 89 str. nustatytais […]
-
vz.lt: Pajamos natūra už automobilį: ko gali nežinoti įmonės buhalteris ir vadovas
VMI pernai gruodį aiškiai nurodžius, kad pajamas natūra darbuotojas gauna ir tada, kai įmonės transporto priemone važiuoja tik į darbą ir namo, jų skaičiavimas tapo aktualus dar platesniam įmonių ratui. Įmonės automobilį suteikus naudoti ir asmeniniais tikslais, darbuotojo gauta nauda laikoma jo pajamomis natūra ir apmokestinama kaip su darbo santykiais susijusios pajamos – paprastai taikant 20% GPM tarifą. Nuo jų taip pat skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo (VSD) ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) sumos, o kai kuriais atvejais – ir pridėtinės vertės mokestis (PVM). Pasak Indrės Ščeponienės, advokatų kontoros „Sorainen“ partnerės, VMI ne vienus metus laikosi pozicijos, kad darbuotojui grąžintina GPM […]
-
vz.lt: Geopolitikos išsigandę užsienio investuotojai pozicijas užleidžia vietiniams verslų pirkėjams
Susijungimų ir įsigijimų (M&A) rinkos dalyviai po lėtų metų šiemet tikisi sugrįžimo į ikipandeminius laikus. Praėjusiais metais Baltijos šalių sandorių rinkoje tęsėsi susitraukimas. Leidinio „Mergermarket“ pateiktais ir teisės firmos „Sorainen“ susistemintais duomenimis, per praėjusius metus sudaryti 143 sandoriai. Šaltinis: Mergermarket, Sorainen, VŽ „Tikimės, kad sandorių lygis šiais metais bus panašus kaip pernai. Pastaraisiais mėnesiais buvo paskelbta apie planus parduoti keletą stambesnių įmonių – „Cgates“, „Luminor“, „Eco Baltia“, dar pernai vasarą skelbta informacija apie galimą banko „Citadele“ pardavimą arba pirminį viešą akcijų siūlymą. Taip pat žinome apie dar keletą planuojamų ženklių pardavimų, apie kuriuos dar nepaskelbta, investicijų patarėjai irgi sakosi turį […]
-
lrt.lt: Radijo byla: Kokios galimybės kreditoriams atgauti lėšas iš bankrutuojančios įmonės?
Bendrovei pradėjus bankroto procesą, kitos įmonės tikisi atgauti bent dalį susidariusių skolų. LRT radijo laidoje „Radijo byla“ „Sorainen“ teisininkas Erikas Linkevičius komentuoja, kokių veiksmų imtis kreditoriams, norintiems pamėginti atgauti neapmokėtas skolas. Pokalbio įrašo galite klausytis lrt.lt mediatekoje nuo 40:50 min.
-
LNK vidurdienio žinios: Turto dalybos nesusituokus: kokius įrodymus reikia turėti?
Susituokus turtas visada dalinamas pusiau, o štai nesusituokę skyrybų atveju gali likti be nieko. Registruoti įsigytą turtą tik vieno iš partnerių vardu pavojinga, nes vėliau antrai pusei tenka teisme įrodinėti ne tik kiek finansiškai prisidėjo prie įsigyto turto, jo įrengimo ir apstatymo, bet net ir tai, kad jame kartu gyveno. „Sorainen“ ekspertė Jurgita Karvelė LNK vidurdienio žiniose komentuoja, kokius įrodymus reikia turėti ir kaip apsidrausti nuo tokių situacijų nesusituokusioms poroms.
-
15min.lt: Gyvenate kartu, bet nesusituokę? Ką tokiu atveju reikėtų žinoti prieš įsigyjant NT?
Santuokoje įsigytas ir vieno iš sutuoktinių vardu registruotas nekilnojamasis turtas yra laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Deja, skirtingai nei santuokos atveju, nesusituokus ir įsigytą turtą įregistravus tik vieno sugyventinio vardu, toks turtas bus pripažįstamas asmenine jo nuosavybe. Nesusituokę kartu gyvenantys asmenys nėra prilyginami sutuoktiniams ir šeimos santykius reguliuojančios teisės normos jiems nėra taikomos. Ar tai reiškia, kad jeigu kartu gyvenantys asmenys, kurie veda bendrą ūkį, įsigyja būstą, kuris yra registruojamas vieno sugyventinio vardu, kitas sugyventinis neturės jokių teisių į šį turtą? Atsakymas yra dvejopas. Visą ekspertės Jurgitos Karvelės komentarą skaitykite 15min.lt.
-
vz.lt: Baigti rengti „viešbučių-butų“ reguliavimo pokyčiai dar kelia dvejonių
Aplinkos ministerija baigė rengti pastatų paskirčių reglamentavimo pokyčius. Siekiant pažaboti atvejus, kai statytojai viešbučių paskirties objektus parduoda kaip atskirus „butus“, nuspręsta, kad jų nebebūtų galima skaidyti į atskirus turtinius vienetus. Simonas Skukauskas, advokatų kontoros „Sorainen“ partneris, sako, kad tikslas sustabdyti apsimestinę viešbučių paskirtį faktiškai įrengiant butus yra suprantamas, tačiau priemonės jam kelia abejonių. „Viešbučio paskirties pastate gali būti įvairios paskirties patalpų, ypač miesto centre, kur kuriamos prekybos, paslaugų, maitinimo, gydymo erdvės. Kodėl jų negalima formuoti atskirais turtiniais vienetais, kad jos išliktų patrauklios kaip investicinis objektas – atskiras NT objektas?“ – svarsto S. Skukauskas. Visą straipsnį skaitykite vz.lt.
-
delfi.lt: Konfliktas su kreditoriais – kaip atstatydintam nemokumo administratoriui gauti išlaidų patvirtinimą?
Įmonių bankroto bylos nėra lengvos. Tad nekeista, kad nuolat pasitaiko atvejų, kuomet kreditoriai atstatydina nemokumo administratorių. Tai gali atsitikti dėl įtemptų pusių santykių, prarasto pasitikėjimo administratoriumi ar nesutarimo, kaip turi būti vykdomas bankroto procesas. Retai kada atstatydinimas būna netikėtas. Įtampa ir nesutarimai atsiranda anksčiau. Nepasitikėjimas ir priešiškumas kartais lemia, kad kreditoriai tiesiog atsisako patvirtinti faktines administratoriaus patirtas išlaidas. Štai tuomet kyla pavojus, kad administratorius po atstatydinimo patirs nuostolių, mat jo išlaidos gali likti nepatvirtintos ir neapmokėtos. Juridinių asmenų nemokumo įstatymas nenumato teisės jau atstatydintam administratoriui šaukti kreditorių susirinkimus ar, juo labiau, skųsti jų sprendimus. Tad ką tokioje situacijoje atsidūręs administratorius […]
-
lrytas.lt: Teismas atnaujins britų investuotojo bylą prieš Lietuvos banko savivalę
Rytoj, sausio 16 d., Vilniaus apygardos administracinis teismas pratęs užsienio investuotojo Nigel Green skundo prieš Lietuvos banką nagrinėjimą. Žinomas užsienio investuotojas, tarptautinis finansų ekspertas, Lietuvos teismui apskundė neįprastą teisinėje praktikoje Lietuvos banko sprendimą, nurodžiusį parduoti visas jam priklausančias Lietuvos įmonės „de Evere e-Money“ akcijas prieš jo valią. „Toks reguliatoriaus sprendimas pritaikytas mano klientui, jį įpareigojo parduoti jam teisėtai priklausančio verslo akcijas. Tokiu sprendimu Lietuvos bankas tiesiogiai kišosi į kliento nuosavybę, priverčiant jį atsisakyti savo turto prieš jo valią“, – yra sakęs advokatų kontoros „Sorainen“ partneris, advokatas Kęstutis Švirinas. Visą straipsnį skaitykite lrytas.lt.
-
delfi.lt: Pokyčiai estetinėje medicinoje: nechirurgines paslaugas galės teikti įvairių sričių gydytojai
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) informavo šalies universitetus, kad invazines grožio procedūras ateityje galės teikti įvairių sričių gydytojai, įgiję tinkamą išsilavinimą. Toks sprendimas priimtas įvertinus kitų ES valstybių taikomą praktiką bei dermatovenerologų ir plastinės bei rekonstrukcinės chirurgijos gydytojų, šiuo metu vienintelių galinčių atlikti tokias procedūras, trūkumą Lietuvoje. „Sorainen“ advokatų kontoros advokatė Erika Žigutė SAM ketinimą laikytis Europos standarto taip pat vadina gerąja praktika. Teisininkė sako, kad iki šiol estetinės nechirurginės medicinos reguliavimas Lietuvoje buvo neaiškus ir neobjektyvus. E. Žigutės teigimu, yra išanalizuota ir kitų Europos šalių praktika, kuri rodo, jog niekur kitur tokių ribojimų, teikiant estetinės nechirurginės medicinos paslaugas, kaip iki […]
-
vz.lt: Savivaldybėms valstybinė žemė turėtų būti perduota iki vasario, verslas nerimauja
Trečiadienį Vyriausybė posėdyje pritarė, kad iki vasario 1 d. maždaug 120.000 ha ploto valstybinės žemės bus perduota valdyti šalies savivaldybėms. Šis nutarimas – paskutinis žingsnis, kuriuo siekiama užbaigti Nacionalinės žemės tarnybos pertvarką. Visgi verslas įspėja, kad dėl užsitęsusio žemės perdavimo 2–3 mėnesiams gali strigti kai kurie projektai. Mėnesiu vėliau Kadangi žemės perdavimas savivaldybėms bus baigtas vasarį, jau mėnesį galiojant įstatymo pokyčiams, Simonas Skukauskas, advokatų kontoros „Sorainen“ partneris, VŽ sako, kad susidaro vakuumo situacija. Pasak jo, dabar Nacionalinė žemės tarnyba nebeturi įgaliojimų priimti naujų sprendimų dėl statybų valstybinėje žemėje, o savivaldybės – dar neturi tokios teisės. „Tenka pripažinti, kad pastaraisiais metais […]
-
lrt.lt: Radijo byla. Tiekėjo, dalyvaujančio viešojo pirkimo konkurse, įtraukimas į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą
Tiekėjo, dalyvaujančio viešojo pirkimo konkurse, įtraukimas į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą – ne tik dėmė įmonės reputacijai, bet ir gresiantys finansiniai nuostoliai dėl atimtos galimybės dalyvauti kitų perkančiųjų organizacijų viešuosiuose pirkimuose tam tikrą laiką. Teisininkai pastebi, kad tiekėjų, įtrauktų į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą, skaičius gan ženkliai išaugo, o teismų praktikoje atsirado keletas naujų aspektų. Kaip patenkama į vadinamąjį melagių sąrašą ir kokios galimybės pasinaudoti „apsivalymo“ priemonėmis, apie kurias žino ne visi? Komentuoja advokatų kontoros „Sorainen“ teisininkė Monika Balčaitienė. Interviu pradžia – 11:35 min.
-
lrt.lt: Savukyno byla pasiekė teismą: teisė į kritiką ar etikos pažeidimas?
Teisė į valdžios kritiką ar etikos pažeidimas? Toks klausimas keliamas dėl LRT žurnalisto Virginijaus Savukyno išsakytos kritikos ministrei Ewelinai Dobrowolskai socialiniame tinkle „Facebook“. Šis klausimas antradienį svarstytas Vilniaus miesto apylinkės teisme. Teisė kritikuoti V. Savukyno advokatas Kęstutis Švirinas posėdžio metu tvirtino, kad Konstitucijoje numatyta teisė kritikuoti valdžios įstaigas ir pareigūnus. „Klausimas, ar LRT etikos kodeksas ir jo taikymas gali apriboti šias konstitucines teises“, – svarstė K. Švirinas. Visą straipsnį skaitykite lrt.lt.
-
15min.lt: Indrė Ščeponienė: Kodėl darbuotojai, gaunantys pajamas natūra, netenka teisės į GPM lengvatas?
Kodėl darbuotojai, gaunantys pajamas natūra, netenka teisės į GPM lengvatas? Kiekvienais metais gyventojams teikiant metines pajamų deklaracijas yra grąžinamos žymios sumos gyventojų pajamų mokesčio (GPM). Tačiau nemaža dalis gyventojų savo metines pajamų deklaracijas pateikia šių neišanalizavę ir sutinka su VMI automatiškai parengtais skaičiavimais ir tarsi dalyvauja loterijoje, kiek GPM permokos jiems bus sugrąžinta. Kartais metinės deklaracijos rezultatas nudžiugina, tačiau kartais netikėtai tenka išvysti nulius. Jeigu VMI apskaičiavo – reiškia teisingai, bet ar tikrai? Labai dažnai GPM permoka susidaro tokiu atveju, kai gyventojai pasinaudoja GPM įstatymo suteikiamomis lengvatomis, pvz. įmokos už gyvybės draudimą, dalyvavimas trečioje pensijų pakopoje, studijų įmokos ir pan. […]
-
ziniuradijas.lt: Moterys valdybose: ar kvotos yra pakankamas sprendimas?
Laidoje „Vadovo užrašai” kalbama apie tai, kodėl Lietuvoje turime nedaug moterų valdybose ir, ar ateityje turėsime daugiau žinant tai, kad šiemet Lietuva turės įgyvendinti Europos Sąjungos direktyvą dėl lyčių lygybės listinguojamų įmonių valdybose. Laidos pašnekovės: Irma Kunickė, ISM Vadovų mokyklos alumnė, advokatų kontoros „Sorainen” ekspertė, šia tema neseniai atlikusi tyrimą, ir Arminta Saladžienė, „Nasdaq” grupės viceprezidentė, „Nasdaq Vilnius Services” generalinė direktorė ir „Investuok Lietuvoje” valdybos narė.
-
vz.lt: Dešimtys atsinaujinančios energetikos projektų bus parduodami, dešimtys pirkėjų jų laukia
Šiemet Baltijos šalių įsigijimų sektoriuje, kaip pernai, vyraus energetikos projektai, prognozuoja teisininkai. Sektorių išjudins ir pramonėje prasidėjusi kartų kaita. Sergejaus Butovo, advokatų kontoros „Sorainen“ partnerio, teigimu, energetikos sritis turėtų išlikti patraukli ir perkantiems, ir parduodantiems. „Nemažai atsinaujinančios energijos projektų vystomi tokiu būdu, kad anksčiau ar vėliau jie bus pasiūlyti pirkėjams, ir tokių projektų yra dešimtys. Taip pat dešimtimis galima skaičiuoti ir besidominčius tokiais projektais. Tad spėčiau, kad sandoriai energetikos sektoriuje išlaikys didelę visų Lietuvoje vykstančių sandorių dalį“, – tokią prognozę išsako S. Butovas. Visą straipsnį skaitykite vz.lt.
-
lrt.lt: Po tragiškos nelaimės – nauji svarstymai: ar reikėtų privalomai drausti būstą?
Gaisras sostinės Viršuliškių mikrorajone parodė dar vieną problemą, kai būsto nusprendžiama nedrausti, tačiau patiriama didžiulė žala. LRT.lt domisi, ar institucijos neplanuoja imtis pokyčių, kad kiekvienas būstas Lietuvoje, kaip ir transporto priemonės, būtų privalomai draudžiamas civiliniu draudimu. Teisės firmos „Sorainen“ ekspertė Indrė Pelėdaitė LRT.lt komentavo, kad dar viena iš galimų alternatyvų, siekiant išvengti nuostolių, – turto draudimas. Ji veikia kaip pirmoji pagalba apsidraudusio turto savininkui ir pirmiausia kompensuoja jo turtui – butui, namų apyvokos daiktams – sukeltą žalą dėl apdraustų rizikų. „Ugnis, gaisras yra standartiškai gyventojų turto draudimo sutartimis draudžiama rizika, tad jei kaltininko kaimynai, nukentėję nuo gaisro, turėjo gyventojų turto […]
-
lrt.lt: Stasys Drazdauskas. Pavargote nuo slapukų? Pasiruoškite taškiukams!
Lietuvoje su internetu esame neblogai pažįstami jau daugiau nei 20 metų. Ir kuo toliau, tuo labiau ši draugystė stiprėja. Praėjusiais metais Lietuvoje internetu naudojosi 88 proc. 16–74 metų amžiaus gyventojų. Suprasti šią statistiką galima paprastai – tai ir jūsų tėvai, seneliai, vaikai, tetos, dėdės, pusbroliai, pusseserės, draugai, pažįstami. Tačiau per visus šiuos metus mes įpratome spaudinėti internete iššokančius mygtukus, prašančius su kuo nors sutikti, per daug net negalvodami, o apie ką tie sutikimai yra? Ne vienas iš mūsų drąsiai spaudžia „sutinku“ ar „sutinku su visais“, net neskaitydamas, kas parašyta tame ilgame tekste prieš šiuos mygtukus. Nuolat esame prašomi sutikti, kad […]
-
lrt.lt: Pernai kišenes tuštino išbrangusios paskolos, tačiau traukėsi infliacija: ko laukti šiemet?
Pernai gyventojams buvo mažiau skaudžių staigmenų nei užpernai, sako ekonomistai. Nors šalies ekonomika stagnavo, žmonės pirko mažiau, o palūkanos išaugo sparčiausiai istorijoje, elektra, dujos pigo, infliacija mažėjo ir visi, norintys dirbti, turėjo darbą. Metai išsiskyrė investicijomis į energetiką, įvyko pirmasis jūros vėjo elektrinių parko konkursas. Staigiai papildomai apmokestintas vieno sektoriaus – bankų – pelnas. Veiklą pernai sustabdė du elektros tiekėjai: „Birštono elektra“ ir „Egto energija“. „Svajojome, kad elektros energijos rinkos liberalizacija reikš, kad rinkoje veiks labai daug žaidėjų, kurie konkuruos tarpusavyje. Deja, taip neįvyko“, – pažymi „Sorainen“ tarptautinis energetikos ekspertas Andrius Šimkus. Visą straipsnį skaitykite lrt.lt.
-
vz.lt: E. Berlaus tapo „Sorainen“ vadovaujančiąja partnere
Nuo sausio 1 d. keičiasi teisės firmos „Sorainen“ vadovaujantysis partneris. Iš Laimono Skibarkos šias pareigas perima Eva Berlaus, dabar užimanti „Sorainen“ Latvijos biuro vadovaujančiosios partnerės poziciją. Naująja Latvijos biuro vadovaujančia partnere paskirta Ieva Andersone, šiuo metu vadovaujanti Komercijos ir reguliuojamųjų industrijų praktikos grupei Latvijoje. Visą straipsnį skaitykite vz.lt.
-
vz.lt: Advokatų kontorų reitingai: dinamikos tarp didžiųjų netrūksta, bet lyderiai lieka tie patys
Didžioji dalis Lietuvos advokatų kontorų neskelbia viešai savo pajamų, tad vienas iš kelių jas palyginti tarpusavyje – pagal komandos dydį. Specializuotos verslas verslui rinkodaros ir komunikacijos paslaugų agentūra „We Are Marketing“ šį kartą advokatų kontoras Lietuvoje reitinguoja dviem pjūviais: pagal kontoros teisininkų ir mokesčių konsultantų komandos dydį. Šiuo atveju neskaičiuojami jaunesnieji teisininkai ar praktikantai, kurie dar nebaigę teisės mokslų. Antrasis pjūvis – pagal advokatų ir advokatų padėjėjų skaičiaus sumą. Lietuvoje dauguma kontorų savo pajamų neskelbia, nes įstatymas šalies advokatų kontoroms leidžia pasirinkti tokią veiklos formą, kuri neįpareigoja to daryti. „Tad belieka tik spėlioti apie situaciją Lietuvoje. Tačiau, pasiremiant viešai prieinama […]
-
delfi.lt: Teisininkai išaiškino, ar sudėtinga grąžinti nepatikusias dovanas ir kokias problemas kelia kuponas
Kai vaikystėje rašydavome laiškus Kalėdų Seneliui, labai dažnai švenčių rytą po egle rasdavome būtent tai, ko prašėme. Deja, kai įžengiame į suaugusiųjų pasaulį, viskas šiek tiek pasikeičia. Kalėdų Seneliui laiškų neberašome, todėl pasitaiko atvejų, kai ir dovanų gauname nebūtinai tai, kas mums patinka ar tinka. Bet net ir gavus netinkamą dovaną, nebūtina jos nugrūsti kur nors į spintos ar stalčiaus glūdumą bei pamiršti, kad ji egzistuoja. Yra ir efektyvesnis būdas – netikusias dovanas galima grąžinti, tiesa, ne visas. Tad jeigu Kalėdų Senelis šį kartą jūsų norų neišpildė, siūlome panagrinėti, kaip galima elgtis tokiais atvejais. Visą straipsnį skaitykite delfi.lt.
-
delfi.lt: Kaupti neverta: dalį „sutaupytų“ atostogų galite prarasti jau nuo sausio
2024 m. sausio 1 d. darbuotojai praras galimybę pasinaudoti neišnaudotomis atostogomis, į kurias teisė buvo įgyta seniau nei prieš trejus metus. Svarbu turėti omenyje, kad tokiu atveju už neišnaudotų kasmetinių atostogų perviršį darbuotojui nėra mokama jokia piniginė kompensacija. Tokia kompensacija nebūtų mokama nei tęsiantis darbo santykiams, nei išeinant iš darbo. Advokatų kontoros „Sorainen“ ekspertė, advokatė Agnietė Venckienė nurodo, ką reikia žinoti. Visą straipsnį skaitykite delfi.lt.
-
delfi.lt: Monika Balčaitienė. Patekimas į melagių sąrašą – išsisukti darosi vis sunkiau?
Melagis ar (NE) melagis? Ar padaryta žmogiška klaida pateiktame pasiūlyme gali atleisti tiekėją nuo atsakomybės ir nepatekimo į Melagingą informaciją pateikusių teikėjų sąrašą? Per šiuos metus ženkliai išaugo tiekėjų, įtrauktų į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą, skaičius. Nors melagingos informacijos teisinis reguliavimas gana gerai žinomas, tačiau per šiuos metus teismų praktikoje atsirado keletas naujų aspektų, susijusių su teikėjo įtraukimu į Melagingą informaciją pateikusių teikėjų sąrašą, todėl ir apžvelgiame keletą aktualių teisinio reguliavimo naujovių. Visą straipsnį skaitykite delfi.lt.
-
vz.lt: Apie 100% baigtumą daugiabučiuose nuo 2024 m.: kam ruoštis
Nekilnojamojo turto (NT) plėtotojų ir pirkėjų nuo sausio laukia svarbūs pokyčiai: vystytojai kitąmet pradėtuose daugiabučiuose galės parduoti turtą, jį baigę 100%. Seimas 2022 m. pabaigoje priėmė Statybos, Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros bei Architektūros įstatymų pakeitimus. Vienas esminių – nuo 2024 m. įsigaliosiantis reikalavimas dėl 100% baigtumo – galios ne tik perkant butus, bet ir kitos paskirties patalpas daugiabučiuose. Simonas Skukauskas, advokatų kontoros „Sorainen“ partneris, nurodo, kad vystytojas ar kitas asmuo, norėdamas įrodyti, kad prašymas dėl statybos leidimo buvo priimtas iki 2024-ųjų, turėtų pateikti notarui teritorijų planavimo sistemoje „Infostatyba“ suformuoto prašymo kopiją. Jo nuomone, tokio dokumento turėtų pakakti sandoriui […]
-
vz.lt: Konkurencijos teisė – brangiausiai kainuojanti teisės sritis
„Konkurencijos teisė – brangiausiai kainuojanti teisės sritis, sauganti vartotoją ir siekianti, kad jis gautų geriausios kokybės prekes ar paslaugas konkurencingomis kainomis,“ – teigia pašnekovė. Klausykite „Verslo tribūnos“ pokalbį apie konkurencijos teisę su teisės firmos „Sorainen“ partneriais, advokatais Kazimieru Karpickiu ir Monika Mališauskaite–Vaupšiene.
-
vz.lt: 2023 m. sandoriai: padėjus įdomių projektų ant prekystalio, pasirodo žinomi pasaulyje vardai
Šie metai buvo dosnūs energetikos bei technologijų srities ir šykštesni pramonės sandorių. Bet prognozuojama, kad, keičiantis kartoms, artimiausiais metais aktyviau bus parduodami nepriklausomybės atgavimo pradžioje įkurti verslai. „Kartais net nustembi, kokie žymūs pasaulinio lygio vardai pasirodo horizonte, kai pardavimui pasiūlomi stambiausi ir įdomiausi Lietuvoje vystomi projektai“, – sako Sergejus Butovas, advokatų kontoros „Sorainen“ partneris. Visą straipsnį skaitykite vz.lt.
-
lrt.lt: Vitalija Impolevičienė ir Akvilė Jurkaitytė. Kriptovaliutų poveikis aplinkai
Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas dėl kriptoturto rinkų – vadinamasis MiCAR (angl. Markets in Crypto-Assets Regulation) – yra bene ambicingiausias bandymas sureguliuoti kriptoturto rinką. Be kitų plačiai aptarinėjamų taisyklių ir prievolių, MiCAR taip pat numato ir pareigą kriptoturto paslaugų teikėjams įvertinti ir viešai atskleisti neigiamą konkrečios kriptovaliutos ar žetono poveikį aplinkai. Šis reikalavimas yra aktualus ir daugiau nei 500 Lietuvoje registruotų kriptoturto paslaugų teikėjų. Ką jiems svarbu žinoti artėjant Reglamento įsigaliojimo pilna apimtimi datai kitų metų gruodžio 30 d.? Investuotojams tvarumo aspektas – vis svarbesnis Finansinio turto poveikis aplinkai ir klimatui yra vis didesnę reikšmę investuotojų sprendimams turintis veiksnys. Tai pasakytina […]
-
lrt.lt: Indrė Pelėdaitė. Kaip organizacijos gali apsisaugoti nuo kibernetinių atakų ir jų padarinių?
Žinutes apie kibernetines atakas ir incidentus matome vis dažniau – kenčia dideli ir maži verslai, valstybinio ir privataus sektoriaus subjektai. Tad kaip apsisaugoti nuo kibernetinių grėsmių? Iki incidento – svarbiausios yra IT saugumo ir prevencijos priemonės bei teisinė higiena: kibernetinių grėsmių valdymo politika, atliepianti verslui aktualias rizikas, numatanti galimus saugumo pažeidimo atvejus ir reagavimo į juos veiksmus bei monitoringą. Tačiau jau įvykus incidentui, reikalinga nuostolių mažinimo priemonė – kibernetinių rizikų draudimas. Kibernetinių rizikų draudimas gali kompensuoti išlaidas ir nuostolius keliose srityse. Visą straipsnį skaitykite lrt.lt.
-
vz.lt: Gaminantys vartotojai ar komerciniai saulės parkai: po antikonstitucinio 2 GW ribojimo verda aistros
Kai Lietuvoje vis dar labai trūksta elektros generacijos ir gyvename didžiąją jos dalį importuodami iš Skandinavijos, regis, vietos po saule turėtų užtekti visiems gamintojams. Nesvarbu, ar tai bus saulės elektrinę ant namo stogo statantis gyventojas, ar šimtus hektarų užimančio saulės parko vystytojas. Visgi realybė kiek kitokia: elektros tinklams netinka begalybės ženklas, o valstybės Proveržio paketo pasiūlytas greitis, išduodant leidimus saulės parkams be poveikio aplinkai vertinimo (PAV), daugelyje savivaldybių panašėjo į nekontroliuojamą chaosą. Juo suskubo pasinaudoti ne viena „popierinė“ bendrovė, labiau patyrę vystytojai kalbėjo apie korupciją ir nevienodas konkurencines sąlygas atskirose savivaldybėse. O kur dar didelė elektros kaina, leidžianti fiksuoti rekordines […]
-
statybunaujienos.lt: Bankrutuoti nereikia restruktūrizuoti: kur dėti kablelį?
Žodis „bankrotas” iki šiol, ko gero, ne vienam verslininkui kelia siaubą ir asocijuojasi su visišku žlugimu, pabaiga ir galbūt net reputacinėmis dėmėmis. Juolab, kad dar prieš kelis šimtus metų, pavyzdžiui, Anglijoje ir Prancūzijoje, bankrutuojantys asmenys buvo laikomi nusikaltėliais ir net galėjo sulaukti mirties bausmės. Čia aš norėčiau sustoti ir priminti, kad gyvename visai kitais laikais ir su finansiniais sunkumais susiduriančios įmonės ar jų vadovai nėra nusikaltėliai. XXI amžiuje nemokumas nereiškia neišvengiamo bankroto. Daugėja bandymų gelbėti verslą Nuo 2020 m. įsigaliojęs Juridinių asmenų nemokumo įstatymas pakeitė požiūrį į nemokumą. Panaikinta iki tol galiojusi nuostata, kad nemoki įmonė privalo bankrutuoti. Dabar verslas […]
-
„Labas rytas, Lietuva“: Įmonių dovanos darbuotojams: kuo jos skiriasi nuo premijų ir dėl ko gali kilti ginčų?
Gruodis – dovanų metas. Jas dovanoja ne tik Kalėdų Senelis, bet ir įmonės savo darbuotojams. Tiesa, įmonėms galioja tam tikri įstatymai. Kokie? Apie tai LRT TELEVIZIJOS laidoje „Labas rytas, Lietuva“ plačiau kalbinama advokatų kontoros „Sorainen“ ekspertė, advokatė Jurgita Karvelė.
-
vz.lt: Įmonės vis dar nesidraudžia arba pradeda draustis tik po didelių nuostolių patyrimo
„Be mums įprastų draudimo produktų, yra tam tikros finansinių nuostolių draudimo rūšys, kurios absoliučiai būtinos bet kuriam rizikas valdančiam verslui, tačiau apie jas žinoma nepakankamai. Vis dar susiduriame su situacijomis, kai įmonės nesidraudžia arba pradeda draustis tik po didelių nuostolių patyrimo“, – teigia draudimo ekspertė. Klausykite „Verslo tribūnos“ pokalbį su teisės firmos „Sorainen“ partneriu, advokatu Kazimieru Karpickiu ir eksperte Indre Pelėdaite.
-
delfi.lt: Indrė Ščeponienė. Plonoji kapitalizacija: kaip verslui nepaskęsti laviruojant tarp taisyklių ir VMI interpretacijų?
Tiek teisininkai, tiek verslo atstovai jau yra pastebėję tendenciją, jog metams artėjant į pabaigą įmonės sulaukia didesnio Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) dėmesio dėl pagausėjusių pavedimų tikrinti. Pastaruoju metu VMI itin didelį dėmesį skiria plonosios kapitalizacijos taisyklei. Būtent pastaroji turi daug neapibrėžtumų, į kuriuos verslo atstovai bei mokesčių administratorius dažnai žiūri skirtingai. Tad kur baigiasi taisyklės ir prasideda interpretacijos? Pabandykime apžvelgti, ką rodo praktika. Kas yra plonoji kapitalizacija? Plonoji kapitalizacija – tai paskolų palūkanų atskaitymą iš pelno ribojanti taisyklė, taikoma sandoriams su kontroliuojančiuoju skolintoju. Įstatymas reikalauja, kad dėl palūkanų atskaitymo ribojimo turėtų būti tikrinami visi skolinimosi sandoriai, kuriuose bet kokia forma […]
-
15min.lt: Atsisveikinimas su darbuotoju: neieškokite pigesnių būdų
Dinamiškoje darbo rinkoje išvengti darbuotojų atleidimų sudėtinga. Neretai atsisveikinimas su darbuotoju perauga į darbo ginčą, o šis vėliau nukeliauja ir į teismą. Kad ir kokia būtų darbuotojo atleidimo priežastis, sprendimo pagrindas turi būti įvardintas Darbo kodekse. Vadinasi, darbuotojas negali būti atleistas be priežasties. Tad ką turi žinoti darbuotojai, norintys apginti savo teises, bei darbdaviai, norintys išvengti darbo ginčų, teismų bei brangiai kainuojančių pralaimėtų bylų? Apie tai rašoma pranešime spaudai. Atleidimai iš darbo skirstomi į kelias kategorijas. Viena jų – atleidimas darbuotojo iniciatyva, kitaip tariant, darbuotojas iš darbo išeina savo noru. Dėl šios kategorijos atleidimų ginčų teismuose nėra daug, nebent darbuotojas […]
-
lrt.lt: Radijo byla. Žinia kalėdines dovanas gausiantiems darbuotojams: gali tekti susimokėti mokesčius
Artėjant šventėms darbuotojus džiugina ne tik laisvadieniai, bet ir darbdavių dovanos ar piniginės premijos. Apie kalėdines dovanas darbuotojams ir jų apmokestinimą komentuoja teisės firmos „Sorainen“ ekspertės Jurgita Karvelė ir Gerda Skirbutienė. Interviu pradžia – 15:50 min.
-
tv3.lt: Kalėdinės premijos ir dovanos darbe: kas gauna ir 4,5 tūkst. eurų, o kam – papildomi mokesčiai
Darbuotojus švenčių metu džiugina ne tik laisvadieniai, bet ir darbdavių dovanos ar piniginės premijos. Dosniausių darbdavių premija siekia ir 4,5 tūkst. eurų. Nemažai darbuotojų vietoje dovanų mieliau ir gautų pinigus, tačiau teisininkai įspėja apie mokesčius, kuriuos tektų susimokėti, tad piniginė premija taptų mažesnė. Kada už dovanas tenka susimokėti mokesčius? Advokatų kontoros „Sorainen“ darbo teisės ekspertė, advokatė Jurgita Karvelė ir ekspertė Gerda Skirbutienė pastebėjo, kad artėjant šventėms daugelis įmonių darbuotojams ruošia dovanas. „Dovanos kolektyvui neabejotinai gali būti gražia tradicija ir nuoširdžiu padėkos gestu, tačiau, neįvertinus tam tikrų teisinių niuansų, taip pat gali tapti papildomu galvos skausmu tiek pačiam darbuotojui, tiek įmonei. Visą straipsnį skaitykite tv3.lt.
-
infolex.lt: Prasideda Europos žaliųjų obligacijų era: galimybių daug, reikalavimų – dar daugiau
Spalį Europos Sąjungos (ES) Parlamentas ir Taryba patvirtino Europos žaliųjų obligacijų (EŽO) reglamentą. Šis reglamentas visoje ES, įskaitant ir Lietuvą, įsigalios po kiek daugiau nei metų. Tad jo taikymui ilgai nedelsdami turėtų pradėti ruoštis ir verslo atstovai, norintys pritraukti daugiau investuotojų ir pasinaudoti galimybe padengti kylančias išlaidas. Europos žalioji obligacija – tai fiksuotų pajamų priemonė, skirta su klimato kaita arba aplinkosauga susijusiems projektams remti. EŽO kriterijai paremti seniau sukurto Taksonomijos reglamento kriterijais. Pastarieji apibrėžia, kas yra laikoma aplinkai tvaria veikla: tai – klimato kaitos švelninimas, prisitaikymas prie klimato kaitos, atsakingas vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga, perėjimas prie žiedinės […]
-
Europa pasiruošusi žaliosioms obligacijoms. Ar joms pasiruošę mes?
Tęsdamos darbus kuriant tvaraus investavimo sistemą 2023 m. spalio mėnesį Europos Sąjungos Parlamentas ir Taryba patvirtino Europos žaliųjų obligacijų ir pasirenkamo atskleidimo obligacijoms, kurios platinamos kaip tvarios aplinkai arba susijusios su tvarumu, reglamentą (toliau – EŽO reglamentas), kuriuo pirmą kartą pasaulyje yra nustatytas standartas, kas gali būti vadinama Europos žaliosiomis obligacijomis. Nuo 2024 m. gruodžio 21 d. šis reglamentas taps tiesiogiai taikomu Europos Sąjungos valstybėse narėse, įskaitant Lietuvą. EŽO reglamento taikymui turėtų ruoštis verslai, kurių augimui reikalingas kapitalo rinkų finansavimas, tam kad jie galėtų sukelti finansuotojų susidomėjimą ir pritraukti daugiau investuotojų pasiūlydami jiems Europos žaliąsias obligacijas. Taksonomijos reikalavimai Europos žaliųjų […]
-
infolex.lt: Kaip atgauti pinigus iš bankrutuojančios bendrovės: praktiniai patarimai kreditoriams
Bendrovei pradėjus bankroto procesą, kitos įmonės tikisi atgauti bent dalį susidariusių skolų. Tačiau ar kreditoriams verta imtis aktyvių veiksmų siekiant atgauti skolą iš jau bankrutuojančio skolininko? Vienareikšmio atsakymo į šį klausimą nėra. Bet įdėję minimalias pastangas suprasite, ar ir kiek verta investuoti toliau. Dalijamės praktiniais patarimais kreditoriams, norintiems pamėginti atgauti neapmokėtas skolas. Skolos faktą patvirtinantys dokumentai – būtini Bankrutuojančios bendrovės vadovas, pradėdamas bankroto procesą, išsiunčia informacinį pranešimą savo kreditoriams. Pranešime turi būti nurodytas skolos dydis, ketinimas skelbti bankrotą, siūlymas sudaryti pagalbos susitarimą. Ir nors, kreipdamasis į savo kreditorius, skolininkas privalo nurodyti skolos dydį ir faktą, prasidėjus bankroto procesui kreditorius privalės […]
-
lrt.lt: Ekspertas apie elektros rinkos liberalizaciją: svajojome, kad turėsime labai daug žaidėjų, deja, taip neįvyko
Daugiau nei šimtui tūkstančių Lietuvos gyventojų vėl artėja pasirinkimo akimirka. Metų pabaigoje baigiasi jų turimas fiksuotos elektros kainos planas. Nauja kaina, nesvarbu, koks tiekėjas, bus didesnė, kai tuo metu visuomeninio tiekimo tarifai mažės. Ekspertai sako, kad ateityje galvosūkių dėl elektros dar daugės. Energetikos viceministrės teigimu, jau kitąmet gyventojai vienu metu galės sudaryti sutartis su visais tiekėjais. „Mes svajojome, kad elektros rinkos liberalizacija reikš, kad rinkoje veiks labai daug žaidėjų, kurie siūlys skirtingus produktus vartotojams, konkuruos tarpusavyje, atitinkamai bus ir produktai lankstesni ir kainos geresnės. Deja, taip neįvyko. Turime tris tiekėjus, iš kurių vienas yra reikšmingai dominuojantis rinkoje“, – nurodo „Sorainen“ […]
-
Pasienio anglies dioksido korekcinis mechanizmas (PADKM)
Pasienio anglies dioksido korekcinis mechanizmas (PADKM) – naujas ES instrumentas, kuriuo siekiama mažinti anglies dioksido nutekėjimą, suvienodinti konkurencijos sąlygas, susijusias su anglies dioksido išskyrimu, gaminant atitinkamas prekes ES ir trečiosiose šalyse. Kam taikomi reikalavimai? Fiziniams ar juridiniams, kurie importuoja PADKM reglamento priede išvardytas prekes. Prekių kategorijos yra šios: Cementas; Elektros energija; Trąšos; Geležis ir plienas; Aliuminis; Cheminės medžiagos (vandenilis ir anglies dioksidas). Šiuo atveju importas reiškia: prekių iš šalies, nepriklausančios ES, į ES ir išleidimas į laisvą apyvartą ES; prekių iš šalies, nepriklausančios ES, į ES laikinasis įvežimas perdirbti, po kurio perdirbtos prekės išleidžiamos į laisvą apyvartą. Pareigos importuotojams nuo […]
-
delfi.lt: Rinkos atstovas: susiskaičiavus nuostolius dėl 2 GW ribojimo, vystytojams reiktų „atjoti su kavalerija prieš valstybę“
Konstituciniam Teismui (KT) nustačius, kad pernai įvestas 2 gigavatų (GW) suminės galios apribojimas komercinėms saulės jėgainėms prieštarauja Konstitucijai, rinkos dalyvius atstovaujantis teisininkas sako, kad gegužę – KT sprendimui įsigaliojus – galima tikėtis vystytojų teisinių procesų prieš valstybę, reikalaujant atlyginti nuostolius. Pasak advokatų kontoros „Sorainen“ energetikos teisės eksperto Andriaus Šimkaus, kartu su atsinaujinančios energetikos „proveržio paketu“ pernai vasarą priėmus 2 GW suminės galios apribojimą nebuvo apibrėžta kaip turėtų tęstis jau pradėtų projektų plėtra. Visą straipsnį skaitykite delfi.lt.
-
lrt.lt: Po bombos „MG Baltic“ korupcijos byloje – žvilgsniai į kitas bylas: kodėl prasideda su fanfaromis, bet subliūkšta tyliai?
Trys politinės korupcijos bylos – trys visiškai skirtingi nuosprendžiai. Vis garsiau skamba klausimas, kodėl vieni politikai iš tokių balų išlipa sausi, o kiti atsiperka juokingai atrodančiomis baudomis. Kortas sujaukė praėjusios savaitės teismo nuosprendis, kuriuo trys „MG Baltic“ bylos dalyviai buvo pasiųsti už grotų. Teisės ekspertai portalui LRT.lt teigia – viską lemia surinkti įrodymai ir jų interpretavimas, o politologas tikina, jog iš tokių bylų politikai gali ir išlošti. Išteisinimas – ir dėl besiskiriančių vertinimų Buvęs generalinio prokuroro pavaduotojas, šiuo metu advokatu dirbantis Darius Raulušaitis portalui LRT.lt komentavo, kad subliūkšti galimos politinės korupcijos ar piktnaudžiavimo bylos gali dėl skirtingų priežasčių. Pasak jo, […]
-
vz.lt: Darbuotojų sveikata: bandelė šiandien ar draudimo apsauga visus metus?
Besibaigiant metams dauguma organizacijų planuoja naujus biudžetus, o personalo motyvavimo specialistai pataria atkreipti dėmesį į darbuotojų sveikatos draudimą. Po pandemijos smarkiai išaugę apdraustų darbuotojų srautai pas gydytojus paveikė ir draudimo kainą. Darbuotojų sveikatos draudimu kasmet besirūpinančios įmonės aiškina, kuo ši motyvavimo priemonė svarbi jų kolektyvams. Vertina greitą pagalbą – vaduotis nuo streso padeda psichoterapinės konsultacijos Kasmet pratęsdama darbuotojų sveikatos draudimo sutartis, teisės firma „Sorainen“ siekia užtikrinti greitą pagalbą žmonėms susirgus arba galimybę pasitikrinti profilaktiškai. Visą straipsnį skaitykite vz.lt.
-
vz.lt: Arbitražas gali padėti verslui greičiau ir efektyviau spręsti ginčus
„Arbitražas – tai šalių susitarimas savo komercinius ginčus spręsti ne teisme, bet specialioje suformuotoje institucijoje. Vienas didžiausių tokio pasirinkimo privalumų verslui yra proceso metu apsaugomos komercinės paslaptys ir konfidenciali informacija“, – aiškina pašnekovė. Klausykite „Verslo tribūnos“ pokalbį su teisės firmos „Sorainen“ partneriu, advokatu Kazimieru Karpickiu ir eksperte, advokate Ieva Rimavičiene.
-
lrt.lt: Mokslas be pamokslų. Kaip apsaugoti savo asmeninius duomenis socialinėje medijoje?
Naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode „Sorainen“ ekspertas dr. Stasys Drazdauskas aptaria, kas yra asmens duomenys, kokia yra kiekvieno mūsų teisė ir ar reikia saugoti savo duomenis. Taip pat pataria, kaip apsaugoti savo duomenis, jei socialiniuose tinkluose dalinamės savo kasdienybe. „Mokslas be pamokslų“ epizodo klausykitės lrt.lt portale.
-
vz.lt: Sumažėjus susijungimų ir įsigijimų sandorių – padrąsinančių signalų paieškos
Teisinių ir finansų patarėjų sulaukiamas užklausų skaičius dėl verslų perleidimo kursto viltis dėl teigiamos kitų metų pradžios Baltijos susijungimų ir įsigijimų (M&A) rinkoje. Per 9 šių metų mėnesius Baltijos M&A rinkoje paskelbta apie 106 sandorius, šiek tiek mažiau nei pernai ir užpernai tuo pačiu laikotarpiu. Žiūrėdami atskirai į trečiąjį metų ketvirtį rinkos dalyviai optimistinių tendencijų nefiksuoja, liepos -rugsėjo mėnesiai dar atsiliko nuo ankstesnių metų tų pačių laikotarpių. „Reikia pripažinti, kad trečiasis ketvirtis labiau atspindi prieš vasaros pradžią prasidėjusius sandorius, o ne po vasaros prasidėjusius sandorius, nes yra natūralus laiko tarpas tarp sandorio pradžios ir jo užbaigimo bei paskelbimo. Taigi, galime […]
-
„Laba diena, Lietuva“: Teisininkas įvertino nuosprendį „MG Baltic“ byloje – baudų dydis nustebino, jis artimas bausmėms už nužudymą
Anksčiau išteisintieji – dabar siunčiami už grotų. Lietuvos apeliacinis teisimas panaikino žemesnės instancijos išteisinamuosius nuosprendžius vaidinamojoje „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje. Apeliacinio Teismo sprendimu, kaltu pripažintas ir buvęs koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis, ir buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis. Plačiau apeliacinio teismo nuosprendį ir bausmių politiką aptarė advokatas Darius Raulušaitis.
-
vz.lt: Naują nuosprendį „MG Baltic“ byloje įvertino buvęs generalinio prokuroro pavaduotojas
Aukščiausiasis Teismas, kuriam, tikėtina, teks nagrinėti vadinamąją „MG Baltic“ politinės korupcijos bylą, gali arba patvirtinti Apeliacinio teismo nuosprendį, arba sutikti su prieš pusantrų metų pirmosios instancijos teisme priimtuoju išteisinamuoju nuosprendžiu, arba patvirtinti kažkokį sprendimą „per vidurį“, teigia teisininkas Darius Raulušaitis. Buvęs generalinio prokuroro pavaduotojas, tyręs ekonomines, finansines bei su mokesčiais susijusias nusikaltimų bylas, dabar – tarptautinės advokatų kontoros „Sorainen“ advokatas D. Raulušaitis interviu „Verslo žinių“ podkastui „Kontekstai“ pakomentavo trečiadienį paskelbtą Apeliacinio teismo nuosprendį „MG Baltic“ byloje, kuriuo kaltinamiesiems paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės. Visą straipsnį skaitykite vz.lt.
-
lrt.lt: Mindaugas Dominykas Baniulis. Opcionų programų įgyvendinimas – 5 klaidų padėsiantys išvengti patarimai
Lietuvoje opcionų bumas prasidėjo dar 2020 m. – tuomet įsigaliojo mokestinės lengvatos, atleidžiančios darbuotojus, pagal opciono sutartį įgijusius bendrovės akcijų, nuo GPM (gyventojų pajamų mokesčio). Ši lengvata galioja su sąlyga, jog akcijos įgyjamos ne anksčiau kaip praėjus trejiems metams nuo opciono sutarties sudarymo. Pirmieji aktyviai šia sritimi susidomėjo startuoliai, kuriems sunkiau sekėsi atlyginimais konkuruoti dėl kvalifikuotos darbo jėgos. Laikui bėgant mokestinis patrauklumas ir jau įgyvendintos rinkoje sėkmės istorijos opcionų programų populiarumą išplėtė ir už startuolių ekosistemos ribų. Visą straipsnį skaitykite lrt.lt.
-
infolex.lt: Artėjanti „InsurTech“ banga Lietuvoje: ar verslas išnaudos atsiradusią galimybę?
Pastaraisiais metais Lietuvoje klesti įmonės, kurios specializuojasi mokėjimo sprendimų, tarpusavio skolinimo, blokų grandinių bei kitose finansinių technologijų srityse. Tačiau ar visapusiškai išnaudojame fintech tikslams sukurtą technologinę infrastruktūrą? Išvystytos technologijos atvėrė dar vieną galimybę lyderystei, tik šįkart insurtech (draudimo technologijų) srityje. Teisinis reguliavimas taip pat tam yra palankus. Tačiau ar verslas pasinaudos šia galimybe bei kokie pasaulyje jau egzistuojantys verslo modeliai gali būti pritaikyti Lietuvoje? Kas yra insurtech? Insurtech vadinamos įmonės, naudojančios technologijas ir inovacijas tam, kad pagerintų draudimo produktų platinimo, kainodaros, įvykių administravimo ar kitus procesus. Taip sukuriamas konkurencinis šių bendrovių pranašumas tradicinėje draudimo rinkoje. Insurtech startuoliai naudoja pažangias technologijas, tokias kaip dirbtinis intelektas, duomenų analizė, mašininis mokymas […]
-
Artėja nereguliuojamų kriptoturto rinkų eros pabaiga – ką reikia žinoti apie MiCAR ir kaip pasiruošti?
Nuo 2024 m. gruodžio 30 d. pilna apimtimi įsigalios Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (ES) 2023/1114 dėl kriptoturto rinkų – vadinama MiCAR (angl. Markets in Crypto-Assets Regulation). Jis atvers naują virtualių valiutų, kitaip dar žinomų kaip žetonai ir su jais susijusių paslaugų reguliavimo puslapį bei, tikimąsi, kad į šią sritį įneš daugiau aiškumo. Šis žingsnis ypatingai svarbus ir Lietuvai – ji yra laikoma vienu iš Europos finansinių technologijų paslaugų centrų, o šalyje šiuo metu veikia per 500 kriptoturto paslaugų teikėjų (angl. Crypto-Asset Service Provider – CASP). Tad kokį poveikį jiems turės naujasis reglamentas ir kada pradėti ruoštis MiCAR atitikčiai? Ką […]
-
vz.lt: Akcininkas negali maišyti savo pinigų su bendrovės pinigais
„Lietuvoje vadovas yra privalomas valdymo organas ir jis būtinai turi būti vienasmenis. Tai nukrypsta nuo skandinaviškų ir netgi kaimyninių Latvijos ir Estijos modelių, kur vadovauja valdyba, kurią gali sudaryti nebūtinai vienas žmogus“, – teigia pašnekovas. Klausykite „Verslo tribūnos“ pokalbį apie bendrovių akcininkus ir jų tarpusavio santykius su teisės firmos „Sorainen“ partneriais, advokatais Kazimieru Karpickiu bei Evaldu Dūdoniu.
-
vz.lt: Įmonę Lietuvoje verčiamas parduoti britas: kas nors turės atsakyti už žalą mano verslui
Šią savaitę Vilniaus apygardos administraciniame teisme (VAAT) suplanuota nagrinėti neeilinę bylą – Lietuvos banko (LB) sprendimus ginčija investuotojas iš Jungtinės Karalystės (JK), kuris, reguliuotojo vertinimu, nebeatitinka nepriekaištingos reputacijos kriterijaus ir yra įpareigotas parduoti Lietuvoje valdomą bendrovę. „Lietuvos bankas, mano požiūriu, esmingai suklydo ir taikė sankcijas, remdamasis informacija apie faktus kitose pasaulio valstybėse, nepasigilinęs, kad šiuose faktuose mano kliento nėra“, – rugsėjį išplatintame pranešime teigė Kęstutis Švirinas, „Sorainen“ advokatų kontoros advokatas, partneris, byloje atstovaujantis N. Greenui. Visą straipsnį skaitykite vz.lt.
-
Nauji EBPO išaiškinimai dėl Skaitmeninių platformų operatorių ataskaitų teikimo pavyzdinių taisyklių įgyvendinimo
2023 m. gegužės 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) pakeitimas, kuriuo siekiama įgyvendinti Europos Sąjungos Tarybos direktyvos (ES) 2021/514 (toliau – DAC-7) bei Taisyklių nuostatas. Šis įstatymo pakeitimas įpareigoja skaitmeninių platformų operatorius periodiškai rinkti, kaupti bei teikti duomenis mokesčių administratoriui apie skaitmeninės platformos naudotojus, kurie verčiasi: nekilnojamojo turto, įskaitant gyvenamosios ir komercinės paskirties nekilnojamojo turto, taip pat bet kokio kito nekilnojamojo turto ir automobilių stovėjimo vietų nuoma; asmeninių paslaugų teikimu; prekių pardavimu; bet kokios rūšies transporto priemonių nuoma. Atitinkamai, 2023 m. spalio mėn. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) paskelbė naujus Skaitmeninių platformų operatorių ataskaitų […]
-
15min.lt: Įspėja suskubti: nuo sausio bus nubraukta dalis per ilgai kauptų ir neišnaudotų atostogų
Nuo 2024 metų sausio 1 dienos bus nubraukta dalis neišnaudotų atostogų, į kurias teisė buvo įgyta seniau nei prieš trejus metus. Tiesa, galioja ir dvi išimtys. Tvarka, pagal kurią nubraukiamos ilgai kauptos ir neišnaudotos atostogos, galioja jau kelerius metus – nuo 2017 m. liepos, įsigaliojus tuo metu naujam Darbo kodeksui. Visą straipsnį skaitykite 15min.lt.
-
vz.lt: Atleidimai iš darbo: svarbiausia stengtis, kad atleidimas įvyktų abiejų šalių susitarimu
„Daryti taip, kad atleisti iš darbo nereikėtų arba, jeigu atsiranda poreikis atleisti, kalbėtis tarpusavyje ir stengtis, kad atleidimas įvyktų abieju šalių susitarimu“, – pataria pašnekovė. Kas yra darbo atleidimas ir ginčas dėl darbo atleidimo? Kokios būna atleidimų rūšys ir pagrindai? Klausykite „Verslo tribūnos“ pokalbį su teisės firmos „Sorainen“ partneriu, advokatu Kazimieru Karpickiu bei darbo teisės eksperte, advokate Jurgita Karvele.
-
vz.lt: Kodėl naudinga turėti holdingą ir kada jis nepatinka VMI
Brandžiam, įvairiomis veiklomis užsiimančiam verslui gali būti naudinga keisti struktūrą, sukuriant holdingo įmones ir sutelkiant jose valdymą bei kompetencijas. Galimi ir mokestiniai laimėjimai. Tačiau verslininkai turi būti pasirengę pateikti įrodymų Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI), kad įmonių grupės struktūra keičiama dėl svarių komercinių ir ekonominių priežasčių. Pasak Saulės Dagilytės, advokatų kontoros „Sorainen” vykdančiosios partnerės, taisyklė, atleidžianti nuo PM pardavus kitos bendrovės akcijas, taikoma daugelyje Europos valstybių. Tarp jų yra Nyderlandai, Liuksemburgas, Kipras, Malta, Latvija ir Lietuva. „Lietuvoje esantis holdingas, išlaikęs daugiau nei 10% akcijų konkrečioje įmonėje ilgiau nei dvejus arba trejus metus (priklausomai nuo to, kaip akcijos buvo įgytos), jas pardavęs […]
-
LNK Vidurdienio žinios: Vedybinę sutartį Lietuvoje sudaro kas dešimta pora
Vedybinę sutartį Lietuvoje sudaro kas dešimta pora. Advokatai atviri: nuo sutarčių, kaip dalintųsi turtus per skyrybas, lietuvius atbaido bažnyčia, nes mylimiesiems, sudariusiems tokias sutartis, gresia bažnytinės santuokos panaikinimas. Apie vedybines sutartis ir kam jos reikalingos LNK Vidurdienio žiniose pasakoja „Sorainen“ teisininkė Barbora Bernatonytė. Barboros komentaras – nuo 46:57 min.
-
tv3.lt: Susituokėte ar gyvenate kartu? Jūsų pinigus gali atimti už antros pusės skolas
Jei susituokiama be vedybų sutarties, turtas ir pajamos tampa bendri. Tokiais atvejais skaudžios gali būti ne tik turto, bet ir skolų dalybos, kai vieno iš partnerių paimtą kreditą tenka grąžinti abiem. Gali būti ir taip, kad prieš santuoką prasiskolinusio asmens skolos nuskaičiuojamos ne nuo jo, o jo sutuoktinio pajamų. Ar susituokus skolos tampa bendros? Tarptautinės teisės įmonės „Sorainen“ ekspertė ir advokatė Jurgita Karvelė atkreipė dėmesį, kad reikia atskirti du dalykus, t. y. skolos bendrumą ir sutuoktinių turto bendrumą. Kaip pavyzdį pašnekovė pasitelkė Joną ir Jonę. Jos aiškinimu, jeigu Jonas iki santuokos turėjo 1 tūkst. eurų skolą, tai po santuokos ta skola […]
-
lrytas.lt: 5 mitai apie vedybines sutartis: štai ką apie jas reikia žinoti
Santuoka dažniausiai yra siejama su romantiniais jausmais, todėl bendrą gyvenimą kurti planuojančioms poroms neretai yra sunku kalbėti apie materialinius tokio žingsnio aspektus. Tai atsispindi ir vedybinių sutarčių statistikoje – Registrų centro duomenimis pernai Lietuvoje jų buvo užregistruota tik 1 678, o šiemet – 1 580. Be to, netrūksta su šiomis sutartimis susijusių mitų, dėl kurių vengiama ryžtis tokiu būdu apsibrėžti tam tikrus materialinius klausimus, kurie neišvengiamai yra kiekvienos santuokos dalimi. Taigi, kokie mitai, susiję su vedybinėmis sutartimis, vyrauja visuomenėje? Visą straipsnį skaitykite lrytas.lt.
-
lrt.lt: Radijo byla. Nekilnojamojo turto nuoma: kaip gauti pajamas ir neturėti dėl to bėdų ateityje?
Ko gero nuomotis būstą vienu ar kitu gyvenimo momentu teko daugumai. Kiek retesnė, tačiau aktuali situacija siūlyti savo būstą ar kitą nekilnojamąjį turtą nuomai. O kaip gauti pajamas ir neturėti dėl to bėdų ateityje? Komentuoja teisės firmos „Sorainen“ mokesčių ekspertė Gerda Skirbutienė. Interviu su Gerda pradžia – 34:24 min.
-
lrytas.lt: Banko elgesys stebina britų investuotoją
Vilniaus apygardos teismas nagrinėja itin įdomią bylą – elektroninių pinigų įstaigos „deVere-eMoney“ akcininko N.J.Greeno ieškinį centriniam mūsų šalies bankui. Brito įsitikinimu, nurodęs jam atsisakyti šios įmonės akcijų Lietuvos bankas (LB) pažeidė jo teisę į nuosavybę. Be to, investuotojo ir jam atstovaujančių teisininkų nuomone, abejonių kelia ir motyvai, kad jis yra sulaukęs nuobaudų kitose valstybėse. Nieko panašaus negirdėjo Tačiau N.J.Greenui šioje byloje atstovaujantis advokatas Kęstutis Švirinas teigė priešingai: „Iki šiol negirdėjau, kad LB būtų įpareigojęs kokio nors banko ar finansų įstaigos akcininką prieš jo valią parduoti visas jo turimas akcijas.“ Visą straipsnį skaitykite lrytas.lt.
-
lrt.lt: Mindaugas Baniulis. Priverstinis akcijų išpirkimas
Konfliktai tarp stambiųjų ir smulkiųjų įmonės akcininkų yra gana dažnas reiškinys, kurio priežastys gali būti labai įvairios: nuo nesutarimų dėl bendrovės valdymo iki akcininkų piktnaudžiavimo savo padėtimi. Praėjusiais metais įsigaliojusiu Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimu, kuris įtvirtino teisę smulkiesiems akcininkams pasitraukti, o stambiesiems išpirkti smulkiųjų akcijas, siekta padėti tokius konfliktus išspręsti, o įmonėms apsaugoti savo reputaciją. Tačiau daugybė akcininkų, jei nesuskubs, netrukus tokią teisę praras. Visą straipsnį skaitykite lrt.lt.
-
vz.lt: Kai moterys ne tik gali, bet ir padaro: tokių vieta valdybose
Lietuvoje moterys sudaro vos trečdalį aukščiausio lygio vadovų, jų skaičius gerokai mažesnis ir valdybose. Nors vis garsiau skatinama į jas įtraukti daugiau moterų, verslo atstovai abejoja, ar narių lytis lemia valdybos sprendimus. „Respondentų nuomone, nepakankamas moterų skaičius vadovaujamose pozicijose ir valdybose yra reali egzistuojanti problema, kurią būtina spręsti. Valdybos narių vertinimu, didžiausi moterų karjeros valdybose barjerai Lietuvoje yra C lygmens vadovių trūkumas, nepagrįstas moterų kompetencijos ir patirties kvestionavimas, pasyvus moterų kandidatavimas, aplinkybė, kad moterys turi mažiau patirties „vyriškuose“ sektoriuose“, – nurodo I. Kunickė, ISM tyrėja, advokatų kontoros „Sorainen“ ekspertė. Visą straipsnį skaitykite vz.lt.
-
lrt.lt: Akvilė Jurkaitytė. Artėja nereguliuojamų kriptoturto rinkų eros pabaiga
Nuo 2024 m. gruodžio 30 d. visa apimtimi įsigalios ES Reglamentas dėl kriptoturto rinkų – vadinamas MiCAR (angl. Markets in Crypto-Assets Regulation). Jis atvers naują virtualių valiutų, kitaip dar žinomų kaip žetonai ir su jais susijusių paslaugų reguliavimo puslapį bei, tikimąsi, kad į šią sritį įneš daugiau aiškumo. Šis žingsnis ypatingai svarbus ir Lietuvai – ji yra laikoma vienu iš Europos finansinių technologijų paslaugų centrų, o šalyje šiuo metu veikia per 500 kriptoturto paslaugų teikėjų (angl. Crypto Asset Service Provider – CASP). Tad kokį poveikį jiems turės naujasis reglamentas ir kada pradėti ruoštis MiCAR atitikčiai? Ką MiCAR reglamentuos? Visų pirma, verta pakalbėti […]
-
lrt.lt: Radijo byla. Kaip įrodyti psichologinį smurtą darbe?
Kaip rodo Valstybinės darbo inspekcijos atliekamų tyrimų statistika, psichologinis smurtas darbe viena aktualiausių šių dienų problemų. Nors ne visi skundai pripažįstami pagrįstais (kartais darbuotojai klaidingai interpretuoja, kas yra psichologinis smurtas), pranešimų apie patiriamą spaudimą nemažėja. Kaip atskirti kas yra psichologinis smurtas ir tinkamai surinkti tai įrodančius duomenis? LRT radijo laidoje „Radijo byla“ komentuoja „Sorainen“ advokatė, darbo teisės ekspertė Jurgita Karvelė. Interviu su Jurgita pradžia nuo 35:00 min.
-
bznstart.lt: Didžiosios kompanijos įsigyja startuolius su tikslu mažinti konkurenciją
Pastaraisiais metais konkurencijos institucijos vis aktyviau stebi ir kontroliuoja įmonių sandorius, kuriais didžiosios kompanijos įsigyja jaunas ir inovatyvias bendroves arba startuolius. Taip siekiama riboti vadinamuosius „įsigijimus-žudikus“ (angl. killer acquisition), kurių pagrindinis tikslas – eliminuoti potencialius konkurencijos šaltinius tam tik tikroje kompanijos veiklos srityje. Tad kokiais konkrečiais atvejais įsigijimai atsiduria po kontroliuojančių institucijų padidinamuoju stiklu, kometuoja teisės firmos „Sorainen“ teisininkas Danas Šniutė. Įsigijimai su tikslu „nužudyti“ konkurentus „Įsigijimais-žudikais“ vadinami sandoriai tarp esamų ar potencialių konkurentų, kurių ekonominė galia ir įtaka reikšmingai skiriasi. Kitaip tariant, kai rinkoje įsitvirtinusi didelė ir įtaką turinti įmonė įsigyja augančią inovatyvią bendrovę ar startuolį, o tokio sandorio […]
-
vz.lt: Priėmė įstatymą, bet taisyklių vis dar nėra: priedangas nuo oro pavojaus projektuoja, kaip išmano
Priėmus reikalavimą projektuoti priedangas nuo oro pavojaus, taisyklių, kaip tai daryti, nėra. Dažnu atveju architektai remiasi užsienio patirtimi, bet taip pat laukia, kada bus parengtas reglamentas, apibrėžiantis, kokia turi būti priedanga. O statytojai nuogąstauja, kad, atsiradus taisyklėms, gali sustoti projektai, parengti dar iki reikalavimų suformavimo. Simonas Skukauskas, advokatų kontoros „Sorainen“ partneris, komentuoja, kad šiuo metu tarp projektuotojų, vystytojų, projektus derinančių institucijų formuojama praktika, kad priedanga gali būti ir to paties statinio dalis, pavyzdžiui, požeminė automobilių stovėjimo aikštelė. Visą straipsnį skaitykite vz.lt.
-
LNK Žinios: Kaip elgtis, jeigu vėluoja alga?
Ar žinote, kaip elgtis, jeigu vėluoja alga? Šiemet tuo skundžiasi penktadaliu daugiau darbuotojų nei pernai. Kai kurie darbdaviai vedžioja už nosies ir maitina pažadais net po pusę metų. „Darbo kodeksas numato galimybę darbuotojui sustabdyti darbo funkcijų vykdymą iki 3 mėnesių. Visgi, ši opcija praktikoje nėra labai populiari“, – sakė „Sorainen“ vyresnioji teisininkė Aurelija Daubaraitė. Visą reportažą žiūrėkite lnk.lt portale nuo 02:21 min.
-
vz.lt: L. Aleknaitė-van der Molen prisijungia prie „Sorainen“ komandos
Dr. Lina Aleknaitė-van der Molen, finansų ir kapitalo rinkų ekspertė, advokatė, pradeda darbą teisės firmoje „Sorainen“. Ji konsultuos klientus finansavimo sandorių ir vertybinių popierių, taip pat investicinių fondų steigimo ir turto valdymo klausimais. Daugiau kaip 14 metų praktiką finansų ir kapitalo rinkų srityje turinti ekspertė yra konsultavusi nemažai Lietuvoje veikiančių bankų, glaudžiai dirbusi su keliais didžiausiais Lietuvos rizikos kapitalo fondais bei padėjusi emitentams sprendžiant sudėtingas konfliktines situacijas. Visą straipsnį skaitykite vz.lt.
-
LNK Žinios: Kodėl Lietuvoje kaltę įrodyti sunkiau nei Amerikoje?
Lietuvoje vyksta riaušių prie Seimo byla. Panašus teismas, Kapitolijaus šturmo, ir Jungtinėse Valstijose. Amerikiečiai jau skelbia nuosprendžius riaušių lyderiams – įkalinimas beveik dvidešimčiai metų. Lietuvoje net teoriškai gresiančios bausmės, kelis kartus švelnesnės. „Kodėl taip nutinka, sunku pasakyti, be abejo, tai yra politikų, visuomenės požiūris, tokia valia. Kaip žinia, įstatymus ir Baudžiamuosius kodeksus tiek Amerikoje, tiek Europoje, priima politikai“, – šnekėjo advokatas Darius Raulušaitis. Visą reportažą žiūrėkite lnk.lt portale nuo 6:00 min.
-
delfi.lt: Kandidatuodamas į darbą atlikote užduotį? Teisininkas informuoja, kokiu atveju galite iš to uždirbti
Darbindamiesi į tam tikras pozicijas kandidatai dažnai viename iš atrankos etapų turi atlikti užduotį, kuria siekiama patikrinti specialisto turimas kompetencijas ir įgūdžius. Visgi ekspertai pažymi, kad perteklinės užduotys kandidatams gali sumažinti dalyvavimo atrankoje patrauklumą, o teisininkai atkreipia dėmesį į su autorių teisių apsauga susijusias rizikas, kurios gali kilti panaudojant kandidatų sukurtus kūrinius ar pateiktas idėjas. Svarbu nepažeisti kandidato teisių į sukurtus kūrinius Teisės firmos „Sorainen“ eksperto, advokato Stasio Drazdausko teigimu, atrankose pateikiant užduotis svarbu nepamiršti, kad kandidatas nėra įmonės darbuotojas, todėl bendrovė jokių teisių į jo sukurtus kūrinius neįgyja ir negali jų naudoti kitaip nei atrankos tikslais. Bet koks kūrinio […]
-
vz.lt: Britas apskundė Lietuvos banko įpareigojimą parduoti e. pinigų įmonės akcijas
Britų investuotojas Nigelas Jamesas Greenas kreipėsi į Lietuvos Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuriam apskundė Lietuvos banko (LB) sprendimą, įpareigojusį užsienio investuotoją parduoti visas jam priklausančias Lietuvos įmonės „deVere E-Money“ akcijas. „Lietuvos bankas, mano požiūriu, esmingai suklydo ir taikė sankcijas, remiantis informacija apie faktus kitose pasaulio valstybėse, nepasigilinęs, kad šiuose faktuose mano kliento nėra“, – pranešime cituojamas Kęstutis Švirinas, N. J. Greeno interesus atstovaujantis advokatų kontoros „Sorainen“ advokatas-partneris. Visą straipsnį skaitykite vz.lt.
-
lrt.lt: Vitalija Impolevičienė. Europos Sąjunga siekia pažaboti žaliąjį smegenų plovimą: kokie pokyčiai laukia?
Tikriausiai kiekvienas esame matę produktų pakuočių, ant kurių puikuojasi specialūs ekologiškumą ir tvarumą patvirtinantys ženklai. Visgi, Europos Komisija (EK) skelbia, kad net 53 proc. ant Europos Sąjungos (ES) šalyse parduodamų produktų pakuočių ir jų reklamose skelbiamų ekologiškumo teiginių yra susiję su neaiškia, klaidinančia ar nepagrįsta informacija. Tai vadinama žaliuoju smegenų plovimu (angl. greenwashing) ir jam užkirsti kelią siekiama ES Žaliųjų teiginių direktyva (angl. Green Claims Directive). Jai įsigaliojus prekybininkai turės užtikrinti ant prekių pakuočių esančių ekologiškumo teiginių pagrįstumą. To nepadarius grės didžiulės baudos. Numatomi pokyčiai verslui ir vartotojams Tikimasi, kad Direktyva įsigalios 2024 m., o per 18 mėnesių nuo priėmimo jos reikalavimai […]
-
Infolex.lt: Parama kriptovaliutomis ir NFT – aukojimo ateitis ar rizikinga avantiūra?
Kriptovaliutų ir NFT vajus neaplenkė ir labdaros bei paramos organizacijų. Nuo „SOS vaikų kaimo“ iki „1K paramos fondas“ – šiandien vis daugiau organizacijų renka paramą ne tik tradicinėmis formomis, bet ir kriptovaliutomis. Pastaraisiais metais ypač daug dėmesio tenka ir vadinamiesiems NFT (angl. non-fungible token), kurie dėl savo unikalumo gali įgyti tam tikrą finansinę vertę ir būti naudojami kaip skaitmeninė valiuta ar net investicinė priemonė. Tiesa, stingant aiškaus teisinio reguliavimo, kyla nemažai su tokia aukojimo forma susijusių klausimų, į kuriuos numojus ranka gali grėsti nemalonumai tiek paramos teikėjams, tiek gavėjams. Anoniminis paramos rinkimas gali tapti neįmanomu Specialus kriptovaliutų statusas praktikoje reiškia […]
-
LNK Žinios: Blogiausios ekonomistų pranašystės išsipildė ir tai dar – ne pabaiga
Vien per vasarą apie atleidimus įspėti pusė tūkstančio darbuotojų, praneša LNK. Grupiniai atleidimai įvyksta, kai iš įmonės išeina dešimtadalis ar daugiau darbuotojų. Teisininkė sako, kad tai kraštutinė priemonė – darbdavys turi griežtai sekti įstatyme numatytus atvejus. „Pavyzdžiui, darbuotojo funkcija tampa pertekline dėl darbo organizavimo pakeitimų“, – sakė „Sorainen“ vyresnioji teisininkė Aurelija Daubaraitė. Visą reportažą žiūrėkite lnk.lt portale nuo 16:12 min.
-
vz.lt: Atsargiai: jūsų įmonės darbuotojai – jau konkurentų taikiklyje
„LinkedIn“ platforma palengvino naujų darbuotojų paiešką, tačiau persiviliojant juos iš konkurentų kartais žaidžiama su ugnimi. Kokiems darbuotojams galima legaliai pasiūlyti keisti darbą, o kada tai jau grėstų baudomis? Ar bylinėtis „Buvęs darbdavys, norėdamas prisiteisti nuostolių, teisme turės įrodyti, kad konkurentas atliko neteisėtus veiksmus, kurie sukėlė žalą, ir pagrįsti nuostolių dydį. Praktikoje tai įrodyti neretai tampa dideliu iššūkiu“, – aiškina advokatė Monika Mališauskaitė-Vaupšienė, teisės firmos „Sorainen“ partnerė. „Tai galėtų būti problema tik tais atvejais, kai darbuotojų viliojimas yra neteisėtas, pavyzdžiui, kai pažeidžiamas Konkurencijos įstatymo straipsnis, kuriuo draudžiama siūlyti konkuruojančio verslo darbuotojams nutraukti darbo sutartis, siekiant naudos sau ar padarant žalą šiam […]
-
lrt.lt: Į meną besiskverbiantis dirbtinis intelektas sutinkamas su nerimu: autorių teisių gynėjai tikisi griežtesnio reglamentavimo
Sparčiai plėtojantis dirbtinio intelekto įrankiams, vis daugiau kalbama apie tai, ar pasinaudojant autorių kūryba nėra pažeidžiamos jų teisės. Autorių teisių gynėjai tikisi, kad reikalavimai, kuriantiems dirbtinio intelekto įrankius, griežtės. Tuo metu dalis teisininkų svarsto, kad kol kas net ir dabartiniai Lietuvos įstatymai yra pakankami. Visgi, kaip LRT RADIJUI pažymi Vilniaus universiteto (VU) Teisės fakulteto daktaras Stasys Drazdauskas, ankstesnių kažkurio atlikėjo įrašų panaudojimas siekiant apmokyti dirbtinį intelektą „jau galėtų būti laikomas autorių teisių pažeidimu“. Visą straipsnį skaitykite lrt.lt portale.
-
LNK Žinios: Ką daryti, kad Žolinė neapkarstų: teisininkė atskleidžia, kaip nesusiriejus su darbdaviu gauti laisvą dieną
Šiemet lietuviai lepinosi ne vienu ilguoju savaitgaliu. Nedirbome du pirmadienius – antrąją Velykų bei Tarptautinę darbo dieną. Galimybę prasitęsti poilsį dėl valstybinių švenčių turėjome ir Liepos 6-ąją. Tačiau teisininkai atviri, dėl laisvadienių kasmet pastebi karus tarp darbdavio ir darbuotojų. Dalis šių kovų persikelia net už darbo sienų. „Sorainen“ vyresnioji teisininkė Aurelija Daubaraitė paaiškino teisinius triukus, kaip poilsiauti ilgiau ir nesusipykti su darbdaviu. Visą reportažą žiūrėkite lnk.lt portale nuo 07:59 min.
-
Lietuvos bankas „TransferGo“ skyrė 310 tūkst. eurų baudą
Lietuvos bankas (LB) pinigų perlaidų bendrovei „TransferGo“ skyrė 310 tūkst. eurų baudą už Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo reikalavimo pažeidimus. Visgi Eimantas Vytuvis, teisės firmos „Sorainen“ finansų ir draudimo komandos narys, kovos su pinigų plovimu ekspertas, mano, kad Lietuvos banko taikomi reikalavimai gali būti pernelyg griežti ir įstaigos nesugeba prie jų prisitaikyti. „Panašu, kad Lietuvos banko keliami reikalavimai finansų įstaigoms pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos srityje tampa misija neįmanoma. Matome tendenciją, kad nubaudžiamų finansų institucijų Lietuvoje ženkliai daugėja. Iš vienos pusės matome aiškią Lietuvos banko žinutę, kad tolerancijos riba finansų įstaigoms pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos […]
-
infolex.lt: Sveikatos apsaugos sektoriaus viešuosiuose pirkimuose žengiamas žingsnis atgal
Dar prieš septynerius metus Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) identifikavo spragą Lietuvos viešųjų pirkimų praktikoje ir konkrečiai sveikatos apsaugos srities viešuosiuose pirkimuose. VPT nustatė, kad reagentų ir diagnostikos priemonių pirkimuose taikoma praktika neužtikrina sąžiningos konkurencijos. Problemą imtasi spręsti ir, kai jau atrodė, kad pavyko įtvirtinti skaidresnę praktiką, panašu, kad vėl žengiame žingsnį atgal. Problema – netikslingi reikalavimai Diagnostikos priemonių rinka visuomet buvo aktyvi ir turinti daug skirtingų tiekėjų, todėl reikalavimų pritaikymas vienam tiekėjui šioje sferoje atrodo netikslinga ir nesąžininga praktika. Greičiausiai ji susiformavo dėl tokiuose pirkimuose nustatomų ydingų reikalavimų. Siekdama situaciją pakeisti, VPT atliko didelės apimties analizę, kurios rezultatus apibendrino 2013-2015 […]
-
vz.lt: Nusekusioje sandorių rinkoje – priekabesni pirkėjai, ilgesni procesai
Sandorių rinkos dalyviai viltingai tebelaukia rudens ir gausių privataus kapitalo investuotojų lėšų įdarbinimo. Baltijos šalių sandorių rinkoje per pirmąjį šių metų pusmetį paskelbta apie 67 sandorius, o prieš metus tą patį laikotarpį – apie 84, rodo „Mergermarket“ statistika, kurią VŽ prašymu susistemino teisės firma „Sorainen“. „Visi 2021–2022 m. pusmečiai buvo geresni nei šis, be to, sandorių skaičius mažėja trečią pusmetį iš eilės. Kitaip sakant, turime keliauti į 2020-uosius, kurie buvo pandemijos pradžios metai, kad rastume pusmetį, kurio metu būtų buvę tiek mažai sandorių. Iš pirmo žvilgsnio viskas atrodo liūdnai, – duomenis komentuoja Mantas Petkevičius, „Sorainen“ partneris. – Subjektyviai taip pat […]
-
LRT aktualijų studija: Ar reikia griežtinti bausmes už nusikaltimus valstybei?
Prezidentas siūlo didinti bausmes už nusikaltimus valstybei. Ar tai padėtų sustabdyti aktyvistus, veikiančius prieš valstybę? O gal primintų autoritarinių šalių bausmes ir varžytų žodžio laisvę? Radijo laidoje su kolegomis diskutuoja buvęs prokuroras, „Sorainen“ ekspertas, baudžiamųjų bylų advokatas Darius Raulušaitis. Dariaus įžvalgos laidoje nuo 05:30 min.
-
delfi.lt: Jurgita Karvelė. Atostogos be apribojimų, bet su „žvaigždutėmis“: ko svarbu nepamiršti darbdaviams?
Šiandien dažna įmonė kaip vieną iš savo darbuotojams suteikiamų privalumų akcentuoja lankstumą. Tai neretai atsispindi ir įmonės atostogų politikoje – pavyzdžiui, darbuotojams pasiūlant neribotas apmokamas kasmetines atostogas. Tampa vis paprasčiau darbuotojams suteikti teisę patiems spręsti, kada ir kiek atostogauti, su sąlyga, kad bus pasiekti visi keliami darbiniai tikslai. Vis dėlto, neribotų atostogų Darbo kodeksas nenumato ir nereguliuoja, tad tokia papildoma nauda darbuotojams gali būti susijusi su tam tikromis teisinėmis rizikomis. Taigi ką svarbu žinoti prieš nusprendžiant taikyti tokį atostogų modelį? Darbo kodeksas numato minimalią atostogų trukmę Darbo kodeksas numato minimalias 20-ties darbo dienų kasmetines atostogas (arba ilgesnes atitinkamų kategorijų darbuotojams), […]
-
LNK vidurdienio žinios: Liepos 6-oji ir… Ilgasis savaitgalis?
Artėjant Karaliaus Mindaugo karūnavimo dienai, LNK vidurdienio žiniose „Sorainen“ vyresnioji teisininkė Aurelija Daubaraitė dalijasi patarimais, kaip poilsiauti ilgiau su darbdaviu nesusipykus. Aurelijos komentaras – nuo 02:14 min.
-
15min.lt: Teisininkė paaiškina: ar visi darbuotojai turi teisę į ilgąjį Mindaugo karūnavimo dienos savaitgalį?
Liepos 6-ąją minimą Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo ir Tautiškos giesmės dieną šiemet švęsime ketvirtadienį. Kaip ir kitais panašiais valstybinių švenčių atvejais, dažnas darbuotojas skuba darbdaviui pateikti prašymą dėl vienos dienos atostogų ir tokiu būdu užsitikrinti ilgąjį savaitgalį. Tačiau ar darbdavys privalo išleisti darbuotoją atostogų, jei prašymas buvo pateiktas paskutinę minutę? Komentuoja teisės firmos „Sorainen“ vyresnioji teisininkė Aurelija Daubaraitė. Svarbu laikytis atostogų suteikimo tvarkos Darbo kodeksas numato, kad kasmetinės atostogos suteikiamos pagal kasmetinių atostogų suteikimo eilę. Visgi nėra apibrėžti praktiniai kasmetinių atostogų eilės sudarymo niuansai – pavyzdžiui, prieš kiek laiko darbuotojas privalo pateikti prašymą, kokia forma ir kokiam asmeniui, taip pat […]
-
delfi.lt: Nuo liepos 1 d. keičiasi vizų išdavimo tvarka – ką reikia žinoti?
Nacionalinė viza yra vienas iš dokumentų, leidžiančių užsieniečiui atvykti į Lietuvą ir iki 12 mėn. būti mūsų šalyje. Pernai tokių vizų buvo išduota daugiau nei 45 tūkst. – dažniausiai darbo ir studijų pagrindu. Nuo šių metų liepos 1 d. įsigalios naujas Nacionalinės vizos išdavimo tvarkos aprašas, kuris galimybes gauti tokį dokumentą tam tikrais atvejais apribos. Nors galutinis Aprašo variantas dar derinamas, tačiau iš paskelbto projekto aiškėja, kokia bus nauja nacionalinių vizų išdavimo tvarka ir kokiais pagrindais toks dokumentas bus išduodamas. Apie visa tai rašoma išplatintame pranešime. Nacionalinių vizų (D) išdavimą kuruos Migracijos departamentas Visų pirma, svarbu žinoti, kad nuo liepos […]
-
zmogiskieji.lt: Atostogos su Agniete Venckiene
Vasarai atėjus, mintys jau keliauja saulėtose vietovėse, ieškant naujų įspūdžių? Puiku! Tinklalaidėje „Žmogiškieji iššūkiai“ „Sorainen“ ekspertė Agnietė Venckienė dalijasi patarimais apie tai, ką verta numatyti iš anksto tam, kad atostogų metas įmonėse būtų sklandus tiek tiems, kas atostogauja, tiek tiems, kurie lieka dirbti. Agnietė aptaria šias temas: Neribotų atostogų praktika – ką verta apgalvoti ir įsivertinti Chroniškų neatostogautojų skatinimas pailsėti Kaip išvengti konfliktų planuojant atostogas Darbo iš užsienio džiaugsmai ir vargai Sutrumpintas darbo laikas – ką turėtume žinoti Tinklalaidės įrašą žiūrėkite arba klausykite zmogiskieji.lt portale.
-
15min.lt: Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjams keliamus reikalavimus atitinkančiais pripažinti 4 kandidatai
Ministro pirmininko potvarkiu sudaryta darbo grupė įvykdė kandidatų į Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) teisėjus atranką. Po pokalbių su 8 pretendentais darbo grupė sudarė kandidatų, atitinkančių EŽTT teisėjui keliamus reikalavimus, sąrašą, rašoma Teisingumo ministerijos pranešime spaudai. Atranką vykdžiusią darbo grupę sudarė: Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininkas ir darbo grupės pirmininkas Gintaras Goda, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkė Gabrielė Juodkaitė-Granskienė, Seimo kontrolierė, Seimo kontrolierių įstaigos vadovė Erika Leonaitė, Vilniaus universiteto profesorius, habilituotas daktaras, Lietuvos teisininkų draugijos narys Vytautas Nekrošius, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja, Teisėjų tarybos pirmininkė Sigita Rudėnaitė, advokatas, Advokatų tarybos narys Kęstutis Švirinas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkė […]
-
vz.lt: Dar kartą apie avansą
Ir nekilnojamojo turto (NT) plėtotojai, ir individualių namų statytojai ploja Aplinkos ministerijos (AM) siūlymui keisti infrastruktūros mokesčio mokėjimo tvarką – kad jo sumokėjimas nebebūtų siejamas su prašymu išduoti statybos leidimą, t. y. nebūtų įšaldomos plėtotojų lėšos. Pastarieji piktinasi dabartine tvarka, kai mokesčius valstybei tenka mokėti avansu ir iš savo lėšų finansuoti savivaldybės infrastruktūros kūrimą. Simonas Skukauskas, advokatų kontoros „Sorainen“ partneris, aiškina, kad pats statybos leidimas savaime nesukuria infrastruktūros poreikio, jeigu jis nėra naudojamas. Anot jo, dabar statytojai moka „už popierių“ – leidimą, pavyzdžiui, statyti konkretaus ploto prekybos centrą, tačiau tai dar nereiškia, jog pastatas pradės greitai kilti.
-
vz.lt: Nori keisti infrastruktūros mokesčio tvarką: siūlo mokėti ne „už popierių“, o pradedant darbus
Aplinkos ministerija siūlo keisti infrastruktūros mokesčio mokėjimo tvarką, kad jo sumokėjimas nebebūtų siejamas su prašymu išduoti statybos leidimą. Nekilnojamojo turto (NT) plėtotojai iniciatyvą vertina pozityviai, be to, pliusų mato ir individualių namų statytojams. Tačiau sostinės, kurioje vyksta intensyviausios statybos, savivaldybė sako, jog tai sukels iššūkių planuojant biudžetą. Simonas Skukauskas, advokatų kontoros „Sorainen“ partneris, aiškina, kad priėmus siūlomą pakeitimą nebūtų įšaldomos plėtotojų lėšos nuo prašymo išduoti leidimą iki darbų pradžios. Nors tik įsigaliojus įstatymui kai kurios savivaldybės taikė nulinį mokesčio tarifą, daugelis jų jau padidino įmokas, diferencijuoja jas pagal infrastruktūros lygį, plėtros poreikį, sklypų bei pastatų paskirtį ir naudojimo būdą, kitus […]
-
15min.lt: Per kelis mėnesius Lietuvoje buvo įsteigta virš 200 naujų kriptovaliutų keityklų – ką tai reiškia?
Nors naujasis įstatymas turėjo aptramdyti praėjusiais metais Lietuvoje kilusį kriptovaliutų keityklų bumą, persigrupavimas truko neilgai – tokios įmonės vėl pradėjo dygti kaip grybai po lietaus. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) atstovai 15min teigė, kad tai – signalas sunerimti, o atlikti patikrinimai atskleidė nemažai trūkumų. Teisės firmos „Sorainen“ teisininkė Akvilė Jurkaitytė 15min pažymėjo, kad kol kas nėra paskirta institucija, kuri prižiūrėtų tokių įmonių veiklą. Tai reiškia, kad nėra institucijos, kuri tikrintų, kaip laikomasi reikalavimų. Visą straipsnį skaitykite 15min.lt.
-
delfi.lt: Indrė Ščeponienė. Beprecedentė VMI praktika apmokestinant dividendus: kokius signalus ji siunčia verslui?
Itin griežta Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) praktika apmokestinant holdingams išmokamus dividendus stebima jau keletą metų, tačiau šiemet VMI žengė dar vieną drastišką žingsnį ir 15 proc. pelno mokesčiu apmokestino lietuviškos bendrovės iš užsienio dukterinės įmonės gaunamus dividendus. Tokį sprendimą VMI argumentuoja tuo, kad užsienio bendrovės turinys yra nepakankamas – neva sukurtas ne dėl svarių komercinių priežasčių, o jo tikslas ar vienas iš tikslų yra gauti mokestinės naudos. Tai gali būti vienas pirmųjų tokių atvejų Europoje ir svarbus signalas Lietuvos verslui. Lengvata taikoma ne visais atvejais Lietuvos ir Europos Sąjungos (ES) teisės aktai numato, kad kontroliuojančiajai bendrovei išmokami dividendai gali būti […]
-
LRT Radijo ringas. Ar galima teikti paslaugas nemokant lietuvių kalbos?
8 iš 10 Lietuvos gyventojų teigia manantys, kad paslaugų sektoriuje dirbantys užsieniečiai turi mokėti lietuvių kalbą, rodo LRT užsakymu atlikta apklausa. Išimčių nenorima taikyti ir karo pabėgėliams iš Ukrainos, mat svarbiausia, kad būtų užtikrinamos Lietuvos piliečių konstitucinės kalbinės teisės. Visgi oponentai sako, kad toks mąstymas – nejautrus ir atgyvenęs, mat šiuolaikinės technologijos leidžia bendrauti ir kalbos nemokant. Ar galima teikti paslaugas nemokant lietuvių kalbos? Laidos dalyvių argumentus vertina ekspertė, advokatė Jurgita Karvelė. Jurgitos komentaras – nuo 23:03 min.
-
vz.lt: Baksnoja į avansinį pelno mokestį: neprognozuojamas ir su delspinigių kvapeliu
Įmonės kredituoja biudžetą, mokėdamos pelno mokestį (PM) avansu, dar neuždirbusios pelno, o kai kurios – jau grimzdamos į nuostolius. Problemą paaštrina įsibėgėjusi infliacija ir stojanti ekonomika, nes bendrovės nebegali prognozuoti metinių veiklos rezultatų. Ekspertai ir verslas ragina peržiūrėti mokesčio modelį. Būtų žingsnis link estiško modelio Saulė Dagilytė, advokatų kontoros „Sorainen“ Lietuvos biuro vadovaujančioji partnerė, svarsto, kad avansinio PM atsisakymas galėtų būti pirmas žingsnis link daug metų Lietuvoje linksniuojamo vadinamojo estiško PM modelio, kai PM mokėjimas atidedamas, jei pelnas yra reinvestuojamas. „Įmonėms tiek administracinė, tiek pinigų srautų nauda būtų neabejotina. Atidėtojo PM modelis Estijoje taikomas daugiau nei 20 metų, Latvija jį […]
-
delfi.lt: Santaros klinikų gydytojas – apie itin svarbius žmones: be jų daugybė pacientų tiesiog neišgyventų
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose Kraujo centras užtikrina kraujo komponentų nuolatinį prieinamumą – 24 valandas per parą 7 dienas per savaitę. Kasmet atliekama iki 25 000 kraujo donacijų – paruošiama daugiau nei 20 000 eritrocitų, apie 10 000 trombocitų vienetų. Kad būtų paruošiamas reikiamas kiekis kraujo komponentų, kasdien laukiama mažiausiai 100 donorų. Donorų kraujo komponentais aprūpinami VUL Santaros klinikų, Nacionalinio vėžio instituto, Klaipėdos Jūrininkų ligoninės bei kitų asmens sveikatos priežiūros įstaigų pacientai. Nuolatiniai kraujo donorai – altruistai: „Kitiems tai gyvybiškai būtina“ Iš kasdien ateinančių 100 kraujo donorų – keletas atsakymų, kaip ir kodėl jie pasirinko būti aktyviais kraujo donorais: Evaldas […]
-
Lietuvos verslui aktualūs tarptautinių organizacijų sprendimai ir pasiūlymai AML srityje
Europos bankininkystės institucija paskelbė Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos veiksnių gairių pakeitimų projektą. Gairės išskiria specifines rizikas, į kurias rekomenduojama atsižvelgti prieš pradedant ir tęsiant dalykinius santykius su kriptovaliutų paslaugų teikėjais (CASP), taip pat išskiriami faktoriai, į kurios CASP turėtų atsižvelgti vertinant savo visos veiklos ir klientų rizikas. Rinkos dalyviai gali teikti savo pasiūlymus dėl gairių projekto tobulinimo iki šių metų rugpjūčio 31 dienos. Detaliau su visu procesu ir siūlomais pakeitimais galima susipažinti šioje nuorodoje. Europos komisija atnaujino didelės rizikos trečiųjų valstybių sąrašą. Į sąrašą įtrauktos dvi šalys – Nigerija ir Pietų Afriką, dvi šalys – Kambodža ir Marokas […]
-
FNTT rekomendacijos: į ką finansų institucijos turėtų atkreipti dėmesį?
Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) Pinigų plovimo prevencijos valdyba išleido 2022 metų veiklos ataskaitą. Ataskaitoje išskirtos pagrindinės 2022 metų nusikalstamų veikų tipologijos, tendencijos ir įtartini veiklos požymiai (angl. red flags), į kuriuos finansų institucijos turėtų atkreipti dėmesį vykdant klientų monitoringą. Pagrindinės tipologijos Pinigų plovimas panaudojant pinigų mulus. Šioje tipologijoje mokėjimai atliekami iš vienų asmenų sąskaitų į kitas sąskaitas, kuo labiau sumaišant lėšas. Galiausiai lėšos pervedamos į vieną ar kelias nusikaltėlių sąskaitas. Siekiant nepasiekti ribos, nuo kurios finansų institucijos privalo informuoti FNTT, pinigų mulai atsidaro ne vieną sąskaitą, kur skaido mokėjimus į mažesnes sumas. Atkreiptinas dėmesys, kad populiarėjant virtualioms valiutoms, ši […]
-
Parengti nurodymai dėl tarptautinių sankcijų įgyvendinimo ir atnaujinti nurodymai, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir teroristų finansavimui
Lietuvos bankas (LB) patvirtino nurodymus dėl tarptautinių sankcijų įgyvendinimo ir atnaujino nurodymus, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir teroristų finansavimui. Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos veiksnių gairės Atnaujinti nurodymai įpareigoja finansų rinkos dalyvius laikytis Europos bankininkystės institucijos parengtų gairių: Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos veiksnių gairių; Atitikties pareigūno gairių. Atnaujintos Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos veiksnių prevencijos gairės taip pat įpareigoja informuoti Lietuvos banką apie paskirtą atsakingą darbuotoją ir (arba) valdybos narį, atsakingą už pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą, ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo. Taip pat atsiranda reikalavimas […]
-
„Labas rytas, Lietuva“: Dirbti užtenka ilsėtis
Dirbti užtenka ilsėtis. Štai toks rebusas nuskambėjo šįryt laidoje „Labas rytas, Lietuva“, kurioje advokatė Jurgita Karvelė kalbėjo apie darbą ir atostogas. Ar darbuotojai patys gali nuspręsti susitrumpinti darbo dieną arba net visą savaitę? Ar darbdavys gali taikyti limitus neribotoms kasmetinėms atostogoms? Jurgitos interviu – nuo 36:30 min.
-
„Laba diena, Lietuva“: Religijos apžvalgininkė: girdime, kad aukos gali kreiptis į vyskupijas, bet kaip nukentėję po tokių incidentų gali pasitikėti kunigais?
Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas atsiprašo dėl kunigo Kęstučio Palikšos prokuratūrai atnaujinus tyrimą dėl galimo nepilnamečio vertimo su juo santykiauti. Situaciją LRT televizijos laidoje „Laba diena, Lietuva“ komentuoja religijos apžvalgininkė Toma Bružaitė ir baudžiamųjų bylų advokatas Darius Raulušaitis. Dariaus komentaras laidoje – nuo 5:16 min.
-
LRT Radijo byla. Kokios rizikos aktualios renginių organizatoriams?
Atšilus orams, padaugėja pramoginių, kultūrinių, verslo ir edukacinių renginių. Nors organizatoriai stengiasi apgalvoti kiekvieną detalę, šioje srityje dažnai pamirštami teisiniai reikalavimai. Teisininkai perspėja, kad nesilaikant teisės aktų, gali grėsti nemalonumai ir nemenkos baudos. Kokios rizikos aktualios renginių organizatoriams? Komentuoja Teisės firmos „Sorainen“ partnerė, advokatė Monika Mališauskaitė-Vaupšienė. Interviu su Monika pradžia – 35:45 min.
-
lrt.lt: Mišinienė netiki, kad arkivyskupija apie tikrąsias kratos priežastis nebuvo informuota: nežinau, kodėl laikote mus pusgalviais
Nepilnamečių išnaudojimo skandalas verčia Bažnyčios atstovus aiškintis. Vilniaus arkivyskupija teigia nieko nežinojusi apie kaltinimus dvasininkui Kęstučiui Palikšai. Vis dėlto prokurorai praneša, kad kurijos teisininkas apie kaltinimus buvo informuotas. Ši istorija įtraukia ir prokurorą, kuris galbūt netinkamai bendravo su nekentėjusiuoju. Buvęs prokuroras: „Tai didžiulis smūgis prokuratūros reputacijai“ Buvusio prokuroro, dabar baudžiamųjų bylų advokato Dariaus Raulušaičio teigimu, jei A. Poniškaičio minimas sutarimas yra, atsakingos institucijos ir turėtų jo laikytis, priklausomai nuo to, ar suteikta informacija tyrimui nepakenks. „Matyt, čia reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kada, kuriuo momentu tą reikia padaryti. Galėčiau suprasti prokurorus, jei jie tos informacijos neteikė iš karto, kai [buvo] […]
-
LRT aktualijų studija: Ar Bažnyčia turėtų atviriau bendrauti apie negeroves jos viduje?
Nepilnamečio išnaudojimo skandalas ir vėl verčia Bažnyčios atstovus aiškintis. Arkivyskupija tvirtina nieko nežinojusi apie kaltinimus dvasininkui, prokurorai praneša, kad bažnyčios vadovybė buvo informuota. Tačiau ši istorija įtraukė ir prokurorą, galimai netinkamai bendravusį su nukentėjusiuoju. Kodėl institucijos, turinčios ginti pažeidžiamus asmenis, jais pasinaudoja? Ir kas privers apie blogybes institucijos viduje prabilti viešai ne tik tada, kai apie jas praneša žiniasklaida? Radijo laidoje su kolegomis diskutuoja buvęs prokuroras, „Sorainen“ ekspertas, baudžiamųjų bylų advokatas Darius Raulušaitis.
-
Panorama: Tyrimas dėl prokuroro elgesio
Generalinei prokuratūrai pradėjus ikiteisminį tyrimą ir tarnybinį patikrinimą dėl galimo netinkamo Vilniaus apylinkės prokuroro Dainiaus Kunigėlio elgesio, šis prašo atleisti jį iš darbo. Portalui delfi.lt paskelbus medžiagą kilo įtarimų, ar prokuroras, kontroliavęs ikiteisminį tyrimą dėl pinigų pasisavinimo iš Vilniaus Arkivyskupijos kanclerio, kunigo Kęstučio Palikšos, pats nepiktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir nesiekė seksualiai išnaudoti nepilnamečio. Panoramoje buvęs generalinio prokuroro pavaduotojas, „Sorainen“ ekspertas, advokatas Darius Raulušaitis sako, kad ilgus metus savo reputaciją kūrusią ir visuomenės pasitikėjimą bandžiusią susigrąžinti prokuratūrą, kaip instituciją, toks įvykis bloškia žemyn. Reportažą žiūrėkite nuo 06:25 min.
-
delfi.lt: Energetikos teisė profesionalų akimis: sritis siūlanti daugiau galimybių ir naikinanti sienas
Reali galimybė teisininkams pasiekti karjeros aukštumas, nuolat mokantis ir tobulėjant, bei dirbti kone bet kurioje valstybėje – tokie epitetai vis dažniau lydi energetikos teisę. Akcentuodami, kad ribotumai – tik mūsų galvose, prieš porą savaičių energetikos bendrovės „Ignitis grupė“ ir „ELSA Lietuva“ surengtame renginyje „Energetika: teisiniai iššūkiai ir galimybės“ apie aktualijas šioje srityje diskutavo ir beveik kelių dešimtmečių patirtį turintys, ir ne per seniausiai kojas apšilę energetikos teisės specialistai. Galimybė sparčiai augti Energetikos teisė – viena greičiausiai kintančių ir kone daugiausiai šiuo metu galimybių jauniems specialistams siūlančių teisės sričių, sutarė diskusijos dalyviai. 18 metų patirtį energetikos teisėje turintis advokatų kontoros „Sorainen“ […]
-
vz.lt: Tiriant investuotojų lėšų švaistymo aplinkybes kilo įtarimų dėl daugiau „KamadoSpace“ sutarčių
Tyrime dėl Estijos investuotojų paskolintų 1,8 mln. Eur iššvaistymo, kuriuo įtariama bankrutuojanti Lietuvos lauko kepsninių stalų, jų priedų bei aksesuarų gamintoja „KamadoSpace“, aiškinamasi, ar galimos nusikalstamose schemose dalyvavo daugiau Lietuvos ir užsienio įmonių – įmonės nemokumo administratorius teigia, kad jos galėjo gauti tūkstantines sumas už nesuteiktas paslaugas. Įžvelgia tariamus sandorius „Peranto“ advokatas Darius Raulušaitis sako įtariantis, kad „KamadoSpace“ sutartys su bendrovėmis sudarytos dėl fiktyvių paslaugų. „Abejonių kelia tai, ar įmonės buvo pajėgios suteikti paslaugas, dėl kurių sutarta, trūksta duomenų apie šių paslaugų suteikimą“, – sakė D. Raulušaitis. Visą straipsnį skaitykite vz.lt.
-
vz.lt: Ministerija bando įžiebti viltį statybos leidimų procese klimpstantiems NT plėtotojams
Aplinkos ministerija planuoja įstatymų pakeitimus, kad po metų galėtų paspartėti statybos leidimų išdavimo procesas. Nekilnojamojo turto (NT) plėtotojai, kelerius metus klimpstantys biurokratijoje, pasiūlymus vertina pozityviai, nors nerimo lieka. Simonas Skukauskas, advokatų kontoros „Sorainen“ partneris, pabrėžia, kad projektiniai pasiūlymai ir statybos leidimas nesuteiks teisės vykdyti darbus – tam dar reikės parengti detalų techninį darbo projektą. „Tai jau konstruktorių, priešgaisrinės saugos, inžinerinių, higienos ir kitų specialistų darbas, kurį turės įvertinti atestuoti privatūs ekspertai. Šioje srityje savivaldybės ir kitų institucijų administracinė našta ir misija baigiasi, nes jos realiai neturi galimybių įvertinti, ar, pavyzdžiui, konstruktoriai gerai apskaičiavo statinio laikančiųjų konstrukcijų apkrovas“, – aiškina jis. […]
-
lrt.lt: Monika Mališauskaitė-Vaupšienė. Kokias teisines rizikas svarbu įsivertinti renginių organizatoriams?
Atšilus orams, kaip ir kiekvienais metais, padaugėja pramoginių, kultūrinių, verslo ir edukacinių renginių. Nors organizatoriai stengiasi apgalvoti kiekvieną renginio detalę, teisiniai reikalavimai ir susijusios rizikos – dažnai pamirštami. Vis dėlto, nesilaikant konkurencijos, reklamos, asmens privatumo, intelektinės nuosavybės ir kitų teisinių reikalavimų gali grėsti nemalonumai ir nemenkos baudos. Renginių organizatoriai negali riboti konkurencijos Nors gali atrodyti, kad organizatoriai patys sprendžia, kas ir kokiomis sąlygomis gali dalyvauti renginyje, tačiau ši teisė nėra absoliuti – svarbu, kad nustatant kriterijus dalyviams nebūtų ribojama sąžininga konkurencija. Visą straipsnį skaitykite lrt.lt.
-
vz.lt: Išmesti pinigai ar mažiau rūpesčių: kaip su nauja butų tvarka dorosis brangiausių butų statytojai
Jau nuo 2024 m. statomus daugiabučius plėtotojai turės užbaigti 100%. Tai, jų nuomone, paveiks ir brangiausių būstų segmentą, kurio pirkėjai kelia aukščiausius reikalavimus. Plėtotojų laukia dilema, ar prisitaikyti prie kiekvieno jų poreikių, ar „imituoti“ apdailą, kurią naujieji gyventojai vis tiek keistų. Tačiau kai kurie mato ir galimybių. Kad butą užbaigtų 100%, plėtotojai turės įstatyti langus, palanges ir įėjimo duris, sienų paviršių parengti dažyti, plytelėms ar tapetams klijuoti, įrengti pagrindą grindų dangoms, sumontuoti funkcionuojančias inžinerines sistemas, butuose įrengti bent po vieną unitazą ir praustuvą, o kitus vamzdynus užaklinti, VŽ yra sakęs Simonas Skukauskas, advokatų kontoros „Sorainen“ partneris. Visą straipsnį skaitykite vz.lt.
-
lrt.lt: Jurgita Karvelė. Smurto darbo vietoje prevencija: ko per pusmetį (ne)pasimokė įmonės?
Prieš pusę metų įsigaliojo Darbo kodekso pakeitimai, įpareigoję darbdavius įmonėse imtis fizinio ir psichologinio smurto prevencijos, o taip pat organizuoti šios srities mokymus darbuotojams. Kokios pamokos per tą laiką išmoktos, kokių klaidų pasitaiko ir kaip jų išvengti? Svarbu „nenuvertinti“ situacijos Pastebime, jog pasitaiko atvejų, kuomet darbuotojui pasiskundus dėl netinkamo elgesio, darbdavio atstovai iš karto įvertina, kad „viskas čia yra gerai“, „nėra dėl ko skųstis“, ir situacijos tyrimas nėra atliekamas. Tačiau būtina atsiminti, kad tai, kas vienam darbuotojui atrodo kaip draugiškas ar normalus elgesys, kitam gali būti psichologinis ar net fizinis smurtas. Tai yra, situacija turi būti vertinama per aukos perspektyvą […]
-
vz.lt: Investicija į saulės elektrinę: patrauklesnė, jei atliekama asmeniškai
Blogiausia pernykščio elektros kainų šoko dalis praėjo, bet investicijos į asmeninę saulės elektrinę išlieka paklausios ir finansiškai naudingos. Tiesa, specialistai įspėja apie galimai bręstančius gaminantiems vartotojams skiriamų paskatų pokyčius. O be jų veikiantys profesionalūs pinigų valdytojai privengia seklios ir koncentruotos Baltijos šalių rinkos. Kaip balandį Rygoje vykusios M&A rinkai skirtos konferencijos „Baltic M&A and Private Equity Forum“ metu, remdamasis „Mergermarket“ duomenimis, skaičiavo Sergejus Butovas, advokatų kontoros „Sorainen“ partneris, pernai Baltijos šalyse įsigijimų ir susijungimų rinkoje įvykdyti 153 sandoriai ir 17 jų – energetikos sektoriuje. Visą straipsnį skaitykite vz.lt.
-
lrt.lt: Radijo byla. Gyvenome nesusituokę: ko teisiškai tikėtis išsiskyrus?
Dalis porų renkasi bendrą gyvenimą nesusituokus. Nors jų santykiai neįforminti oficialiai, tokios šeimos dažnai turi vaikų, bendrai užgyvento turto ir bendrų skolinių įsipareigojimų. O kaip viskas klostosi ir kaip viską traktuoja teisė, jeigu santuokos neįteisinusi pora nusprendžia išsiskirti? LRT radijo laidoje „Radijo byla“ komentuoja „Sorainen“ ekspertė, advokatė Jurgita Karvelė. Interviu su Jurgita pradžia nuo 38:08 min.
-
vz.lt: E. Venskūnienė tapo teisės firmos „Sorainen“ administracijos vadove
Eglė Venskūnienė paskirta teisės firmos „Sorainen“ administracijos vadove (COO). Ji vadovauja tarptautinės teisės firmos operacijoms drauge su vadovaujančiu partneriu Laimonu Skibarka ir yra atsakinga už verslo paslaugas bei regioninę integraciją. E. Venskūnienė taip pat yra „Sorainen“ valdymo komandos narė. E. Venskūnienė turi daugiau nei 15 m. patirtį vadovaujančiose pozicijose finansinių paslaugų ir sveikatos priežiūros technologijų įmonėse. Prieš prisijungdama prie „Sorainen“ ji dirbo „Danske Bank Lietuva“ pokyčių įgalinimo vadove ir projektų valdymo srities vadove. E. Venskūnienė yra įgijusi magistro laipsnius Oksfordo bei Vilniaus universitetuose. Visą straipsnį skaitykite vz.lt.
-
delfi.lt: Ambicingi ESG tikslai – kokios rizikos kyla verslams ir kada atsakomybę gali tekti prisiimti vadovams?
Įmonėms taikomi vis aukštesni aplinkosaugos ir socialinės atsakomybės standartai. Verslai, vedini savo vertybių ir siekdami būti konkurencingesni bei patrauklesni investuotojams, imasi įgyvendinti aplinkos apsaugos, socialinės atsakomybės ir valdysenos (angl. environmental, social, governance – ESG) elementus, todėl savo strategijose neretai apsibrėžia išties ambicingus šių sričių tikslus. Kaip pranešime spaudai teigia teisės firmos „Sorainen“ ekspertė Indrė Pelėdaitė, augant ESG temų aktualumui, daugėja rizikų ne tik įmonėms, bet ir jų vadovams. Naujas požiūris ir naujos rizikos Anot teisininkės, su ESG susiję ieškiniai įmonėms bei jų vadovams Vakaruose tampa vis dažnesni, o tokia praktika neišvengiamai atkeliauja ir į Lietuvą. Iki šiol ieškiniai įmonių vadovams […]
-
vz.lt: „Pakalbėsime rudenį“ – nuslūgusioje sandorių rinkoje vyksta laukimo žaidimas
Baltijos sandorių rinkoje dėl atotrūkio tarp pardavėjų ir pirkėjų lūkesčių šiemet fiksuojamas aktyvumo susitraukimas. Rinkos dalyviai laukia metų pabaigos su viltimi dėl mažesnių palūkanų. Baltijos šalių sandorių rinkoje per pirmąjį šių metų ketvirtį paskelbta apie 30 sandorių, o prieš metus per tą patį laikotarpį – apie 47 sandorius, rodo „Mergermarket“ statistika, kurią VŽ prašymu susistemino teisės firma „Sorainen“. „Tiek iš statistikos, tiek iš pojūčio matome, kad sandorių rinka sulėtėjo, skelbiamų naujų sandorių kiekis rinkoje mažėja. 2023 m. pirmasis ketvirtis atsilieka ne tik nuo 2021 m. ir 2022 m. pirmųjų ketvirčių, tačiau 2023 m. pirmasis ketvirtis sandorių skaičiumi buvo apskritai prasčiausias nuo 2021 […]
-
15min.lt: „Bitė“ kreipėsi į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją dėl „Litexpo“ valdybos nario veiklos
„Bitė Lietuva“ kreipėsi į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją dėl jai pavaldaus parodų ir kongresų centro „Litexpo“ valdybos nario Aleksandr Golod veiklos. Kompanija prašo ministerijos atlikti jo veiksmų teisėtumo tyrimą ir atšaukti A.Golod iš „Litexpo“ valdybos nario pareigų, rašoma „Bitės“ pranešime spaudai. Vienas „Telia“ vadovų gavo finansinę naudą už sandorį? Sprendimus dėl ilgalaikio turto įsigijimo, kai sandorio vertė viršija 580 tūkst. eurų sumą, priima „Litexpo“ valdyba. Būtent „Litexpo“ valdyba, kuriai priklauso ir „Telia Lietuva“ dirbantis A.Golod, tikėtina, turėjo įtakos neskelbiant viešai, rinktis vieną tiekėją – jo darbdavį „Telia Lietuva“. „Litexpo“ galimai pati savo vidiniais resursais parengė išsamius bei specialių žinių reikalaujančius […]
-
lrt.lt: Radijo byla. Uždarųjų akcinių bendrovių akcijų pirkimo-pardavimo įforminimas notariniu sandoriu
Kokiais atvejais uždarųjų akcinių bendrovių akcijų pirkimą-pardavimą privaloma įforminti notariniu sandoriu? Kokia atsakomybė gresia už tokio reikalavimo pažeidimus, ką apie tai liudija Lietuvos teismų praktika? LRT radijo laidoje „Radijo byla“ komentuoja „Sorainen“ partneris, advokatas Kazimieras Karpickis. Interviu su Kazimieru pradžia nuo 36:45 min.
-
delfi.lt: Nauja direktyva palies tūkstančius įmonių: verslams teks įdėti nemažai pastangų renkant informaciją
Šių metų pradžioje įsigaliojo Europos Sąjungos direktyva dėl nefinansinės informacijos atskleidimo finansinėse ataskaitose, kurios nuostatas ES šalys per 18 mėnesių turi perkelti į nacionalinę teisę. Naujasis reguliavimas visoje ES tiesiogiai palies apie 50 tūkst. įmonių ir kelis šimtus bendrovių Lietuvoje, o verslams reikės įdėti nemažai pastangų susirenkant ir atkleidžiant tvarumo informaciją. Kaip rašoma pranešime spaudai, teisės firmos „Sorainen“ advokatė, ESG paslaugų komandos vadovė Vitalija Impolevičienė ir EBPO Lietuvos nacionalinio koordinacinio centro nepriklausoma ekspertė, Swedbank ESG srities vadovė Giedrė Padaigienė atskleidžia, kam bus taikomas naujas reguliavimas, kokią informaciją reikės atskleisti ir kaip tam pasiruošti? Visą straipsnį skaitykite delfi.lt.
-
lrt.lt: Agnietė Venckienė. Darbostogos užsienyje: kokius namų darbus svarbu atlikti darbdaviams?
Išpopuliarėjus nuotoliniam darbui vis daugiau darbdavių suteikia savo darbuotojams galimybę ne tik dirbti iš namų ar bet kurios kitos patogios vietos Lietuvoje, bet taip pat pasinaudoti darbostogomis ir nuotolinę darbo vietą susikurti kad ir tolimajame Balyje. Tai ypač aktualu artėjant vasarai, kai pasibaigs mokslo metai ir darbostogų galės vykti dar didesnis skaičius darbuotojų. Nors darbuotojams tai gali būti išties patraukli galimybė, tačiau įmonėms darbostogų režimas yra susijęs su tam tikromis rizikomis, kurias svarbu įsivertinti. Tad ką reikėtų žinoti prieš suteikiant darbuotojams darbostogų užsienyje galimybę? Nemalonių siurprizų padeda išvengti aiškios taisyklės Darbostogų modelis yra palyginti naujas ir Darbo kodeksas jo niekaip […]
-
Gegužės 1 d. įsigalioja Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimai
Nors didžioji dalis Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimų, susijusių su akcijų išpirkimo galimybe, nuotoliniais akcininkų susirinkimais bei akcijų apmokėjimo tvarka, buvo įgyvendinti dar praeitų metų lapkritį, tam tikri pokyčiai įsigalioja nuo šių metų gegužės 1 d. Naujausiais pakeitimais bus sudaromos palankesnės sąlygos įmonių steigimui, liberalizuojamas privilegijuotųjų akcijų klasių teisinis reguliavimas bei konvertuojamų obligacijų išleidimas. „Sorainen“ partneris Evaldas Dūdonis ir teisininko padėjėja Rytė Rečiūnaitė pateikia trumpus komentarus apie šiuos pakeitimus. Mažinamas uždarosios akcinės bendrovės įstatinis kapitalas Nuo gegužės mėnesio steigiant uždarąją akcinę bendrovę bus galima suformuoti žymiai mažesnį – 1 000 eurų – įstatinį kapitalą (iki šių įstatymo pakeitimų minimali įstatinio kapitalo riba […]
-
15min.lt: Greitųjų COVID-19 testų byla pasiekė EŽTT – bendrovės skundžiasi dėl atimtų 4 mln. eurų
Biofarmacijos įmonė „Profarma“ ir medicinos įrangos įmonė „Bona Diagnosis“ apskundė Lietuvą Europos Žmogaus Teisių Teismui (EŽTT) dėl COVID-19 greitųjų testų byloje priteistų valstybei sumokėti 4 mln. eurų. Pernai gegužę Lietuvos apeliacinis teismas nustatė, kad už COVID-19 pandemijos pradžioje pirktus greituosius koronaviruso testus buvo permokėta ir dviem bendrovėms nurodė grąžinti pinigus. Šis teismo sprendimas įsiteisėjo paskelbimo dieną ir buvo galutinis, Aukščiausiasis Teismas nepriėmė bendrovių „Profarma“ ir „Bona diagnosis“ kasacinių skundų. „Mes nebuvome patenkinti teismo sprendimu, manome, kad jis ydingas dėl nuosavybės teisių pažeidimo, lėšų atėmimo“, – BNS sakė „Profarmos“ advokatas Laurynas Lukošiūnas. Visą straipsnį skaitykite 15min.lt.
-
vz.lt: Advokatų kontorų reitingai 2023 m.
„Chambers Europe“ ir „The Legal 500“ skelbiamuose 2023 m. advokatų kontorų reitinguose lietuviškas lyderių trejetukas išliko stabilus – tai „Sorainen“, „Ellex Valiunas“ ir „Cobalt“. „Gerą rezultatą lemia nuolat gerinama mūsų teikiamų paslaugų kokybė, o ją pasiekiame nuosekliai stiprindami komandą, efektyvindami vidinius procesus ir diegdami inovacijas. Klientai tai vertina, todėl metai iš metų mums patiki reikšmingus projektus“, – apie šiemet dar kartą reitinguose iškovotą lyderio poziciją kalba Saulė Dagilytė, „Sorainen“ Lietuvos biuro vadovaujančioji partnerė. Jos teigimu, prie pasiekimų prisidėjo ir skubi „Sorainen“ komandos reakcija į pokyčius, pasiūlant verslui aktualių sprendimų. Taip pat komandos stiprinimas – 2022 m. „Sorainen“ teisininkų skaičius Lietuvoje […]
-
vz.lt: Dėl opcionų – dvi geros naujienos, bet rinka laukia tęsinio
Įmonės, norinčios motyvuoti darbuotojus siūlydamos jiems akcijų pagal pasirinkimo sandorius (opcionus), sulaukė dviejų gerų žinių: mokesčių administratoriaus požiūris į opcionus laisvėja, o Finansų ministerija siūlo teisę į lengvatą suteikti ir buvusiems bendrovių darbuotojams. Verslas ir ekspertai šias iniciatyvas sveikina, tačiau mano, jog ribojimų turėtų likti dar mažiau. 2023-ieji yra pirmi metai, kai darbuotojai galės gauti neapmokestinamų akcijų iš darbdavių pagal pasirinkimo sandorius (opcionus): patiems pirmiesiems opcionų turėtojams jau šį vasarį atsirado teisė pasinaudoti lengvata – t. y. praėjo 3 metai nuo datos, kai buvo galima išleisti opcionus. „Tikėtina, kad dėl šios priežasties ir Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) šiais metais fokusuosis […]
-
15min.lt: Sidas Sokolovas. Naujausios tendencijos duomenų apsaugos srityje: nepasiruošusiems – vis didesnės baudos
Duomenų apsaugos reikalavimai ir atsakomybė už šių reikalavimų laikymąsi kiekvienais metais vis griežtėja – taikomas jau gerai žinomas Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR), visos Europos Sąjungos (ES) mastu priimami nauji sprendimai, teisės aktai, gairės. Dalis su duomenų apsauga susijusių pasikeitimų – jau artimiausiu metu. Kaip rodo tendencijos, į šiuos reikalavimus verslas turėtų pasižiūrėti kuo rimčiau, nes palyginti nedideles, kelis tūkstančius eurų siekiančias baudas Lietuvoje greitai gali pakeisti šimtatūkstantinės. Keistųsi darbuotojų teistumo tikrinimas Didžiausias galimas pokytis šiemet Lietuvoje nuo pat BDAR įsigaliojimo 2018 metais – Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pakeitimo projektas. Jei bus priimtas šis jau Seime užregistruotas […]
-
structum.lt: Reikšmingiausi praėjusio ketvirčio įvykiai nekilnojamojo turto ir statybos sektoriaus reguliavimo aplinkoje
Daugiau kaip prieš metus įsigaliojo Žemės įstatymo pakeitimai, kuriais buvo numatytas į valstybės ir savivaldybės biudžetus mokamas atlyginimas už statinių griovimą, statybą ir rekonstrukciją iš valstybės nuomojamuose žemės sklypuose esamų statinių eksploatavimui. Pirmieji įstatymo taikymo metai išryškino naujojo reguliavimo netobulumus. Aplinkos ministerijos suburta darbo grupė per mėnesį parengė ir paviešino planuojamus teisinio reguliavimo pokyčius, kuriuos ketinama pradėti įgyvendinti dar šiais metais. Kone stipriausiai NT sektorių gali sudrebinti numatomi statinių paskirčių reguliavimo pakeitimai. Taip pat per pirmąjį 2023 m. ketvirtį buvo priimti kelti NT rinkai svarbūs teismų precedentai. Visą straipsnį skaitykite structum.lt.
-
15min.lt: Skaidri kriptovaliutų rinka – utopija ar ateitis, pasiekiama griežtinant reguliavimą?
Kriptovaliutų industrija tiek Europoje, tiek JAV jau kurį laiką susiduria su sunkumais siekdama įtikinti reguliuojančias institucijas tokios investicijos legitimumu ir saugumu, kita vertus, prekyba kriptovaliutomis išlieka aktyvi, pranešime žiniasklaidai teigia teisės firmos „Sorainen“ vyresnioji teisininkė, advokatė Almina Ivanauskaitė ir teisininkė, advokato padėjėja Akvilė Jurkaitytė. Per pastarąjį pusmetį nuskambėjusios istorijos – kriptovaliutų keityklos FTX griūtis, steiblkoino „Terra LUNA“ žlugimas, kriptovaliutoms draugiškų JAV bankų „Silvergate“, „Silicon Valley Bank“ ir „Signature“ griūtis ar prekybos platformos „EminiFX“ sukčiavimo skandalas – skatina institucijas greičiau imtis griežtesnio kriptovaliutų rinkos reguliavimo ir joje vykdomų sandorių skaidrumo užtikrinimo. Žingsnis šia kryptimi turėtų svarbų poveikį kriptovaliutų rinkai ir galėtų […]
-
vz.lt: Baudų prevencija: be išankstinio sutikimo – jokių skambučių
ES šalyse už tiesioginės rinkodaros pažeidimus įmonėms gaunant milijonines baudas, matyti, kad Lietuvoje kol kas rimtų pažeidimų nenustatoma. Dažniausiai pasitaikančios tiesioginės rinkodaros klaidos susijusios su kreipimusi į klientą neturint jo sutikimo, taip pat kai su asmeniu yra susisiekiama, nors jis yra atsisakęs gauti bendrovės pranešimus. Keli skundai buvo pripažinti pagrįstais, vienas – iš dalies pagrįstu. Irma Kirklytė, teisės firmos „Sorainen“ ekspertė, sako, kad dažnai skirtingose ES šalyse veikiantys verslai šioje srityje renkasi taikyti vienos iš valstybių taisykles. Nors šiandien asmens duomenų tvarkymo tiesioginės rinkodaros tikslais taisyklės visose ES šalyse yra labai panašios, visgi galimi ir tam tikri skirtumai. Taip yra […]
-
vz.lt: Didžiausios ES baudos už BDAR pažeidimus dėl tiesioginės rinkodaros
Baudos už tiesioginės rinkodaros pažeidimus, kai nepaisoma bendrojo duomenų reglamento (BDAR) reikalavimų, gali siekti milijonus. Daugiausia jų Europos Sąjungos (ES) mastu per pastaruosius trejus metus skirta Italijoje, o didžiausia bauda – telekomunikacijų bendrovei TIM, kuriai teko sumokėti beveik 28 mln. Eur. Irma Kirklytė, teisės firmos „Sorainen“ ekspertė, VŽ prašymu apžvelgusi didžiausias baudas, skirtas netinkamai vykdant tiesioginę rinkodarą, sako, kad visų pirma svarbu suprasti, kada tam tikri įmonės veiksmai gali būti vertinami kaip tiesioginė rinkodara. Visą straipsnį skaitykite vz.lt.
-
15min.lt: Vaiva Mašidlauskienė: Griežtėja požiūris į tarptautines sankcijas – gali būti taikomos itin didelės baudos
Tęsiantis Rusijos pradėtam karui Ukrainoje, Vakarų šalys agresorei pritaiko vis daugiau sankcijų ir nuolat jas griežtina. Lietuvoje jau balandžio viduryje įsigalios Tarptautinių sankcijų įstatymo pakeitimas, kuriuo numatomos didelės baudos sankcijas pažeidusiems verslams. Sankcijų spektras – itin platus Europos Sąjungos (ES) lygiu paskelbtų tarptautinių sankcijų privalu laikytis visoje bendrijos teritorijoje, įskaitant oro erdvę ir valstybės narės jurisdikcijai priklausančius orlaivius, taip pat visiems valstybių narių piliečiams ES teritorijoje ir už jos ribų. Šiuo metu taikomos įvairaus pobūdžio sankcijos – vienos draudžia tam tikrą veiklą konkrečiose teritorijose, pavyzdžiui, Krymo srityje, Donecke ir Luhanske. Visą straipsnį skaitykite 15min.lt.
-
lrt.lt: Radijo byla. Kaip tinkamai pasiruošti gyventojų pajamų mokesčio deklaravimui?
Anot Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI), daugiau nei milijonas gyventojų deklaravo pernai gautas pajamas. Ši kasmetinė procedūra ne vienam vis dar kelia nemažai klausimų. LRT radijo laidoje „Radijo byla“ „Sorainen“ mokesčių ekspertė Gerda Skirbutienė pataria, kaip tinkamai pasiruošti gyventojų pajamų mokesčio deklaravimui. Interviu su Gerda pradžia nuo 00:57 min.
-
delfi.lt: Teisininkas paaiškino, kokius butus kitais metais pirks pirkėjai: vystytojai skatinami pardavinėti pilnai įrengus butus
Nuo kitų metų, pagal Seimo priimtą Statybos įstatymo pakeitimą, butus vystytojai galės parduoti tik esant 100 proc. viso pastato baigtumui. Šis sprendimas vis dar kelia nemažai diskusijų – visuomenei įdomu, kokie darbai daugiabučiuose turės būti atlikti, o specialistai ne visada sutaria tvarumo ir nuosavybės teisių ribojimo klausimais. Kaimyninėje Latvijoje ir Estijoje apie tokius įstatymo pakeitimus dar nėra kalbama, tačiau Švedijoje panaši praktika galioja jau daugiau nei tris dešimtmečius. Naujos taisyklės nuo kitų metų bus taikomos ne tik gyvenamosioms, bet taip pat ir paslaugų, prekybos bei administracinėms patalpoms, esančioms daugiabučiuose namuose – jos taip pat bus parduodamos tik tada, kai pastatas […]
-
lrt.lt: Kazimieras Karpickis. Akcijų pirkimo ir pardavimo sandoriai: kodėl bandyti apeiti notarus neverta?
Reikalavimas uždarųjų akcinių bendrovių akcijų pirkimą-pardavimą įforminti notariniu sandoriu nėra naujiena. Jis taikomas, kai parduodama 25 proc. ar daugiau tokios bendrovės akcijų arba kai akcijų pardavimo kaina yra didesnė nei 14,5 tūkst. eurų. Visgi šį reikalavimą neretai bandoma įvairiais būdais apeiti. Tai kelia sandorio pripažinimo negaliojančiu riziką, dėl kurios planai įsigyti ar parduoti akcijas žlunga. Notaras užtikrina sandorio skaidrumą Reikalavimas sandorį tvirtinti pas notarą galioja net ir tada, kai 25 proc. ar daugiau akcijų parduodama (perkama) vos už 1 eurą. Lygiai taip pat – parduodant kad ir 1 akciją, kurios kaina yra didesnė nei 14,5 tūkst. eurų, būtinas notaro patvirtinimas. […]
-
lrytas.lt: Kepsninių gamintojai paspendė sau spąstus
Bankrutuojantis. Štai toks įrašas Registrų centre akis bado ties bendrovės „KamadoSpace“ pavadinimu, nors ji gyvavo vos du kepsnių mėgėjams palankius sezonus. Pasilepino pinigais Buvusiam Socialdemokratų partijos viešųjų ryšių konsultantui M.Voldemarui ir jo verslo partneriui G.Balodui šiuo metu vis dažniau tenka varstyti teisėsaugos institucijų duris. Kone 2 mln. eurų jų sukurtam startuoliui „KamadoSpace“ paklojusi Estijoje registruota investicinė bendrovė „Peranto“ įtaria, kad jos investuoti pinigai tiesiog buvo iššvaistyti, o investuotojams paspęsti gerai suregzti spąstai. Nesuabejojo patikimumu Anot šiuo metu „Peranto“ įmonei atstovaujančio advokato Dariaus Raulušaičio, juk kiekvieno investuotojo tikslas – užsidirbti pinigų. Visą straipsnį skaitykite lrytas.lt.
-
Kolektyvinio teisių gynimo direktyva: ką ji atneš bendrovėms ir vartotojams?
2020 m. Europos Sąjunga (ES) priėmė Kolektyvinio teisių gynimo direktyvą (toliau – Direktyva), kuri yra ES Naujų galimybių vartotojams dokumentų rinkinio (angl. New Deal for Consumers) dalis. Griežtos vartotojų apsaugos taisyklės didina bendrą vartotojų pirkimą, kuris skatina prekybą ir rinkos plėtrą. Todėl ES žengė žingsnį į priekį ir įtvirtino kolektyvinę vartotojų teisių apsaugą atstovaujamaisiais ieškiniais. Direktyva suteikia teisę organizacijoms ir viešiesiems subjektams atstovauti vartotojų grupei prieš bendroves, tiek reiškiant nacionalinius, tiek tarpvalstybinius ieškinius. Direktyva buvo priimta 2020 m. gruodžio 20 d., o jos reikalavimai turi būti pradėti taikyti ne vėliau kaip 2023 m. birželio 25 d. Kas yra atstovaujamieji ieškiniai? […]
-
lrt.: Ieva Rimavičienė. Statybų ginčai arbitraže: esminiai žingsniai, vedantys į pergalę
Statybų komerciniai ginčai dažnai būna itin sudėtingi, todėl rinkoje vis dažniau pasirenkama juos spręsti inicijuojant procesą vietiniuose arba tarptautiniuose arbitražuose. Tokiuose ginčuose paprastai reikia išanalizuoti milžinišką kiekį įrodymų, susiduriama su kompleksiškais teisės, procedūriniais bei techniniais klausimais. O šių ginčų sumos neretai siekia nuo kelių šimtų tūkstančių iki kelių ar net keliolikos milijonų eurų, tad tiek kilus ginčui, o ypatingai nesėkmės atveju, gali kilti grėsmė vykdomų statybų projektų įgyvendinimui. Kodėl verta statybų ginčus nagrinėti arbitraže? Arbitražas – tai alternatyvus komercinių ginčų nagrinėjimo būdas, kai šalys tarp jų kilusius ginčus perduoda spręsti ne valstybiniam teismui, o jų pasirinktiems arbitrams, kurie nėra valstybės […]
-
Statybų ginčai arbitraže: esminiai žingsniai, vedantys į pergalę
Statybų komerciniai ginčai dažnai būna itin sudėtingi, todėl rinkoje vis dažniau pasirenkama juos spręsti inicijuojant procesą vietiniuose arba tarptautiniuose arbitražuose. Tokiuose ginčuose paprastai reikia išanalizuoti milžinišką kiekį įrodymų, susiduriama su kompleksiškais teisės, procedūriniais bei techniniais klausimais. O šių ginčų sumos neretai siekia nuo kelių šimtų tūkstančių iki kelių ar net keliolikos milijonų eurų, tad tiek kilus ginčui, o ypatingai nesėkmės atveju, gali kilti grėsmė vykdomų statybų projektų įgyvendinimui. Kodėl verta statybų ginčus nagrinėti arbitraže? Arbitražas – tai alternatyvus komercinių ginčų nagrinėjimo būdas, kai šalys tarp jų kilusius ginčus perduoda spręsti ne valstybiniam teismui, o jų pasirinktiems arbitrams, kurie nėra valstybės […]
-
15min.lt: Teismas: bauda „Kalnapilio-Tauro grupei“ už nealkoholinio alaus reklamą skirta nepagrįstai
Kovo 29 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nusprendė, kad Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (NTAKD) nepagrįstai skyrė baudą „Kalnapilio-Tauro grupei“ už nealkoholinio alaus „Tauras Tradicinis nealkoholinis“ reklamą, rašoma spaudai išplatintame pranešime. „Svarbu tai, kad Lietuvoje jokie teisės aktai nedraudžia nealkoholinių produktų reklamos. Teismas labai aiškiai nurodė, kad nealkoholinis alus Lietuvos rinkoje jau yra gerai žinoma ir vidutinio vartotojo atpažįstama savarankiška produkcija. Vien tai, kad egzistuoja nealkoholinio alaus ir alkoholinio alaus skardinių apipavidalinimo, dizaino, užrašų panašumai, ar nealkoholinio alaus reklamoje yra alkoholinio alaus reklamos tematikos tęstinumas, savaime nereiškia, kad dėl šių panašumų reklamuojant nealkoholinį alų yra netiesiogiai didinamas ir gaminamo […]
-
15min.lt: V.Kučinsko kreditorius padavė į teismą „Arvi fertis“ bankroto administratorių: reikalauja priteisti milijoną eurų
Bankrutuojančias milijoninius įsiskolinimus turinčio verslininko Vidmanto Kučinsko „Arvi“ grupės įmones toliau lydi skandalai. Vienos iš įmonių – „Arvi fertis“ – kreditorius „Belor“ Kauno apygardos teismui pareiškė ieškinį nemokumo administratoriui Aurimui Valaičiui dėl daugiau nei milijono eurų žalos atlyginimo priteisimo. Kreditorius teigia, kad dėl administratoriaus galimai nesąžiningų veiksmų „Arvi fertis“ gamybiniu ir kitu turtu beveik dvejus metus neatlygintinai naudojosi įmonė „Marijampolės NPK“. „Belor“ atstovaujantis advokatų kontoros „Sorainen“ partneris, advokatas Laurynas Lukošiūnas 15min komentavo, kad ieškinys pateiktas po to, kai teismų sprendimais buvo konstatuoti Aurimo Valaičio veiklos bei etikos pažeidimai bei panaikinti bankrutavusios įmonės vardu A.Valaičio neteisėtai sudaryti sandoriai su „Marijampolės NPK“ […]
-
vz.lt: Rinkos dalyviai abejoja „Litexpo“ skaidrumu perkant ryšio paslaugas NATO susitikimui
Rinkos dalyviai abejoja, ar valstybės valdomas parodų ir kongresų centras „Litexpo“ skaidriai perka NATO viršūnių susitikimui Vilniuje būtinas ryšio paslaugas ir įrangą – už beveik 3 mln. Eur ji bus perkama iš telekomunikacijų bendrovės „Telia Lietuva“. „Bitė“ prašo įvertinti teisėtumą Tokiu pasirinkimu abejojanti „Bitė Lietuva“ kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą (VPT) ir prašo įvertinti pirkimo teisėtumą bei rekomenduoti nutraukti „Litexpo“ ir „Telia Lietuvos“ sutartį. Laurynas Lukošiūnas, „Bitė Lietuvai“ atstovaujantis „Sorainen“ advokatų kontoros partneris, viešųjų pirkimų ekspertas, teigia, kad „Litexpo“ galėjo neteisėtai pasinaudoti įstatymo nuostata dėl pirkimo neskelbiamų derybų būdu. Visą straipsnį skaitykite vz.lt.
-
vz.lt: Planas: butus-viešbučius pažaboti, „co-living“ – įteisinti
Aplinkos ministerijos suburta darbo grupė parengė pasiūlymus, kaip keisti pastatų paskirčių reglamentavimą. Taip norima pažvelgti realybei į akis ir išspręsti ne vienus metus matomą problemą: pažaboti negyvenamųjų pastatų vertimą „butais“, o kartu sutvarkyti ir naujos tendencijos – komercinės būsto nuomos plėtros – formalumus. Radikalios priemonės Simonas Skukauskas, kontoros „Sorainen“ partneris, siūlomas priemones, kaip pažaboti viešbučių-butų plėtrą, vadina radikaliomis. „Tai galbūt ir pažabotų jų naudojimą gyvenamajai paskirčiai, bet apsunkintų tikrųjų viešbučių vystymą, sukeltų neigiamų padarinių tiek investuotojams, tiek ir gyventojams“, – mano jis. Visą straipsnį skaitykite vz.lt.
-
lrt.lt: Kazimieras Karpickis. Neteisėtas dividendų išmokėjimas – nauja teismų praktika pažeidėjams neleis ramiai miegoti
Pagrindinis verslo tikslas yra generuoti pelną, kuris įmonės akcininkams paprastai išmokamas dividendų forma. Nors gali atrodyti, kad privatus verslas turi teisę su uždirbtu pelnu elgtis kaip panorėjęs, tačiau įstatymai numato tam tikrus apribojimus dėl dividendų išmokėjimo, į kuriuos įmonėms privalu atsižvelgti. Kitu atveju, kaip rodo ir šviežiausia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) praktika, neteisėtai išmokėti dividendai iš įmonės akcininkų gali būti išieškoti teisiniu keliu. Su pelnu elgtis, kaip panorėjus, galima ne visada Akcinių bendrovių įstatymas numato keletą atvejų, kai visuotinis akcininkų susirinkimas negali priimti sprendimo išmokėti dividendus. Apribojimai dėl dividendų išmokėjimo taikomi tuomet, kai įmonė turi neįvykdytų prievolių, kurių įgyvendinimo terminai […]
-
lrytas.lt: Ana Šurpickaja. Užsieniečių įdarbinimas – apipintas painių įstatymų: darbdaviai dažnai pamiršta vieną dalyką
Užsieniečių įdarbinimo klausimai šiandien yra aktualūs daugeliui įmonių, tačiau darbdaviai dažnai ne iki galo įsigilina į juos reglamentuojančių įstatymų nuostatas. Tad kokias klaidas užsieniečius darbinančios įmonės daro dažniausiai ir kaip jų išvengti? Užsieniečiai ne visuomet gali laisvai keisti darbdavį Viena dažniausiai pasitaikančių klaidų yra manymas, kad, jei užsienietis jau turi galiojantį darbo pagrindu išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, tai tokį asmenį įmonėje galima įdarbinti neatliekant jokių papildomų migracijos procedūrų. Visgi leidimai laikinai gyventi Lietuvoje darbo pagrindu išduodami įvertinus užsieniečio atitikimą darbo rinkos poreikiams ir gavus konkretaus darbdavio įsipareigojimą tokį asmenį įdarbinti. Praktikoje tai reiškia, kad užsienio pilietis gavo leidimą laikinai […]
-
vz.lt: Antras nepalankus sprendimas „HSC Baltic“ dėl sustabdyto konkurso Kaune – antras dublis LAT
Vilniaus statybų UAB „HSC Baltic“ turi padengti nuostolius, kuriuos Kauno miesto savivaldybė patyrė dėl bendrovės prašymu laikinai sustabdyto irklavimo trasos Lampėdžio ežere rangos konkurso, antrą kartą nusprendė teismas. Įmonė vėl ketina teikti skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Laurynas Lukošiūnas, „HSC Baltic“ interesams atstovaujantis kontoros „Sorainen“ advokatas, VŽ sako, jog šis sprendimas bus skundžiamas LAT. „Šioje sudėtingoje byloje teismai priėmė jau ne vieną kardinaliai skirtingą sprendimą. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. ieškinį atmetė, Apeliacinis teismas 2022 m. balandį – tenkino, LAT – 2023 m. sausį šį sprendimą panaikino. Kasacinės instancijos teismas be to, išaiškino, kad žala turi būti įrodyta tinkamai, o įrodymai […]
-
Gaminių ir paslaugų prieinamumas: nauji įpareigojimai gamintojams, importuotojams ir platintojams
Siekdama užtikrinti, kad technologijų gaminiai ir paslaugos būtų prieinami žmonėms su funkciniais sutrikimais, pavyzdžiui, neįgaliesiems, pagyvenusiems žmonėms arba žmonėms, kurių skaitymo gebėjimai yra sutrikę, 2019 m. Europos Sąjunga (ES) priėmė naują direktyvą – Europos prieinamumo aktą (Direktyva). Direktyvoje nustatytos naujos elektroninių gaminių ir internetinių paslaugų produktų taisyklės, skirtos tam, kad jais galėtų patogiau naudotis visi žmonės. Ši Direktyva pagerins lygybę ir socialinę integraciją. Nauji reikalavimai elektroniniams gaminiams ir internetinėms paslaugoms Direktyvos reikalavimai bus taikomi tokiems gaminiams kaip: bendrosios paskirties kompiuteriai ir operacinės sistemos, jei jie skirti vartotojams, išmanieji telefonai, planšetiniai kompiuteriai, televizoriai ir kita vartotojų galinė įranga su interaktyviomis kompiuterinėmis […]
-
vz.lt: Pajamas natūra siūlo skaičiuoti paprasčiau, institucijos rauko nosis
Sumažinkime administracinę naštą – leiskime verslui neapmokestinti darbuotojams suteikiamų naudų, jei jos neviršija nustatyto procento nuo įmonės darbo užmokesčio sąnaudų, siūlo „Investors’ Forum“. Mokesčių administratorius sako, kad bendrovės jau įsimiklino skaičiuoti pajamas natūra, tad ir naštos neturėtų jausti, Finansų ministerija įžvelgia biudžeto praradimus. Netrūksta painiavos Indrės Ščeponienės, advokatų kontoros „Sorainen“ partnerės, mokesčių ekspertės, nuomone, vartojimo privatiems poreikiams apmokestinimas šiemet greičiausiai išliks vienas VMI kontrolės prioritetų. Visą straipsnį skaitykite vz.lt.
-
vz.lt: VMI kontrolės veiksmai: kur 2023 m. nukreipti mokesčių administratoriaus radarai
PVM atotrūkio mažinimas, bandymai išvengti pelno mokesčio, neapskaitytos pajamos mažmeninės prekybos ir paslaugų srityje – tokius šių metų kontrolės prioritetus įvardija mokesčių administratorė Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Ekspertai priduria, kad VMI šiemet aktyviau imsis ir dividendų išmokėjimo užsienio holdingams, plonosios kapitalizacijos, sandorių tarp susijusių asmenų kontrolės. Dividendų holdingams subtilybės Indrė Ščeponienė, teisės firmos „Sorainen“ partnerė, sako, kad, įvertinus ne vien VMI komentarus, bet ir fiksuojant sritis, kur praktiškai gausėja mokestinių tyrimų bei patikrinimų, VMI numatomų tikrinti klausimų sąraše šiemet turėtų būti keletas gana sudėtingų temų. Visą straipsnį skaitykite vz.lt.
-
15min.lt: Verslininko, dingstančio su avansais, aukų sąrašas pildosi: įtaria ir galimu tyčiniu bankrotu
Įmonių „Apdailos menas“, „Renovacija LT“, „Lubų sprendimai“ vadovas Tomas Rudzinskas nuskambėjo kaip apgavęs ir išplūdęs ukrainiečius darbuotojus, su kuriais neatsiskaitė, taip pat be remonto ar su prastai padaryta apdaila palikęs klientus. Po 15min straipsnio atsirado ir dar vienas nukentėjęs asmuo, kuris pasakojo, kad minėtas verslininkas iš jo paėmęs per 5 tūkst. eurų avansą, tačiau remonto darbai sodo namelyje nebuvo atlikti. Vyras įtaria T.Rudzinską tyčia įmones vedant prie bankroto, taip vengiant įsipareigojimų. Advokatų kontoros „Sorainen“ partneris advokatas Kazimieras Karpickis antrino, kad neseniai viena bankroto administratorė pasakojo apie įmonę, atsidūrusią ant nemokumo ribos. Šios įmonės direktorius turėjo ir kitą bendrovę. „Pastarajai praktiškai […]
-
delfi.lt: Žilvinas Briedis ir Vitalija Impolevičienė. Nuo šių metų visi viešieji pirkimai – žalieji: ką reikia žinoti verslui?
Nuo 2023 metų visi viešieji pirkimai Lietuvoje turi būti žalieji – tai yra, darantys kuo mažesnį poveikį aplinkai. Nors verslui vis dar kyla nemažai klausimų, kaip atitikti žaliųjų viešųjų pirkimų kriterijus, kita vertus, perkančiųjų organizacijų keliami reikalavimai yra gera proga įsivertinti savo situaciją aplinkos apsaugos, socialinio tvarumo ir valdysenos srityse (angl. environmental, social, governance – ESG). Šios pastangos gali suteikti konkurencinį pranašumą ne tik viešuosiuose pirkimuose. Žalieji viešieji pirkimai – kas naujo 2023 metais? Viešieji pirkimai yra itin svarbus įrankis, kuriuo naudodamiesi pirkėjai gali svariai prisidėti prie aplinkos apsaugos tikslų įgyvendinimo ir keisti verslo požiūrį į aplinkos apsaugos priemonių įgyvendinimą. […]
-
delfi.lt: Saulė Dagilytė. Keturios priežastys, kodėl estiška valdymo įmonė („holdingas“) yra prasta idėja lietuviškam verslui
Lietuviškas verslas, lietuviški akcininkai, o holdingas „egzotiškoje“ Estijoje – vis dar dažnai pasitaikanti kombinacija. Priežasčių tokiam verslo sprendimui gali būti daug, tačiau svarbu nepamiršti reguliariai įvertinti tokios struktūros pliusus ir minusus, nes pastarieji dažnai gali nusverti svarstykles ne verslo naudai. Teks susimokėti didesnį pelno mokestį Visų pirma, Estijos pelno mokesčio tarifas yra trečdaliu didesnis nei Lietuvos. Lietuvoje šis mokestis siekia 15 proc., o Estijoje – 20 proc. Tiesa, Estijoje pelno mokestis mokamas tik skirstant dividendus, o tai reiškia, kad mokėti jį tenka dažniausiai vėliau nei Lietuvoje, kur pelno mokestis mokamas kasmet. Dėl to būtina įsivertinti, ar laimėtas laikas vertas gerokai didesnio […]
-
vz.lt: Trys būdai pradžiuginti savo darbuotojus ar partnerius „Kino pavasariu“
Žaibiška darbuotojų kaita ir tuščios kėdės biuruose skatina įmones verstis iš kailio, norint pritraukti bei išlaikyti darbo rinkos talentus. Ir nors verslai jau seniai suprato, kad komandos narių motyvaciją lemia ne tik geras atlyginimas, sugalvoti, kaip papildomai pasirūpinti kolektyvu kartais nėra taip paprasta – ypač artėjant sezonų kaitai. Tris lengvus būdus įkvėpti ir iš „žiemos miego“ pažadinti darbuotojus paruošė „Kino pavasaris“, kviečiantis jiems dovanoti nepamirštamas kultūrines patirtis. Vienas iš jų – išankstiniai „Kino pavasario“ kuponai, kuriuos festivalio metu galima iškeisti į norimo filmo seanso bilietą Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose. Įsigyjantiems kuponus festivalio komanda padės atrasti filmų programos favoritus. „Pastebėjome, […]
-
vz.lt: Biurokratų Pyro pergalė
Nekilnojamo turto (NT) plėtotojai teigia, kad dėl biurokratinių pinklių sostinės savivaldybėje buvo priversti mažinti arba atidėti investicijas. Nepaisant šiokių tokių permainų, kiek sutrumpinusių terminus, per kuriuos patvirtinami projektiniai pasiūlymai ir išduodami leidimai, biurokratija vis dar turi prispendusi verslui įvairių spąstų. Simonas Skukauskas, kontoros „Sorainen“ advokatas, aiškina: vis dar pasitaiko, kad projektai atmetami, pateikiant vis naujus argumentus. Vystytojas atsižvelgia, ištaiso trūkumus, tačiau ir vėl atmeta – su naujomis pastabomis. Taip gaištamas visų laikas. Anot teisininko, problemų derinant teritorijų planavimo dokumentus savivaldybėje kelia ir vis keičiami teisės aktai. Dabar iškilo dar vienas tikėtinas kliuvinys – artėjantys rinkimai. Rinkiminiu ir porinkiminiu laikotarpiu gali […]
-
vz.lt: NT plėtros biurokratija Vilniuje traukiasi, bet verslo planai jau sujaukti
Nors pernai gerokai sutrumpėjo vidutinis laikas, per kurį sostinės savivaldybėje patvirtinami projektiniai pasiūlymai ir išduodami leidimai, dar per anksti tvirtinti, jog nekilnojamojo turto (NT) plėtotojus įtraukęs biurokratijos liūnas baigėsi. Gerėja ne tik statistika – ekspertas pastebi, jog procesai savivaldybėje tobulėja. Visgi jų trukmės skirtumo amplitudė, priklausomai nuo projekto, didžiulė, NT verslas buvo priverstas dalį planų atidėti, o kol įmonės laukė – rinką užklupo itin niūrios nuotaikos. Yra pozityvių poslinkių Simonas Skukauskas, kontoros „Sorainen“ advokatas, VŽ sako sostinės savivaldybėje pastebintis pozityvių poslinkių dėl teritorijų planavimo derinimo, leidimų išdavimo, tačiau projektų derinimo procesas esą dar turėtų būti tobulinamas. „Atsisakyta dalies procedūrų teritorijų […]
-
lrt.lt: Aurelija Daubaraitė. Romanai biure: kokias rizikas svarbu įvertinti darbdaviui?
Džimas ir Pam seriale „Biuras“, Maikas ir Reičelė seriale „Kostiumuotieji“ – tai bene garsiausi fikciniai romantinių santykių, užsimezgusių tarp bendradarbių, pavyzdžiai. Kai tokios situacijos susiklosto realybėje, jos gali sukelti darbdaviams įvairių rizikų, pavyzdžiui – interesų konflikto, konfidencialios informacijos atskleidimo ar net priekabiavimo darbe. Tad ką svarbu žinoti darbdaviui, norint jas tinkamai suvaldyti? Interesų konflikto rizika Pirmiausia, romantiniai santykiai darbe gali sukelti interesų konflikto riziką, ypač jei kalbama apie vienas kitam pavaldžius darbuotojus. Esant tokiai situacijai vadovui gali kilti pagunda jo komandoje dirbančiam darbuotojui suteikti geresnes darbo ar atlygio sąlygas, pavyzdžiui, paaukštinti, pakelti atlyginimą ar suteikti daugiau atostogų. Taip pat, rizikos […]
-
Liko mėnuo pasirinkti avansinio pelno mokesčio apskaičiavimo būdą
Kylant nerimui dėl artėjančios recesijos bei nebūtinai tikintis tokių gerų finansinių rezultatų kaip 2022 ar 2021 metais, pats metas susimąstyti dėl poreikio pasirinkti tinkamą avansinio pelno mokesčio (PM) apskaičiavimo būdą. Įmonė, kurios pajamos praėjusiais metais buvo didesnės kaip 300 000 eurų, teikia avansinio pelno mokesčio deklaraciją (FR0430), nepriklausomai nuo to, ar ji šiemet dirba pelningai. Kitaip tariant, net ir prognozuojant, kad veikla šiais metais bus nuostolinga, nepriėmus tinkamų sprendimų (nepasirinkus tinkamo PM apskaičiavimo būdo), gali tekti mokėti avansinį PM, paskaičiuotą pagal gerus praėjusių metų rezultatus. Iki kovo 15 d. reikia pasirinkti avansinio PM apskaičiavimo būdą ir pateikti avansinio PM deklaraciją […]
-
LNK Žinios: Naujai statomuose pastatuose privalo būti įrengtos slėptuvės, tačiau kokios – neaišku
Statybų bendrovės sutrikusios. Naujai statomuose pastatuose privalo būti įrengtos slėptuvės, tačiau kokios – neaišku. Nuo sausio 1 d. įsigaliojęs įstatymas apibrėžia tik tai, jog statomuose daugiabučiuose ir kituose pastatuose, kuriuose vienu metu gali būti daugiau kaip šimtas žmonių, privaloma įrengti priedangas. Anot „Sorainen“ partnerio Simono Skukausko, įstatymas apibrėžia tik reikalavimą įrengti priedangas, labai lakoniškai pasako, kas tai yra, bet nenumato jokių konkrečių reikalavimų, kaip tai padaryti. LNK Žinių reportažą žiūrėkite nuo 24:30 min.
-
vz.lt: Avansinis pelno mokestis, kai didelių pelnų nebesitikima: kaip nepermokėti ir kaip išvengti delspinigių
Ekonomikai lėtėjant, dalies įmonių pelnai šiemet bus daug kuklesni nei 2022 ar 2021 m. Todėl verslui gali būti naudinga avansinį pelno mokestį mokėti ne pagal ankstesnių metų rezultatus, o pagal prognozuojamą šių metų pelno mokesčio sumą. Apsispręsti reikia iki kovo 15 d., o prognozuojant pelną patartina neprašauti pro šalį. Visos įmonės, kurių pajamos praėjusiais metais buvo didesnės kaip 300.000 Eur, turi teikti Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) avansinio pelno mokesčio deklaraciją (forma FR0430), nepriklausomai nuo to, ar jos dirba pelningai, ar nuostolingai, primena Indrė Ščeponienė, teisės firmos „Sorainen“ partnerė. Todėl verslams, kurių pelnas menksta, gali tekti mokėti didesnį avansinį pelno mokestį […]
-
lrytas.lt: „Koslitai“ – kaltinimai autorinių teisių pažeidimais
Vienai didžiausių buitinės chemijos ir kosmetikos gamintojų Lietuvoje „Koslitai“ reiškiamos pretenzijos dėl neteisėtų veiksmų, kopijuojant gaminius, pažeidžiant autorines teises ir klaidinant vartotojus. Bendrovė įtariama nukopijavus išskirtinių gaminių namams „Le Row“ produkciją ir jos identitetą. Pasak „Le Row“ prekės ženklą valdančios UAB „Biologico“ advokato, „Sorainen“ partnerio Lauryno Lukošiūno, bendrovės patirta žala dar tikslinama, tuo tarpu visa situacija primena ne tik nesąžiningą konkurenciją, bet ir galimą tyčinį vartotojų klaidinimą. „Alytaus bendrovei buvo pasiūlyta geranoriškai nutraukti teisės pažeidimo veiksmus, bet buvo atsisakyta bendradarbiauti ir nurodyta, kad bus teikiamas atsakymas raštu. Kadangi jokie racionalūs paaiškinimai ir sprendimai nepateikti, netrukus bus kreipiamasi į teisėsaugos institucijas“, […]
-
lrt.lt: Advokatas nemano, jog galimai atskleista informacija pakenkė tyrimui: viskas vyko net greičiau
Opozicinių frakcijų iniciatyva šiandien Seimas sušauktas į neeilinę sesiją, aiškinamasi, ar buvo nutekinta informacija apie buvusio Seimo nario Kristijono Bartoševičiaus atžvilgiu atliekamą tyrimą dėl galimo vaikų seksualinio prievartavimo ir tvirkinimo. Situaciją LRT televizijos laidoje „Laba diena, Lietuva“ komentuoja Sorainen ekspertas Darius Raulušaitis. Laidos įrašą žiūrėkite lrt.lt portale.
-
vz.lt: Naujuose pastatuose jau reikalauja slėptuvių, o kokių – neaišku
Nors reikalavimas projektuojant naujus pastatus juose numatyti slėptuves įsigaliojęs nuo sausio 1-osios, verslas sutrikęs – kol kas slėptuvėms nėra jokių reikalavimų. Nuogąstaujama, kad kol jie atsiras, strigs projektų plėtra. Simonas Skukauskas, advokatų kontoros „Sorainen“ partneris, aiškina, kad nauji reikalavimai taikomi statiniams, kurie pradėti projektuoti nuo 2023 m. sausio 1 d. Tai galios visuomeninės paskirties pastatams – gyvenamiesiems namams, viešbučiams, administracinės, prekybos, paslaugų, maitinimo, transporto, kultūros, mokslo, gydymo, poilsio, sporto paskirties pastatams, kuriuose vienu metu gali būti daugiau kaip 100 žmonių. Teisininkas atkreipia dėmesį, kad pakeitimai įsigaliojo nepraėjus nė mėnesiui nuo jų priėmimo. Visą straipsnį skaitykite vz.lt.
-
Toliau griežtėja reikalavimai kriptoturto sektoriaus dalyviams
Nuo 2022 m. lapkričio 1 d. Lietuvoje įsigaliojo griežtesni reikalavimai virtualiųjų valiutų keityklų operatorių ir depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatorių (VASP) veiklai. Šiuos reikalavimus numato Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pakeitimai. Tarp naujųjų reikalavimų numatyti ir minimalūs veiklos reikalavimai, kuriais nustatyta, kad visi VASP, siekiantys Lietuvoje vykdyti veiklą, privalo: turėti įregistruotą įstatinį kapitalą ne mažesnį nei 125 000 eurų, kai pasirenkama įsteigti juridinį asmenį akcinės bendrovės arba uždarosios akcinės bendrovės forma; paskirti vyresnįjį vadovą, kuris būtų nuolatinis Lietuvos gyventojas; užtikrinti, kad įmonės AML pareigūnas dirbtų tik vienoje VASP; dalį veiklos vykdyti Lietuvoje. Neatitinkantys šių reikalavimų VASP […]
-
vz.lt: Darbas iš namų: 3 teisinės minos, ant kurių darbdaviams geriau neužminti
Ką daryti darbdaviui, jeigu Darbo kodeksas (DK) numato, kad darbuotojai, turintys vaikų iki 8 metų, gali visą laiką dirbti iš namų, bet tokių įmonėje yra daug? Tai vienas iš DK menkai apibrėžtų darbo iš namų aspektų, kuriuos galima išspręsti papildomais susitarimais su darbuotojais. VŽ apžvelgia dar kelis atvejus, dėl kurių derantis gali kilti nesklandumų ar teisinių konfliktų. Papildomos išlaidos dirbant namie Šiuo metu yra užregistruota DK pataisa, kuri bus svarstoma Seime. Joje numatyta, kad kompensacijos dirbant namie privalo būti, tačiau nepakankamai detaliai paaiškinta jų skyrimo tvarka ir dydis. „Kilo daug klausimų, pavyzdžiui, ar žmogus, kuris dirba iš namų, su darbdaviu […]
-
vz.lt: „ChatGPT“ ir „Dall-E“ klausimas: ar visa tai – legalu?
2022 m. galima pavadinti generatyvinio dirbtinio intelekto (DI) (angl. generative AI) proveržio metais. Didžioji dalis šio proveržio atsakomybės tenka inovacijų laboratorijai „OpenAI“, pristačiusiai du milžiniškos sėkmės ir dėmesio sulaukusius įrankius – paveiksliukų generatorių „Dall-E 2“ ir pokalbių robotą „ChatGPT“. Pastarasis vos per keletą savaičių išpopuliarėjo taip, kaip jokia kita interneto platforma ar įrankis. Analitikos bendrovė „Similarweb“ skaičiavo, kad „ChatGPT“ sausį, vos antrą mėnesį nuo išleidimo, pasiekė 100 mln. kas mėnesį aktyvių naudotojų. Originalumo klausimas Nemaža dalis svarbių klausimų kyla iš to, kaip „Dall-E“ ir „ChatGPT“ yra mokomi, – šie modeliai yra užkraunami iš didžiulės internetinės duomenų bazės, kurią sudaro anksčiau […]
-
lrytas.lt: Teisme – ilgai laukta byla dėl vaistų importo: įspėja, sprendimas gali gerokai pakeisti kainas Lietuvoje
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) pirmą kartą nagrinės bylą dėl lygiagretaus vaistų importo, kurios baigties itin laukiama Lietuvos farmacijos rinkoje. Teismo sprendimas neabejotinai turės įtakos Lietuvoje lygiagretų importą vykdančioms įmonėms bei pacientams. Jis gali nulemti konkurencijos padidėjimą ypač jautrioje vaistinių preparatų rinkoje arba pasmerkti lygiagretų vaistų importą išnykti, paliekant vaistinių preparatų tiekimą Lietuvoje tik vaistinių preparatų gamintojams. Tai, be abejo, turėtų įtakos vaistų kainoms. LAT priėmė lygiagretaus vaistinių preparatų importuotojo UAB „Lex ano“ kasacinį skundą byloje, kurioje vaistų gamintojas „Berlin-Chemie“ siekia uždrausti „Lex ano“ prekiauti iš Vengrijos lygiagrečiai importuojamu tokiu pačiu vaistiniu preparatu su veikliąja medžiaga levotiroksino natrio druska. Šis vaistas, […]
-
vz.lt: Bankrutuoja investuotojų lėšas iššvaisčiusios „KamadoSpace“ akcininkė „Focusate“
Estijos investuotojų paskolintas lėšas – 1,8 mln. Eur – galimai iššvaisčiusios bankrutuojančios Lietuvos bendrovės „KamadoSpace“ vienintelei akcininkei įmonei „Focusate“ iškelta bankroto byla. Ją inicijavo Estijos bendrovė „Peranto“, neatgavusi paskolintų lėšų iš „KamadoSpace“. „Focusate“ negali laiku vykdyti turtinių prievolių, yra nemoki. Teismo vertinimu, bankroto bylos iškėlimas yra optimali priemonė, leidžianti apsaugoti kreditorių interesus“, – sausio 31-ąją nusprendė Vilniaus apygardos teismas. „Peranto“ advokatas Darius Raulušaitis iš advokatų kontoros „Sorainen“ BNS anksčiau sakė, kad estų investuotojai „KamadoSpace“ 2021-ųjų liepą suteikė 1,8 mln. Eur tikslinę paskolą, kuri buvo panaudota ne sutartyje numatytiems tikslams – pinigai buvo pervesti su įmonės vadovu ir akcininke susijusioms bendrovėms, ir tai […]
-
LNK Žinios: Kokie reguliavimai taikomi grožio specialistams?
Patyrę gydytojai pastebi naują ir sveikatai pavojingą madą – veido ir lūpų užpildus ima naudoti vis jaunesni žmonės, o grožio procedūras atlieka ne visada tam pasiruošę specialistai. Neišvengiama klaidų ar broko, gali grėsti ir labai rimtos komplikacijos – nuo veido simetrijos iki apakimo. LNK Žiniose „Sorainen“ vyresnioji teisininkė Erika Žigutė pasakoja apie grožio procedūrų reguliavimą ir pseudo specialistams taikomas baudas. Reportažą žiūrėkite nuo 23:57 min.
-
lrt.lt: Radijo byla. Kodėl už tas pačias nusikalstamas veikas skiriamos skirtingos bausmės?
Ne tik kai kurių darbuotojų trūkumas yra problema, su kuria susiduria darbdaviai. Vienas iš iššūkių, susijusių su darbuotojais, kai tenka spręsti nemalonias bėdas, yra darbuotojų sukčiavimas. Policijai dažniausiai atsisakant tirti tokius įmonės vidaus įvykius, iniciatyvos tenka imtis patiems darbdaviams. LRT radijo laidoje „Radijo byla“ „Sorainen“ advokatė, darbo teisės ekspertė Jurgita Karvelė komentuoja, kiek ir kaip darbdavių interesus gina Darbo kodeksas. Interviu su Jurgita pradžia nuo 40:50 min.
-
vz.lt: Nauja butų pardavimo tvarka kaitina aistras, bet latviai ir estai siūlo nedramatizuoti
Nuo 2024 m. būsto pirkėjai galės įsigyti turtą tik 100% baigtuose statyti daugiabučiuose. Nors ši tvarka gąsdina nekilnojamojo turto (NT) plėtotojus, kitose Baltijos šalyse tokia praktika įprasta jau kurį laiką. Tiesa, analitikai pripažįsta, kad poveikis Vilniui galėtų būti kitoks. Seimas 2022 m. pabaigoje pritarė Statybos, Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros bei Architektūros įstatymų pakeitimus. Vienas esminių pakeitimų – nuo 2024 m. įsigaliosiantis reikalavimas dėl 100% baigtumo – galios ne tik perkant butus, bet ir kitos paskirties patalpas daugiabučiuose. Simonas Skukauskas, advokatų kontoros „Sorainen“ partneris, aiškina, kad pokyčiai galios tiek vystytojams, tiek kitiems turto pardavėjams ar bankroto administratoriams. Vis dėlto […]
-
statybunaujienos.lt: Patikslino sumą, kurią Kelių direkcija turi sumokėti įmonei „Šiaulių plentas“
Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) sausio pradžioje paskubėjo viešai pranešti, kad neva bendrovė „Šiaulių plentas“ turi mokėti LAKD 41 tūkst. eurų, nes anksčiau buvo gavusi iš direkcijos didesnę sumą delspinigių nei priteisti 152,2 tūkst. eurų. 2023 m. sausio 25 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) patikslino priteistą sumą – viso bendrovei „Šiaulių plentas“ iš LAKD priteista 235 146 eurai neteisėtai įskaitytų netesybų, 8 proc. dydžio metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidos. „Svarbu, kad LAKD veiksmai dėl delspinigių skaičiavimo ir įskaitymo teismų neteisėtais yra pripažįstami ne pirmą kartą. Norisi tikėti, kad pagaliau, kilus analogiškiems klausimams ateityje, bus atsižvelgta į galutinius kasacinės instancijos teismo […]
-
15min.lt: Keliama idėja Europoje reguliuoti dirbtinį intelektą, bet ar to reikia?
Jau kurį laiką pasaulyje vis plačiau diskutuojama apie dirbtinio intelekto (DI) keliamus pavojus. Šiose diskusijose įsipina ir reguliacinių priemonių poreikis. Europoje bendrų taisyklių ar reikalavimų DI nėra, tačiau po daugybės diskusijų patvirtinta kompromisinė siūlomo Dirbtinio intelekto reglamento (DI akto) versija. Verslai tampa vis labiau priklausomi nuo dirbtinio intelekto siūlomų įrankių. Siūlomi sprendimai gali padėti pagerinti bendravimą su klientais, aktyviai spręsti rizikos ir sukčiavimo problemas, apdoroti duomenis ar netgi patobulinti verslo planus. DI priemonės taip pat gali padėti generuoti idėjas, rašyti tekstus ar net kurti įspūdingas iliustracijas. Tačiau yra ir kita, mažiau maloni pusė, dėl kurios visame pasaulyje didėja DI ribas […]
-
15min.lt: ESTT: visi buvę Lazdyno baseino rangovai negali būti įtraukti į „juodąjį sąrašą“
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) ketvirtadienį paskelbė, kad visi viešajame konkurse dalyvavusio konsorciumo partneriai negali būti įtraukiami į „juodąjį sąrašą“, jei partnerių grupė neįvykdė sutarties. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) Lazdynų baseinas Komentarai ESTT pateikė išaiškinimą Lietuvos teisme nagrinėjamoje byloje dėl buvusių Vilniaus Lazdynų baseino statybos rangovių – įmonių „Montuotojas“, „Mitnija“, „HSC Baltic“ ir „Axis Power“ – įtraukimo į nepatikimų tiekėjų sąrašą. Advokatų kontoros „Sorainen“ teigimu, ES teismas pažymėjo, jog dėl kiekvieno konsorciumo partnerio įtraukimo į nepatikimų tiekėjų sąrašą turi būti sprendžiama individualiai, įvertinus jo vaidmenį bei atsakomybę dėl partnerių neįvykdytos sutarties. „Jeigu būtų nustatoma, jog pirkimo sutarties neįvykdymą lėmė […]
-
vz.lt: Žinia verslų pardavėjams: minus 2–3 EBITDA ir džiaugtis
Pasaulyje sandorių sudarymui vėstant rekordiniu tempu, Baltijos rinkoje kol kas stebimas atoslūgis. Per praėjusius metus Baltijos šalyse paskelbta apie 121 susijungimo ir įsigijimo (M&A) sandorį, arba 16% mažiau nei 2021 m. Atskleistų sandorių vertė mažėjo beveik 7%, iki 2,2 mlrd. Eur, rodo leidinio „Mergermarket“ surinkti ir teisės firmos „Sorainen“ VŽ prašymu susisteminti duomenys. Jie iliustruoja, kad vietos rinkoje sandorių sudarymas šiek tiek atslūgo, palyginti su dinamika, užfiksuota pasaulio rinkose. Per praėjusius metus pasaulyje paskelbtų sandorių apimtis smuko 38%, iki 3,6 trln. USD, rodo „Refinitiv“ duomenys. Tai yra didžiausias nuosmukis nuo 2001 m. Antrąjį praėjusių metų pusmetį pasaulyje paskelbta apie sandorius, […]
-
LRT Aktualijų studija: Ar nepriklausomi elektros tiekėjai tinkamai reaguoja į kainų pokyčius?
Energetikos ministerija ragina nepriklausomus elektros tiekėjus aktyviau reaguoti į sumažėjusią energijos kainą biržoje ir mažinti tarifus. Tiekėjai savo ruožtu sako, kad elektros kaina rinkoje yra nenuspėjama, tačiau kai kurie jau siūlo nuolaidas. Teisininkai teigia, kad valstybė turėtų labiau stebėti tiekėjų veiksmus. Ar nepriklausomi elektros tiekėjai tinkamai reaguoja į kainų pokyčius rinkoje? Šį klausimą LRT radijo laidoje „LRT Aktualijų studija“ kartu su kitais laidos dalyviais aptaria „Sorainen“ ekspertas Andrius Šimkus. Andriaus įžvalgos laidoje nuo 10:38 min.
-
lrt.lt: Žilvinas Briedis. Stabdyti viešųjų pirkimų procedūras tapo rizikingiau: verslui gali tekti atlyginti pirkėjų nuostolius
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas praėjusią savaitę galutinai atsakė į ilgą laiką diskusiją kėlusį klausimą – kokiomis aplinkybėmis ir kokia atsakomybė gali tekti įmonėms, kai teismuose skundžiami viešųjų pirkimų konkursų rezultatai. Teismo išaiškinimas yra aktualus visoms įmonėms, kurios viešuosiuose pirkimuose svarsto ginčyti pirkėjų sprendimus. Procedūrų sustabdymas – verslui priskiriama rizika Išaiškinimu teismas siunčia aiškią žinią tiekėjams, kad pastarųjų prašymu sustabdžius pirkimo procedūras teismuose ir galiausiai pralaimėjus bylą dėl konkurso rezultatų teisingumo, verslas gali būti atsakingas už perkančiųjų organizacijų dėl to patirtus nuostolius. Galutiniu sprendimu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad konkurso rezultatų ginčijamas bei procedūrų sustabdymas yra verslui priskiriama rizika. Dėl to teise […]
-
15min.lt: „KamadoSpace“ – estų investuotojų kaltinimas iššvaisčius 1,8 mln. eurų skolintų lėšų
Lietuvos policija tiria galimai neteisėtą bankrutuojančios lauko kepsninių stalų, jų priedų bei aksesuarų gamintojos „KamadoSpace“ veiklą – manoma, kad jos savininkai iššvaistė investuotojų – Estijos bendrovės „Peranto“ – suteiktą 1,8 mln. eurų tikslinę paskolą. „Peranto“ atstovas: investuotojų pinigai panaudoti ne pagal sutartį „Peranto“ advokatas Darius Raulušaitis iš advokatų kontoros „Sorainen“ sako, kad investuotojai „Kamadospace“ 2021-ųjų liepą suteikė 1,8 mln. eurų tikslinę paskolą, kuri buvo panaudota ne sutartyje numatytiems tikslams. „Tai buvo tikslinė paskola, sutartyje buvo tiksliai nurodyta, kam tie pinigai gali būti naudojami – išimtinai paskolos gavėjo apyvartinio kapitalo ir dalies gamybos įrengimų įsigijimo finansavimui. Kai paskolos suma buvo pervesta, […]
-
delfi.lt: Ne tik atostogos: kokie dar laisvadieniai priklauso darbuotojams
Darbuotojams nuo šio mėnesio galint pretenduoti į savišvietos atostogas, o darbdaviams privalant jas suteikti, „Delfi‟ apžvelgia, kokių dar galimybių ir teisių darbuotojams suteikia galiojantis darbo laiko reglamentavimas, pradedant mokymusi ir baigiant vaikų priežiūra. Darbo teisės ekspertas Algirdas Pekšys komentuoja, kad iki šiol dėl atostogų savišvietai darbuotojai galėjo tartis su darbdaviais, tačiau pastarieji neturėjo pareigos tokių atostogų suteikti. Nuo sausio 1 dienos situacija pasikeitė. Pasak advokato, šiuo atveju galioja trys pagrindinės taisyklės: atostogų trukmė iki penkių darbo dienų per metus, jos nėra apmokamos (nebent kolektyvinė sutartis ar darbuotojo ir darbdavio susitarimas numato kitaip) ir darbuotojas turi informuoti darbuotoją apie tokias atostogas […]
-
vz.lt: Vaistinės ir asociacija apskundė teismui Konkurencijos tarybos skirtas baudas
Lietuvos vaistinių asociacija (LVA) ir aštuonios jos narės praėjusį penktadienį teismui apskundė Konkurencijos tarybos pernai gruodį joms skirtas milijonines baudas, pranešė įmonės ir teismas. Vieną ieškinį pateikė „Limedika“ ir „Gintarinė vaistinė“, antrą – „Euroapotheca“ valdomos „Eurovaistinė“, vaistų tiekimo įmonė EVD, konsultacijų, valdymo, tyrimų ir rinkodaros bendrovė EVRC ir „Siromed pharma“, BNS pranešė Audris Kutrevičius, Vilniaus apygardos administracinio teismo atstovas. LVA pranešė taip pat pateikusi atskirą skundą. „Benu“ ir „Tamro“ atstovai BNS patvirtino, jog įmonės irgi apskundė Konkurencijos tarybos nutarimą teismui. Daivis Švirinas, „Gintarinės vaistinės“ ir „Limedikos“ advokatas, advokatų kontoros „Sorainen“ partneris, sako, kad įmonių elgesys teisėkūros proceso metu negalėjo turėti […]
-
vz.lt: Svarbiausi statybos pokyčiai 2023 m. – ministerija tvarko problemas, NT sektorius baiminasi dar didesnių
Seimas prieš pat Kalėdas galutinai pritarė svarbiems teritorijų planavimo ir statybos reguliavimo pokyčiams. Tiesa, jiems nepritaria dėmesio pasigedęs nekilnojamojo turto (NT) sektorius, kuris baiminasi naujų problemų. Dalis pakeitimų gali smarkiai sujaukti ir planuojančių įsigyti naują būstą vizijas. Parlamentas 2022 m. pabaigoje palaimino Aplinkos ministerijos parengtų Statybos, Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros bei Architektūros įstatymų pakeitimus, kurie, pasak ministerijos, statybos sektoriuje mažins korupcijos riziką, didins skaidrumą. „Nuo 2024 m. sausio 1 d. bus draudžiama parduoti butus ir kitas patalpas nebaigtuose statyti daugiabučiuose. Tenka tik spėlioti, kokią įtaką visa tai turės galutinei turto kainai ir turto įsirengimo sąnaudoms, jeigu vystytojų įrengtas […]
-
ziniuradijas.lt: Perkame įmonę: ar reikia sunerimti?
Kalbamės apie tai, ką gali daryti įmonė, norėdama pirkti ar investuoti į kitą įmonę, plečiant savo veiklą. Ko ieškoti atliekant perkamos įmonės patikrinimą? Kada verslas be darbuotojų yra bevertis? Kaip suvaldyti šias investavimo rizikas? Apie įmonių pirkimus „Žinių radijas“ laidoje „Verslo pulsas“ diskutuoja „Sorainen” advokatas, įmonių teisės ir įsigijimų ekspertas Jonas Kiauleikis ir valdymo bei draudimo brokerių bendrovės „Marsh” Lietuvos padalinio vadovas Julius Šeškauskas.
-
vz.lt: Nuimami antrankiai nuo privilegijuotųjų akcijų: dar vienas reveransas investuotojams
Iki šiol Lietuvoje privilegijuotosios akcijos buvo įspraustos į itin griežtus rėmus ir neatitiko realių verslo, ypač startuolių poreikių. Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimais daugelio ribojimų atsisakyta, tad šalies verslams atsiveria naujų galimybių derantis dėl investicijų pritraukimo. Viena reikšmingų naujovių, kurios, greta kitų, numatytos neseniai priimtuose Akcinių bendrovių įstatymo (ABĮ) pakeitimuose – privilegijuotosioms akcijoms nuo 2023 m. gegužės nebelieka didelės dalies ligšiolinių apribojimų, kurių jau seniai nėra daugelyje investuotojams patrauklių jurisdikcijų. „Naujasis reguliavimas grąžina dėmesį iki šiol dėl pernelyg varžančio reguliavimo praktiškai pamirštoms privilegijuotosioms akcijoms, kurios, lyginant su paprastosiomis akcijomis, jų savininkui suteikia išskirtines teises“, – pakeitimus komentuoja Matas Mačiulaitis, teisės firmos […]
-
Statybų reguliavimo pokyčiai: ką svarbu žinoti NT vystytojams?
Prieš pat 2022 m. pabaigą buvo priimta puokštė NT vystytojams reikšmingų Statybos įstatymo bei Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (Priežiūros įstatymas) pakeitimų. Dauguma jų įsigalios dar šiemet. Draudimas parduoti patalpas nebaigtuose statiniuose Pagal Statybos įstatymo pakeitimus sudaryti sandorius dėl nuosavybės teisės perleidimo į tam tikras patalpas bus galima tik užbaigus šių statinių statybą. Reikalavimas taikomas: patalpoms, esančioms daugiabučiuose pastatuose, gyvenamosios paskirties patalpoms, esančioms kitų paskirčių pastatuose. Šie apribojimai taikomi naujos statybos ir rekonstravimo atveju. Reikalavimai negalios statant vieno ir dviejų butų gyvenamuosius namus, tiesiant inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas, nebent bus sudaryta savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis. Tai reiškia, […]
-
vz.lt: Mokesčių gaudyklė jau užtaisyta: ką apie prekiaujančius per e. platformas sužinos VMI
Daugybė verslininkų sulaukė permainų – nuo sausio 1 d. visi e. prekybos platformų operatoriai privalo kaupti duomenis apie juridinių ir fizinių asmenų, prekiaujančių per platformas, gautas pajamas ir visus išskaičiuotus ar priskaičiuotus mokesčius arba komisinius. Platformos taip pat turi tikrinti, ar iš pardavėjų gauta informacija yra teisinga, tiksli, ir nustatyti pardavėjų rezidavimo vietą. Tai numato Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) 2022 m. gruodžio 27 d. paskelbtos taisyklės. Šie duomenys VMI turės būti pateikti duomenų rinkmenoje XML formatu per TIES portalą (mokesčių ir susijusių duomenų apsikeitimo posistemis, angl. Tax Information Exchange SubSystem) kasmet iki sausio 31 d. už praėjusius kalendorinius metus. Visą straipsnį […]
-
vz.lt: Vilnius iš pirmųjų Lazdyno baseino rangovų sieks prisiteisti bent 8,6 mln. Eur
Baigus sostinės Lazdynų baseino statybos darbus miesto savivaldybė suskaičiavo, kad pirmieji objekto rangovai jai galėjo padaryti 8,6 mln. Eur žalos. Dėl to pateiktas ieškinys teisme. Laurynas Lukošiūnas, kontoros „Sorainen“ advokatas, atstovaujantis bendrovės „HSC Baltic“ interesams, BNS pastebėjo, kad savivaldybė apie ieškinį paskelbė galutinai neužbaigus ginčo dėl sutarties nutraukimo ir rangovų įtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. „Negauti ir kiti atsakymai iš jau kurį laiką vykstančių baudžiamųjų procesų dėl tuometinių savivaldybės administracijos darbuotojų veiksmų vykdytose statybose teisėtumo. Milijoninių reikalavimų pareiškimas neturint galutinio teisinio vertinimo anksčiau pradėtuose procesuose yra ankstyvas ir teisiškai nepagrįstas“, – sako jis. Visą straipsnį skaitykite vz.lt.
-
delfi.lt: NT rinkos dalyviai: šiemet rinkoje dominuos dideli projektai, didės dėmesys tvarumui
„BNS Plius“ paprašė devynių NT ir statybos rinkos dalyvių nurodyti iki trijų, jų manymu, svarbiausių 2023 metų nekilnojamojo turto ir statybų rinkų tendencijų Lietuvoje. Pasak jų, Lietuvos nekilnojamojo turto ir statybos rinkose 2023 metais numatomas stambių ir konversijų projektų skaičiaus augimas bei didėjantis dėmesys tvarumui, laukia iššūkiai komercinio NT nuomos kainų pokyčių srityje, rinkoje taip pat matysime dominuojančius pirkėjus. Žaliosios transformacijos perspektyvos ir iššūkiai Advokatų kontoros „Sorainen“ partneris Simonas Skukauskas prognozuoja, jog 2023 metais gali kilti iššūkių žaliosios transformacijos srityje. Pasak jo, priėmus Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (AIEĮ) pakeitimus, projektuojant naujus visuomeninės, pramoninės, komercinės ir gyvenamosios paskirties pastatus, reikės įrengti atsinaujinančius […]
-
delfi.lt: Auksė Trapnauskaitė. Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencija: kaip išvengti klaidų?
Lietuvos Respublikos teisės aktai nemažą dalį įmonių įpareigoja laikytis pinigų plovimo ir teroristų finansavimo (PPTF) prevencijos reikalavimų, o už jų nesilaikymą ar netinkamą laikymąsi numato itin griežtas poveikio priemones. Šie reikalavimai aktualūs ne tik finansų įstaigoms, bet ir nekilnojamojo turto brokeriams, investicinėms bendrovėms ir kai kuriems kitiems subjektams. Ir nors PPTF prevencijos reikalavimai yra detaliai išdėstyti teisės aktuose ir juos dažnai akcentuoja priežiūros institucijos, daug investuojama į darbuotojų kompetencijas, sertifikavimą, pažangiausias technologijas, tačiau bendrovės dažnai tinkamai nesilaiko teisės aktuose numatytų pareigų. Tad kur dažniausiai suklystama ir kaip to išvengti? Siekiant išvengti pažeidimų – svarbu efektyvi vidaus kontrolė Viešojoje erdvėje netrūksta […]
-
lrytas.lt: Nuo Naujųjų privalant darbuotojams suteikti papildomų laisvadienių kelia klausimą: ar futbolo čempionato žiūrėjimas irgi savišvieta?
Dalis džiaugiasi Seimo sprendimu įpareigoti darbdavius nuo Naujųjų darbuotojams per metus suteikti penkias apmokamas arba neapmokamas dienas savišvietai, tačiau kiti randa ir spragų, landų piktnaudžiavimui. Ar savišvieta galime vadinti dokumentinių filmų, futbolo čempionato žiūrėjimą? Darbo kodekso pakeitimai į tokį klausimą neatsako, tad kaip dėl to teks susitarti darbuotojams ir darbdaviams? Apie tai „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ diskutavo pašnekovai. Norėtų, kad šios dienos būtų apmokamos Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Lukas Savickas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos mokymosi visą gyvenimą rodikliai yra vieni prasčiausių Europos Sąjungoje, todėl šioje srityje pokyčių reikėjo ir 5 laisvadienių savišvietai suteikimas taps tų pokyčių pradžia. „Kai […]
-
bnsplius.lt: 2022-ieji NT ir statybų rinkose: išlaikytas stabilumas, rinkos normalizacija, karas Ukrainoje, teismų sprendimai
Tarp svarbiausių 2022-ųjų įvykių Lietuvos nekilnojamojo turto ir statybos rinkose buvo išlaikytas stabilumas, NT rinkos normalizacija, karas Ukrainoje, teismų sprendimai, Klaipėdos ir Kauno pašto pastatų perdavimas visuomenės poreikiams, teigiama „BNS Plius“ parengtoje apžvalgoje apklausus 9 NT ir statybos rinkos dalyvius. Advokatų kontoros „Sorainen“ partneris Simonas Skukauskas tarp svarbiausių 2022 metų NT ir statybų rinkų įvykių išskyrė Rusijos karą Ukrainoje, kurio pasekmių neišvengė nei vienas sektorius ir NT rinka ne išimtis. „Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą, tapęs Ukrainos tautos tragedija ir šokiravęs visą civilizuotą pasaulį, neišvengiamai turi ir ekonominių pasekmių, kurios palietė ir NT rinką. Apie statybinių medžiagų brangimą NT sektoriaus […]
-
15min.lt: Kaupti atostogų neapsimoka: dalį „sutaupytų“ atostogų galite prarasti jau nuo sausio
2023 metų sausio pirmą dieną darbuotojams bus nubrauktos tos neišnaudotos atostogos, į kurias teisė buvo įgyta seniau nei prieš 3 metus. Tiesa, yra išimčių – senesnės negu 3 metų atostogos nenubraukiamos, jei darbuotojas negalėjo jomis pasinaudoti dėl ligos, vaiko priežiūros atostogų arba pailsėti jo neišleido darbdavys. „Sorainen“ ekspertė, Darbo teisės komandos vadovė Agnietė Venckienė 15min sakė, kad ši tvarka, kuria bus nubrauktos atostogos, įteisinta jau gan seniai – 2017 m. liepą įsigaliojus tuo metu naujam Darbo kodeksui. Tiesa, už daugiau nei 3 metus sukauptų kasmetinių atostogų išnaudojimui buvo numatytas pereinamasis laikotarpis iki 2020 m. liepos 1 d. „Ši taisyklė palies […]
-
ziniuradijas.lt: 5 laisvos dienos savišvietai: populizmas ar reali nauda darbuotojui?
Seimas įpareigojo darbdavius nuo 2023 metų suteikti darbuotojams penkias apmokamas arba nemokamas dienas mokslams ir savišvietai. „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ diskutuojama, kaip tai veiks ir kokią naudą duos darbuotojams, o savo įžvalgomis apie praktinius iššūkius nuo 35:05 min. dalijasi „Sorainen“ vyresnioji teisininkė Aurelija Daubaraitė.
-
delfi.lt: Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimuose – daugiau lankstumo akcininkų susitikimams per nuotolį
Pastarieji keleri pandemijos metai reikšmingai pakeitė ne tik kasdienius įpročius, bet ir suformavo naujas verslo tendencijas. Viena jų – nuotolinis ar hibridinis darbas, įsitvirtinęs daugybėje organizacijų visame pasaulyje. Karantino laikotarpis taip pat paskatino bendroves vis dažniau taikyti alternatyvias akcininkų susirinkimų organizavimo formas, o valstybes – plėtoti ir tobulinti tokių susirinkimų organizavimo nuotoliniu būdu klausimus reglamentuojančias teisės normas. Ne išimtis ir Lietuva, kur lapkričio pabaigoje įsigaliojo Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimai, nustatę bendrovių akcininkų susirinkimų organizavimo ir vykdymo per nuotolį tvarką. Tad ką šis pokytis atneš bendrovėms ir jų akcininkams? Nors tokius reguliavimus jau kurį laiką taiko užsienio valstybės, tarp kurių ir […]
-
lrt.lt: LRT Radijo ringas. Ar Gegužės 1-oji turi likti nedarbo diena?
Liberalai siūlo Gegužės 1-ąją – Tarptautinę darbo dieną – išbraukti iš švenčių ir nedarbo dienų sąrašo ir ją paskelbti tik atmintina diena. Pasak jų, ši šventė tėra sovietinė atgyvena ir vietoj jos verčiau leisti žmonėms patiems pasirinkti, kurią dieną atostogauti. Tačiau profesinių sąjungų atstovai kategoriškai nesutinka, kad Gegužės 1-osios minėti nereikia. Anot jų, tai proga nepamiršti, kokie svarbūs valstybėje yra dirbantys žmonės. Radijo laidoje „LRT Radijo ringas“ „Sorainen“ ekspertė Jurgita Karvelė vertina laidos dalyvių – Seimo narių Andriaus Bagdono ir Eugenijaus Sabučio, Darbdavių konfederacijos prezidento Dano Arlausko ir Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkės Kristinos Krupavičienės – argumentus diskutuojant, ar Tarptautinę […]
-
lrytas.lt: Verta žinoti kalėdines dovanas gavusiems darbuotojams: gali būti, kad teks susimokėti mokesčius
Artėjant šventėms daugelis įmonių galvoja, kaip nustebinti savo darbuotojus ir kokiomis kalėdinėmis dovanomis juos pradžiuginti. Dovanos kolektyvui neabejotinai gali būti gražia tradicija ir nuoširdžiu padėkos gestu, tačiau, neįvertinus tam tikrų teisinių niuansų, taip pat gali tapti papildomu galvos skausmu tiek pačiam darbuotojui, tiek įmonei. Kaip to išvengti? Visų pirma, kai kurios dovanos darbuotojui gali lemti papildomas išlaidas. Svarbu nepamiršti, kad, jei bendra dovanų suma per metus viršija 200 eurų, tuomet nuo tokių dovanų vertės privalu apskaičiuoti ir sumokėti gyventojų pajamų mokestį ir socialinio draudimo įmokas. Viršijus šią sumą mokestinės prievolės atsiranda nepriklausomai nuo to, ar dovanojami pinigai, ar daiktai ir […]
-
lrytas.lt: Po vaistines sudrebinusio skandalo – eksperto išvados: atsakė, ar yra galimybė užkirsti tam kelią
Konkurencijos tarybai antradienį skyrus rekordinę beveik 73 mln. eurų baudų sumą aštuonioms vaistų prekybos bendrovėms ir jas vienijančiai Lietuvos vaistinių asociacijai (LVA) už draudžiamus susitarimus dėl kompensuojamųjų vaistų antkainių, tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas teigia, jog asociacija neteisingai traktuoja pažeidimą. Lrytas.tv laidoje „Nauja diena“ „Sorainen” partneris Daivis Švirinas atskleidžia, ar yra galimybė tam užkirsti kelią.
-
lrt.lt: Laura Mackevič. Nuo Naujų metų santuoką bus galima nutraukti greičiau ir paprasčiau – ką reikia žinoti?
Civilinę santuoką sudarę asmenys šiuo metu ją nutraukti gali tik teisme, tačiau tai pasikeis jau nuo kitų metų sausio 1 dienos. Bendru sutuoktinių sutarimu santuoką bus galima nutraukti pas notarą. Tokiu pakeitimu siekiama sumažinti teismų krūvį ir, kai tai įmanoma, sudaryti galimybes operatyvesniam procesui. Vien pernai pirmosios instancijos teismai išnagrinėjo 9 339 su santuoka susijusias bylas, iš kurių 7 536 bylos buvo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu. Tai reiškia, kad net 80 proc. santuokos nutraukimo atvejų tarp sutuoktinių ginčų nebuvo. Tokios nuostatos įtvirtintos ne be reikalo. Paprastai daugiausiai nesutarimų tarp sutuoktinių nutraukiant santuoką kyla būtent tais atvejais, kai […]
-
vz.lt: Vaistinių kartelis: apgintas viešasis interesas, o gal tik skambių frazių rinktinė
Konkurencijos tarybai nustačius, kad Lietuvos vaistinių asociacija (LVA) ir aštuonios vaistais prekiaujančios bendrovės susitarė dėl kompensuojamųjų vaistų antkainių bei skyrus baudų už daugiau kaip 72 mln. eurų, diskusijų kilo ne tik tarp teisininkų ar susijusių verslų. Nors vaistines vienijanti asociacija ir pačios vaistinės nutarimą skųs, o dėl įrodymų stokos gal ir liks nenubaustos, neabejotinai žinia apie tokio dydžio baudas skatina persvarstyti savo veikimo strategijas daugelį kitų asociacijų. „Konkurencijos tarybos sprendimas labai stebina“, – teigia dr. Daivis Švirinas, advokatų kontoros „Sorainen“ partneris, konkurencijos teisės ekspertas, atstovaujantis „Gintarinės vaistinės“ ir „Limedikos“ interesams. D. Švirino nuomone, toks sprendimas visų pirma akivaizdžiai prieštarauja Konstitucijoje […]
-
delfi.lt: Nebaudžiamo aferisto skandalas: internetu apgavo daugybę žmonių už tūkstančius eurų, policija jo nusikaltimų tirti nenori
Sukčiavimu pagarsėjęs nusikaltėlis pastaraisiais mėnesiais skolinasi daiktus per platformą dalinuos.lt ir vėliau jų negrąžina, nukentėjusių – mažiausiai 7, o nuostoliai siekia tūkstančius eurų. Policija atsisako pradėti tyrimus dėl naujų apgavysčių ir nukentėjusiems siūlo bylinėtis su aferistu civiline tvarka. Teoriškai nuoma per šią platformą yra saugi – ten patvirtinamos žmonių tapatybės, tikrinamas kreditingumas, pasirašoma oficiali sutartis. Todėl jei kas nors pradingsta su išsinuomotais daiktais, visada turėtų būti galima kreiptis į policiją. Tačiau nukentėjusieji teigia, kad sulaukti pagalbos tokiais atvejais iš pareigūnų ne visada pavyksta. Esant pasirašytai, pasak jų, „Policija sako, kad čia sutarties nevykdymas, o ne vagystė.“ Kalbėdamas su Delfi „Sorainen“ […]
-
lrt.lt: Greta Kubiliūnaitė. Restruktūrizavimo procesų daugėja: kas lemia jų sėkmę?
Vyrauja įsitikinimas, kad įmonei susidūrus su finansiniais sunkumais vienintelė išeitis yra nutraukti veiklą ir bankrutuoti. Visgi egzistuoja ir rečiau aptariama alternatyva. Tai restruktūrizavimas, kuris gali padėti įveikti finansinius sunkumus ir išsaugoti įmonės veiklos tęstinumą. Restruktūrizavimo procesų skaičius šiemet, lyginant su praėjusiais metais, išaugo dvigubai, o tai rodo besikeičiantį pačių įmonių ir teismų požiūrį bei dedamas pastangas išgelbėti su problemomis susiduriantį verslą. Tačiau restruktūrizavimas yra ganėtinai sudėtingas procesas, kuriam reikia iš anksto tinkamai pasirengti. Visų pirma, dar prieš inicijuojant restruktūrizavimo procesą svarbu įsivertinti, ar bendrovė yra išties pajėgi toliau veikti. Jei reikiamų pajėgumų nėra, net ir tinkamai suplanuotas procesas negalės būti […]
-
LRT Aktualijų studija: Ar kova prieš korupciją savivaldybėse suaktyvėja tik rinkimų išvakarėse?
Šią savaitę įtarimų piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi sulaukė Šiaulių meras Artūras Visockas. O Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktorius Virgilijus Pozingis sulaikytas dėl įtarimų kyšininkavimu. Specialiųjų tyrimų tarnyba vis dar aiškinasi galimos korupcijos apraiškas Kauno miesto savivaldybėje. Savo ruožtu politikai svarsto, ar tyrimai nėra tyčia garsiai pradedami prieš rinkimus. LRT radijo laidoje „LRT Aktualijų studija“ „Sorainen“ ekspertas Darius Raulušaitis, vadovaujantis Rizikos valdymo, įmonių nusikaltimų tyrimo ir gynybos komandai Lietuvoje, kartu su kitais laidos dalyviais diskutuoja apie korupcijos prevenciją. Dariaus įžvalgos apie korupcinių bylų tyrimus, įrodinėjimo standartus ir teisinę atsakomybę nuo 17:54 min. bei nuo 41:14 min.
-
ziniuradijas.lt: Rizikų valdymas: kas atsakingas?
Organizacijos rizikų valdymas: nuo kurio asmens ar skyriaus jis prasideda, kas yra iniciatoriai ir kas testuoja rizikų valdymo ribas organizacijose? Kokių pozicijų darbuotojai dažniausiai turi idėjų, kaip valdyti riziką ir ieško egzotinių būdų nuo jų apsisaugoti? Apie rizikų valdymą „Žinių radijas“ laidoje „Verslo pulsas“ diskutuoja „Sorainen“ partneris Evaldas Dūdonis ir valdymo ir draudimo brokerių bendrovės „Marsh” Lietuvos padalinio vadovas Julius Šeškauskas.
-
„Mergermarket“ apdovanojimuose „Sorainen“ pripažinta „Metų M&A teisės patarėja Baltijos šalyse”
Vakar vykusioje „Mergermarket“ Europos įmonių susijungimų ir įsigijimų (M&A) apdovanojimų ceremonijoje „Sorainen“ jau septintąjį kartą pelnė „Metų M&A teisės patarėjo Baltijos šalyse“ apdovanojimą. Praėjusiais metais „Sorainen“ ne tik laimėjo „Metų M&A teisės patarėjo Baltijos šalyse“ apdovanojimą, bet ir tapo pirmąja Baltijos šalių advokatų kontora, iškovojusią „Metų M&A teisės patarėjo Vidurio ir Rytų Europoje“ titulą. Baltijos šalių M&A rinkoje didžiausius sandorius įgyvendino startuoliai „Baltijos šalių M&A rinkos varomąja jėga 2022 metais buvo itin aktyvus technologijų startuolių sektorius. Nors po permainingo pirmojo metų ketvirčio aktyvumas sektoriuje gerokai , aštuonis iš dešimties didžiausių pagal atskleistą vertę metų sandorių įgyvendino startuoliai. Mūsų komanda konsultavo įgyvendinant penkis […]
-
lrt.lt: Advokatė: mobingas dabar madinga tema, tačiau tai labai jautru – reikia kritiškai įvertinti situaciją
Ar atleidimas gali būti mobingo forma ir kaip įsitikinti, kad prieš jus naudojama ši psichologinio smurto forma, LRT televizijos laidoje „Labas rytas, Lietuva“ paaiškina „Sorainen“ ekspertė Jurgita Karvelė. Visą reportažą žiūrėkite lrt.lt portale.
-
lrt.lt: Jurgita Karvelė. Psichologinis smurtas ir priekabiavimas darbe – kaip tinkamai atlikti vidinį tyrimą?
Lapkričio 1 d. įsigaliojus Darbo kodekso pakeitimams, buvo įtvirtinta darbdavių pareiga užkirsti kelią psichologinio smurto, mobingo ir priekabiavimo apraiškoms bei apsaugoti aukas. Siekiant apginti nukentėjusių darbuotojų interesus bei nepažeisti įmonės ir galimai neteisingai apkaltintų kolegų teisių, sprendžiant tokias situacijas yra ypač svarbu užtikrinti, kad būtų atliktas kokybiškas vidinis įmonės tyrimas. Viena pagrindinių ir pirmųjų kokybiško vidinio tyrimo sąlygų yra nešališkas tyrimui reikšmingos informacijos surinkimas bei konfidencialumo užtikrinimas. Visi su tyrimu susiję asmenys – tyrėjai, skundą pateikę darbuotojai, apkaltinti asmenys ir liudininkai – turėtų būti teisiškai įpareigojami neatskleisti tyrimui aktualios informacijos už tyrimo ribų. Pavyzdžiui, liudininkai turėtų būti perspėjami tyrimo klausimais […]
-
delfi.lt: Iššūkių verslui metas: kada vadovui už klaidas gali grėsti teisinė atsakomybė?
Ekonominei situacijai prastėjant, Lietuvos įmonės ruošiasi sudėtingesniems laikams. Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sako, kad, nors šalies ekonomika iššūkiams pasiruošusi neblogai, tačiau bendros euro zonos ir pasaulinės tendencijos ją taip pat palies, o kitąmet greičiausiai bus neišvengta ekonomikos susitraukimo. Savo ruožtu teisės firmos „Sorainen“ partneris Kazimieras Karpickis sako, kad esant didesniam ekonominiam neapibrėžtumui auganti įsiskolinimų ir bankrotų rizika iš įmonių vadovų reikalauja dar didesnio atsargumo bei atsakingo sprendimų priėmimo. Kitu atveju įmonės problemos ir skolos gali kristi ant vadovų pečių. Teisininkas pažymi, kad, nors juridinių ir jiems vadovaujančių asmenų įsipareigojimai ir valdomas turtas yra atskirti, kai kuriais atvejais nepadengtus trečiųjų šalių įsipareigojimus […]
-
lrytas.lt: Būstą susiruošusiai pirkti moteriai kortas sumaišė kreditinė kortelė
Vilnietė Giedrė ketina pirkti būstą – išsirinko butą, sutarė su pardavėju, rado banką, kuris suteikia paskolą. Tačiau visos moters pastangos gali nueiti perniek, nes įklimpo laukdama, kol kitas bankas uždarys jos turimą kredito kortelę. Bėda ta, kad bankas šią procedūrą atlieka ilgiau nei galioja garantinis raštas dėl būsto paskolos suteikimo. Vadinasi, Giedrė turės vėl iš naujo kreiptis į banką paskolos, į notarą – dėl dokumentų tvarkymo. Moteris suskaičiavo, kad papildomos išlaidos sieks apie 2 tūkst. eurų. Galiausiai nežinia, ar būsto pardavėjas sutiks tiek laiko laukti. Teisės firmos „Sorainen“ teisininkas Liutauras Vasiliauskas portalui lrytas.lt teigė, kad Vartojimo kredito įstatymas numato, jog […]
-
Tam tikros B2B skolinimo veikla užsiimančios įmonės nuo šiol turės teikti informaciją Lietuvos bankui
Nuo šiol pareiga tam tikrą informaciją teikti Lietuvos bankui nustatoma ir nelicencijuojamas finansines paslaugas teikiančioms įmonėms. Lietuvoje įsisteigusios nebankinės finansų įmonės ar jų filialai, teikiantys B2B skolinimo (įskaitant hipotekines paskolas) ir B2B finansinės nuomos (lizingo) paslaugas bei atitinkantys reikšmingumo kriterijų, Lietuvos bankui privalės teikti duomenis apie skolininkus ir jiems suteiktas skolos priemones. Šios finansų įmonės taip pat turės teisę gauti duomenis iš Paskolų rizikos duomenų bazės savo reikmėms. Iki naujų reikalavimų įsigaliojimo pareigą teikti duomenis į Lietuvos banko administruojamą Paskolų rizikos duomenų bazę turėjo tik licencijuojamas paslaugas Lietuvoje teikiantys paskolų rinkos dalyviai, o vien B2B skolinimo veikla užsimatys subjektai tokios […]
-
ziniuradijas.lt: ESG paslaptis: ar tvarumas tik formalumas?
Aplinkos apsauga, socialinė atsakomybė ir valdysena (angl. Environmental, Social, Governance – ESG) – tai trys pagrindiniai veiksniai, į kuriuos atsižvelgiama, vertinant investavimo į įmonę ar verslo tvarumą bei poveikį visuomenei. Kokia situacija yra Lietuvoje su ESG kriterijų diegimu, reikalingumu ir suvokimu? Koks vis dėlto yra santykis tarp tvarumo įsisavinimo ir verslo bei visuomenės sampratos apie jį? Apie tai „Žinių radijas“ laidoje „Verslo pulsas“ diskutuoja mūsų vyresnioji teisininkė, ESG komandos vadovė Vitalija Impolevičienė ir rizikos valdymo ir draudimo brokerių bendrovės „Marsh“ Lietuvos padalinio vadovas Julius Šeškauskas.
-
vz.lt: Ar naujasis Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimas įneš daugiau stabilumo ir ramybės?
Ketvirtadienį Lietuvoje veikiančios verslo organizacijos sulaukė pozityvių naujienų – Seimas priėmė Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimą, kuris įtvirtino institutą, leisiantį išvengti konfliktų tarp akcininkų ir galbūt palengvinti bendrovių valdymą. Naujasis bendrovės akcijų išpirkimo institutas smulkiesiems akcininkams suteiks teisę pasitraukti iš bendrovės, o stambiesiems – išpirkti smulkiuosius akcininkus. Tad ką svarbu žinoti apie šį pokytį ir kaip jis pakeis šalyje veikiančių bendrovių valdymą? Konfliktai tarp stambiųjų ir smulkiųjų akcininkų yra nuolatinis reiškinys, o jų priežastys dažnai būna itin įvairios. Pradedant paprasčiausiais nesutarimais, kaip turėtų būti valdoma bendrovė, ir baigiant akcininkų piktnaudžiavimu savo padėtimi – tokie konfliktai gali rimtai pakenkti įmonei ir jos įvaizdžiui. Tarp […]
-
lrt.lt: Radijo byla: Nuostoliai nuomojame būste ir nuomos sutarties svarba
Nelaimingi atsitikimai nuomojame būste dažnai perauga į sudėtingai sprendžiamas situacijas. Patirtą žalą lydi diskusijos kas turėtų atsakyti už nuostolį ir kam reikėtų atlyginti žalą? LRT radijo laidoje „Radijo byla“ „Sorainen“ vyresnioji teisininkė Indrė Pelėdaitė komentuoja, kiek tokių ginčų abiem pusėms pusėms padėtų išvengti draudimo sutartis. Interviu su Indre pradžia 01:15 min.
-
vz.lt: Kibernetinių incidentų žala vis didesnė: kaip jų išvengti ir kaip elgtis jiems įvykus?
Praėjusiais metais gerokai išaugo sudėtingų, tikslinių ir didesnę žalą galinčių atnešti kibernetinių incidentų, skelbiama 2021 m. Nacionalinėje kibernetinio saugumo būklės ataskaitoje. Tad jei įmonė vykdo bet kokią veiklą interneto erdvėje, jai atsiranda reali tikimybė tapti kibernetinių išpuolių, turinčių ypač skaudžias pasekmes verslui, taikiniu. Deja, vis dar gajūs klaidingi ir organizacijų pažeidžiamumą didinantys įsitikinimai apie kibernetinį saugumą. Kokie pirmieji žingsniai, stiprinant įmonės atsparumą? Kokios galimos kibernetinių atakų pasekmės ir ką daryti, kad jos būtų kuo mažiau skausmingos? „Labai dažnai girdime abejonių, ar Lietuvos verslui kibernetinio saugumo stiprinimas yra išties aktualus. Nors kasdien tenka padėti klientams kibernetinio saugumo klausimais, o dar dažniau […]
-
delfi.lt: Plonoji kapitalizacija – VMI vėl keičia žaidimo taisykles?
Jau tradicija tampa, kad metų pabaigoje įmonės sulaukia Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) dėmesio ir patikrinimų. Pastebime, kad pastaruoju metu VMI susidomėjimą vis dažniau kelia plonosios kapitalizacijos taisyklė ir jos išimčių taikymas. Nors atrodė, kad po teismų sudėliotų taškų praktikoje nusistovės nuoseklus šios taisyklės taikymas, vis dėlto VMI, regis, vėl siekia į šią sritį įnešti neapibrėžtumo. Plonoji kapitalizacija – tai paskolų palūkanų atskaitymą iš pelno ribojanti taisyklė, taikoma sandoriams su kontroliuojančiuoju skolintoju. Pagal įstatymus, dėl palūkanų atskaitymo ribojimo turėtų būti tikrinami visi skolinimosi sandoriai, kuriuose bet kokia forma dalyvauja ir besiskolinančią įmonę kontroliuojantieji skolintojai – pavyzdžiui, akcininkai, valdantys daugiau nei 50 […]
-
ziniuradijas.lt: Darbuotojų samda. Kokios rizikos ir kaip jas suvaldyti?
Darbuotojo samdymas – įsipareigojimas tiek darbdaviui, tiek darbuotojui: iš darbuotojo pusės – įsipareigojimas tinkamai atlikti darbo funkciją, tam dedikuojant savo laiką ir žinias bei gebėjimus. Darbdaviui – įsipareigojimas už tai atlyginti ir suteikti teisės aktų užtikrinamas garantijas, pvz., atlyginti už viršvalandinį darbą, suteikti galimybę dirbti nuotoliniu būdu, kai tai numato teisės aktai, užtikrinti saugią darbo aplinką. Rizikos realizuojasi tuomet, kai atsiranda nenumatytas vienos ar kitos pusės lūkesčių ir realybės neatitikimas. Ką tada daryti? „Žinių radijas“ laidoje „Verslo pulsas“ mūsų vyresnioji teisininkė Aurelija Daubaraitė ir „Marsh” Lietuvos padalinio vadovas Julius Šeškauskas diskutuoja apie su darbuotojų samdymu susijusias rizikas ir pataria, kaip […]
-
lrt.lt: Radijo byla. Grupinių atleidimų procedūros
Dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje pasekmių, įtemptos ekonominės situacijos ar kitų patiriamų iššūkių ne viena Lietuvoje veikianti įmonė paskelbė apie grupinius, dar kitaip vadinamus masiniais, atleidimus. Šią situaciją stebintys teisininkai įspėja, kad grupės darbuotojų atleidimo procesas turi būti vykdomas itin atsakingai ir laikantis visų Darbo kodekso reikalavimų. LRT radijo laidoje „Radijo byla“ „Sorainen“ advokatė, darbo teisės ekspertė Jurgita Karvelė komentuoja, kokie atleidimai yra laikomi grupiniais ir kokios pasekmės numatomos už netinkamą procedūrų vykdymą. Interviu su Jurgita pradžia nuo 01:13 min.
-
lrt.lt: 60 minučių. Už mobingo apraiškas darbuotojai galės būti atleidžiami be įspėjimo ir be išeitinių
Nuo lapkričio 1 d. kolegas engiantys darbuotojai galės būti atleidžiami be įspėjimo ir be išeitinių išmokų. Nors pati mobingo sąvoka netaisyta, tačiau nustatyta, kad bet koks smurtas darbe nuo šiol bus laikomas šiurkščiu pažeidimu, o darbovietės, kuriose dirba daugiau nei pusšimtis žmonių turės pasitvirtinti smurto ir priekabiavimo prevencijos politiką. LRT radijo laidoje „60 minučių“ teisinėmis įžvalgomis apie Darbo kodekso pakeitimus, susijusius su mobingu, dalijasi „Sorainen“ vyresnioji teisininkė Aurelija Daubaraitė. Aurelijos interviu pradžia nuo 29:20 min.
-
lrt.lt: Ekspertas: jei norėtume rusiškas dujas pakeisti žaliąja energija, reiktų trigubai daugiau dabar turimos infrastruktūros
Lietuvai ir Europai jau tenka galvoti ne tik apie šią, bet ir kitą žiemą: ji esą gali būti sunkiausia, ištuštėjus saugykloms, o dujoms iš Rusijos nebetekant visai. Lietuvai pagrindiniu dujų tiekėju tapo Jungtinės Valstijos. Tolesnį tiekimą Vašingtone aptarė energetikos sekretorė ir Lietuvos energetikos ministras. Bet galutinis rezultatas priklausys nuo derybų su privačiomis amerikiečių įmonėmis. LRT laidoje „Svarbi valanda“ įžvalgomis apie energetinę krizę dalijasi „Sorainen“ energetikos ekspertas Andrius Šimkus.
-
vz.lt: Sandorių rinka atvėso, derybos tapo klampesnės
Baltijos šalių susijungimų ir įsigijimų (M&A) rinka karo, ekonominio neapibrėžtumo ir energijos išteklių trūkumo akivaizdoje grįžta prie ikipandeminio tempo, dalies verslų įverčiai mažėja. Atsparumą rodo Baltijos startuolių ekosistema. Baltijos šalių sandorių rinkoje per 9 šių metų mėnesius paskelbta apie 81 sandorį, kai prieš metus tą patį laikotarpį – apie 121 sandorį. 2020-ųjų 9 mėnesių rezultatas – 44 paskelbti sandoriai, rodo „Mergermarket“ statistika, kurią VŽ prašymu susistemino teisės firma „Sorainen“. Laimonas Skibarka, „Sorainen“ vadovaujantis partneris, duomenis interpretuoja, kad Baltijos (M&A) rinka „nelėtėja“. „Per trečiąjį ketvirtį paskelbta 19 naujų sandorių. Nors atsiliekama nuo popandeminio piko 2021-aisiais, trijų ketvirčių sandorių skaičius jau beveik […]
-
Platformų operatoriai nuo 2023 m. privalės rinkti ir teikti duomenis VMI – kaip pasiruošti?
Nuo 2023 m. platformų operatoriams atsiranda naujos pareigos tinkamai rinkti ir teikti duomenis Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) apie jų platforma besinaudojančius pardavėjus. Pokyčiai palies operatorius, kurių platformose teikiamos tokios paslaugos kaip pavėžėjimas, paskolos, nekilnojamojo turto nuoma/pardavimai, prekių ar paslaugų pardavimai bei kitos panašios paslaugos. Jiems įgyvendinti platformų operatoriai per likusius porą mėnesių turi galutinai priimti sprendimus, kokiu būdu rinks duomenis apie jų platforma besinaudojančius pardavėjus, kaip patikrins duomenis ir užtikrins jų teisingumą bei kaip pasirūpins duomenų apsauga. Siekiant įtraukti naujas Europos Sąjungos mokesčių skaidrumo iniciatyvas, 2021 m. kovą buvo priimta vadinamoji DAC7 direktyva, numatanti naujas taisykles dėl informacijos apie pardavimo […]
-
delfi.lt: Lapkričio 1 d. įsigalios Darbo kodekso pakeitimai – jų nepaisantys darbdaviai gali sulaukti baudų iki 2000 eurų
Lietuvos viešojoje erdvėje nuskambėjo ne vienas mobingo arba kitaip kolektyvinio psichologinio smurto darbe atvejis. Šiam reiškiniui didelį dėmesį skiria ir Valstybinė darbo inspekcija (VDI), o lapkričio 1 d. įsigalios Darbo kodekso pakeitimai, kurių tikslas padėti užkirsti kelią psichologinio smurto, įskaitant mobingą, apraiškoms darbe ir sudaryti sąlygas darbuotojams nuo jo apsiginti. Organizacijoms tai reiškia papildomas prievoles, kurios svarbios siekiant sumažinti su psichologiniu smurtu ir mobingu susijusias rizikas. Reikalavimai, įpareigojantys darbdavius užtikrinti saugią darbo aplinką, kurioje darbuotojai nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų buvo įtvirtinti jau ir 2017 metais įsigaliojusiame Darbo kodekse. Lapkričio 1 d. įsigaliosiantys Darbo kodekso pakeitimai darbdaviams […]
-
vz.lt: H&M ir „Decathlon“ reklamoms pasirodžius nepagrįstai akcentuojančioms tvarumą – signalas kitiems verslams
Įvairių Europos šalių vartotojų teises ginančioms organizacijoms pradėjus atidžiau vertinti ekomanipuliavimą (angl. greenwashing), didiesiems prekės ženklams, akcentuojantiems tvarumą, vertėtų suskubti peržiūrėti savo reklamas. Nyderlandų vartotojų teisių apsaugos institucijos atliktas tyrimas parodė, kad dėtis žalesniais nei yra iš tikrųjų verslams gali būti rizikinga. Institucija, ištyrusi prekių ženklų H&M ir „Decathlon“ reklamas, akcentuojančias tvarumą, įpareigojo įmones pašalinti šios temos reklamas, jas patobulinti ir ateityje vartotojams teikti aiškesnę, pagrįstą informaciją apie prekes, kurias pristato kaip tvarias. Vitalija Impolevičienė, teisės firmos „Sorainen“ vyresnioji teisininkė, VŽ sako, kad Nyderlanduose vykęs tyrimas rodo, jog ir Lietuvos verslininkams taip pat pats laikas susimąstyti apie tai, ar jų […]
-
lrt.lt: „Nebeliko kaltinimų gydytojams“ – jau beveik dvejus metus veikia žalos be kaltės modelis
Beveik dvejus metus Lietuvoje veikia žalos be kaltės modelis, kai atsakomybė dėl netinkamo gydymo tenka ne konkrečiam medikui, o gydymo įstaigai, komisijos nustatyta žala sumokama iš specialaus fondo. Teisininkai teigia, kad į juos kreipiasi nukentėję pacientai ir jiems svarbu gauti finansinę kompensaciją, o ne nubausti konkretų mediką. Advokatė Erika Žigutė teigia, kad nemažai pacientų kreipiasi į teisininkus siekdami išsiaiškinti, ar turi galimybę už netinkamai suteiktas medicinines paslaugas gauti kompensaciją. Teisininkė sutinka, kad naujasis žalos be kaltės modelis palengvina kompensacijos gavimo tvarką, tačiau pacientams vis dar kyla daug neaiškumų. „Net jeigu žino asmenys, kur ta informacija pateikta, ta informacija vis tiek […]
-
vz.lt: Nedidelių korekcijų NT projekte kaina: daugiau biurokratijos ir procedūrų bent pusmečiui
Nors visuomenės informavimo, kai planuojama nekilnojamojo turto (NT) plėtra, negali būti per daug, atrodo, kad tai pasiekti pavyko keičiant Statybos įstatymą. Plėtroje dalyvaujančios skirtingos šalys sako, kad reikalavimai sugriežtinti tiek, jog kartais, prireikus ir nedidelių pakeitimų, įsiveliama į pusmetį ir ilgiau užtrunkančius procesus. Prieš beveik metus pakeitus Statybos įstatymą reikalavimai NT projektų koregavimui sugriežtėjo tiek, kad, vengdami papildomų rizikų ir išlaidų, plėtotojai turi rinktis: projektuose nedaryti net menkų korekcijų arba veltis į ilgas pakartotines procedūras. Pavyzdžiui, Vilniuje, norint, kad kvartalai būtų gyvybingi, savivaldybė yra nurodžiusi pastatų pirmuosiuose aukštuose įrengti patalpų prekybai, paslaugoms ir įvairioms veikloms. Projektuodami pastatus plėtotojai dar nežino, […]
-
lrt.lt: Kazimieras Karpickis. Veiklos stabdymas ar bankrotas – ne vienintelė išeitis
Didžiulės energetikos ir žaliavų kainos ne vieną šalyje veikiantį verslą priverčia susimąstyti apie savo ateitį ir veiklos tęstinumą. Užgriuvus nepakeliamoms sąskaitoms už elektrą ar kitiems neplanuotiems įsipareigojimams, veiklos stabdymas, darbuotojų atleidimas ar net bankrotas atrodo neišvengiami. Visgi sudėtingoje situacijoje egzistuoja ir kita išeitis – įmonės restruktūrizavimas, galintis padėti verslui atsitiesti, tačiau dar neretai atmetamas dėl mitais apaugusio rinkos požiūrio. Įsipareigojimai niekur nedingsta Ekonominei situacijai Lietuvoje esant itin įtemptai vis dažniau pasigirsta įmonių planai laikinai stabdyti savo veiklą. Tai iš esmės yra įmanoma, tačiau labai svarbu nepamiršti, kad nevykdant veiklos ir neatliekant jokių ūkinių operacijų įsipareigojimai savo kreditoriams niekur nedingsta. Kreditoriais […]
-
vz.lt: Metų CEO: kaip atrodo statistinis įmonės vadovas
„Verslo žinios“ dvyliktą kartą renka Metų CEO – lyderį, per metus sukūrusį daugiausia vertės darbuotojams, akcininkams bei visuomenei. Šiais metais Metų CEO rinkimuose dalyvauja 812 bendrovių. Vienas iš ryškesnių skirtumų, kuris mažai keičiasi palyginti su ankstesniais metais – tai Lietuvos organizacijose ir toliau matomos tendencijos, kad vadovaujamas pareigas dažniau eina vyrai. Leda Iržikevičienė, teisės firmos „Sorainen“ administracijos vadovė, asociacijos „Lyderė“ valdybos narė, teigia, kad šiuo atveju reikšmingą vaidmenį atlieka nusistovėję stereotipai. „Omenyje turiu ne tik su lytimi, bet ir su lyderyste susijusius stereotipus, vadovui taikomus lūkesčius ir kriterijus“, – sako pašnekovė. Pasak jos, įmonės vadovui yra reikalingos lyderystės kompetencijos, kurias abi lytys yra […]
-
Artėja terminas: paskutinė galimybė peržiūrėti tarptautinio duomenų perdavimo sutartis
Asmens duomenų perdavimas iš Europos ekonominės erdvės (EEE) į trečiąsias šalis jau daugelį metų yra sparčiai populiarėjanti tema. Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR) nustato laisvą asmens duomenų judėjimą EEE. Tačiau apsauga, suteikiama asmens duomenims EEE, turi galioti šiems duomenims visada, nepriklausomai nuo vietos, kur tie duomenys atsirastų. Duomenų eksportuotojai EEE ir duomenų importuotojai trečiosiose šalyse privalo taikyti duomenų perdavimo mechanizmą ir naudoti BDAR V skyriuje nustatytas apsaugos priemones, kad būtų užtikrintas tinkamas asmens duomenų apsaugos lygis. Iki 2022 m. gruodžio 27 d. reikia pereiti prie naujų standartinių sutarčių sąlygų Vienas iš tokių duomenų perdavimo mechanizmų yra standartinės sutarčių sąlygos (SSS) […]
-
delfi.lt: Kazimieras Karpickis ir Auksė Trapnauskaitė. Sukčiavimas bankiniais pavedimais – kaip neatiduoti sukčiams pinigų savomis rankomis?
Sukčiams niekuomet netrūko išmonės ir išradingumo. Vis dėlto šiandien vienas labiausiai paplitusių apgaulės būdų yra stebėtinai paprastas – ant nusikaltėlių kabliuko užkibę gyventojai ar verslai paprasčiausiai patys perveda pinigus į apgavikų nurodytą sąskaitą. Kalbame apie sukčiavimą bankiniais pavedimais, kurio atvejų pastaruoju metu tik daugėja. Siekia pasinaudoti neatidumu Tokį metodą naudojantys sukčiai siekia pasinaudoti bankinį pavedimą atliekančių asmenų neatidumu. Schema paprasta: įmonė ar privatus asmuo elektroniniu paštu neva iš verslo partnerių gauna sąskaitą už atliktas paslaugas ar įsigytas prekes. Mokėjimo rekvizitai, atrodytų, yra tinkami – juose nurodomas gerai pažįstamos įmonės pavadinimas ar, atrodytų, patikimo asmens vardas ir pavardė. Tad už pavedimo […]
-
CEE Legal Matters: Lithuania Boosting Businesses: A Buzz Interview with Evaldas Dudonis
UBO register changes and an overall companies law overhaul to protect shareholder rights are on the agenda in Lithuania, according to Sorainen Partner Evaldas Dūdonis. “This January saw the introduction of the UBO register, with a rather rudimentary initial version only applying to entities owned by one single natural person,” Dudonis begins. “Subsequently, in May, new aspects were added to it that made it a bit too inquisitive – requiring information on every ownership chain member entity and CEOs, including addresses, passport copies, and tax residence info.” Dudonis reports that, during the summer, there has been a “vibrant public debate […]
-
15min.lt: Investicinio NT sandoriai po laukiamo Aukščiausiojo Teismo sprendimo: teks pirkti katę maiše?
Verslas įsitempęs laukia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) sprendimo, kuris gali sujaukti ateities komercinių objektų pardavimus. Taip nutiks, jei teismas nuspręs, kad biurų pastato ar prekybos centro pardavimas suteikia teisę nuomininkui nutraukti nuomos santykius, nors sutartis numatė juos tęsti. Verslui toks sprendimas prilygsta žingsniui 30 metų atgal, teisininkai aiškina, kad iš esmės būtų perkama katė maiše, nes tik po sandorio būtų galima sužinoti, kiek iš tikrųjų vertas konkretus objektas. Mano, kad teismas įsiklausys į verslininkus Kęstutis Adamonis sako, kad LAT, vertindamas verslininkų sutartis, ne kartą palaikė sutarčių laisvės principą ir įsiklausė į verslo diktuojamas realybės ir jų pagrindu formuojamą sutarčių praktikos […]
-
lrt.lt: Sukčiavimų bankiniais pavedimais atvejai įvyksta kasdien: specialistai sako, kad išvengti jų gali padėti tik budrumas
Sukčiai nuolat ieško naujų būdų, kaip išvilioti iš žmonių, verslų pinigų. Naujieji būdai pasižymi ne tik sėkme, bet ir išmaniųjų technologijų išmanymu. Ką reikėtų žinoti ir kaip išvengti sukčiavimų bankiniais pavedimais LRT televizijos laidoje „Labas rytas“ patarė „Sorainen“ partneris, advokatas Kazimieras Karpickis ir vyresnioji teisininkė Auksė Trapnauskaitė. Visą reportažą žiūrėkite lrt.lt portale.
-
delfi.lt: Užsienio elektroninės parduotuvės kasmet nesumoka Estijai 145 mln. eurų
Advokatų kontora „Sorainen“ Estijos elektroninės prekybos asociacijos prašymu atliko užsienio elektroninių parduotuvių PVM nepriemokos Estijoje analizę ir padarė išvadą, kad dėl nefunkcionuojančio keitimosi duomenimis Estija kasmet praranda 145 mln. eurų PVM. skelbia Delfi.ee. Tokia suma turėtų reikšmingą fiskalinį poveikį nacionaliniam biudžetui – remiantis 2022 metų biudžetu, tokia suma, pavyzdžiui, galėtų padengti sausumos pajėgų išlaidas ar padėtų atlikti švietimo tinklo reorganizaciją ir užtikrintų bendrojo ugdymo prieinamumą. Per trejus metus dėl PVM nepriemokos valstybės biudžetas prarastų jau 435 mln. eurų, rašo arileht.delfi.ee. „Pagrindinė priežastis, kodėl nesurenkama tiek daug PVM, yra ta, kad nėra teisinio pagrindo, kuris įpareigotų Estijos banką ir mokėjimo paslaugų […]
-
vz.lt: Lietuviško kapitalo „Oxylabs“ už daugiau kaip 50 mln. USD įsigijo Silicio slėnio įmonę
Iš „Tesonet“ išaugusi viešųjų duomenų rinkimo sprendimų įmonė „Oxylabs“ įsigijo Silicio slėnyje įkurtą, panašias paslaugas teikiančią „Webshare Software Company“. „Konkurencingoje viešųjų duomenų rinkimo rinkoje „Webshare“ spėjo užsitarnauti gerą vardą dėl kokybiškų ir sparčiai veikiančių produktų, ypač savitarnos srityje. Pritaikę patirtį ir sukauptą techninių žinių bagažą, sieksime dar labiau išplėsti įmonę, išlaikyti spartų jos augimą ar esamus paslaugų vartotojus ir pritraukti naujų“, – teigia Julius Černiauskas, 2015 m. „Tesonet“ akceleratoriuje užgimusios „Oxylabs“ vadovas. Pasak jo, šiuo metu „Webshare Software Company“ dirba daugiau kaip 10 specialistų, o per artimiausią pusmetį jų skaičių numatoma padidinti iki 30. Kokia buvo tiksli sandorio suma neįvardinama, […]
-
lrt.lt: Sprendžia savininkas, moka nuomininkas: sąskaitai už elektrą pasiekus net ir šimtus eurų, dėl tiekėjo lieka nebent tartis
580 eurų – tokios sąskaitos už elektrą sako sulaukęs atlikėjas Stanislavas Stavickis-Stano. Atlikėjas LRT.lt paaiškina, kad taip nutiko dėl to, jog nuomojamo būsto savininkas buvo priėmęs sprendimą nesirinkti elektros tiekėjo ir likti garantiniame tiekime. LRT.lt kalbinti ekspertai paaiškina, kad sprendimą dėl tiekėjo priimti privalo nuomotojas, o nuomininkas svertų dažnai ir neturi. Tiekėją vis tiek reikės pasirinkti Advokatų kontoros „Sorainen“ energetikos teisės ekspertas Andrius Šimkus LRT.lt sako, kad tokia situacija su nuomotoju yra vienas iš paradoksų energetikos sektoriuje. „Bendrasis principas yra tas, kad vartotojas, t. y. tas asmuo, kuris yra galutinis suvartojantis elektros energiją, turi ir teisę, ir, pagal mūsų teisinius […]
-
lrt.lt: Besikreipiantys dėl paskolų piktinasi bankų noru panagrinėti sąskaitos išrašą: tai jautri informacija
Dalį gyventojų vis dar stebina tai, kad kai banko prašoma būsto paskolos, kartais tenka pateikti ir daugiau asmens duomenų, pavyzdžiui, sąskaitos išrašą už pusmetį ar metus, kuriame atsiskleis visi pirkiniai ir išlaidos. Net ir tie, apie kuriuos žmonės nelinkę garsiai kalbėti. Bankų atstovai tikina, kad tai įprasta praktika patikrinti kliento mokumą, nes kartais neužtenka turimų duomenų iš viešųjų registrų ar duomenų bazių. Bankai turi tinkamai pažinti savo klientus Teisės firmos „Sorainen“ ekspertė Lina Ragainytė-Mezenė LRT.lt teigė, kad, siekdamas tinkamai įvertinti konkretaus vartotojo galimybę gauti paskolą, bankas turi pareigą visapusiškai įvertinti jo kreditingumą. „Toks vertinimas privalo būti atliekamas remiantis visų pirma […]
-
lrt.lt: Jurgita Karvelė. Grupiniai atleidimai: kaip brangiai gali kainuoti netinkamas procedūrų vykdymas?
Dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje pasekmių, įtemptos ekonominės situacijos ar kitų patiriamų iššūkių ne viena Lietuvoje veikianti įmonė paskelbė apie grupinius, dar kitaip vadinamus masiniais, atleidimus. Šią situaciją stebintys teisininkai įspėja, kad grupės darbuotojų atleidimo procesas turi būti vykdomas itin atsakingai ir laikantis visų Darbo kodekso reikalavimų. Priešingu atveju įmonė gali ne tik pakenkti savo reputacijai, bet ir sulaukti baudų ar ribojimų už neteisingą procedūrų vykdymą. Ne kiekvienas didesnio darbuotojų skaičiaus atleidimas gali būti vadinamas grupiniu. Grupės darbuotojų atleidimą apibrėžia trys sąlygos: atleidimų pagrindas, numatomų atleidimų laikotarpis ir atleidžiamų darbuotojų bei vidutinio darbuotojų bendrovėje skaičius. Grupinio atleidimo metu darbo sutartis […]
-
Pokyčiai užsieniečių įdarbinime: supaprastinta dalis migracijos procedūrų
2022 m. birželio 30 d. Seimas priėmė įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimus, kuriais siekiama supaprastinti tam tikras migracijos procedūras. Dalis pakeitimų jau įsigaliojo nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d., o dalis dar tik įsigalios nuo 2023 m. sausio 1 d. ir 2023 m. liepos 1 d. Mūsų Darbo teisės komanda apžvelgė aktualiausius pokyčius ir jų poveikį verslui. Tam tikrais atvejais pakaks 3 metų darbo patirties, kad užsieniečiai galėtų būti laikomi aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojais Pagal papildytą aukštos profesinės kvalifikacijos apibrėžimą, aukštojo mokslo kvalifikacijai yra prilyginta ir informacinių technologijų ir ryšių technologijų (ITRT) paslaugų srities vadovų ir specialistų profesinė patirtis, […]
-
lrt.lt: Radijo byla. Ar kylant kainoms darbdavys turi didinti atlyginmus?
Didėjant infliacijai, viešojoje erdvėje vis pasirodo teiginių apie automatinį atlyginimų indeksavimą. Teigiama, kad jis Lietuvoje galioja jau penkerius metus, tad kylant kainoms atlyginimas taip pat turi būti didinamas automatiškai. Teisės firmos „Sorainen“ darbo teisės ekspertė, advokatė Jurgitos Karvelės LRT radijo laidoje „Radijo byla“ komentuoja, ar darbdaviams privalu indeksuoti atlyginimus. Jurgitos interviu pradžia nuo 17:10 min.
-
lrt.lt: Nors viltis užgęsta paskutinė, advokatė skatina verslus neuždelsti bankroto iniciacijos: svarbiausia – sekti įmonės mokumą
Televizijos laidoje „Labas rytas, Lietuva“ Ginčų sprendimo ir rizikos valdymo komandos vyresnioji teisininkė Greta Kubiliūnaitė dalija teisinėmis įžvalgomis apie tai, kokių veiksmų turėtų imtis įmonių vadovai, kai verslas susiduria su bankroto rizika.
-
vz.lt: Darbdavių reakcijos į infliaciją: vieni kelia atlyginimus ir po kelis kartus, kiti – nieko
Didėjant infliacijai, viešojoje erdvėje vis pasirodo teiginių apie automatinį atlyginimų indeksavimą. Teigiama, kad jis Lietuvoje galioja jau penkerius metus, tad kylant kainoms atlyginimas taip pat turi būti automatiškai didinamas. Tačiau Jurgita Karvelė, „Sorainen“ darbo teisės ekspertė, advokatė, akcentuoja, kad tai nėra tiesa: „Teisės aktai nenumato pareigos darbdaviams indeksuoti darbuotojų darbo užmokesčio. Aišku, kiekvienas darbdavys gali savanoriškai įsipareigoti indeksuoti atlyginimus ir tai labai aiškiai išdėstyti kuriant įmonės darbo užmokesčio politiką.“ Dažnai, pasak ekspertės, toks nesusipratimas dėl automatinio darbo užmokesčio indeksavimo kyla dėl neteisingo įstatymų aiškinimo. Mat Darbo kodekse (DK) numatyta, kad daugiau nei 20 darbuotojų turinčiose darbovietėse yra privaloma darbo apmokėjimo […]
-
delfi.lt: Kriptovaliutos ir tvarumas: kaip suderinti?
JAV investicinio banko „Morgan Stanley“ 2022 metų tyrime apie tvarumą ir kriptovaliutas teigiama, kad vien bitkoinų kasimui (angl. mining) per metus suvartojama tiek energijos, kiek jos pagaminama vidutinio dydžio valstybėse, pavyzdžiui, Austrijoje, Ispanijoje ar Nyderlanduose. Vakarų pasauliui gręžiantis į tvarumą ir susiduriant su vis didesniais energetiniais iššūkiais, kyla klausimas – ar kriptovaliutos suderinamos su žaliuoju kursu? Kol kas su kriptoturtu susijusi veikla ir paslaugos ES lygmeniu nėra prižiūrimos, išskyrus tam tikrus pinigų plovimo prevencijos reikalavimus. Kitaip nei tradicinės finansų rinkos dalyviai (bankai, investicinės bendrovės), kriptovaliutų rinkos žaidėjai nėra įpareigoti atskleisti klientams ir visuomenei su veiklos ir produktų tvarumu susijusios informacijos. […]
-
Artėja terminas pakartotinai pateikti pranešimą dėl naudojimosi riboto tinklo išimtimi pagal MPD2
2022 m. birželio 1 d. įsigaliojo Lietuvos banko (LB) sprendimas, kuriame nustatyta, kad subjektai, kurie pagal Antrąją mokėjimų paslaugų direktyvą (MPD2) naudojasi riboto tinklo išimtimi, privalo pakartotinai pateikti pranešimą, remdamiesi Europos bankininkystės institucijos parengtomis gairėmis. Pranešimai LB pakartotinai turi būti pateikti iki 2022 m. rugsėjo 1 d. MPD2 taikymo srities išimtys MPD2 įgyvenandinančios Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo nuostatos numato taikymo srities išimtis mokėjimo priemonėms, kurios gali būti naudojamos ribotai. Tokie apribojimai taikomi: mokėjimo priemonėms, leidžiančioms turėtojui įsigyti prekių ar paslaugų tik išleidėjo patalpose arba ribotame paslaugų teikėjų tinkle pagal tiesioginį komercinį susitarimą su profesionaliu išleidėju; mokėjimo priemonėms, kurias galima naudoti […]
-
vz.lt: Damoklo kardas virš vadovo galvos: kodėl reikia matuoti nemokumo tikimybę
Pradėtų bankroto procesų skaičius palengva vejasi iki pandemijos buvusius laikus: 2022 m. sausį–liepą pradėtos 732 juridinių asmenų bankroto procedūros, gerokai daugiau nei ankstesniais metais. 2021 m. per minėtą laikotarpį buvo pradėti 414, o 2020 m. – 528 įmonių bankroto procesai. Įmonei artėjant prie nemokumo būsenos, įmonės vadovas taip pat privalo imtis veiksmų kreditorių interesams apsaugoti – laikytis mokėjimų eiliškumo kreditoriams ir nesuteikti pirmenybės nė vienam iš jų ir kt. Greta Kubiliūnaitė, teisės firmos „Sorainen“ vyresnioji teisininkė, prognozuoja, kad dėl šios JANĮ nuostatos teismuose atsidurs ne viena nemokumo administratoriaus ar kreditoriaus įmonės vadovo atžvilgiu inicijuota byla, kurios metu bus vertinama, kaip […]
-
lrt.lt: Ryto garsai. Kaip nepersidirbti pavaduojant atostogaujančius kolegas?
Aštuoni iš dešimties dirbančių lietuvių vasarą dirba ir atostogaujančių kolegų darbus. Dėl pavadavimo dirbančių vasaros mėnesiais krūvis dažniausiai išauga 26-50 proc., tačiau 4,3 proc. lietuvių apkrova netgi sumažėja. Portalo CVMarket.lt specialistai apklausė 1494 dirbančius Lietuvos įmonėse siekdami išsiaiškinti, už kiek gi atostogaujančių bendradarbių vasarą pluša tie, kas liko darbo vietose. LRT radijo laidoje „Ryto garsai“ diskutuojama, kaip nepersidirbti pavaduojant atostogaujančius kolegas, o teisinėmis įžvalgomis apie tai, ką svarbu žinoti darbuotojams bei darbdaviams, nuo 01:28:22 dalijasi „Sorainen“ advokatė Jurgita Karvelė.
-
vz.lt: Moterų lyderystė: ko imtis, kad pandemijos atneštas lankstumas netaptų „spąstais“
Dar 2019 m. „McKinsey“ duomenys parodė, kad įmonių valdybos ir įmonės, kuriose užtikrinama lyčių pusiausvyra, pasiekia geresnius rezultatus. O įmonių, kurių vadovų komandų lyčių įvairovė yra aukščiausioje kvartilėje, pelningumas 25% didesnis nei įmonių, esančių žemiausioje kvartilėje. Leda Iržikevičienė, teisės firmos „Sorainen“ administracijos vadovė, asociacijos „Lyderė“ valdybos narė, teigia, kad jei įmonių skaičiaus augimas Lietuvoje išliktų kaip 2022 m. pradžioje ir siektų po 6% kasmet, o naujų įmonių vadovais lygiomis dalimis taptų vyrai ir moterys, lyčių balanso link judėtume gana užtikrintai – jau 2034 m. moterų dalis vadovaujamose pozicijose siektų bent 40% (laikantis prielaidų, kad egzistuojančios įmonės nėra uždaromos ir lyčių […]
-
lrt.lt: „Perlas Energija“ tapo galvosūkiu: turto įšaldymas gali privesti prie bankroto, neįšaldžius – mokėsime visi
Generalinei prokuratūrai sprendžiant, ar reikia laikinai apriboti „Perlo Energijos“ teisę disponuoti turtu, teisininkas įspėja, kad tai padarius įmonei grėstų bankrotas. Savo ruožtu Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) vadovas Renatas Pocius laikosi nuomonės, kad neįšaldžius įmonės turto, nukentės valstybė. Advokatų kontoros „Sorainen“ partneris advokatas Kazimieras Karpickis sako, kad prokurorai turi teisę apriboti įmonės galimybes naudotis turtu, o tai daroma siekiant, kad turtas būtų panaudotas žaloms padengti. „Praktikoje prokurorai gali imtis veiksmų ir užšaldyti įmonių turtą. Pavyzdžiui, areštuoti sąskaitas, areštuoti turtines teises, nuosavybes teises, teisę parduoti ir t. t. Tai yra daroma su tikslu užtikrinti, kad ateityje tą turtą būtų galima panaudoti […]
-
infolex.lt: Dar daugiau galimybių pritraukti investicijas: įmonės Lietuvoje galės pasinaudoti ir sekiuritizacija
Bendrąją pakeitimo vertybiniais popieriais sistemą nustatantis Europinio lygio reguliavimas galioja jau nuo 2019 m. sausio 1 d., tačiau prieš kelias savaites Lietuvoje įsigaliojo ir su juo susiję lokalūs teisės aktai – Pakeitimo vertybiniais popieriais (sekiuritizacijos) ir padengtųjų obligacijų įstatymas bei susiję įstatymų pakeitimai. Naujas reguliavimas įneša daugiau aiškumo ne tik kredito įmonėms, bet ir ne bankinio sektoriaus žaidėjams, kurie siekia pritraukti investicijas ir finansuoti savo projektus ne tik bankinio sektoriaus įmonėms bet ir verslui. Svarbu, kad sėkmingų bankų įgyvendintų tokių projektų pavyzdžių Lietuvoje jau yra. Padės plėsti veiklą Liepos 22 d. įsigaliojusio reguliavimo dalimi, be kita ko, tapo ir su […]
-
vz.lt: „Gelvonų terasų“ pirkėjai piketavo prie Statybos inspekcijos, pastaroji kaltina teisės aktus
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, išdavusi leidimą daugiabučio „Gelvonų terasos“ statyboms, pripažįsta, jog to neturėjo įvykti. Vis dėlto institucija neįžvelgia savo kaltės, trečiadienį planuoja kreiptis į prokuratūrą ir butus projekte planavusiems įsigyti žmonėms siūlo dar palaukti. Šie svarsto galimybę į prokurorus kreiptis ir patys. Aušra Mudėnaitė, kontoros „Sorainen“ advokatė, VŽ kiek anksčiau sakė, kad Statybos inspekcijos minimas pažeidimas dėl NŽT pritarimo nebuvimo taip pat susijęs su teisės aktų, konkrečiai statybos techninių reglamentų, spragomis. Esą NŽT anksčiau nurodė, kad nėra patvirtintos tvarkos, kaip išduodami sutikimai reikalingi pagal STR „Gyvenamieji pastatai“, galioja tik taisyklės sutikimams, išduodamiems pagal STR „Statybą leidžiantys dokumentai“. […]
-
vz.lt: Statybos inspekcija perduoda estafetę prokurorams, butų Vilniaus Šeškinėje pirkėjai nenuleidžia rankų
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija nusprendė toliau nesibylinėti dėl daugiabučio „Gelvonų terasos“ sostinės Šeškinėje teisėtumo, tačiau kol kas gerų naujienų name dėl butų įsigijimo susitarusiems žmonėms nedaug. Teisininkė sako, kad institucijos šioje istorijoje turėtų ne bylinėtis, o bandyti lopyti teisės aktų spragas. Aušra Mudėnaitė, kontoros „Sorainen“ advokatė, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos valdybos narė, sako, kad inspekcija turėjo kreiptis ne į teismą, o imtis teisės aktų spragų lopymo. „Pagrindinis inspekcijos argumentas yra susijęs su spraga teisės aktuose, kurie reglamentuoja valstybės sutikimų išdavimą. Inspekcija teigia, kad nebuvo pateiktas NŽT sutikimas dėl statybos mažesniu nei norminiu atstumu iki gretimų valstybinių sklypų, […]
-
Priimta ribojimo reikalavimo teisių perleidimui pagal galiojančias kredito sutartis išimtis
Vasaros viduryje Lietuvoje įsigaliojo Pakeitimo vertybiniais popieriais (ang. securitization) ir padengtųjų obligacijų įstatymas bei priimti kiti su įstatymu susiję pakeitimai. Jais siekiama prisidėti prie Lietuvos kapitalo rinkos vystymo ir plėsti finansavimo šaltinių įvairovę. Naujasis reguliavimas suteiks finansinėms institucijoms daugiau galimybių pritraukti lėšų ir finansuoti verslo įmones bei prisidėti prie ilgalaikio šalies ekonomikos augimo skatinimo. Pakeitimas vertybiniais popieriais suteikia skolintojui galimybę refinansuoti paskolų arba pozicijų rinkinį Naujo reguliavimo dalimi tapo ir nuo 2016 m. vasario galiojančių Vartojimo kredito įstatymo bei nuo 2017 m. liepos galiojančių Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo (SNTSKĮ) normų, draudžiančių reikalavimo teisių perleidimą pagal galiojančias kredito sutartis […]
-
15min.lt: Atsako teisininkė: ar augant infliacijai darbdavys turi didinti atlyginimus ir kaip teisingai paskatinti darbuotojus
Metinei infliacijai Lietuvoje viršijus 20 proc. ribą, vis daugiau darbuotojų, iki šiol buvę patenkinti savo atlyginimais, pasijaučia uždirbantys per mažai: kainoms augant, o atlyginimui nesikeičiant, žmogaus perkamoji galia menksta – už tą pačią sumą nusiperkama mažiau. Žibalo į ugnį dažnai įpila plintantys gandai apie privalomą atlyginimų indeksavimą (didinimą arba mažinamą) ir motyvavimo priemonių stoka. Tad kaip šioje situacijoje reikėtų elgtis darbdaviams, kurie kartais ir patys susiduria su sunkumais, bei kaip išvengti dar didesnių problemų kilus ginčui tarp darbdavio ir darbuotojo? Ar būtina indeksuoti atlyginimus? Didėjant infliacijai, viešojoje erdvėje vis pasirodo teiginių apie automatinį atlyginimų indeksavimą. Teigiama, kad jis Lietuvoje galioja […]
-
vz.lt: Komercinio šnipinėjimo aukso amžius
Skaitmenizacija ir programišių išpuoliai prisideda prie to, kad vis daugiau pasaulio verslų konkurentų paslaptis imasi išgauti nelegaliai, o vagišiai atakuoja žemės ūkio ir švietimo sektoriaus bendroves. Šįmet gegužę JAV programinės įrangos bendrovei „Appian“ prisiekusieji priteisė 2 mlrd. USD žalos. „Appian“ kitą šalies programinės įrangos bendrovę „Pegasystems“ apkaltino šnipinėjimu siekiant įgauti konkurencinį pranašumą. Teismo metu paaiškėjo, kad „Pegasystems“ vadovai subrangovą, kuris buvo nusamdytas išgauti įmonės prekybos paslaptis ir kitą slaptą informaciją, vidiniuose dokumentuose vadino „mūsų šnipu“. „Pegasystems“ akcijų kaina po teismo sprendimo krito, o investuotojai įmonei pateikė grupinius ieškinius. Pastaroji skelbė teiksianti apeliaciją. Šis programinės įrangos bendrovių teisminis ginčas yra augančio […]
-
vz.lt: Lietuvos įmonių vadovybės paveikslas nekinta ir toliau: 70% – vyrų, 30% – moterų
Lietuvos organizacijose ir toliau matomos tendencijos, kad vadovaujamas pareigas dažniau eina vyrai. Tam įtakos, pasak ekspertų, turi iki šiol vyraujantys stereotipai ir pačių moterų nepasitikėjimas. Ekspertai įvardija, kad pokyčiai šiuo aspektu vyksta, tačiau jie kol kas dar itin lėti. Kredito biuro „Creditinfo Lietuva“ duomenimis, iš viso liepos pradžioje Lietuvoje įmonių vadovų pozicijose dirbo 102.000 gyventojų, 30,2% jų – moterys. Tokia pat proporcija fiksuota ir 2021 m. kovą. Panaši statistika matoma metai iš metų. Leda Iržikevičienė, „Sorainen“ administracijos vadovė, asociacijos „Lyderė“ valdybos narė, teigia, kad šiuo atveju reikšmingą vaidmenį atlieka nusistovėję stereotipai. „Omenyje turiu ne tik su lytimi, bet ir su lyderyste […]
-
Rugpjūčio 1 d. įsigalioja svarbūs Darbo kodekso pakeitimai
Vasaros pradžioje Seimas priėmė Darbo kodekso (DK) pakeitimus, apimančius daugelį darbo teisės aspektų. Iš viso DK atlikta daugiau nei 40 straipsnių pakeitimų, kurių didžioji dalis įsigalioja jau nuo 2022 m. rugpjūčio 1 dienos. Pateikiame esminių pokyčių, kurie yra aktualūs tiek darbdaviams, tiek darbuotojams, apžvalgą. Darbo sutarties nutraukimas, darbuotojų diskriminacija ir mobingas 1. Diskriminacija ir atleidimas darbdavio valia. Nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. įsigalioja papildytas kriterijų, kuriais yra draudžiama diskriminuoti, sąrašas, papildomai įtraukiant draudimą diskriminuoti dėl to, kad darbuotojas naudojasi ar naudojosi DK numatytomis teisėmis. 2. Mobingas. Naujoje DK redakcijoje taip pat atsirado reikšmingi pakeitimai, susiję su darbe patiriamu psichologiniu […]
-
Delfi.lt: 11 dažniausių klaidų, kurias padaro kibernetinę ataką patyręs verslas
Lietuvoje vis daugiau įmonių ir valstybinių institucijų patiria kibernetines atakas, programišių taikiniu galima tapti nepriklausomai nuo dydžio ir veiklos pobūdžio. Juos sudomina ne tik didelės finansų ar gamybos, bet ir nedidelės paslaugų teikimo ar nebūtinai jautriais klientų duomenimis disponuojančios įmonės, tvirtinama pranešime spaudai. Tačiau vis dar per mažai kalbama apie tai, kokių konkrečių veiksmų turėtų imtis kibernetinę ataką patyrusi įmonė. Pateikiame 11 pagrindinių šioje situacijoje daromų klaidų ir patarimus, kaip jų išvengti. Tai, kad padėtis blogėja, pastebima kone visame pasaulyje: ypač didelis programišių suaktyvėjimas Europoje ir tuo pačiu Lietuvoje jaučiamas prasidėjus Rusijos karui Ukrainoje. Naujausiais privatumo, duomenų apsaugos ir informacijos […]
-
lrytas.lt: Nuo partnerio finansiškai priklauso kas ketvirta moteris: ar vyrai po skyrybų gali reikalauti kompensacijų?
Daugiau negu ketvirtadalis (26 proc.) moterų Baltijos šalyse yra finansiškai priklausomos nuo savo partnerių pajamų, skelbia SEB bankas. Portalas lrytas.lt pasidomėjo, ar po skyrybų vyrai galėtų reikalauti iš savo buvusių partnerių kompensacijos už tuos metus, kuomet jas finansiškai rėmė. Žmonai – didesnė turto dalis? Advokatų profesinės bendrijos „Constat“ partnerio advokato Roberto Naruševičiaus teigimu, sutuoktinių pajamos iš darbinės veiklos yra bendroji jungtinė nuosavybė. Dėl to skyrybų metu turtas įprastai padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai pagal įstatymą leidžiama nukrypti nuo lygių dalių principo. Civiliniame kodekse (CK) numatyta, kad kompensacija sutuoktiniui gali būti išmokama keliais atvejais. Pirma, jei prijungus turtą, kuris […]
-
vz.lt: Sandorių rinkoje – „normalizacija“, verslų pirkėjai trina rankomis, startuolių rekordų nebesitikima
Šiemet Baltijos sandorių rinkos ir užsienio investuotojų pernelyg nepaveikė geopolitika. Rinkos dalyviai nusiteikę mažesniems verslų įverčiams, matydami nuosmukius akcijų biržose. Pirmąjį šių metų pusmetį Baltijos šalių susijungimų ir įsigijimų (M&A) rinkoje paskelbta apie 54 sandorius, kurių vertė siekė 1,044 mlrd. Eur. Tai žymi atsitraukimą nuo pernykščių rekordinių metų pirmojo pusmečio rezultato, rodo VŽ teisės firmos „Sorainen“ susisteminti „Mergermarket“ duomenys. Tiesa, rinkos aktyvumas išlieka didesnis už 2019 m. ir 2020 m. pirmuosius pusmečius, kai paskelbta atitinkamai apie 31 ir 36 sandorius. „Šiemet pirmąjį ketvirtį aktyvumas buvo didesnis, antrąjį ketvirtį šiek tiek sulėtėjo – tiek dėl karo Ukrainoje, tiek dėl makroekonominių tendencijų […]
-
infolex.lt: Turite el. parašą? Tam tikrus įgaliojimus savo vardu galite išduoti ir be notaro patvirtinimo
Fiziniams asmenims, norintiems leisti sudaryti verslo sutartis ar kitaip atstovauti jų interesus, nebereikės nuolat pravėrinėti notaro biuro durų. Birželio 1-ąją įsigaliojus Civilinio kodekso pakeitimams, fiziniai asmenys išduoti didelę dalį įgaliojimų ir perįgaliojimų galės ir internetu. Manoma, kad šios naujovės padės sutaupyti nemažai laiko ir kaštų, taip pat supaprastins procesus versle. Svarbu ir tai, kad artimiausioje ateityje laukia ir daugiau verslui naudingų permainų. Neatitiko šiandieninių realijų Teisingumo ministerijos inicijuotų pokyčių prireikė kone natūraliai – augant informacinių technologijų (IT) įtakai, iki šiol galiojusi tvarka, kai visi fizinių asmenų išduodami įgaliojimai, su retomis išimtimis, privalėjo būti tvirtinami notaro, nebeatitiko šių dienų realijų. Prieš […]
-
delfi.lt: Perdirbėjus neramina laikina valstybinės medienos aukcionų tvarka
Vyriausybei patvirtinus laikiną valstybinės medienos pardavimo aukcionuose tvarką, kuri turėtų apsaugoti vietos verslą nuo žaliavos trūkumo, baiminamasi, kad ji be medienos paliks tuos, kuriems jos labiausiai reikia – Lietuvos perdirbėjus. „Sorainen“ partneris Daivis Švirinas mano, kad kriterijus, pagal kurį parduodamos medienos kiekis nustatomas pagal ankstesnius įsigijimus, ne tik neapsaugo perdirbėjų, bet ir diskriminuoja juos bei pažeidžia sąžiningą konkurenciją. „Tie medienos pirkėjai, kurie, pavyzdžiui, pirko pagal ilgalaikes sutartis arba pirko medieną iš privačių miškų, atsiduria daug mažiau palankesnėje padėtyje nei tie, kurie pirko pagal pusmetines sutartis. Tai reiškia, kad jos pagal tą sąlygą dalyvauti negalės. Ilgalaikių sutarčių kiekiai neįskaičiuojami į pusmetinių […]
-
Vadovų atsakomybė dėl (ne)tinkamo sankcijų taikymo: ar draudimas gali suvaldyti finansines pasekmes?
Tinkamas tarptautinių sankcijų įgyvendinimas yra itin aktualus klausimas įmonių vadovams. Sankcionuotų asmenų sąrašų tikrinimas, sektorinių sankcijų taikymas ir išimčių vertinimas turėtų tapti kiekvienos įmonės kasdienybe, o tinkamas sankcijų įgyvendinimas yra visų vadovų pareiga, mat, už šiuos pažeidimus jiems gali grėsti atsakomybė. Parengėme aktualią informaciją apie vadovo atsakomybę už netinkamą sankcijų taikymą ir prevencijos priemones nuo galimų klaidų. Taip pat aptariame vadovų civilinės atsakomybės draudimą, galintį suteikti finansinę apsaugą ginantis nuo galimos atsakomybės, kompensuoti paskirtą baudą ar net atlyginti žalą įmonei ir tretiesiems asmenims. Sankcijų atitikties politika Kiekvienai bendrovei rekomenduojame pasirengti ir kasdieninėje veikloje įgyvendinti sankcijų atitikties politiką – vidinę procedūrą, […]
-
„Verslo žinių“ podkastai: Teisininkė V. Mašidlauskienė siūlo ES tartis dėl sankcijų Rusijai patikslinimo
Visų ES valstybių vienbalsiai patvirtintame reglamente dėl ketvirtojo sankcijų Rusijai paketo taikymo nėra pakankamai aiškiai dėstoma, ar sankcionuojamos rusiškos prekės gali būti vežamos geležinkelio tranzitu į Kaliningradą. Todėl Europos Komisijos išaiškinimo dėl įpareigojimo Lietuvai užtikrinti tokį tranzitą teisiškai gali ir nepakakti. Advokatė Vaiva Mašidlauskienė, „Sorainen“ ekspertė, interviu „Verslo žinių“ podkastui teigė mananti, kad Bendrijos šalims reikėtų neatidėliojant pradėti derybas dėl sankcijų Rusijai taikymo patikslinimo, siekiant išvengti teisinių nesusipratimų, ginčų ir skirtingų interpretavimų Kaliningrado tranzito klausimu. „Turbūt teisingiausias būdas būtų – tikslinti patį kovo viduryje patvirtintą reglamentą dėl ketvirtojo sankcijų paketo taikymo“, – sakė V. Mašidlauskienė. Visą epizodą klausykitė vz.lt.
-
delfi.lt: Kibernetinės atakos iš teisės požiūrio: verslui gali grėsti ir milžiniškos baudos
Pastaruoju metu Lietuvoje nuvilnijo virtinė kibernetinių atakų, kurios sukėlė problemų ne tik viešojo, bet ir privataus sektoriaus atstovams – kėsintasi į verslą, Saugųjį valstybinį duomenų perdavimo tinklą ir valdžios institucijas. Aiškiai pastebima tendencija, kad kibernetinių atakų tik daugėja ir jos tampa vis sudėtingesnės. Tokiems incidentams, sukeliantiems ir nemažai teisinių nemalonumų, virstant nauja kasdienybe, labai svarbu pažvelgti į galimybes patikimai apsaugoti turimus duomenis bei sumažinti galimą žalą. Svarbu paminėti, kad su kibernetinėmis rizikomis susiduria ne tik informacinių technologijų įmonės, valstybės institucijos ar didžiosios bendrovės. Kibernetinius vagišius taip pat domina ir mažesniųjų įmonių finansiniai bei turimi vartotojų duomenys, didelio jų susidomėjimo sulaukia […]
-
lrt.lt: Vaiva Mašidlauskienė. Prekių tranzito į Kaliningradą sankcijas: jos privalomos visoms ES šalims
Viešojoje erdvėje vykstant diskusijoms apie prekių tranzito į Kaliningradą sankcijas, vertėtų atidžiau pažvelgti į faktus: kaip šios sankcijos atsirado, kas būtent jomis ribojama, kokį vaidmenį čia atlieka Lietuva ir kas dar laukia ateityje. Pasiruošimui laiko buvo Europos Sąjungos (ES) mastu pritaikytos sankcijos Rusijai – toli gražu ne naujiena. Dar 2014 m. liepos 31 d. ES Taryba priėmė Reglamentą 833/2014 „dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje“. Tiesa, pradinėje reglamento versijoje ribojamųjų priemonių buvo kur kas mažiau ir jos iš esmės koncentravosi į dvejopos paskirties prekių bei vertybinių popierių apribojimus. Dabar daug dėmesio sulaukusios prekių tranzito į […]
-
15min.lt: Vazgaikiemyje Lietuvos konkūrų čempionate raiteliai varžysis dėl 30 tūkst. eurų
Vazgaikiemyje prasideda keturias dienas truksiančios didžiausios nacionalinės žirgų sporto varžybos – atviras Lietuvos konkūrų čempionatas. Žirgų sporto mylėtojams skirtas renginys vyks birželio 30 – liepos 3 dienomis „Harmony Park“ bazėje Vazgaikiemyje, Prienų raj. Jau 18-ą kartą rengiamame čempionate bus išaiškinti 12 grupių 2022 metų konkūrų čempionai. Čempionato metu taip pat vyks pagrindinės Lietuvos žirginio sporto federacijos (LŽSF) rėmėjos – tarptautinės investicinės VMG grupės – taurė. Jos prizinis fondas siekia 10 tūkst., bendras – 30 tūkst. eurų. Pasak LŽSF prezidento, investuotojo ir vienintelio VMG grupės akcininko Sigito Paulausko, kasmet auga ne tik mūsų šalies žirgų sporto pasiekimai, bet ir žiūrovų susidomėjimas šia […]
-
delfi.lt: Nuo liepos 1 įsigalioja Užimtumo įstatymo pakeitimai: kiekvienas naujai pritrauktas darbuotojas gaus apie 3000 eurų atvykimo išmoką
Sutariama, kad norint į šalį pritraukti ir joje išlaikyti tarptautinius verslus, vien tik mokestinių ir kitų lengvatų nepakanka – būtini ir žmogiškieji ištekliai. Tad siekiant paskatinti aukštos kvalifikacijos darbuotojų pritraukimą iš užsienio, nuo karo bėgančių ukrainiečių įdarbinimą ir užsienyje dirbančių lietuvių grįžimą, jau nuo liepos 1-osios įsigalioja Užimtumo įstatymo pakeitimai. Kaip pastebi teisės firmos „Sorainen“ partneris Algirdas Pekšys, numatytos finansinės paskatos ne tik paskatins kai kuriuos specialistus iš užsienio persikelti dirbti į Lietuvą, bet ir padrąsins darbdavius pasidairyti potencialių darbuotojų užsienyje. Tiesa, paskata darbdaviams už pritrauktą darbuotoją nebus taikoma darbuotojų relokacijos iš vienos grupės įmonės užsienyje į kitą grupės įmonę […]
-
lrt.lt: Vaiva Mašidlauskienė. Indrė Pelėdaitė. Vadovų atsakomybė dėl (ne)tinkamo sankcijų taikymo
Rusijos karo Ukrainoje akivaizdoje, tinkamas tarptautinių sankcijų įgyvendinimas yra itin aktualus klausimas Lietuvoje veikiančių įmonių vadovams. Sankcionuotų asmenų sąrašų tikrinimas, sektorinių sankcijų taikymas ir išimčių vertinimas turėtų tapti kiekvienos įmonės kasdienybė, o tinkamas sankcijų įgyvendinimas yra visų vadovų pareiga, mat, už šiuos pažeidimus jiems gali grėsti atsakomybė. Tokiu atveju, vadovų civilinės atsakomybės draudimas gali suteikti finansinę apsaugą ginantis nuo galimos atsakomybės, kompensuoti paskirtą baudą ar net atlyginti žalą įmonei ar tretiesiems asmenims. Visą ekspertės Vaivos Mašidlauskienės ir vyresniosios teisininkės Indrės Pelėdaitės komentarą skaitykite lrt.lt.
-
vz.lt: LAT padėjo tašką viename iš JAV „W. P. Carey“ fondo ir „Kesko Senukų“ ginče
Statybinių ir apdailos medžiagų tinklui „Kesko Senukai Lithuania“ nepavyko užginčyti jam nepalankaus kone 1,33 mln. eurų vertės arbitražo sprendimo dėl nesumokėtos nuomos bendrovei „Baltic Retail Properties“. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) neskundžiama nutartimi praėjusią savaitę atmetė tinklo kasacinį skundą. „Kesko Senukai Lithuania“ teisme ginčijo 2021 m. Vilniaus komercinio arbitražo teismo sprendimą. Į šį įmonė „Baltic Retail Properties“ kreipėsi dėl nesumokėtos nuomos, o tinklas priešieškiniu siekė, jog būtų pripažinta, kad jis tinkamai vykdė nuomos įsipareigojimus. Arbitražo procesą tinklas pralaimėjo, o LAT konstatavo, kad šis sprendimas teisėtas ir pagrįstas. Kęstutis Adamonis, kontoros „Sorainen“ advokatas, atstovaujantis įmonei, VŽ sako, kad tai galutinis ir nebeskundžiamas […]
-
delfi.lt: Irma Kirklytė. BDAR vingrybės: nuo kandidatų atrankos iki buvusių darbuotojų kontaktų saugojimo
Jau ne vienerius metus veikiantis Europos Sąjungos (ES) Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR) ne tik įtvirtino milijonines baudas už asmens duomenų pažeidimus, tačiau, specialistų vertinimu, atnešė ir realią naudą asmenų privatumo teisių stiprinimo srityje bei prisidėjo prie reguliavimo skaidrumo ir patikimumo visoje ES teritorijoje. Deja, dalis verslo vis dar laikosi pozicijos, kad pakanka formalios dokumentacijos parengimo, o investicijos į duomenų apsaugą nėra būtinos verslo išlaidos. Atitinkamai pastebima, kad daugumai įmonių iki šiol kyla klausimų dėl BDAR taikymo, o kai kurios jau sulaukė ir BDAR priežiūros institucijų dėmesio. Nors pagrindiniai BDAR įtvirtinti principai aiškūs, neretai kyla praktiniai tokių principų įgyvendinimo klausimai. […]
-
15min.lt: Darbostogos ir darbo savaitės sutrumpinimas: ką būtina žinoti
Rinkoje vykstant aršiai konkurencijai dėl įvairių sričių specialistų, įmonės juos stengiasi pritraukti kaip tik įmanydamos, tuo pačiu nepamiršdamos paskatinti ir esamų darbuotojų. Viena iš labiausiai pastebimų ir kandidatus bei darbuotojus dominančių papildomų naudų – darbo savaitės sutrumpinimas ir darbostogos. Nors šios galimybės skirti daugiau laiko sau ir geriau suderinti asmeninį bei profesinį gyvenimus atrodo išties šauniai, tačiau vien susikrauti daiktų kelionei ar ketvirtadienį bendradarbiams palinkėti gero savaitgalio nepakanka – būtina atsižvelgti į kelis teisinius niuansus, kad vėliau įmonei ar darbuotojui nekiltų jokių problemų. Darbo teisės ekspertė, teisės firmos „Sorainen“ advokatė Agnietė Venckienė pastebi, kad darbo savaitės sutrumpinimas tampa norma vis […]
-
Naujienos darbdaviams: pokyčiai dėl dienpinigių mokėjimo ir papildomos paskatos aukštos kvalifikacijos darbuotojams iš užsienio
Jau liepos 1 d. įsigalioja darbdaviams aktualios teisinio reguliavimo naujovės – nutarimo dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo bei Užimtumo įstatymo pakeitimai. Parengėme aktualiausių pokyčių apžvalgą ir rekomendacijas, į ką įmonės turėtų atkreipti dėmesį. Keičiasi tvarka dėl mažesnių dienpinigių mokėjimo Įsigaliojus pakeitimams, tose įmonėse, kuriose nėra kolektyvinės sutarties, dienpinigių dydžio mažinimui nebereikės darbuotojų sutikimo. Iki šiol susitarimas dėl dienpinigių mažinimo turėjo būti įtvirtinamas kolektyvine arba darbo sutartimi (t. y. darbuotojo (arba darbuotojų atstovų) ir darbdavio susitarimu). Tačiau mažesnius dienpinigių dydžius bus galima mokėti, tik jeigu dienpinigių dydžiai bus diferencijuoti pagal objektyvius kriterijus, numatytus kolektyvinėje sutartyje, o jei jos nėra […]
-
„Ober-Haus“ 2022 m. nekilnojamojo turto rinkos apžvalga
„Sorainen“ regioninė Baltijos šalių Nekilnojamojo turto ir statybos komanda apžvelgė aktualius teisinius klausimus metinėje „Ober-Haus“ Baltijos šalių sostinių – Vilniaus, Rygos ir Talino – nekilnojamojo turto rinkos apžvalgoje. Apžvalga apima šių miestų biuro, prekybinių, sandėliavimo ir gyvenamųjų patalpų bei žemės sklypų rinkas. Joje taip pat pateikiama audito, apskaitos ir konsultacijų bendrovės „PricewaterhouseCoopers“ parengta mokestinė informacija. Po pandemijos atsigavusi ekonomika ir nauji iššūkiai „Baltijos šalių ekonomika, atsigavusi po pirmojo COVID-19 pandemijos sukelto šoko, 2021 m. sparčiai augo: Lietuvos ir Latvijos ekonomikos augimas siekė 4,6–4,8 proc., o Estijos ekonomika šoktelėjo 8,3 proc. Vartotojų išlaidų atsigavimas, pigių finansavimų prieinamumas bei išryškėjęs optimizmas suteikė […]
-
delfi.lt: LKL klubams – palankus teismo sprendimas
Birželio 7 dieną Vilniaus apygardos administracinis teismas panaikino Konkurencijos tarybos paskirtas baudas Lietuvos krepšinio lygai (LKL) ir 10 LKL klubų už tariamą konkurenciją ribojantį susitarimą, kuriuo neva buvo nuspręsta nemokėti krepšininkams atlyginimų ar kitokių kompensacijų už anksčiau laiko nutrauktą sezoną. 2019–2020 m. sezonas buvo nutrauktas dėl COVID-19 pandemijos. Didžiausia bauda buvo paskirta Kauno „Žalgiriui“ ir sudarė 16 510 eurų, lygai ir kitiems klubams buvo skirtos mažesnės baudos, todėl LKL ir 10 jos klubų šį sprendimą apskundė teismui. „Teismo sprendime nurodyta, kad Konkurencijos taryba netinkamai vertino faktines aplinkybes, nepateikė aiškių įrodymų, neišsamiai įvertino aktualų kontekstą, kuris šiuo atveju buvo labai svarbus. […]
-
„Verslo žinių“ tinklalaidė: Europa griežtina taisykles technologijų milžinams: kas laukia gyventojų ir verslo
Didžiąsias interneto platformas valdančios įmonės, kaip „Facebook“, „Amazon“, „Google“ ir pan., kartu žinomos kaip „BigTech“, Europos Sąjungoje ruošiasi naujam reguliavimui, kuris turėtų įsigalioti per artimiausius porą metų. VŽ tinklalaidės svečias – Stasys Drazdauskas, advokatų kontoros „Sorainen“ ekspertas, pasakoja apie naujo reguliavimo nuostatas, ką jis reikš tiek paprastiems naudotojams, tiek verslui ir ar jis padės atliepti senus Europos skaudulius. Visą epizodą klausykite vz.lt.
-
15min.lt: Atėjo pareiga nurodyti naudos gavėjus – neatlikus gresia ne tik tūkstantinės baudos
Lietuvoje veikiantys juridiniai asmenys jau beveik pustrečių metų turi pareigą rinkti ir saugoti informaciją apie savo galutinius naudos gavėjus (angl. Ultimate Beneficial Owners (UBO)), bet nesant reikalavimo ją išviešinti, reta įmonė tai darė. Šiemet padėtis pasikeitė iš esmės – pradėjo veikti Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos naudos gavėjų posistemis (JANGIS). Kartu su juo jau reikalaujama įregistruoti naudos gavėjų duomenis, o apie šią pareigą primena Registrų centro siunčiami laiškai. Tad kaip reikėtų elgtis šioje situacijoje ir kas gresia neįvykdžius pareigos? Įgyvendino įstatymo nuostatas Prievolė kaupti ir saugoti duomenis apie UBO Lietuvoje įsteigtiems ir veikiantiems juridiniams asmenims galiojo jau ne vienerius metus, […]
-
Delfi.lt: Žilvinas Briedis. Brangstant žaliavoms verslas ieško sprendimų: ar įmanoma pakeisti viešojo pirkimo sutarties kainą?
Senajame žemyne susidariusi geopolitinė situacija ir Europos Sąjungos taikomos sankcijos ribojant tam tikrą komercinę veiklą nulėmė sutrūkinėjusias tiekimo grandines ir daugybę verslų privertė ieškoti naujų tiekėjų. Dėl viso to dabar stebime ne tik kai kurių prekių trūkumą, bet ir reikšmingai išaugusias žaliavų kainas. Tai verslams sukelia nemažai komercinių problemų, kurių viena opiausių – viešojo pirkimo sutarčių įgyvendinimas. Mat galimybė pasikeitus situacijai koreguoti kainas ir taip įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus yra apribota specifinėmis taisyklėmis. Visgi, persiderėti iš anksto sutartą viešojo pirkimo sutarties kainą dėl gerokai pabrangusių žaliavų kainų įmanoma, tereikia remtis keliais svarbiais argumentais. Visą straipsnį skaitykite delfi.lt.
-
vz.lt: Kaip susimedžioti vienaragį antrinėje rinkoje
Baltijos šalių startuolių ekosistemoje kontūrus įgauna antrinė rinka, kuri kol kas aktyviausiai veikia Estijoje. 2021 m. pabaigoje estų Estijos vienaragis „Bolt“ pritraukė 628 mln. Eur investiciją ir pasiekė 7,4 mlrd. Eur įvertį. Šiame etape į bendrovę investavo tokie vardai kaip „Sequoia Capital“, „Fidelity“, „Whale Rock“, „Owl Rock“ ir kai kurie esami „Bolt“ investuotojai. Prieš 9 metus estų įkurtas startuolis vienaragio statusą, kuris konstatuojamas jo vertei pasiekus bent 1 mlrd., „Bolt“ užsitarnavo dar 2018 m. Kada kitąkart bendrovė eis pas investuotojus naujų lėšų, nėra žinoma. Savo ruožtu nesudalyvavusiems, tačiau besidomintiems galimybe investuoti į vieną garsiausių estiškų istorijų, nebūtina laukti kito investicijų pritraukimo […]
-
vz.lt: Milijonų lobizmui nepakako: kaip technologijų milžinai pralaimėjo Europai
Anksčiau šiemet Europos Sąjungos (ES) institucijos sutarė dėl naujų įstatymų, turinčių riboti didžiausių skaitmeninių platformų, kartu žinomų kaip „bigtech“, monopoliją. Tarp tokių platformų patenka „Facebook“, „Amazon“, „Google“ ir pan. Kaip VŽ podkaste aiškina Stasys Drazdauskas, advokatų kontoros „Sorainen“ ekspertas, Skaitmeninių rinkų aktas (Digital Markets Act, DMA) visų pirma yra skirtas reguliuoti prekyvietėms, pavyzdžiui, tokioms kaip „Amazon“, o jos „brolis“ – Skaitmeninių paslaugų aktas (Digital Services Act, DSA) – interneto platformoms, kaip antai feisbukui, nors reikia pabrėžti, kad šios platformos dažnai taip pat veikia kaip prekyvietės. „Tai, be abejo, teisine prasme yra reikšmingas žingsnis, nes iki šiol tiesiogiai tikrai niekur nebuvo sureguliuota, ką […]
-
15min.lt: Kelias į plėtrą – per kapitalo rinką: pranašumų turi ir akcijos, ir obligacijos
Bankų teikiamas finansavimas – populiariausias būdas gauti lėšų įmonės plėtrai. Tačiau toli gražu ne vienintelis. Anot ekspertų, kiekvienas skaidriai ir atsakingai veikiantis verslas gali svarstyti apie žingsnį į vertybinių popierių rinką. Vienas pirmųjų iškylančių klausimų – kuriuo keliu: akcijų ar obligacijų emisijos – eiti? Ekspertai ir praktikai akcentuoja, kad kiekvienas iš jų turi savo pranašumų ir lengvai pritaikomas konkrečios įmonės situacijai bei poreikiams, rašoma pranešime spaudai. Mitai ir stereotipai – akivaizdžiai kapitalo rinkų plėtrą stabdantys dalykai. Ekspertai pastebi, kad pranašumų, kodėl bendrovėms verta listinguotis biržoje – apstu, ir jie susiję ne vien su finansavimu, bet ir su tokiais versle svarbiais […]
-
vz.lt: Ginčas dėl sėkmės mokesčio: 100.000 Eur laiko „neprotingai daug“
Sėkmės mokesčio nereguliuoja teisės aktai, todėl šalys yra laisvos susitarti tiek dėl jo dydžio, tiek dėl mokėjimo tvarkos. Bet konsultantams pažadami 10% nuo skirtos ES investicijų sumos gali virsti ilgamečiu teisiniu ginču. „Verslo žinias“ konsultavęs Vytautas Kaklys, teisės firmos „Sorainen“ vyresnysis teisininkas, teigia, kad paprastai sėkmės mokestis svyruoja nuo 3% iki 10% ir priklauso nuo kelių aplinkybių. Pavyzdžiui, didesnių projektų sėkmės mokesčio procentas gali būti mažesnis, nes įvertinus paramos lėšas susidaro solidi sėkmės mokesčio suma. Be to, už sudėtingesnius projektus paprastai taikomas didesnis sėkmės mokestis nei už paprastus. Sėkmės mokestis taip pat priklauso nuo sutartos kainodaros ir prisiimtos rizikos. „Dažniausiai, […]
-
vz.lt: Užderėjo startuolių sandorių: ko reikia Lietuvai, kad galėtų pasileisti plaukus
Rekordiniais 2021 m. lietuviški startuoliai pritraukė daugiau nei 430 mln. Eur investicijų, tačiau šie metai prasidėjo su tam tikru atvėsimu, nors dalis rizikos kapitalistų jau pirmojo ketvirčio pabaigoje užsiminė, kad rinkoje galimai bręsta keli stambūs sandoriai. Sausį–kovą vyravęs savotiškas štilis baigėsi ir antrąjį ketvirtį ekosistema iš tiesų driokstelėjo taip, kad maža nepasirodė – paskelbta apie tris sandorius, kurie iškart šovė į didžiausių lietuviškų startuolių sandorių viršų. Matas Mačiulaitis, teisės firmos „Sorainen“ startuolių sektoriaus grupės vadovas, teigia, kad Lietuvos startuolių ekosistemoje atsiranda brandos požymių – vienas iš jų yra verslų pardavimai, rinkoje vadinami anglišku terminu exit. „Iki „MailerLite“ jų (pardavimų – […]
-
vz.lt: Renovacija merdi, o rangos konkursus skelbia dar 2019 m. kainomis
Renovacijos projektų vykdytojai kai kuriuos pirkimus skelbia dar 2019–2020 m. kainomis, kai vien nuo šių metų pradžios, skaičiuojama, projektai jau pabrango apie 15%. Tai atsispindi ir rangovų motyvacijoje – kovą neįvyko 80% konkursų. Ragina nedelsti Rusijos pradėtas karas Ukrainoje yra laikomas nenumatyta aplinkybe, kuria remiantis rangovai gali prašyti perkančiųjų organizacijų nustatyti trumpesnio laikotarpio indeksavimo tvarką galiojančiose viešojo pirkimo sutartyse, komentuoja Žilvinas Briedis, advokatų kontoros „Sorainen“ vyresnysis teisininkas. „Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad tokia teise rangovai dažnai gali pasinaudoti tik sutartyse, kurios buvo sudarytos iki Rusijos pradėto karo Ukrainoje pradžios. Tokia rangovų teisė kyla iš Viešųjų pirkimų įstatymo bei yra pripažįstama […]
-
lrt.lt: Radijo byla. Kaip veikia komercinis arbitražas?
Nors įprasta kilus ginčui kreiptis į teismą, teisininkai primena, kad egzistuoja ir kita komercinių ginčų sprendimo galimybė – arbitražas. Kaip tai funkcionuoja, kodėl sprendžiant ginčytiną situaciją vertėtų prisiminti arbitražą, pasakoja teisės firmos „Sorainen“ vyresnioji teisininkė, advokatė Ieva Rimavičienė. I. Rimavičienės interviu klausykite nuo 39:29 minutės.
-
vz.lt: Ko galima pasimokyti iš „Vinted“ duomenų apsaugos istorijos
Lietuviško kapitalo naudotų drabužių mainų ir prekybos platformai „Vinted“ Lenkijos konkurencijos ir vartotojų teisių apsaugos priežiūros tarnyba skyrė 5,3 mln. PLN (1,13 mln. Eur) baudą. Kalbėdami apie šį atvejį, teisininkai atkreipia dėmesį į tai, kas gali būti aktualu ir kitiems verslams ir ką prevenciškai reikėtų pasitikrinti. „Vinted“ atstovai VŽ teigia, kad viso tyrimo metu visapusiškai bendradarbiavo su institucija, siekdami rasti sprendimus kilusiems klausimams, todėl yra nusivylę pirmadienį paskelbtu sprendimu ir jį skųs. Daivis Švirinas, „Sorainen“ partneris, Konkurencijos teisės praktikos vadovas Baltijos šalyse, VŽ sako, kad e. prekybos srityje taikomi reikalavimai ir vartotojų apsaugos taisyklės palaipsniui griežtėja ir prekybininkams nustatomi papildomi […]
-
infolex.lt: Ar ir Lietuvos įmonių vadovams gresia ieškiniai dėl ESG?
Pasaulyje vis dažniau girdime apie bendrovėms pareikštus kaltinimus, kai nesiimama pakankamų veiksmų siekiant mažinti klimatui žalą sukeliančią taršą. Pavyzdžiui, prieš kurį laiką Didžiojoje Britanijoje „Shell“ valdybos nariams buvo pareikšti kaltinimai, siekiant jų atsakomybės už tai, kad nesiėmė pakankamų veiksmų, kad sumažintų bendrovės CO2 emisijas. Ar Lietuvos įmonių vadovai taip pat turėtų susimąstyti? Ir ar pagal Lietuvos teisinį reguliavimą galima situacija, kai įmonės vadovas ar valdybos nariai būtų pripažinti atsakingais už netinkamą arba nepakankamą aplinkos, socialinių ir valdysenos (angl. environmental, social and governance – ESG) rizikų valdymą? Ieškiniai prieš didžiąsias korporacijas 2021 m. Nyderlandų teismas pripažino, kad „Shell“ yra atsakinga už […]
-
vz.lt: Skatinimas akcijomis: VMI reikalavimai gali būti griežtesni nei įstatyme, o lengvatos – nepripažintos
Kitąmet pradėjus realizuoti opcionus tikėtini teisminiai ginčai tarp įmonių ir mokesčių administratoriaus – įstatyme įrašytą lengvatą pasirinkimo sandoriams VMI linkusi interpretuoti griežčiau, nei kalba pats teisės aktas. Kai kuriais atvejais lengvatų, darbuotojus skatinant akcijomis, nenumato ir įstatymas. Mokestinės išlygos pasirinkimo sandoriams (opcionams) buvo įteisintos 2020 m., išplėtus Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo 17 str. – tada prie neapmokestinamųjų pajamų buvo priskirta „darbuotojo pagal pasirinkimo sandorius iš darbdavio ar su juo susijusio asmens nauda, gauta įsigijus akcijų neatlygintinai ar už lengvatinę kainą, jei akcijos įsigyjamos ne anksčiau kaip po 3 metų nuo teisės į pasirinkimo sandorį suteikimo“. Analogiška lengvata įtvirtinta ir […]
-
15min.lt: Vaiva Mašidlauskienė: augant išlaidoms, verslas didina kainas vartotojams – ką šiems reikėtų žinoti
Pastaruoju metu kylant elektros energijos, kuro ir šildymo kainoms, į tai priversti reaguoti ir įvairias paslaugas teikiantys verslininkai. Norėdami išsilaikyti, jie taip pat priversti didinti kainas net ir ilgalaikes paslaugų sutartis, kuriose fiksuotos mokamos sumos, turintiems klientams. Visgi, kokias teises taip elgtis turi verslas ir ką reikia žinoti jo klientui? Viskas – sutartyse Viskas – sutartyse Situacijos, kai verslas didina prieš tai nustatytas kainas, neturėtų stebinti – kainų išaugimas viename sektoriuje lemia kainų didėjimą ir kitame. Natūralu bei suprantama ir tai, kad tokia grandininė reakcija galiausiai pasiekia vartotojus, kurių nuo platesnio piniginės atvėrimo dažnai neapsaugo ir ilgalaikės sutartys. Žinoma, jose […]
-
infolex.lt: Lietuvoje startuoja „Sorainen legal clinic!“ projektas – kviečia startuolius registruotis nemokamoms teisinėms konsultacijoms
Siekdama prisidėti prie Lietuvos startuolių ekosistemos augimo, teisės firma „Sorainen“ Lietuvoje pristato projektą „Sorainen legal clinic“. Jį įgyvendinat teisės firmos ekspertai teiks nemokamas individualias teisines ir mokesčių konsultacijas jaunoms įmonėms. Pirmosios „Sorainen legal clinic“ sesijos vyks gegužės 19 d., o registruotis į jas dalyviai gali jau dabar teisės firmos internetiniame puslapyje. Idėją paskatino auganti ekosistema Matas Mačiulaitis, „Sorainen“ startuolių sektoriaus grupės vadovas Lietuvoje, pastebi, kad teisinių ir mokestinių iššūkių netrūksta visiems rinkos dalyviams – nuo startuolių iki rizikos kapitalo fondų. Skirtumas tas, kad ką tik pradėjusi veiklą jauna įmonė gali stokoti lėšų kokybiškoms teisinėms paslaugoms. „Lietuvos startuolių ekosistema turi tinkamas […]
-
madeinvilnius.lt: Naujamiestis taip pat turės sakuras: pasodinti medeliai už taiką ir laisvę
Gegužės 8 d., Naujamiestyje, Kalinausko g. esančiame skverelyje buvo pasodintos sakuros. Šių japoniškų vyšnių sodinimas – tai šiuo metu vykstančios tarptautinės iniciatyvos, skirtos medžių už taiką sodinimui visame pasaulyje, dalis. Sakuras sodino Suomijos-Lietuvos prekybos rūmų narės advokatų kontoros „Magnusson“ bei „Sorainen“ ir teisinių paslaugų bendrovė „Fondia Lietuva“, renginyje dalyvavo Suomijos ambasadorė Arja Inkeri Makkonen bei Japonijos ambasadorius Ozaki Tetsu. „Ši tarptautinė iniciatyva atkreipia dėmesį į tokias fundamentalias vertybes kaip demokratija ir laisvė, kurias Ukraina ir jos žmonės šiandien gina. Tikime, kad dabar yra kaip niekada svarbu įvairiomis formomis kalbėti apie šias vertybes bei išlaikyti visuomenės dėmesio centre būtinybę remti tuos, kurie siekia jas […]
-
vz.lt: Advokatų kontorų reitingai 2022
Autoritetingų tarptautinių teisės žinynų „Chambers Europe“ ir „The Legal 500“ sudarytuose 2022 m. advokatų kontorų reitingų pirmajame lietuviškame trejete – „Sorainen“, „Ellex“ ir „Cobalt“. „Tarptautinių žinynų reitingai sudaromi atsižvelgiant ne tik į kontorų projektų unikalumą ir reikšmingumą, bet ir į pokyčius komandoje, klientų atsiliepimus apie suteiktų paslaugų kokybę ir konkurentų pateikiamą rinkos vertinimą. Todėl jie gana visapusiškai atskleidžia teisinių paslaugų rinkos dalyvių pajėgumus“, – vertina Tomas Kontautas, „Sorainen“ Lietuvos biuro vadovaujantis partneris. Anot jo, tai, jog vis daugiau „Sorainen“ praktikų pelno aukščiausią įvertinimą, rodo, kad kontorai pavyksta auginti klientų pasitikėjimą. „Nuosekliai stipriname komandą, geriname vidinius procesus, keliame mūsų teikiamų paslaugų […]
-
infolex.lt: Į Konkurencijos tarybos akiratį verslai papuola ir todėl, kad priklauso asociacijoms, vykdančioms lobistinę veiklą: kaip apsisaugoti?
Daugelyje verslo sektorių vyksta intensyvi konkurencija, kuri skatina gerinti prekių ir paslaugų kokybę bei mažinti kainas – iš to laimi galutinis vartotojas. Visgi versle dar pasitaiko draudžiamų susitarimų. Dažnai šie konkurencijos teisę pažeidžiantys susitarimai asociacijos sprendimų forma sutinkami ir asociacijų veikloje. Įdomu, kad net ir tuomet, kai asociacijos sprendimas jos narei nėra žinomas ar jį buvo nuspręsta tiesiog ignoruoti, konkurencijos teisės pažeidimas gali būti konstatuotas ir atsakomybės nepavyks išvengti. Lietuvoje Konkurencijos taryba atliko jau daugiau nei dešimt su asociacijų veikla susijusių tyrimų, pravartu prisiminti bent kelis jų ir nekartoti klaidų. Visą partnerio dr. Daivio Švirino komentarą skaitykite infolex.lt.
-
delfi.lt: Darius Raulušaitis. Vis dažniau atliekami turto tyrimai: ko tikėtis tiriamiesiems?
Vienas didžiausių pastarojo meto teisėsaugos iššūkių – iš šešėlio ištraukti kuo daugiau pinigų. Tam skiriamos didžiulės pastangos, tobulinamas teisinis reguliavimas, o teisėsauga taiko vis efektyvesnius įrankius, leidžiančius iš asmens paimti turtą, dėl kurio įsigijimo teisėtumo kyla net mažiausios abejonės. Visgi kai kurios priemonės, pavyzdžiui, turto tyrimai, kartais nukreipiamos ne ten, kur reikėtų – tiriami ne tie, kurių turimas turtas kelia abejones dėl jo įsigijimo teisėtumo, o tie, kurie tiesiog turi turto. Ir nors dauguma tokių tyrimų baigiasi niekuo, tačiau iki tol teisiniai procesai tiriamiesiems padaro nemenkos žalos. Įrankiai efektingi, bet rezultatai menki Baudžiamasis kodeksas numato galimybes taikyti išplėstinį turto konfiskavimą, […]
-
delfi.lt: Palies ir socialinius tinklus bei naujienų portalus: kaip keičiasi požiūris į autorių teises
Gegužės 1 d. įsigalioję Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (ATGTĮ) pakeitimai atneš nemažai pokyčių į autorių ir gretutinių teisių, turinio dalijimosi internetu paslaugų teikėjų veiklos ir naujienų skleidimo sritis. Tai gali turėti įtakos ne tik naujienų portalams Lietuvoje, bet ir kasdieninėms vartotojų gaunamoms paslaugoms socialiniuose tinkluose. Nestebina ir tai, kad pokyčiai buvo sukėlę itin aršių diskusijų, dėl kurių įstatymo pakeitimai vėlavo beveik metus. Pokyčių prireikė į nacionalinę teisę perkeliant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvų, reguliuojančių naudojimąsi autorių ir gretutinėmis teisėmis, nuostatas. Jos turės įtakos transliavimo veiklai, kolektyviniam autorių teisių bei gretutinių teisių administravimui ir patiems autoriams, mat bus galima […]
-
vz.lt: Plėtotojams pabrango statybos – būstų pirkėjams siūlo dar kartą perskaityti sutartis
Smarkiai šoktelėjus kai kurių medžiagų kainoms ir sutrūkinėjus tiekimo grandinėms, įtampa nenuslūgsta kone didesnėje dalyje šalies statybų aikštelių. Simonas Skukauskas, advokatų kontoros „Sorainen“ partneris, VŽ sako, kad šiandien statytojai su rangovais įtampų klausimą sprendžia skirtingai, tačiau pabrėžia, kad kol kas bendra tendencija išlieka panaši – vengiama konfrontacijos ir dažniausiai ieškoma kompromisų. „Rangovai ir plėtotojai sudaro kelių rūšių sutartis. Pavyzdžiui, pagal „atviros knygos“ (angl. open book) sutartis vystytojas apmoka faktines rangovo patirtas išlaidas ir prie jų prideda sutartą pelno maržą. Kiti rangovai ir vystytojai parašus suraito ant „mišrių“ sutarčių, kai už dalį darbų mokama fiksuota kaina. Treti renkasi visiškai fiksuotos kainos sutartis […]
-
delfi.lt: Vaiva Mašidlauskienė. Iki „Omnibus“ direktyvos įsigaliojimo liko vos mėnuo: kokius namų darbus verslui dar reikia atlikti
Internetinei prekybai ir toliau sparčiai augant, daugėjant elektroninių prekyviečių, prireikia ir vis daugiau pokyčių vartotojų teisių apsaugos srityje. Vienas tokių žingsnių – vadinamosios „Omnibus“ direktyvos įgyvendinimas Europos Sąjungos lygiu. Dar 2019 metų lapkričio 27 dieną Europos Parlamento ir Europos Tarybos priimta direktyva 2019/216 dėl geresnio Europos Sąjungos vartotojų apsaugos taisyklių vykdymo užtikrinimo ir modernizavimo, arba paprasčiau – „Omnibus“ direktyva, turėtų paliesti nemažai sričių. Įsigalios naujos taisyklės sudarant sutartis dėl skaitmeninio turinio ir paslaugų teikimo, nauji reikalavimai elektroninės prekyvietės paslaugos teikėjui bei pirkimo–pardavimo sutartims, bus išplėstas nesąžiningos komercinės veiklos apibrėžimas, klientų asmens duomenys pripažįstami mokėjimo forma. Galiausiai, bus numatytos naujos atsakomybės […]
-
vz.lt: Kas ir kodėl išsisuka nuo finansinių ataskaitų
Iki birželio, kai didžiuma bendrovių turi pateikti finansines ataskaitas už 2021 m., beliko mėnuo ir kelios dienos. Tačiau kone pusė šią prievolę turinčių įmonių vis dar nėra pateikusios finansinės atskaitomybės dokumentų už 2020 m., o kai kurios – už dar ankstesnius metus. Tai nesutrukdo joms prisistatyti socialiai atsakingomis ar skinti pergales viešuosiuose pirkimuose. Evaldas Dūdonis, advokatų kontoros „Sorainen“ partneris, advokatas, sako, kad FA viešinimas laikomas vienu iš skaidrumą versle užtikrinančių veiksnių. „Metinių FA nepateikimas laiku net gali sutrukdyti bendrovei tinkamai įgyvendinti jau suplanuotus korporatyvinius pokyčius, pavyzdžiui, įgyvendinant reorganizavimą arba atskyrimą. Notarai paprastai tikrina ir reikalauja, kad bendrovės, dalyvaujančios reorganizavime arba […]
-
Tinklalaidė Žmogiškieji iššūkiai: Talentingi darbuotojai ar konkurentai. Su Jurgita Karvele
Tinklalaidėje „Žmogiškieji iššūkiai“ Valerija Buzėnienė kartu su „Sorainen“ eksperte, advokate Jurgita Karvele kalbėjosi apie tai, ką turi apgalvoti ir numatyti darbdavys, kad išvengtų konkuravimo su buvusiais darbuotojais. Esant itin aktyviai darbo rinkai ir didėjant darbuotojų judėjimui tarp įmonių, darbdaviams dažnai kyla klausimų, kaip apsisaugoti nuo darbuotojo nesąžiningos konkurencijos. Šiame epizode išgirsite atsakymus į klausimus: Kaip atsiranda darbuotojo ir darbdavio konkurencija? Kaip susitarti dėl nekonkuravimo sąlygų? Ką būtina žinoti? Kuo skiriasi susitarimas dėl konfidencialios informacijos apsaugos ir nekonkuravimo? Ar galima susitarti dėl darbuotojų ir klientų neviliojimo? Kaip darbdaviui tinkamai apsisaugoti? Ar lengva įrodyti, kad darbuotojas naudoja konfidencialią informaciją? Kaip tai vyksta […]
-
15min.lt: D.Raulušaitis: teroristų rėmimas ir pinigų plovimas – sankcijos už šias veiklas gali pasivyti ir niekuo dėtas įmones
Dauguma įmonių įsitikinusios, kad jei jos neužsiima pinigų plovimu ar teroristų finansavimu, nėra ko sukti galvos dėl šių draudžiamų veiklų. Visgi realybė – visai kitokia: pakliūti į pareigūnų akiratį, gauti didžiulę baudą ar užsitraukti rimtas sankcijas įmanoma už, atrodytų, visiškas smulkmenas. Svarbu nusimatyti vidines procedūras Užsitraukti nemalonę dėl galimo teroristų finansavimo ir pinigų plovimo įmanoma ir už tai, kad iš klientų priimdama didesnes nei 10 tūkst. eurų grynųjų pinigų sumas įmonė nesilaiko įstatymu nustatytų procedūrų. Pažeidimas fiksuojamas net jei mokama ne iškart už visą sandorį, bet ir mažesnėmis dalimis. Norint to išvengti, reikia atlikti tam tikrus namų darbus, kuriuos numato […]
-
lrt.lt: Liutauras Vasiliauskas. Prekybininkų renkama parama: kaip nepaslysti ir finansinių technologijų įstaigoms
Prasidėjus karui Ukrainoje dar daugiau verslų atkreipė dėmesį į paramos rinkimą ir nusprendė patys to imtis. Visgi vien tik paskelbti apie paramos rinkimą ir laukti lėšų nepakanka. Kiekvienai organizacijai reikia atlikti kelis svarbius žingsnius, be kurių gali nukentėti ne tik ji pati, bet ir paramą padedanti rinkti finansų ar finansinių technologijų įstaiga bei paramos davėjai. Gali stabdyti operacijas Visų pirma, ne visos organizacijos turi teisę rinkti paramą. Labdaros ir paramos įstatymas numato ribotą paramos gavėjų sąrašą. Į jį patenka labdaros ir paramos fondai, biudžetinės įstaigos, asociacijos, viešosios įstaigos, religinės bendruomenės, bendrijos ir religiniai centrai, tarptautinių visuomeninių organizacijų skyriai ir kiti […]
-
lrt.lt: Darbuotojus nesukurti konkurencinio verslo įpareigojanti nekonkuravimo sutartis: kaip ji veikia?
Darbdavio ir darbuotojo konkurencija – neretai pasitaikanti problema. Esti situacijų, kai talentingas darbuotojas įmonėje sėkmingai kopia karjeros laiptais, o sukaupęs reikiamos patirties atidaro savo verslą – kaip konkurentą buvusiam darbdaviui. O kaip žinoti, ar šalia jūsų nėra potencialaus konkurento, jei esate darbdavys? Apie tai, kas yra nekonkuravimo sutartis, LRT laidoje „Labas rytas“ pasakojo „Sorainen“ ekspertė, advokatė Jurgita Karvelė. Visą laidos reportažą žiūrėkite lrt.lt portale.
-
Žemės įstatymo pakeitimas: kokius pokyčius atneša prasidėjęs įgyvendinimas?
Praėjus daugiau kaip mėnesiui po 2022 m. kovo 1 d. įsigaliojusių Žemės įstatymo pakeitimų, Vyriausybė priėmė juos įgyvendinančius poįstatyminius teisės aktus. Nuo šių metų balandžio 7 d. įsigaliojo Vyriausybės nutarimo Nr. 260 pakeitimas Nr. 322 (toliau – Pakeitimas), atnešęs ne vieną naujovę. Mūsų Nekilnojamojo turto ir statybos komanda parengė svarbiausių pokyčių apžvalgą. Atlyginimas už statybą valstybinėje žemėje – esminės nuostatos Išsinuomotuose sklypuose bus galima vykdyti naujos statybos ir statinių rekonstravimo darbus, jeigu nuomos terminas ilgesnis kaip treji metai. Turi būti statoma neviršijant sklypo ar jo dalies dydžio, nustatyto esamiems statiniams eksploatuoti. Už teisę statyti arba rekonstruoti valstybinėje žemėje reikės mokėti […]
-
vz.lt: Pirmasis ketvirtis sandorių rinkoje: atsitraukę užsienio investuotojai ir sukalbamesni pardavėjai
Karas įnešė trumpalaikį sutrikimą Baltijos šalių sandorių rinkoje, kuri sugebėjo išlaikyti aukštą aktyvumo lygį. Derybose pirkėjai įgavo naujų svertų, baigėsi pardavėjų dominavimas. Pirmąjį šių metų ketvirtį Baltijos šalių sandorių rinkoje paskelbta apie 28 sandorius, tiek pat, kiek ir praėjusiais metais pirmąjį ketvirtį, rodo „Mergermarket“ surinkti ir teisės firmos „Sorainen“ susisteminti duomenys. Lietuvoje per pirmąjį ketvirtį, paženklintą karo Ukrainoje, paskelbtų sandorių skaičius (13) sugebėjo viršyti praėjusių metų pirmojo ketvirčio statistiką (12). „Mus tikrai maloniai nustebino, kad šių metų pirmojo ketvirčio bendras sandorių skaičius Baltijos šalyse išliko toks pat aukštas kaip ir tuo pačiu laikotarpiu pernai, o Lietuvoje netgi šiek tiek ūgtelėjo, […]
-
lrt.lt: Teisininkai apie skambios „MG grupės“ bylos baigtį
Po beveik 6 metus trukusio tyrimo Vilniaus apygardos teismas išteisino visus kaltinamuosius koncerno „MG grupė“ politinės korupcijos byloje. Kaltinimai dėl virtinės papirkimų ir prekybos poveikiu, siekiant koncernui naudingų sprendimų priėmimo, buvo pareikšti 3 juridiniams ir 5 fiziniams asmenims. Tarp jų – buvusiam koncerno viceprezidentui Raimondui Kurlianskiui ir tuomečiam Liberalų sąjūdžio lyderiui Eligijui Masiuliui. Pasak advokato D. Raulušaičio, norėtųsi, kad ši byla paskatintų prokurorus kritiškiau vertinti bylų duomenis. „Labai norėčiau, kad pasekmės būtų teigiamos. Labai norėčiau, kad ši byla ir galbūt kitos bylos, kuriose asmenys buvo išteisinti, paskatintų prokurorus šiek tiek rūpestingiau, šiek tiek kritiškiau vertinti bylų įrodymus, bylų duomenis, galbūt […]
-
lrt.lt: Ieva Rimavičienė. Arbitražo privalumai: kokias naudas verslui jie gali atnešti?
Nors įprasta kilus ginčui kreiptis į teismą, egzistuoja ir kita komercinių ginčų sprendimo galimybė – arbitražas. Jį verslo atstovai renkasi dėl daugybės privalumų, iš kurių pagrindiniai – ginčo sprendimo konfidencialumas ir galimybė pasirinkti ginčo sprendimo taisykles bei specializuotos kompetencijos ginčų sprendėjus – arbitrus. Todėl vis daugiau komercinių ginčų perduodama spręsti arbitražui, ypač kai kalbama apie didžiules sumas siekiančias bylas. Sprendimų tiek Lietuvos, tiek ir tarptautiniuose arbitražo teismuose kasmet laukia ir daugybė Lietuvos įmonių. Visą vyresniosios teisininkės Ievos Rimavičienės komentarą skaitykite lrt.lt.
-
lrt.lt: Radijo byla. Akcininko teisė į bendrovės informaciją – ką reikia žinoti?
Akcininko teisė į bendrovės informaciją: ką reikia žinoti, norint išvengti ginčų ir apginti savo interesus? LRT radijo laidoje „Radijo byla“ konsultuoja teisės firmos „Sorainen“ partneris, advokatas Kazimieras Karpickis. Kazimiero interviu pradžia nuo 17:41 min.
-
15min.lt: Jurgita Karvelė: darbuotojai randa vis įvairesnių būdų sukčiauti – kaip elgtis įmonėms?
Darbuotojų trūkumas šiuo metu yra dažnai linksniuojama darbdavių problema, tačiau iššūkių su darbuotojais yra daug daugiau. Kartais darbdaviams tenka spręsti kur kas nemalonesnius galvosūkius, pavyzdžiui, darbuotojų sukčiavimo problemą. Policijai dažniausiai atsisakant tirti tokius įvykius, iniciatyvos tenka imtis pačioms įmonėms, kurių interesus gina ir Darbo kodeksas. Sukčiavimo schemos – pačios įvairiausios Dažniausiai nesąžiningi darbuotojai savo elgesiu žalos įmonei padaro dviem būdais: vogdami ar sukčiaudami. Pirmuoju atveju viskas gana paprasta – jie tiesiog pasisavina įmonės turtą, tačiau antruoju situacija – kur kas sudėtingesnė ir painesnė. Juk sukčiauti galima pritaikant nuolaidas, sudarant fiktyvias sutartis ir panašiai. Sukčiavimo būdas dažnai priklauso nuo darbuotojo užimamų […]
-
delfi.lt: Ragina verslus neatsipalaiduoti: tęskime paramą Ukrainai
Lietuvos verslo konfederacija (LVF) smerkdama Rusijos pradėta karą kviečia verslus nesustoti ir remti Ukrainą. Konfederacijos nariai aktyviai prisideda prie rėmimų ir siekia paskatinti tiek verslo atstovus, tiek fizinius asmenis teikti paramą Ukrainai, kuri išgyvena itin sunkius laikus ir kasdien atsisveikina su daugybe nekaltų žmonių, žuvusių kare. LVK narys „Sorainen“ prisideda tiek pinigine parama, tiek atlikdama tai, ką išmano geriausiai – teikdama nemokamas teisines paslaugas ukrainiečiams. „Išreiškiame palaikymą Ukrainai ir tikimės, kad šalis išliks stipri. Ukrainos žmonės šiuo metu kovoja ne tik už savo, bet ir visos likusios Europos, įskaitant Lietuvos, laisvę bei demokratines vertybes. Čia ir dabar kiekvienas mūsų turime […]
-
vz.lt: Schemos, į kurias gali būti bandoma įtraukti įmones, Rusijai ieškant būdų apeiti sankcijas
Pasaulinės prekybos pokyčių kreivėje labiausiai išsiskiria Rusija, kuri kovą importavo 9,7% mažiau prekių nei vasarį. Teisininkai pataria išlaikyti budrumą ir imtis priemonių, kurios padėtų apsaugoti verslą nuo netiesioginės prekybos su Rusija. Vaiva Mašidlauskienė, teisės firmos „Sorainen“ ekspertė, advokatė, pastebi, kad nors ES ribojamosios priemonės draudžia tiesioginį ar netiesioginį tam tikrų prekių eksportą į Rusiją ir Baltarusiją ar importą iš šių šalių, deja, randama būdų sankcijoms apeiti. Vienas jų – per partnerius tokiose šalyse kaip Kazachstanas, mat sankcijų reglamentų veikimo apimtis neapima Rusijos ir Baltarusijos įmonių persikėlimo į šią šalį ir logistikos kelių perorientavimo. Tačiau tai pažeidžia ir numatytą draudimą ES […]
-
15min.lt: Klastočių klestėjimo metas „Instagram“: 8000 eurų kainuojantis rankinukas – už 130 eurų
Nepaisant to, kad Lietuvoje ir daugelyje kitų Europos Sąjungos šalių tokia veikla draudžiama, „Instagram“ socialiniame tinkle galima rasti ne vieną vadinamąjį butiką, kuriame galimai prekiaujama garsių prekių ženklų klastotėmis. Patys prekeiviai atsitveria tylos siena ir vietoj komentarų renkasi blokuoti žurnalistę arba neteikti jokių paaiškinimų. Policija dėl panašių pažeidimų pernai pradėjo 30 tyrimų. Stasys Drazdauskas, teisės firmos „Sorainen“ ekspertas, advokatas sako, kad padirbtų prekių prekyba yra uždrausta tiek Lietuvoje, tiek ES, tiek ir daugelyje kitų pasaulio valstybių. „Už svetimo prekių ženklo naudojimą gali būti taikoma ir baudžiamoji atsakomybė. Šalia tokių nusikaltimų baudžiamojo persekiojimo, kurį gali vykdyti policija, ES mastu veikia kontrolės […]
-
lrt.lt: Paulius Murauskas. Naujos viešųjų pirkimų sąlygos: kovai su priešiškomis valstybėmis skirti trys Vyriausybės sąrašai
Reaguodama į Rusijos karo veiksmus Ukrainoje Europa pakankamai vieningai nusprendė taikyti sankcijas ir nutraukti verslo ryšius su agresore bei jos sąjungininke Baltarusija. Lietuva šiame kontekste taip pat pasisakė aiškiai ir nuosekliai: laukia ribojimai. Vienas jų – skubos tvarka priimti ir jau įsigalioję viešųjų pirkimų įstatymų pakeitimai. Iš jų reikėtų išskirti tris Vyriausybės sudaromus sąrašus. Suteikiama galimybė nutraukti sutartis Pirmajame sąraše įvardijamos Lietuvai priešiškos valstybės ir teritorijos: Rusija, Baltarusija, Rusijos aneksuotas Krymas, Padniestrės bei Abchazijos ir Pietų Osetijos teritorijos. Pats sąrašas šalyje taikomas mobilizacijos, karo ar nepaprastosios padėties atveju arba su šiomis situacijomis susijusiu atskiru Vyriausybės sprendimu. Kitaip sakant, Lietuvai priešiškų […]
-
lrt.lt: Radijo byla. Klaidos kreipiantis į Darbo ginčų komisiją
Ką darbuotojui ir darbdaviui svarbu žinoti apie darbo ginčus ir kokių klaidų nepadaryti kreipiantis į Darbo ginčų komisiją? Konsultuoja advokatė, teisės firmos „Sorainen“ ekspertė Jurgita Karvelė. Jurgitos interviu pradžia nuo 39:30 min.
-
vz.lt: Ginčas dėl 12 kv. m nuomos nukeliavo iki Aukščiausiojo Teismo ir formuoja precedentą
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) išnagrinėjo pirmąją bylą, susijusią su pandemijos ribojimų įtaka komercinių sutarčių vykdymui. Teisininkai sako, kad LAT išaiškinimai aktualūs ne tik pandemijos, bet ir kituose kontekstuose, pavyzdžiui, šiandien Ukrainoje vykstant karui. Šiuo metu teismuose nagrinėjama ir daugiau bylų, kuriose ginčas kilo tarp nuomininkų bei nuomotojų dėl sutarčių vykdymo įvedus karantino ribojimus. Kovo pabaigoje Lietuvos apeliacinis teismas priėmė sprendimą vienoje iš bylų, kurioje ginčijasi statybinių ir apdailos medžiagų tinklas „Kesko Senukai Lithuania“ ir JAV investicijų kompanijos „W. P. Carey“ fondas. Kęstutis Adamonis, kontoros „Sorainen“ advokatas, teismuose atstovaujantis „W. P. Carey“ fondo interesams, sako, kad LAT suformuotas išaiškinimas ginčuose, kuriuose […]
-
vz.lt: „Mergermarket“ pripažino „Sorainen“ metų M&A teisės patarėja Vidurio ir Rytų Europoje
Sandorių rinkos analizės ir naujienų bendrovė „Mergermarket“ metų M&A teisės patarėja Vidurio ir Rytų Europoje pripažino „Sorainen“. Tai pirmas kartas, kai „Mergermarket“ regiono metų teisės patarėja pripažino Baltijos šalių specialistus. „Nors šiuo metu M&A sandorių rinka dėl karo Ukrainoje ir su tuo susijusio netikrumo yra stabtelėjusi, mes turime atsargaus optimizmo, kad ji gali gana greitai atsigauti. Baltijos šalių ekonomika yra labai atspari ir konkurencinga, turime labai stiprius technologijų ir startuolių sektorius, nusimato daug investicijų į energetikos sektorių, uostus, gynybos ir kitus sektorius“, – teigia Laimonas Skibarka, „Sorainen“ vadovaujantis partneris. Visą straipsnį skaitykite vz.lt.
-
lrt.lt: Radijo byla. Kaip elgtis darbdaviams, susidūrus su Rusijos agresiją Ukrainoje palaikančiais darbuotojais?
Kaip derėtų elgtis darbdaviams, susidūrus su Rusijos agresiją Ukrainoje palaikančiais darbuotojais? Kaip tokią situaciją spręsti teisinėmis priemonėmis? Radijo laidoje komentuoja teisės firmos „Sorainen“ vyresnioji teisininkė Aurelija Daubaraitė. Aurelijos interviu pirmoje laidos dalyje.
-
Svarstoma griežtinti kriptoturto sektoriaus reguliavimą Lietuvoje
Finansų ministerija kartu su Lietuvos banku, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba ir Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centru parengė Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (AML) pakeitimus. Šie pakeitimai buvo pristatyti šių metų kovo 23 d. Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje. Naujienlaiškyje apžvelgiame svarbiausius numatomus pokyčius ir galima jų įtaką kriptoturto sektoriaus dalyviams. Kriptovaliutų veikla iki šiol laikytina nereguliuojama Europos Sąjungoje didėjant virtualaus turto paslaugų teikėjų (CASP) skaičiui ir atsižvelgiant į šių dienų pasaulio aktualijas, padidėjusią pinigų plovimo ir teroristų finansavimo virtualiosiomis valiutomis riziką, Europos Sąjungos institucijos raginamos spartinti reglamento dėl Kriptoturto rinkų (MiCA) įsigaliojimo procesą. Nors vieni […]
-
Priimami pasiūlymai Vilniaus miesto bendrojo plano techninių klaidų taisymui
Vilniaus miesto savivaldybė planuoja atlikti naujo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo, patvirtinto 2021 m. birželio 2 d., koregavimą, taisant technines klaidas. Kas laikoma technine klaida? Vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu, teritorijų planavimo dokumento techninė klaida yra spausdinimo, skaičiavimo, faktinių duomenų neatitikimo ar kita klaida, kurią ištaisius nekinta patvirtinto teritorijų planavimo dokumento sprendinio esmė ir jo atitiktis teritorijos planavimo sąlygoms, pateiktoms rengiant šį teritorijų planavimo dokumentą. Pasiūlymų teikimo tvarka Bendrojo plano koregavimą planuojama atlikti supaprastinta tvarka, jį tvirtinant tik savivaldybės tarybos sprendimu pateikus techninių klaidų taisymo aiškinamąjį raštą ir savivaldybės bendrojo plano (jo dalies) grafinę dalį, jeigu techninė klaida padaryta […]
-
delfi.lt: Mindaugas Baniulis. Akcijos kaip motyvavimo priemonė: ar sulauksime naujos darbuotojų-akcininkų bangos?
Aštrėjant konkurencijai dėl darbuotojų, įmonės juos stengiasi pritraukti vis įvairesniais būdais. Vienas jų – akcijų opcionų suteikimas. Nors čia daugiau privalumų turi startuoliai, Seime svarstomas akcijų klasių liberalizavimo pasiūlymas atrištų rankas ir kitoms bendrovėms. Visa tai jau įprastas ir didelį potencialą motyvuoti turintis įrankis Vakaruose, kuris, jei tik prigis Lietuvoje, galėtų padėti įmonėms dėl darbuotojų konkuruoti ir svetur. Tad ar sulauksime naujos darbuotojų-akcininkų bangos Lietuvoje? Pasak teisės firmos „Sorainen“ vyresniojo teisininko Mindaugo Baniulio, pasirinkimo sandoriai arba, kitaip, akcijų opcionai įmonėse tampa vis populiaresne darbuotojų motyvavimo ir įsitraukimo skatinimo priemone. Dėmesys opcionams padidėjo po 2020 m. vasario 1 d. įsigaliojusios gyventojų […]
-
vz.lt: Kada kompiuterio klaviatūra gali būti pavojinga kaip kalašnikovas
„Anonymous“ kolektyvas oficialiai pradeda kibernetinį karą su Rusijos vyriausybe“, – vasario 24 d., pirmąją Rusijos invazijos į Ukrainą dieną, paskelbė tviterio profilis @YourAnonNews, kuris skelbia paslaptingosios programišių grupuotės „Anonymous“ naujienas. Iškart po to ji paskelbė nulaužusi Kremliaus propagandinio kanalo RT interneto puslapį. Nuo įsiveržimo į Ukrainą periodiškai lūžinėja Rusijos valdžios interneto puslapiai, nukentėjo ir kiti propagandinės žiniasklaidos kanalai bei įmonės, tarp kurių – oro linijos „Aeroflot“ ar bankas „Sberbank“. Praėjusią savaitę apie patiriamas precedento neturinčias kibernetines atakas pripažino ir pati Rusijos valdžia. Stasys Drazdauskas, advokatų kontoros „Sorainen“ ekspertas, aiškina, kad esminiai principai, išdėstyti Ženevos konvencijoje, gali būti pritaikomi ir kibernetiniame […]
-
vz.lt: Rusų idėja už dujas reikalauti rublių: neaiškiems tikslams neaiškios ir priemonės
Vladimiro Putino, Rusijos prezidento, pareiškimas dėl prievolės „nedraugiškoms šalims“ už dujas mokėti rubliais sulaukė įvairių reakcijų Europoje. Kai kurios bendrovės teigia, kad buvo tokiems scenarijams pasiruošusios, tačiau kitos ir Vokietijos kancleris beda pirštu į pasirašytas tiekimo sutartis. Ieva Rimavičienė, teisės firmos „Sorainen“ vyresnioji teisininkė, komentuoja: „dabartinių sankcijų kontekste valiutos keitimas į rublius ir finansinių transakcijų vykdymas rubliais gali strigti arba atsiskaitymas šia valiuta gali būti blokuojamas bankų bei kitų finansų institucijų“. Visą straipsnį skaitykite vz.lt.
-
vz.lt: Paskelbti „Chambers Europe“ reitingai: teisinių paslaugų rinka išlieka stabili
Pasak tarptautinio teisės žinyno „Chambers Europe“ naujausių reitingų, Lietuvos teisės paslaugų rinkos lyderių trejetas išlieka stabilus jau trejus metus iš eilės – nuo 2019 m. pirmąją vietą užima „Sorainen“, antrąją – „Ellex“, o trečiojoje rikiuojasi „Cobalt“. Tarptautinis teisės žinynas „Chambers Europe“, kuris pripažįstamas vienu įtakingiausių Europos teisės paslaugų rinkoje, kasmet sudaro teisės firmų reitingus. Teisės firmos vertinamos įvairiose teisės bei mokesčių srityse, atsižvelgiant į praėjusių metų projektus ir sandorius bei klientų ir konkurentų atsiliepimus. Įmonės neretai pasitelkia šiuos reitingus ieškodamos patikimo teisės ar mokesčių patarėjo įvairiose šalyse, įskaitant ir mūsų regioną. „Sorainen“ Lietuvos biuro vadovaujančio partnerio Tomo Kontauto teigimu, šie […]
-
delfi.lt: Daliai verslų užsivers bankų durys: šalia finansinių rodiklių jau dabar atsiranda naujas svarbus kriterijus
Europos Sąjungai ratifikavus Paryžiaus susitarimą, pagal kurį iki 2050 m. ES įsipareigojo tapti pirma neutralaus poveikio klimatui ekonomika, bankai keičia verslo finansavimo tvarką. Jau dabar didžiuosiuose bankuose verslininkai susiduria su klausimais apie gamtosaugą, darbuotojų gerovę, žmogaus teisių užtikrinimą įmonėje. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, kai kuriama tvarumo reguliavimo sistema, finansavimui gauti nebeužteks gerų finansinių rodiklių – reikės pateikti įmonės tvarumo ataskaitas. Teisės firmos „Sorainen“ Lietuvos biuro vadovaujantis partneris, advokatas Tomas Kontautas atkreipia dėmesį, kad rengiant su tvarumu susijusius dokumentus verslas turėtų atsižvelgti į konkrečiam sektoriui keliamus reikalavimus: „Tvarumo reikalavimai priklauso nuo sektoriaus: vieni – gamybinėms įmonėms, kiti – paslaugas teikiančioms. Pastebėtina, kad […]
-
delfi.lt: Kaip darbdaviams elgtis su Rusijos agresiją Ukrainoje palaikančiais darbuotojais?
Rusijai pradėjus neišprovokuotus karinius veiksmus Ukrainoje, kone visas demokratiškas pasaulis susivienijo prieš agresorių. Deja, nors pranešama ir apie užpultoje šalyje vykdomus karo nusikaltimus, bombarduojamus daugiabučius ir puldinėjamus civilius gyventojus, karo ir agresoriaus rėmėjų atsiranda ir Lietuvoje. Kai karas, agresijos palaikymas vyksta ir darbo aplinkoje, tokie darbuotojai ne tik kenkia darbdavio įvaizdžiui, bet gali iššaukti ir konfliktus kolektyve bei su tuo susijusias teisines rizikas. Tad kaip reikėtų elgtis tokių situacijų norinčiam išvengti darbdaviui? Atsakomybė gresia ne tik darbuotojui Kaip akcentuoja teisės firmos „Sorainen“ vyresnioji teisininkė Aurelija Daubaraitė, situacija, kai darbuotojas viešai pritaria tarptautiniams nusikaltimams, gali būti vertinama remiantis Baudžiamuoju kodeksu, kuriame […]
-
lrt.lt: Vitalija Impolevičienė. Kas verslą motyvuoja rūpintis tvarumu – baudos ar galimybės?
Įtemptos geopolitinės situacijos kontekste pasigirsta tvirtinimų, kad klimato kaitos, tvarumo klausimai pasitrauks į antrą planą. Juolab, kad didžiajai daliai verslų neprivaloma atskleisti tvarumo informacijos, o aktualių reikalavimų apimtis, jų įgyvendinimo kaina, galimos naudos ir neigiamų pasekmių santykis nėra visiškai aiškūs. Tačiau finansų ir kapitalo rinkose aplinkos apsaugos, socialinės atsakomybės ir valdysenos (angl. environmental, social, governance arba ESG) reikalavimai iš darbotvarkių nesitraukia, todėl tvarumu vis labiau domisi visi verslai, siekdami nepraleisti progų dalyvauti pirkimuose, projektuose, auginti vertę bei turėti geresnę prieigą prie kapitalo. Panašu, kad verslams, skiriantiems pakankamą dėmesį ESG, atsiveriančios galimybės gali būti išties nemažos. Visą vyresniosios teisininkės Vitalijos Impolevičienės […]
-
Ukrainos piliečių įdarbinimas Lietuvoje: nuoseklios gairės
Darbas Lietuvoje Į Lietuvą atvykstantys ukrainiečiai galės dirbti praktiškai iš karto. Užsiregistravę atvykus, ukrainiečiai, kuriems suteikiama laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje ir ukrainiečiai, gyvenę Ukrainoje, kurie negali grįžti į Ukrainą dėl Rusijos Federacijos karinių veiksmų Ukrainoje (toliau visi kartu bendrai – ukrainiečiai) Lietuvoje galės pradėti dirbti ar vykdyti savarankišką veiklą be jokių darbo leidimo reikalavimų, jeigu: jiems vis dar galioja bevizis režimas arba jie turi galiojančią Šengeno erdvės vizą; jie pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi dėl humanitarinių aplinkybių, ar kad jiems suteikta laikinoji apsauga jiems dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių išduota nacionalinė (D) viza. Be to, ukrainiečiai gali pateikti […]
-
vz.lt: Kaip padėti darbuotojams nepasiduoti nerimui bei baimei? Sprendimą siūlo kultūra
Pastaraisiais metais persikėlęs į virtualią erdvę, puikiai pažįstamas festivalis „Kino pavasaris“ sugrįžta į kino sales. Šių metų temą – santykį bei bendrystę – įkvėpė pandemijos iššūkiai, tačiau ypatingą reikšmę diskusija apie mūsų svarbą vienas kitam įgyja šiandienos tragedijos Ukrainoje kontekste. „Šiandien gyvename labai niūriomis nuotaikomis, tačiau turime nepasiduoti, palaikyti Ukrainą ir jos žmones visais įmanomais būdais. Matome, kad ir mūsų žmonės patiria stresą dėl karo baimės. Kultūriniai renginiai yra vienas iš būdų padėti žmonėms atsitraukti nuo kasdienės rutinos ir nors trumpam nutolti nuo negatyvių emocijų. Mūsų kontora ir darbuotojai prisideda prie paramos Ukrainai tiek finansine parama, tiek savanoryste, o kartu […]
-
15min.lt: Jurgita Karvelė: viskas, ką reikėtų žinoti apie darbo ginčus, ir kaip nekišti pagalių sau į ratus
Lietuvoje kasmet į Darbo ginčų komisiją dėl įvairiausių priežasčių ir nusiskundimų kreipiasi daugiau nei 7 tūkstančiai pareiškėjų. Nors yra paplitusi nuomonė, esą komisija labiau palaiko darbuotojus ir darbdaviui laimėti darbo ginčą yra labai sudėtinga, ji nėra teisinga. Jei darbdavys pagrindžia savo poziciją ir pateikia įrodymus, jo galimybės laimėti ginčą yra tokios pačios kaip darbuotojo. Sprendimas – itin greitai Skaičiuojama, kad daugiau nei 90 procentų darbo ginčų iniciatorių – darbuotojai. O patys ginčai dažniausiai kyla dėl neišmokėto darbo užmokesčio ar premijų, netaikytų garantijų, neteisėto atleidimo iš darbo ir panašių priežasčių. Darbo ginčų komisija yra privaloma ikiteisminė ginčą nagrinėjanti institucija – tai […]
-
Pokyčiai, susiję su vartojimo sutartimis ir skaitmeninių paslaugų bei skaitmeninio turinio pardavimu
2022 m. atneša nemažai pokyčių vartotojų teisių apsaugos srityje, kurie itin aktualūs verslams, užsiimantiems internetine prekyba bei teikiantiems skaitmeninį turinį ar paslaugas, taip pat elektroninių prekyviečių valdytojams. Šie pokyčiai susiję su Europos Sąjungos direktyvų įgyvendinimu: Direktyva dėl geresnio Europos Sąjungos vartotojų apsaugos taisyklių vykdymo užtikrinimo ir modernizavimo, taip pat žinoma kaip „Omnibus“ direktyva (Direktyva (ES) 2019/2161); Direktyva dėl tam tikrų skaitmeninio turinio ir skaitmeninių paslaugų teikimo sutarčių aspektų (Direktyva (ES) 2019/770); Direktyva dėl tam tikrų prekių pirkimo–pardavimo sutarčių aspektų (Direktyva (ES) 2019/771). Naujienlaiškyje aptariame, kokius pagrindinius pokyčius šios direktyvos atneša į Lietuvos teisę ir į ką reikėtų atkreipti dėmesį verslui. […]
-
lrt.lt: Idėją skirti baudas už greitį pagal pajamas ekspertai vertina atsargiai: įžvelgia ir neatitikimą Konstitucijai
Parlamentaras, Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Domas Griškevičius viešai iškėlė idėją baudas už greičio viršijimą vairuotojams nustatyti pagal gaunamas jų pajamas. Advokatas, „Sorainen“ vyresnysis teisininkas Vytautas Kaklys teigė, kad Seimo nario idėja baudų dydį už KET pažeidimus nustatyti nuo pažeidėjo pajamų yra logiškai suprantama, kadangi pagal Administracinių nusižengimų kodeksą (ANK) vienas iš administracinės nuobaudos tikslų yra atgrasyti asmenis nuo nusižengimų darymo ir juos paveikti, jog jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų. „Vis dėlto Konstitucija nustato visų asmenų lygybės principą. Šis konstitucinis principas taip pat yra esminis ANK principas, nusakantis, kad įstatymui, teismui, kitiems viešojo administravimo subjektams visi administracinėn […]
-
delfi.lt: Kazimieras Karpickis ir Evaldas Dūdonis. Akcininko teisė į bendrovės informaciją – ką reikia žinoti, norint išvengti ginčų ir apginti savo interesus
Jau penkerius metus praktikoje taikomos Akcinių bendrovių įstatymo nuostatos turėjo užtikrinti platesnę uždarųjų akcinių bendrovių akcininkų teisę gauti norimą bendrovės informaciją. Visgi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) išaiškino, kad ši teisė nėra absoliuti – įstatymas nesuteikia teisės bet kada gauti bet kokią informaciją apie bendrovę. Kita vertus, yra išimčių, kurios ypač naudingos mažiesiems akcininkams. Tad norint išvengti nesusipratimų ir su informacijos teikimu susijusių teisminių procesų, bendrovėms reikėtų atlikti namų darbus. Remiantis Akcinių bendrovių įstatymo nuostatomis, akcininkai iš bendrovės gali gauti bendro pobūdžio informaciją, taip pat bendrovės įstatuose nurodytą informaciją bei informaciją ir dokumentus, kurie būtini vykdant kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus. […]
-
delfi.lt: Teisininko teigimu, bitkoino vagystė nuo kibirovagystės nesiskiria: kaip atrodo kriptovaliutų reguliavimas?
Daliai žmonių kriptovaliutos iki šiol yra terra incognita – nesuprantamas dalykas. Vis dėlto, su internetinių valiutų populiarėjimu viešojoje erdvėje išgirstame ir daugiau jų vagysčių atvejų. Kaip tokios vagystės tiriamos ir kaip atrodo tokių atvejų reglamentavimas? Kaip teigia „Sorainen“ ekspertas Darius Raulušaitis, kriptovaliutų vagystės yra vertinamos kaip bet kokio kito vertę turinčio daikto vagystės. Tai reiškia, kad vagis, pavogęs kriptovaliutų, bus baudžiamas pagal tas pačias teisės normas, kaip ir kitokio pobūdžio nusikalstama veika užsiimantys sukčiai. „Nenoriu visko supaprastinti, bet kuo teisiniu požiūriu skiriasi bitkoino vagystė nuo kibiro vagystės? <…> Šiandien yra pakankamai kriminalizuota. Yra užtektinai straipsnių, kurie gali būti pritaikyti ir […]
-
15min.lt: Žadėta mokesčių reforma vis dar po paslapties skraiste – diskusijoms liko mažiau nei 5 mėnesiai
Vyriausybei į reformas užsimojus žvelgti „tvariau“ ir žadėjus duoti laiko pasiruošti mokestinėms pertvarkoms, jau keturis mėnesius šiame fronte beveik nieko nebegirdėti. Mokesčių reforma turėtų įsigalioti jau nuo 2023 metų pradžios, tačiau tiek verslo atstovai, tiek gyventojai iki šiol mažai nutuokia, ko tikėtis. Saulė Dagilytė, teisės firmos „Sorainen“ partnerė komentuoja, kad pagal įstatymus ir Konstitucinio teismo praktiką įstatymai turi būti priimti ne mažiau kaip pusmetis iki jų įsigaliojimo. „Kitaip sakant, turime mažiau negu penkis mėnesius pristatyti projektus, kurių bus visas paketas. Žada reformą, taigi nežinau, ką pamatysime. Turės vykti pristatymas, diskusija su visuomene, institucijomis, verslu ir panašiai, priėmimas ir tada pusmetis […]
-
vz.lt: Keturi dalykai, kuriuos dar galite padaryti prieš įsigaliojant mokesčiui už plėtrą valstybinėje žemėje
Dėl nuo kovo įsigaliosiančių Žemės įstatymo pakeitimų taikymo dar lieka daug neaiškumų, tačiau yra bent keturi dalykai, kuriuos gali padaryti valstybinių sklypų nuomininkai prieš atsirandant mokesčiams už plėtrą tokiose teritorijose. Anot Astos Augutytės-Rapkevičienės, advokatų kontoros „Sorainen“ partnerės, Žemės ūkio ministerija jau parengė ir pateikė Vyriausybės nutarimų pakeitimo projektus, baigėsi jų derinimo terminas. Tuo metu įgyvendinamieji aktai turi būti priimti iki vasario 28 d. „Dalykas, kurį jau greičiausiai pavėlavote padaryti – kreiptis dėl statybos leidimo. Jeigu suskaičiuotume, per kiek laiko pagal teisės aktus jie turi būti išduodami, šiandien jūs jau nebespėjote. Priėmus įstatymą, teisininkai tikėjosi, kad bus išimtis arba pereinamieji laikotarpiai. […]
-
groskiskis.lt: Advokatų kontoros iniciatyva – padėti Rokiškio rajono daugiavaikėms šeimoms
Vasario 11-ąją rajono savivaldybėje lankėsi advokatų kontoros „Sorainen“ komanda, teikianti verslo teisės paslaugas Lietuvoje, Estijoje, Latvijoje ir Baltarusijoje. Svečiai atvyko su dovanomis rajono daugiavaikėms ir mažas pajamas gaunančioms šeimoms. „Sorainen“ biuro administravimo vadovė Justė Grizickaitė, atsakinga už šį projektą, džiaugėsi, kad galėjo prisidėti prie Rokiškio rajono šeimų gerovės. „Savo organizacijoje tokio tipo akciją rengiame jau ketvirtąjį kartą. Kasmet pasirenkame vis kitą iniciatyvą, prie kurios galėtume prisidėti ir suteikti pagalbą tiems, kam jos reikia. Teikdami pagalbą renkamės ne pagal miestus, o to meto iniciatyvas, tarkime, vienais metais buvome pasirinkę vieną konkrečią šeimą, kuriai reikėjo didesnės pagalbos, praėjusiais metais dalyvavome COVID-19 iniciatyvoje […]
-
vz.lt: Diskusija: visuotinį NT mokestį įvesti reikėjo vakar
Vyriausybei žadant Seimo pavasario sesijoje pateikti siūlymus dėl nuo 2023-iųjų įsigaliosiančios mokesčių pertvarkos, ekspertai sutaria, kad visuotinį NT mokestį, kitaip tariant, mokestį fiziniams asmenims už būstą, palankiau būtų buvę įvesti prieš šio segmento bumą. Ketvirtadienį vykusioje Lietuvos NT plėtros asociacijos organizuojamoje konferencijoje Saulė Dagilytė, advokatų kontoros „Sorainen“ partnerė, sakė nerimaujanti, kokius mokesčių keitimo pasiūlymus pateiks Vyriausybė, nes esą apie juos šiuo metu nei su visuomene, nei su verslu nediskutuojama. „Mes šiandien neturime projekto. Jei atvirai, turiu labai didelį nerimą, ką pamatysime. Bijau, kad NT mokestis nebus blogiausia. Prieš metus buvo darbo grupė, kur diskusijos buvo viešos, o dabar daugiau nei […]
-
vz.lt: Lietuvos banko vadovas apie NT mokestį: „Negalime užsiimti laukinio kapitalizmo pozicijos“
Ketvirtadienį vykusioje konferencijoje „Core“ „Sorainen“ partnerė Saulė Dagilytė kartu su Lietuvos banko valdybos pirmininku Gediminu Šimkumi ir „INVL Asset Management“ vyriausiąja ekonomiste Indre Genyte-Pikčiene diskutavo apie planuojamą visuotinio NT mokesčio įvedimą. Diskusijos metu Saulė Dagilytė sakė, kad jos nuomone, šiai dienai šalyje yra trys NT mokesčiai – žemės, komercinio ir prabangaus nekomercinio turto. „Turime tris skirtingas tvarkas, kurios administruojamos labai skirtingomis procedūromis, terminais. Esu įsitikinusi, kad vien šių mokesčių apjungimas į vieną ir turėjimas vienos administravimo procedūros, būtų teigiamas dalykas“, – sakė ji. Visą straipsnį skaitykite 15min.lt.
-
vz.lt: Mokantys dividendus holdingui turėtų suklusti: VMI ir teismai griežtėja
Kontroliuojančiąsias bendroves užsienyje turintiems verslams gali tekti peržiūrėti savo struktūrą, įvertinant naują Lietuvos teismų ir Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) praktiką dėl išmokamų dividendų. Ji griežtesnė nei ta, kurią formuoja ES Teisingumo Teismas. Mokesčių administratorius planuoja dividendų išmokėjimą holdingams vertinti itin atidžiai. „Pastaruoju metu besiformuojanti VMI ir teismo praktika signalizuoja, kad pasyvių kontroliuojančiųjų bendrovių (holdingų) užsienio jurisdikcijose turinčiam verslui reikėtų dar kartą įsivertinti savo struktūras dividendų mokėjimo kontekste ir dėl to kylančias galimas rizikas. Kai kuriais atvejais verslams reikėtų pagalvoti apie rimtesnius struktūros pokyčius“, – naująją praktiką įvertina Indrė Ščeponienė, teisės firmos „Sorainen“ partnerė. Ji atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio […]
-
teise.pro: „Teisės mokslo pavasaris 2022“: esminiai privatinės teisės principai ir jų kaita šiuolaikiniame pasaulyje
Vasario 4 d. vyko jau dešimtoji VU Teisės fakulteto organizuojama „Teisės mokslų pavasario“ konferencija, kurios tema šiais metais buvo „Privatinės teisės principai šiandienos teisinėje realybėje“. Nuotolinio renginio, organizuoto kartu su Lietuvos Aukščiausiuoju Teismu, metu diskutuota aktualiais sutarčių, bendrovių, daiktinės, darbo teisės bei civilinio proceso klausimais bei analizuota, kaip privatinės teisės principų turinio ribos keičiasi moderniame pasaulyje. Konferencijoje „Sorainen“ ekspertas, advokatas Stasys Drazdauskas pasakojo apie Europos Sąjungos teisės invaziją į sutarčių teisę. Jo teigimu, teisėkūra yra fragmentuota į daugybę teisinių instrumentų, daugėja visiško suderinamumo direktyvų, bet ir reglamentų, taip pat egzistuoja daugybė atskirų imperatyvų įvairiais sutarčių teisės klausimais. Įdomiausias konferencijos įžvalgas […]
-
lrytas.lt: Teismų karas dėl įsigyto paspirtuko tęsiasi jau daugiau negu 3 metus: vilnietis tvirtina tapęs neįgaliu, įmonė kaltinimus atmeta
Ar prekę be instrukcijos lietuvių kalba parduodantis pardavėjas atsakingas už pirkėjo saugumą naudojantis įsigytu pirkiniu? Jau daugiau kaip 3 metus teismuose vyksta karas dėl nelaimę sukėlusio paspirtuko. 2018 metų balandžio 11 d. „Topo centro“ parduotuvėje elektrinį paspirtuką nusipirkęs vyras nuo jo nukrito ir patyrė traumą. Šiuo metu nukentėjusysis reikalauja iš „Topo centro“ 30 000 eurų neturtinės žalos (dėl visam gyvenimui sutrikdytos sveikatos) ir 2000 eurų turtinės žalos (operacijos, masažai) atlyginimo. Šią situaciją lrytas.lt portalo straipsnyje komentuoja „Topo centrui“ atstovaujanti „Sorainen“ advokatė Jurgita Karvelė. Visą straipsnį skaitykite lrytas.lt portale.
-
delfi.lt: Skandalingasis greitųjų testų su milžinišku antkainiu pirkimas: kaip viskas vyko
Garsiai nuskambėjusi greitųjų testų įsigijimo byla patyrė pirmą nesėkmę teisme – nors prokurorai įrodinėjo, kad kiek daugiau nei 1 mln. eurų lietuviškai įmonei kainavę greitieji testai valstybei buvo parduoti kelis kartus brangiau, teismas pabrėžė, kad privačios, pelno siekiančios įmonės nekaltos, kad pirkimą organizavusios Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL) dėl kainos nė nesiderėjo. Vilniaus apygardos teismas (VAT) trečiadienį atmetė 4 mln. eurų dydžio ieškinį greituosius testus NVSPL pardavusioms bendrovėms, bet skyrė 20 tūkst. eurų baudą laboratorijai. „Profarma“ atstovavęs „Sorainen“ partneris, advokatas advokatas Laurynas Lukošiūnas pabrėžė, kad po tokio VAT sprendimo turėtų būti nutrauktas tebevykstantis ikiteisminis […]
-
15min.lt: Greta Kubiliūnaitė: įmonių restruktūrizavimas – naudojasi ne tik sąžiningi verslai
Su nauja Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (JANĮ) redakcija atsirado nemažai naujovių, palengvinančių kasdienybę finansinius sunkumus išgyvenantiems verslams. Nors nemažai įmonių išties susidomi restruktūrizavimo galimybe ir išsprendžia savo problemas, deja, naujovės pritraukia ir nesąžiningus sandorius siekiančius sudaryti asmenis. O nuo to dažniausiai nukenčia kreditoriai. Restruktūrizacija – išties vertingas gelbėjimosi šiaudas daugybei įmonių. Taip jos gali ne tik pertvarkyti savo veiklą, bet ir apsisaugoti nuo kreditorių. Mat, pradėjus restruktūrizavimo procesą fiksuojama esama įmonės padėtis ir jai negali būti iškelta bankroto byla. Deja, bet ne visos įmonės duotais įrankiais naudojasi vedamos sąžiningų intencijų. Pastebima, kad su restruktūrizuojama įmone susiję kreditoriai kartais sudaro nesąžiningus […]
-
Platformų operatoriai ir mokėjimo įstaigos turės teikti daugiau duomenų VMI
Nuo 2023 m. VMI disponuos dar daugiau duomenų – naujos pareigos kyla platformų operatoriams ir mokėjimo įstaigoms Pokyčius lėmė priimti nauji Europos Sąjungos direktyvų pakeitimai, kurie užtikrina mokesčių administratoriams galimybę turėti kuo daugiau informacijos šaltinių, leidžiančių identifikuoti rizikingas transakcijas, praplėsti subjektų ir sandorių apimtį, dėl kurių automatiškai turėtų būti renkami ir teikiami duomenys mokesčių administratoriams. Platformų operatoriai privalės rinkti informaciją apie naudotojus Vadinamoji DAC 7 direktyva praplėtė automatinių informacijos mainų taikymo sritį bei numatė, jog skaitmeninių platformų operatoriai privalės rinkti ir tikrinti informaciją apie savo platformų naudotojus bei teikti informaciją nacionaliniam mokesčių administratoriui apie pajamas, kurias tokie asmenys gavo naudodamiesi […]
-
Įsigaliojo nauja Pavilnių ir Verkių regioninių parkų nuostatų redakcija
Nuo 2021 m. gruodžio 18 d. įsigaliojo nauja Pavilnių ir Verkių regioninių parkų nuostatų redakcija, įtvirtinanti aiškesnes taisykles, taikomas statinių projektavimui, statybai ir rekonstravimui minėtų parkų teritorijose. Pagrindiniai naujos redakcijos nuostatų reikalavimai Nauja Pavilnių ir Verkių regioninių parkų nuostatų redakcija žymiai detaliau reglamentuoja reikalavimus, keliamus sodybų pastatų projektavimui, statybai ir rekonstravimui. Nuostatose numatoma, jog Pavilnių ir Verkių regioniniuose parkuose vystant projektus privaloma vadovautis Vilniaus kraštui ir Vilniaus priemiesčiams būdingos architektūros ir sodybų planavimo tradicijomis pagrįstais reikalavimais. Tokių reikalavimų pavyzdžiai: Įtvirtinami žemės sklypų užstatymo, pastatų aukštingumo reikalavimai. Pavyzdžiui, žemės sklype, kurio plotas yra iki 6 arų, bendras pastatais užstatomas plotas negali […]
-
vz.lt: LVAT tenkino „Atviros Klaipėdos“ skundą – pažeidimas panaikintas
Iš naujo peržiūrėjęs bylą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) tenkino naujienų portalo „Atvira Klaipėda“ skundą: žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimas, kuriuo portalas pripažintas pažeidęs duomenų apsaugos taisykles, panaikintas. LVAT ketvirtadienį paskelbta nutartimi panaikino ankstesnius nepalankius teismų sprendimus, viešajai įstaigai „Klaipėda atvirai“ pareikštą papeikimą ir iš Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos priteisė 3.212 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Kaip nurodoma nutartyje, šis sprendimas yra neskundžiamas. „Atvirai Klaipėdai“ teisme atstovavęs advokatas Kęstutis Švirinas sako, kad po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) sprendimo viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančių įmonių savininkai nebegalės nuo visuomenės pasislėpti po bendrovių pavadinimais. „Perskaičius sprendimą man toks jausmas, kad gyventi Lietuvoje pasidarė laisviau ir […]
-
15min.lt: Indrė Ščeponienė: daugėja pareigų skaitmeninių platformų operatoriams ir mokėjimo įstaigoms
Pastaruoju metu gerokai išaugus elektroninės prekybos populiarumui ir ypač suaktyvėjus tarptautinei elektroninei prekybai, kilo poreikis užkirsti kelią galimam mokestiniam sukčiavimui, mokesčių vengimui ir slėpimui. Todėl Europos Sąjunga (ES) priėmė taisykles, kurios įtvirtino pareigą nacionaliniams mokesčių administratoriams keistis tarpusavyje reikšminga informacija ir įvedė daugiau pareigų skaitmeninių platformų operatoriams bei mokėjimo paslaugų teikėjams. Lietuvoje kol kas tik keleivių vežimo organizatoriai, pavyzdžiui, „Bolt“ ir „Uber“, renka ir teikia VMI informaciją apie pavėžėjus ir jų gaunamas pajamas, tačiau netolimoje ateityje įgyvendinus dar dvi direktyvas, VMI teiktinų duomenų bei atsakingų asmenų sąrašas pasipildys. Visą mokesčių partnerės Indrės Ščeponienės komentarą skaitykite 15min.lt.
-
delfi.lt: Greitųjų COVID-19 testų byloje teismas NVSPL skyrė baudą, 4 mln. eurų ieškinį – atmetė
Vilniaus apygardos teismas greitųjų COVID-19 testų pirkimo byloje skyrė 20 tūkst. eurų baudą Nacionalinei visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijai (NVSPL), o 4 mln. eurų ieškinį testus pardavusioms bendrovėms – atmetė. Generalinė prokuratūra byloje siekė niekiniais ir negaliojančiais pripažinti laboratorijos sudarytus sandorius dėl pusės milijono greitųjų COVID-19 testų įsigijimo ir valstybei iš juos pardavusių bendrovių „Profarma“, „Bona Diagnosis“ ir „Rouen Grains LV“ iš viso priteisti daugiau kaip 4 mln. eurų. „Mes vertiname teismo sprendimą palankiai, manome, kad esmės jis yra teisingas, sutartis yra galiojanti, ji įvykdyta, verslas patenkino valstybės poreikį. Tai, kad paskirta bauda, už galimus pažeidimus, perkančiajai organizacijai, laboratorijai, yra teisingas, […]
-
Glazgo klimato paktas: ilgalaikis poveikis ir reali įtaka verslui
Kasdien vis aštrėjant diskusijoms dėl klimato kaitos, praėjusių metų pabaigoje priimtas Glazgo klimato paktas – tai dar vienas žingsnis siekiant išsaugoti mūsų planetą. Šis dokumentas neabejotinai virs teisėkūros iniciatyvomis ir paveiks įmones, planuojančias įvairius sandorius ir ilgalaikius projektus arba siekiančias gauti finansavimą. Praėjusiais metais lapkričio mėn. Glazge vykusios 26-osios Jungtinių Tautų (JT) klimato kaitos konferencijos (COP26) metu buvo priimtas naujas pasaulinis susitarimas – Glazgo klimato paktas. Pasibaigus konferencijai, vieni dalyviai džiaugėsi bent keliais pasiektais susitarimais, kitiems pritrūko ryžtingų sprendimų, mat, galutiniame pakto susitarimo tekste buvo sušvelninta pozicija dėl anglies atsisakymo. Pastangas atsisakyti anglimi varomos energijos gamybos apsunkino Indija ir Kinija. […]
-
vz.lt: Rekordinė sandorių rinka atnešė „Sorainen“ nominaciją „Metų M&A teisės patarėjo Vidurio ir Rytų Europoje“ apdovanojimui
Prestižiniuose „Mergermarket“ Europos įmonių susijungimų ir įsigijimų (M&A) apdovanojimuose teisės firma „Sorainen“ buvo nominuota „Metų M&A teisės patarėjo Vidurio ir Rytų Europoje“ apdovanojimui. Tai, kad Baltijos šalių teisės firma nominuota šioje kategorijoje, yra išskirtinis atvejis, demonstruojantis stiprėjantį regiono vaidmenį Europos M&A rinkoje. „Mergermarket“ apdovanojimuose, vyksiančiuose 2022 m. kovo 31 d., „Sorainen“ taip pat pretenduoja į „Metų M&A teisės patarėjo Baltijos šalyse“ titulą. Tiriamu laikotarpiu (nuo 2020 m. ketvirtojo ketvirčio iki 2021 m. trečiojo ketvirčio) „Sorainen“ konsultavo įgyvendinant 46 sandorius Vidurio ir Rytų Europos (VRE) regione, kurių bendra paskelbta vertė – 4,407 mlrd. eurų. Įspūdinga tai, kad palyginti nedidelė keturis biurus […]
-
vz.lt: VMI gudrybė: jei pavedimas patikrinimui – gruodį, galima tikrinti už ilgesnį laikotarpį
Daugiausia pavedimų, kuriais pradedamas mokestinis patikrinimas, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) išrašė gruodį. Taip išvengė senaties ir užsitikrino papildomus metus, už kuriuos galės tikrinti deklaracijas ir, tikėtina, priskaičiuoti daugiau mokesčių. Verslas ir ekspertai sako, kad ši taktika kertasi su VMI garsiai skelbiamais siekiais būti mokesčių mokėtojų pagalbininke, kuri operatyviai įspėja apie pastebėtus neatitikimus ir padeda teisingai vykdyti prievoles. Vien 2021 m. gruodį VMI išrašė 106 pavedimus mokestiniam tyrimui, tai ketvirtadalis visų pernai išrašytų pavedimų. Iš viso 2021 m. buvo išrašytas 411 pavedimų. „Po tam tikro mokestinių patikrinimų štilio 2020 m., kontrolės veiksmai 2021 m. suaktyvėjo. Mokesčių administratorius grįžo prie ankstesnės savo […]
-
lrt.lt: Almina Ivanauskaitė. Neeilinė byla Lietuvoje: Keiptauno konvencija neabejotinai pakeis teismų praktiką
Lietuvoje neseniai išnagrinėta neeilinė byla tarp Nigerijos įmonės ir aviacijos milžinės „Lufthansa“. Ginčas išskirtinis ne tik dėl jo dalyvių, iš kurių nė vienas nevykdo veiklos Lietuvoje, bet ir dėl to, kad pirmą kartą Lietuvos teismų praktikoje pritaikyta šalyje dar neratifikuota Keiptauno konvencija. Toks teismo sprendimas pasiuntė svarbią žinią tiek teisinei sistemai, tiek ir investuotojams. Susiginčijo dėl pritaikyto arešto Į teismą Nigerijos įmonė kreipėsi dėl įkeisto savo turto – „Boeing 737-86N“ orlaivio ir jo variklio, kurie pagal Europos arešto orderį buvo areštuoti Lietuvoje – arešto panaikinimo. Orlaivis nutupdytas Lietuvoje, o „Lufthansa“, siekdama užsitikrinti, kad bus įvykdyti Vokietijos teismuose nagrinėjami jos reikalavimai, […]
-
LNK Žinios: Lietuvos ir Kinijos konfliktą imasi spręsti Europos sąjunga
Lietuvos ir Kinijos konfliktą imasi spręsti Europos sąjunga. Pastaroji kreipėsi į Pasaulio prekybos organizaciją su skundu. Ji tikina surinkusi pakankamai įrodymų, kad Kinija diskriminuoja Lietuvą, jai taikydama ekonominę agresiją dėl pozicijos Taivano atžvilgiu, be to, pažeidžia Pasaulio prekybos organizacijos teisės normas. Tuo pat metu, Kinija su kaltinimais nesutinka ir Europos sąjungos veiksmus vadina nepagrįstais. „LNK Žinios“ reportaže partneris Daivis Švirinas komentuoja apie vykstantį ginčą tarp Lietuvos ir Kinijos.
-
15min.lt: Teisininkas įvertino ES galimybes laimėti bylą prieš Kiniją: „Tai bus testas PPO“
Europos Sąjunga (ES) ketvirtadienį kreipėsi į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO) dėl Kinijos veiksmų, nutaikytų prieš Lietuvą. Advokatų kontoros „Sorainen“ partneris dr. Daivis Švirinas teigė, kad ES reakcija buvo greita, o sprendžiant tokio pobūdžio klausimus svarbus ne tik greitis, bet ir paruoštų dokumentų kokybė. Pasak teisininko, procesas gali užtrukti pusantrų metų, o gali įstrigti ir dar ilgiau. Šiuo metu sunkumų kelia ir tai, kad PPO sprendimai paralyžiuoti, nes dėl narių nesutarimų neveikia apeliacinė instancija. „Kadangi mėginimai tai išspręsti dvišaliu formatu žlugo, ES turėjo pradėti ginčo sprendimo procedūrą prieš Kiniją“, – sakoma Europos Komisijos pranešime. Dr. Daivis Švirinas interviu 15min sakė, kad […]
-
infolex.lt: Žalioji ekonomika Lietuvoje: milijardinės investicijos ir naujos galimybės verslui
Dar prieš trejus metus Lietuvoje pradėtas žaliosios ekonomikos plėtros projektas įgauna pagreitį. Skaičiuojama, kad norint pasiekti užsibrėžtus žaliuosius tikslus, prireiks net 14 mlrd. eurų – šias investicijas tikimasi pritraukti tiek iš viešųjų, tiek iš privačių finansavimo šaltinių. Dar 2019 m. buvo pradėtas vertinimas, kaip būtų galima pritraukti privačias lėšas, o šiemet jis gerokai pasistūmėjo link realių veiksmų. Teisės firma „Sorainen“, su partneriais „Richard Kemmish Consulting Limited“ ir „Linklaters“ Finansų ministerijos užsakymu užbaigė studiją ir parengė siūlymus kaip skatinti viešo ir privataus kapitalo dalyvavimą įgyvendinant Nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą. Studijos pagrindu Finansų ministerija kartu su kitomis valstybės institucijomis […]
-
vz.lt: Antstoliai pradėjo V. Kučinsko turto išieškojimą
Vidmantui Kučinskui, bankrutavusios „Arvi ir ko“ įmonių grupės įkūrėjui, nepavykus pasiekti asmeninio bankroto, antstoliai pradėjo jo skolų išieškojimą. Verslininkas BNS patvirtino šią aplinkybę ir iki mėnesio pabaigos ketina apsispręsti, ar tęs bylinėjimąsi dėl galimybės bankrutuoti Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT). Laurynas Lukošiūnas, didžiausiam V. Kučinsko kreditoriui Rusijos „Alfa bank“ atstovaujantis teisininkas, „Sorainen“ partneris, sakė, kad įsiteisėjus teismo sprendimui dėl V. Kučinsko asmeninio bankroto antstoliai jau yra pradėję verslininko skolų išieškojimą. „Kiek žinau, tam tikras minimalias sumas antstoliai ir mūsų klientui iš jo jau išieškojo, bet tai labai menkos sumos, nes gauna jis nedidelį atlyginimą, įsidarbinęs pas kažkokius pažįstamus nelabai aiškiose pareigose“, […]
-
vz.lt: Suformuota nauja asociacijos „Lyderė“ valdyba
Verslo ir visuomenės atstoves vienijanti asociacija „Lyderė“ šiais metais keičia buvusią valdybą ir planuoja įsitraukti į naujus projektus. Tokiu būdu asociacija siekia įgalinti moteris darbo rinkoje. Naująja valdybos pirmininke pradeda dirbti Laura Blaževičiūtė, TV3 generalinė direktorė. Dvejų metų kadencijai taip pat išrinkta Leda Iržikevičienė, teisės kontoros „Sorainen“ administracijos vadovė, Monika Paulė, genų redagavimo kompanijos „CasZyme“ direktorė, ir Romualda Stragienė, „Biok Laboratorijos“ bendrasavininkė. Visą straipsnį skaitykite vz.lt
-
15min.lt: Kazimieras Karpickis: įmonių vadovai gali lengviau atsipūsti
Vadovams laiku neinicijavus jų vadovaujamų įmonių bankroto bylos, juos vėliau gali pasivyti prievolė atlyginti tūkstantinę žalą. Lyg to būtų negana, iki šiol buvo manoma, kad vadovams gali būti pareikšti reikalavimai sumokėti ir bankroto administratoriaus negautą atlyginimą. Visgi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pagaliau išaiškino šią situaciją ir pasiuntė aiškią žinią verslui. Nors ši žinia yra palanki vadovams, deja, ji tuo pačiu turi ir neigiamų aspektų. Teismas atkreipė dėmesį į Įmonių bankroto įstatymo nuostatas ir pabrėžė, kad nėra jokių garantijų, kad „administratorius visais atvejais realiai gaus visą jam nustatytą atlyginimą arba įmonė (kreditoriai) kompensuos visas jo patirtas administravimo išlaidas“. Kitaip sakant, nemokumo administratorius […]
-
vz.lt: Rekordus gerinanti Baltijos sandorių rinka išsiskiria regione, dominuoja finansiniai investuotojai
Susijungimų ir įsigijimų (M&A) rinkos dalyviai po itin aktyvių praėjusių metų pozityviai žiūri ir į 2022-uosius. Sandorių aktyvumą turėtų užtikrinti nesuinvestuotų lėšų sankaupos, vis didesnis užsienio fondų susidomėjimas baltiškais verslais, ESG banga. Per praėjusius metus Baltijos sandorių rinka pasiekė rekordą pagal sandorių skaičių – 115, rodo „Mergermarket“ statistika, kurią VŽ prašymu susistemino teisės firma „Sorainen“. Lietuvoje sandorių skaičius per praėjusius metus šoktelėjo 65%, iki 48. „2021 m. pradžioj šnekėjome apie sandorių lietų ir prognozavome, kad tai bus metai, kai galbūt sumušime metinius rekordus, tačiau tikrai nesitikėjome tokios liūties. Ankstesnis, 2018 m. pasiektas Baltijos šalių rekordas viršytas beveik 50%“, – sako […]
-
15min.lt: Žilvinas Briedis. Pakoreguotas Viešųjų pirkimų įstatymas: daugiau neapibrėžtumo verslui
Šių metų pradžioje įsigaliojusi Viešųjų pirkimų įstatymo redakcija atnešė nemažai naujovių. Turbūt įdomiausia jų – teismas savo sprendimu gali nustatyti, kiek laiko verslui nebus leidžiama dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Kartu su šiuo pakeitimu atsirado ir daugiau neapibrėžtumo, tad praktikoje dar turėsime atsakyti į kelis svarbius klausimus. Sausio 1-ąją įsigalioję Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimai ne tik pagaliau reglamentavo nemažai ir taip praktikoje aktualių aspektų, bet ir įtvirtino papildomą apribojimą verslui dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Naujojoje įstatymo redakcijoje numatyta, kad įmonės nebegali atkurti patikimumo minėtomis „apsivalymo“ priemonėmis, kai tiekėjas įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau yra pašalintas iš pirkimo procedūrų teismo sprendime nustatytą laikotarpį. Visą vyresniojo […]
-
Nuo metų pradžios įsigaliojo svarbūs darbo teisės pakeitimai: į ką darbdaviai turėtų atkreipti dėmesį?
Nuo šių metų sausio 1 d. įsigaliojo net keli svarbūs Darbo kodekso ir kitų su darbo teise susijusių teisės aktų pakeitimai. Šiame naujienlaiškyje apžvelgiame darbdaviams svarbiausius pokyčius, susijusius su darbo užmokesčiu ir jo mokėjimu, bei darbuotojų, pranešančių apie pažeidimus, apsauga. Didėja minimalus darbo užmokestis Nuo 2022 m. sausio 1 d. minimalus darbo užmokestis didėja iki: 730 eurų per mėnesį (bruto), dirbant pilnu etatu 4,47 eurų per valandą (bruto). Padidėjęs minimalus darbo užmokestis darbuotojams taikomas automatiškai, tačiau jei darbo sutartyje buvo nurodytas anksčiau galiojęs minimalaus darbo užmokesčio dydis konkrečia suma, atlyginimo pokytis turėtų būti užfiksuotas sudarant susitarimą dėl darbo sutarties pakeitimo. […]
-
15min.lt: Ar įmanoma paimti būsto paskolą užsienio banke ir nusipirkti NT Lietuvoje?
Nekilnojamojo turto rinkai liekant aukštumose, ne vienas asmuo ieško alternatyvų, kaip galima būtų įsigyti būstą geresnėmis sąlygomis. Todėl dalis žmonių žvalgosi į užsienio šalių bankus. 15min pasidomėjo, ar įmanoma paimti būsto paskolą užsienio banke ir įsigyti nekilnojamąjį turtą Lietuvoje. Teisės firmos „Sorainen“ ekspertė Lina Ragainytė-Mezenė nurodo, kad pagal skelbiamus duomenis šiuo metu yra dvidešimt Europos Sąjungos (ES) / Europos ekonominės erdvės (EEE) bankų, kurie Lietuvoje su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito paslaugas teikia neįsisteigę. Ir dešimt kitose ES / EEE valstybėse narėse įsisteigusių tokios paslaugos tarpininkų Lietuvoje. „Tačiau realybėje Lietuvos rezidentams tik itin retais atvejais pavyksta pasinaudoti užsienio skolintojų paslaugomis“, –aiškino […]
-
delfi.lt: Teismas išnagrinėjo greitųjų COVID-19 testų bylą dėl viešojo intereso, sprendimas – vasarį
Vilniaus apygardos teismas sprendžia, ar valstybė, 2020 metais prasidėjus COVID-19 pandemijai nuspręsdama sudaryti sutartį su įmonėmis neskelbiamų derybų būdu, smarkiai permokėjo įsigydama pusę milijono greitųjų testų. Generalinė prokuratūra kreipėsi į teismą, siekdama niekiniais ir negaliojančiais pripažinti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos sudarytus sandorius dėl greitųjų COVID-19 testų įsigijimo ir valstybei iš juos pardavusių bendrovių „Profarma“, „Bona Diagnosis“ ir „Rouen Grains LV“ iš viso priteisti daugiau kaip 4 mln. eurų. Trijų teisėjų kolegija išnagrinėjo ieškinį ir vasario 2 dieną skelbs savo sprendimą. „Profarma“ įmonei atstovaujantis advokatas Laurynas Lukošiūnas su ieškiniu nesutinka ir sako, kad būtent „Profarma“ pasiūlyti testai buvo tinkami, kokybiški […]
-
lrt.lt: Radijo byla. Asmeninį bankrotą jau išbandė tūkstančiai: kaip nenudegti kreditoriams?
Asmeninį bankrotą Lietuvoje išbandė jau keli tūkstančiai žmonių. Daugeliui tai padėjo atsistoti ant kojų, o kreditoriams – susigrąžinti išduotas skolas. Visgi dar pasitaiko atvejų, kai galimybe fiziniams asmenims bankrutuoti bando pasinaudoti nesąžiningi verslininkai. „Sorainen“ vyresnioji teisininkė Greta Kubiliūnaitė aptaria, į kokius klausimus reikėtų turėti atsakymus tiek šios procedūros besiimantiems žmonėms, tiek skolas norintiems atgauti kreditoriams. Gretos interviu pradžia 47:41 min.
-
delfi.lt: Evaldas Dūdonis. Daugiau liberalumo Akcinių bendrovių įstatyme – geros žinios ir startuolių ekosistemai
Ekonomikos ir inovacijų ministerija parengė ir praėjusią savaitę pradėjo derinti Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimus, kurie turės teigiamos įtakos verslo sąlygoms. Priėmus numatomas pataisas, drąsiau elgtis galės smulkieji akcininkai, bus galima paprasčiau rengti jų susirinkimus ir valdybos posėdžius, o liberalizuotas akcijų klasių institutas tapo ilgai lauktomis žiniomis investuotojams ir startuoliams. Vienas įdomiausių ir ganėtinai ilgai lauktų pakeitimų – liberalizuota nuotolinių (elektroninio ryšio priemonėmis organizuojamų) visuotinių akcininkų susirinkimų ir valdybų posėdžių tvarka. Jeigu įstatymas būtų priimtas, jis leistų ne mažiau kaip 10 proc. visų balsų turintiems akcininkams ar jų grupei reikalauti sudaryti jiems teisę akcininkų susirinkime dalyvauti ne fiziniu būdu. Visą partnerio […]
-
lrt.lt: Kazimieras Karpickis. Kaip įrodyti savo nuosavybės teisę, jei praradote akcijų pirkimo–pardavimo sutarties originalą
Gruodžio viduryje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) paskelbė nutartį visiems nematerialiųjų akcijų turintiems asmenims svarbioje byloje. Joje buvo sprendžiama, ar tai, kad asmuo neturi akcijų pirkimo–pardavimo sutarties originalo, gali tapti pagrindu pripažinti, jog toks akcininkas nėra įgijęs akcijų nuosavybės teisės. Šis sprendimas tapo itin svarbiu aiškinant ir kitus su akcijų pirkimu susijusius niuansus. Minėtas ginčas kilo dviem įmonėms nepripažinus, kad į teismą kreipęsis ieškovas yra jų akcininkas. Tokį elgesį atsakovėmis tapusių įmonių vadovai aiškino tuo, kad jie neturėjo duomenų, jog ieškovas sumokėjo už akcijas pinigais ar jam nuosavybės teise priklausančiais nepiniginiais įnašais. Taip pat ieškovas nepateikė akcijų pirkimo–pardavimo sutarties originalo, kuris […]
-
delfi.lt: „Profarma“: prokuratūros ieškinys dėl greitųjų COVID-19 testų turi likti nenagrinėtas
Biofarmacijos įmonė „Profarma“ prašo teismo ieškinį dėl greitųjų COVID-19 greitųjų testų palikti nenagrinėtu ir civilinę bylą nutraukti. Jei būtų atsisakyta tai padaryti, Vilniaus apygardos teismo prašoma atmesti Generalinės prokuratūros prokurorės, siekiančios apginti viešąjį interesą, ieškinį civilinėje byloje pilna apimtimi. Šiuos prašymus dėl greitųjų COVID-19 testų bylos baigties per teismo posėdį trečiadienį išsakė įmonės advokatas Laurynas Lukošiūnas. Iš bendrovės „Profarma“ prokuratūra prašo priteisti 145,2 tūkst. eurų. Šiai įmonei atstovaujantis advokatas L. Lukošiūnas su ieškiniu nesutinka ir sako, kad būtent „Profarma“ pasiūlyti testai buvo tinkami, kokybiški – jų patikimumas siekė net 95 proc, o nei vienas iš kitų tiekėjų tuo metu negalėjo […]
-
vz.lt: Advokatų kontoroje „Sorainen“ – penki nauji partneriai
Šių metų pradžioje teisės firmos „Sorainen“ partnerių gretas Lietuvoje papildė penki teisės ir mokesčių ekspertai. Partneriais tapo Evaldas Dūdonis, Monika Mališauskaitė-Vaupšienė, Indrė Ščeponienė, Simonas Skukauskas ir Kazimieras Karpickis. Visi jie – jau ne vienerius metus dirba „Sorainen“. „Penki nauji partneriai yra pastarųjų kelerių metų spartaus kontoros augimo rezultatas“, – pranešime komentuoja Tomas Kontautas, „Sorainen“ Lietuvos biuro vadovaujantis partneris. Šiuo metu „Sorainen“ komandoje Lietuvoje yra jau aštuoniolika partnerių. Visą straipsnį skaitykite vz.lt.
-
15min.lt: G.Kubiliūnaitė: asmeninį bankrotą Lietuvoje patyrė jau keli tūkstančiai žmonių – kaip nenudegti kreditoriams
Viešojoje erdvėje vis dažniau girdimas terminas „asmeninis bankrotas“ nebėra toks baisus visuomenei – daugybei žmonių būtent jis padėjo atsistoti ant kojų, o kreditoriams – susigrąžinti išduotas skolas. Visgi šiais laikais dar pasitaiko atvejų, kai galimybe fiziniams asmenims bankrutuoti bando pasinaudodami nesąžiningi verslininkai. Tad į kokius klausimus reikėtų turėti atsakymus tiek šios procedūros besiimantiems žmonėms, tiek skolas norintiems atgauti kreditoriams? Visų pirma, svarbu pabrėžti, kad fizinio asmens bankroto bylą gali inicijuoti tik pats asmuo sau. Procesus galima pradėti tada, kai įsipareigojimų suma, kurių mokėjimo terminai jau yra suėję, viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas – šiuo metu ši […]
-
vz.lt: Sudrausminti Kiniją per PPO gal ir įmanoma, bet lengva nebus
Lietuva tikisi, kad Europos Sąjungai (ES) pavyks jeigu ne tiesiogiai, tai bent per Pasaulio prekybos organizaciją (PPO) priversti Kiniją atšaukti pradėtus taikyti ekonominius ir prekybinius apribojimus. Ekspertai pastebi, kad tai gali būti gana sudėtingas ir ilgas procesas, gal net nebūtinai teisiškai perspektyvus. Kita vertus, jie nerekomenduoja Lietuvai nuleisti rankų ir nebandyti ieškoti teisybės tarptautinėje arenoje. Daivis Švirinas, „Sorainen“ partneris, VŽ sakė, kad „vienai Lietuvai šiuo klausimu nebūtų įmanoma kreiptis į PPO, tai perspektyviausia daryti tik per ES institucijas, kurios atsakingos už bendrąją užsienio, taigi, ir ekonominę, politiką“. „Atidėlioti negalima, nes kasdien skaičiuojame finansinius praradimus. Pagal galimybes reikėtų tą procesą įmanomai […]
-
vz.lt: ES Teisingumo teismas: dėl žalos atlyginimo galima kreiptis į bet kurį ES šalies teismą
Asmuo dėl internete paskelbtos informacijos, kuri pažeidžia jo teises, pavyzdžiui, garbę, orumą, intelektinę nuosavybę, į teismą dėl žalos atlyginimo gali kreiptis bet kurioje ES šalyje, kurioje prieinamas svetainės turinys, šią savaitę nutarė ES Teisingumo teismas (ESTT). Daivis Švirinas, „Sorainen“ partneris, pažymi, kad vien fakto, kad informacija buvo prieinama konkrečioje valstybėje, nepakaks, kad žala būtų priteista. Žala bus priteista tinkamai įrodžius, jog ji buvo padaryta. Pasak jo, reikia atkreipti dėmesį, kad tose valstybėse, kur galima reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, ją įrodyti paprastai nebus sudėtinga. „Sorainen“ teisininkas pažymi, kad šis sprendimas sukuria prielaidas žalos atlyginimo klausimą spręsti ir tiems valstybių teismams, kurie […]
-
vz.lt: Partnerystės patrauklumą lemia patikimumas
Viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės projektai („Public Private Partnership“, PPP) Lietuvoje vis labiau įsibėgėja – verslas pasiryžęs investuoti į visuomenei reikalingus objektus, tačiau tam turi savo kriterijų: patrauklumą lemia investicijų dydis ir viešojo sektoriaus partnerio patikimumas. Skaičiuojama, kad per daugiau nei dvidešimtmetį Lietuvoje startavo kone 70 PPP projektų. Daugiausia patirties – koncesijose, kiek mažiau – partnerystėje. Tarp iššūkių verslininkai ir teisininkai mini nepakankamas kompetencijas, kad būtų tinkamai pasiruošta konkursams. Reikėtų įvertinti ir visas rizikas bei eigą itin ilgalaikiams, ne vieną dešimtmetį apimantiems, projektams. „Iš jau sukauptų patirčių akivaizdu, kad daugiau dėmesio reikia skirti sutartinėms sąlygoms, ypač įvairių negatyvių scenarijų aprašymui. […]
-
vz.lt: Teisininkai apie kartelių riziką: atsidurti „Sanitex“ vietoje grėsmė kyla bet kuriam verslui
Didžiausia šalyje didmenininkė „Sanitex“ ir kelios mažesnės įmonės „Sotėja“, „Selnera“, „Maistulis“ ir „Egilėja“, dalyvaudamos švietimo ir socialinių įstaigų vykdytuose maisto produktų viešuosiuose pirkimuose, derino teikiamus pasiūlymus ir dėl to sulaukė baudų. Anot teisininkų, praktika rodo, kad dažnai tokio pobūdžio kartelinius susitarimus sudaro vidurinės grandies darbuotojai, vadovams apie tai nieko nežinant, tad svarbu imtis prevencinių priemonių. Vien „Sanitex“ skirta 12,7 mln. Eur siekianti bauda. Jeigu įmonė nebūtų laiku pripažinusi pažeidimo ir nebūtų bendradarbiavusi su Konkurencijos taryba (KT), įmonei skirta bauda būtų siekusi 50 mln. Eur. Pastarasis Konkurencijos tarybos tyrimas ir reikšmingos baudos skyrimas vienai didžiausių Lietuvoje įmonių yra tarsi dar vienas […]
-
vz.lt: Po rekordinių metų Lietuvos startuoliams ekspertai kitąmet vėl laukia šimtamilijoninių investicijų
Šie metai Baltijos šalių startuoliams pagal pritrauktas investicijas buvo itin sėkmingi, o labiausiai į priekį šuoliavo lietuviai ir latviai, kurių ekosistemos pagal pritrauktą kapitalą per metus augo po dešimt kartų. Pasak ekspertų, investicijos į startuolius kitąmet ir vėl turėtų būti rekordinės. Iki gruodžio vidurio Lietuvos startuoliai buvo pritraukę apie 428 mln. Eur investicijų, o iš Lietuvos investuotojų gautas kapitalas, „Startup Lithuania“ duomenimis, šįmet sudarė apie 26 mln. Eur – 6% visos sumos. Matas Mačiulaitis, advokatų kontoros „Sorainen“ startuolių sektoriaus grupės vadovas Lietuvoje, pažymi, kad per šiuos metus Lietuvos startuolių pritrauktos investicijos buvo didesnės nei per paskutinius trejus metus kartu sudėjus. […]
-
vz.lt: Įstatymas dėl sankcijų gali būti subalansuotas ne tik „Belaruskalij“
Susisiekimo ministerijos parengtas įstatymo projektas, kuriuo pasiūlyta įvesti sankcijas tiesiogiai ar netiesiogiai iš Baltarusijos importuojamiems produktams, sukėlė verslui nerimo. Į ką griežti ribojimai bus nukreipti, bus apibrėžta Vyriausybės nutarimu. Teisininkų nuomone, produkcijai, nesusijusiai su nacionaliniu saugumu, jis neturėtų būti taikomas. „Pateiktas įstatymo projektas numato sankcijų galimybę visiems Baltarusijos subjektams ir (ar) produktams, ne tik trąšoms. Teisė įvertinti, kas kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, kokia apimtimi ir laikotarpiu taikyti konkrečias sankcijas, būtų pavedama Vyriausybei. Todėl turės būti parengtas atskiras nutarimas, kuris numatytų tokią tvarką“, – lakoniškame atsakyme „Verslo žinioms“ rašo Susisiekimo ministerija. Vaivos Mašidlauskienės, teisės firmos „Sorainen“ vyresniosios teisininkės, advokatės, teigimu, būtent […]
-
15min.lt: V.Impolevičienė ir V.Katilienė. Kaip verslą keičia ESG – aktyvus rizikų valdymas ir svarbi žinia investuotojams
Jau artimiausiu metu investuotojams ir klientams gali tapti prieinama dar daugiau informacijos apie įmones ir ypač – apie jų propaguojamas tvarumo praktikas. Kaip teigia advokatų kontoros „Sorainen“ vyresnioji teisininkė, advokatė Vitalija Impolevičienė ir „Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė, tai gali atnešti papildomų galimybių verslui, tik būtina imtis svarbių veiksmų teisingai jas išnaudojant. „Sorainen“ vyresnioji teisininkė Vitalija Impolevičienė pabrėžia, kad nepaisant pozityvių pavyzdžių, įmonės, kurioms kol kas nėra arba taikomi tik iš dalies su ESG susiję teisiniai reikalavimai, dažnai net nežino nuo ko pradėti siekiant integruoti tvarumo rizikų vertinimą į savo verslo procesus. Specialistė siūlo atkreipti dėmesį į […]
-
lrt.lt: „Belaruskalij“ skandalo sūkuryje – kritika ministrams iš prezidento ir politologų: pasigenda lyderystės, tvirtų sprendimų
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad trąšų gabenimo skandalas padarė didelę žalą valstybės reputacijai. Šalies vadovas kaltina užsienio reikalų bei susisiekimo ministrus vengiant politinės atsakomybės. Trąšų gabenimo istorijoje aiškėja ir naujos detalės, kurios kelia klausimų ir dėl Vyriausybės, ir dėl Lietuvos geležinkelių veiklos. „Lietuvos geležinkeliai“ neneigia ieškojusi, kas aptarnautų „Belaruskalij“ mokėjimus įsigaliojus sankcijoms, tačiau tikslas esą buvęs ne apeiti sankcijas, o ieškoti įrodymų, ar apmokėjimai įsigaliojus sankcijoms išties bus negalimi. „Turėdami tokius įrodymus, „Lietuvos geležinkeliai“ galėtų eiti sutarties nutraukimo link“, – teigia „Lietuvos geležinkelių“ atstovas Mantas Dubauskas. Sutartį su „Belaruskalij“ nutraukti lengva nebus, nebent, pasak teisininkų, ji būtų pripažinta prieštaraujančia nacionaliniam […]
-
vz.lt: „Belaruskalij“ trąšų situacija: politinis ir teisinis poliai
Baltarusiškų kalio trąšų tranzito per Lietuvą situacija turi dvi puses: viena vertus, tai yra politinė iniciatyva, siekianti pažaboti svarbų autoritarinio režimo finansavimo šaltinį, o kita vertus, – pragmatinis aspektas, nepateikiantis prieštaravimų vykdomam prekių tranzitui. Politikų siunčiama žinutė šiuo atveju yra pakankamai aiški ir ją tiek savo feisbuko paskyroje, tiek šiandien surengtoje konferencijoje aiškiai pateikė susiekimo ministras Marius Skuodis. „Įsigaliojus JAV sankcijoms, trąšos per Lietuvą važiuoti negali. Ir čia negali būti jokių dviprasmybių“, – tvirtina jis. Vidmantas Dambrauskas, 95% „Belaruskalij“ produkcijos gabenančios Klaipėdos uoste veikiančios įmonės Birių krovinių terminalas vadovas, mini ir pratęstą JAV sankcijų išimtį – pradžioje buvo numatyta 120 dienų […]
-
vz.lt: Statytojų mažesnis tarifas už plėtrą valstybinėje žemėje nenudžiugino: nespėsime pasiruošti nei mes, nei valstybė
Nors plėtoti nekilnojamojo turto (NT) projektus valstybinėje žemėje susiruošęs verslas ir neturės mokėti maksimalių mokesčių, vystytojai nuogąstauja, kad jų įsigaliojimui nespės pasiruošti nei verslas, nei valstybė. Seimas lapkričio pabaigoje nusprendė, kad bendras dviejų dedamųjų tarifas kartu maksimaliai siektų iki 75% – tokį sklypo vertės mokestį turėtų mokėti plėtotojai, norintys maksimalios plėtros iš valstybės nuomojamame sklype. Pakeitimai, kuriuos dar turės patvirtinti prezidentas, įsigaliotų nuo 2022 m. kovo. Aušra Mudėnaitė, advokatė, „Sorainen“ partnerė, pažymi, kad nors pokyčiai atneš verslui ir naudos, pavyzdžiui, bus leidžiamas žemės paskirties ar jos naudojimo būdo keitimas, tačiau tuo pačiu sukels nemažai neaiškumų. „Nėra atsakymo, ką daryti situacijose, […]
-
15min.lt: Teisininkas apie Kinijos veiksmus: „Situacijos, kai blokuojamas importas – ypač retos“
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis beprecedenčiu atveju vadina Kinijos sprendimą nebepriimti lietuviškų prekių ir kitą savaitę žada oficialiai kreiptis į Europos Komisiją (EK), prašydamas įsitraukti ginant Lietuvos interesus ginče su Kinija. Tačiau, kokios galimybės Lietuvai apginti savo teises tarptautinėje arenoje? Advokatų kontoros „Sorainen“ partneris Daivis Švirinas 15min teigė, kad ginčas galėtų persikelti į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO), tačiau lauktų ilgas ir sudėtingas procesas. Pasak jo, Europos Sąjunga (ES) vadovauja užsienio ekonominei politikai, todėl įprasta praktika, kad Pasaulinės prekybos organizacijoje (PPO) ES šalių narių interesams atstovauja Europos Komisija. Norėdama išspręsti ginčą Lietuva privalo kreiptis į Europos Komisiją, kad ši pradėtų konsultacijas […]
-
vz.lt: Pirmasis PPP projektų ruožas ir jo pamokos: nori didesnių sumų ir patikimų partnerių
Šiemet dešimtmetį švenčia pirmoji švietimo įstaiga, pastatyta pagal viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės modelį, o dabar investuotojų dėmesiui jau kasmet patiekiama bent po vieną tokį projektą. Nors Lietuvoje PPP projektų modelis veikia, o poreikis pritraukti investicijų yra didelis, projektų investuotojams nepasiūloma tiek, kiek būtų galima, lyginant su lyderiaujančiomis Europos šalimis, VŽ sako Laurynas Lukošiūnas, teisės firmos „Sorainen“ advokatas. „Verslas pasigenda didesnių objektų, tokių kaip kelių, tiltų statybos ir eksploatavimas. Turime nedaug tokių projektų kaip Palangos aplinkkelis, o dažnai diskusijos trunka ilgus metus be rezultato, kaip kelio Vilnius–Utena atveju, nors daugelis infrastruktūros projektų galėtų būti įgyvendinami PPP būdu. Vis dėlto praktikoje […]
-
lrt.lt: Svetlana Rudaja. Vežėjų gvildenamas galvosūkis: kaip nepakliūti į sankcijų Baltarusijai pinkles
Kai dėl nesąžiningų prezidento rinkimų ir režimo kritikų persekiojimo Europos Sąjunga (ES) Baltarusijai įvedė sankcijas, gerokai pasikeitė ir Lietuvos vežėjų kasdienybė. Nors šie turėtų būti atsakingi tik už prekių pervežimą į kitas šalis, tačiau dažnai tampa atpirkimo ožiu už sankcijų pažeidimus. Jiems gresia ir daugiatūkstantinės baudos. O kad taip nenutiktų, vežėjams būtina žinoti kelias esmines taisykles. Reikia pastebėti, kad sankcijas nustatančiuose teisės aktuose tiesiogiai nekalbama apie tai, kad prekes į Baltarusiją ar iš jos transportuojantys vežėjai privalo tikrinti, ar jos nepatenka į šiai šaliai taikomų sankcijų sąrašą. Vežėjas yra lyg tik tarpinė grandis, užtikrinanti, kad prekė pasiektų adresatą. Visgi realybėje […]
-
Priimtas Žemės įstatymo pakeitimas dėl statybų valstybinėje žemėje: ką svarbu žinoti tokios žemės nuomininkams?
Ketvirtadienį Seimas priėmė Žemės įstatymo pakeitimus, numatančius ženklius mokesčius už statybas valstybinėje žemėje. Šie pakeitimai įsigalios nuo 2022 m. kovo 1 d. Plėtotojai vylėsi, kad Seimas sumažins naujojo mokesčio valstybei maksimumą bent iki 50 % sklypo vertės ir atidės įstatymo įsigaliojimą, kad NŽT ir savivaldybės tinkamai pasiruoštų. Vis dėlto, Žemės įstatymas priimtas toks, kokį siūlė Vyriausybė. Todėl pats laikas pažvelgti, kokiomis sąlygomis vyks statybos valstybinėje žemėje, kai šis įstatymas įsigalios. Kokiais atvejais bus taikomas 10–75 % sklypo vertės atlyginimas už rekonstravimą ar statybą? Atlyginimą už galimybę statyti numatoma taikyti visais atvejais, kai valstybinė žemė išnuomota statiniams eksploatuoti. Kitais atvejais – […]
-
15min.lt: L.Vasiliauskas: Kodėl potencialūs Lietuvos fintech sektoriaus dalyviai ima žvalgytis į užsienį?
Reikalavimas elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigoms apsaugoti iš klientų gaunamas lėšas (angl. safeguarding) yra būtina sąlyga verslui pradėti, tačiau dėl kredito įstaigų – bankų ir kredito unijų – skeptiško požiūrio ir perteklinių reikalavimų, potencialūs fintech sektoriaus dalyviai neretai susiduria su dideliais iššūkiais. Negana to, keblumai šioms įmonėms kyla atsidarant ir einamąsias sąskaitas. Tad nemažai finansų rinkos dalyvių priversti žvalgytis į užsienį arba ieškoti alternatyvų. Įstatymai numato, kad mokėjimo paslaugas teikianti įstaiga privalo apsaugoti iš savo klientų gautas lėšas – nesvarbu, ar jos būtų gautos tiesiogiai iš mokėjimo paslaugų vartotojų, ar per kitus mokėjimo paslaugų teikėjus. Kur kas populiaresnis būdas – […]
-
vz.lt: Optimizmas sandorių rinkoje tęsiasi, ryškėja naujos galimybės verslų savininkams
Šiemet per devynis mėnesius bet kuriuos pilnus ankstesnius metus aplenkusi Baltijos susijungimų ir įsigijimų (M&A) rinka tęsia gyvenimą gausios pinigų pasiūlos, augančių verslų įverčių sąlygomis. Per devynis šių metų mėnesius Baltijos šalių rinkoje paskelbta apie 97 sandorius, kai pernai tuo pačiu laikotarpiu – 44, ikipandeminiais 2019 m. – 51, rodo „Mergermarket“ statistika, kurią susistemino teisės firma „Sorainen“. Rinkos dalyviai, dar neatėjus metų pabaigai, konstatuoja 2021 m. esant rekordiniais pagal sudarytų sandorių skaičių. „Įmonių įsigijimų ir susijungimų rinka šiai metais buvo ir yra ypatingai aktyvi. Po pirmo 2021 m. pusmečio spėjome, kad šie metai bus rekordiniai pagal įsigijimų ir susijungimų sandorių […]
-
delfi.lt: Dėl „Rietavo veterinarinės sanitarijos“ pertvarkos turės spręsti teismas
Finansinių problemų turinčio verslininko Vidmanto Kučinsko valdomos „Arvi ir ko“ grupės bankrutuojančios bendrovės „Rietavo veterinarinė sanitarija“ dalis kreditorių siekia atnaujinti įmonės restruktūrizavimo procesą, o galutinį sprendimą dėl to turės priimti teismas. Kreditorių susirinkimui pirmininkavusiai Italijos bendrovei SAPI atstovaujanti advokatų kontoros „Sorainen“ atstovė pasirašė protokolą, kuriame užfiksuota, kad „Rietavo veterinarinės sanitarijos“ restruktūrizavimo planui nepritarta, nes be „EDS Invest 4“ balsų dauguma kreditorių skaičiuojant grupėmis buvo prieš. Tuo metu įmonės nemokumo administratorė Diana Rumbutienė pasirašė kitą protokolą, kuriame „EDS Invest 4“ balsai įskaičiuoti ir konstatuota, kad kreditoriai pritarė planui. Pasak „Sorainen“ partnerio Lauryno Lukošiūno, abu kreditorių susirinkimo protokolai pateikti Klaipėdos apygardos teismui, […]
-
Mokėjimo įstaigos privalo teikti statistines ataskaitas Lietuvos bankui
Mūsų Fintech komanda primena, kad visi Lietuvos banko išduotą mokėjimo įstaigos licenciją turintys mokėjimo paslaugų teikėjai privalo teikti šias ataskaitas: Statistines ataskaitas apie mokėjimus ir sukčiavimus atliekant mokėjimus (atitinkamai kas tris ir šešis mėnesius) Ataskaitas apie mokėjimo paslaugų mokesčius (likus penkioms darbo dienoms iki tos dienos, kai pradedami taikyti atitinkami paslaugų mokesčiai) Statistinės ataskaitos apie mokėjimus ir sukčiavimus atliekant mokėjimus 2022 m. sausio 1 d. įsigalios nauji Lietuvos banko valdybos patvirtinti ataskaitų teikimo reikalavimai. Licencijuoti mokėjimo paslaugų teikėjai privalės Lietuvos bankui teikti duomenis apie mokėjimų statistiką kas ketvirtį, apie sukčiavimus atliekant mokėjimus – kas šešis mėnesius. Lietuvos bankas paskelbė mokėjimo paslaugų teikėjų, […]
-
lrt.lt: Radijo byla. Kada paveldimas turtas yra apmokestinamas?
Teisininkai perspėja paveldinčius turtą ir sako, kad nepamatuoti sprendimai gali kainuoti tūkstančius eurų. Radijo laidoje „Radijo byla“ dalyvauja partnerė Saulė Dagilytė. Saulės interviu pradžia 22:36 min.
-
Įsigaliojo nauja Želdynų įstatymo redakcija
Nuo lapkričio 1 d. įsigaliojo nauja Želdynų įstatymo redakcija, numatanti šiuos esminius pokyčius: keičiasi valstybinėje ir savivaldybių žemėje esančių saugomų želdynų ir želdinių kirtimo tvarka; tam tikrais atvejais bus privaloma gauti priežiūros ir tvarkymo komisijos išvadą; keičiasi privačioje žemėje esančių želdinių kirtimo tvarka pakeista želdynų ir želdinių sąvoka. Keičiasi valstybinėje ir savivaldybių žemėje esančių saugomų želdynų ir želdinių kirtimo tvarka Pagal bendrąją taisyklę, saugotinus želdinius kirsti galima tik turint savivaldybės išduotą leidimą ar vadovaujantis galiojančiu jos sprendimu ir sumokėjus želdinių atkuriamosios vertės kompensaciją. Pagal naująją tvarką, savivaldybės priima sprendimą dėl savivaldybės želdynų ir želdinių teritorijose esančių saugotinų želdinių kirtimo, atsižvelgdama […]
-
Keičiasi naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės
Nuo rugsėjo 2 d. įsigaliojo Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (Taisyklės) pakeitimai. Ką tai reiškia vystytojams? Sudarant valstybinės žemės nuomos ir pirkimo–pardavimo sutartis, griežčiau tikrinama statinių būklė ir tinkamumas naudoti pagal paskirtį; griežčiau vertinama, koks faktiškai valstybinės žemės sklypo plotas reikalingas statiniams eksploatuoti; reikšmingai pailgėja statiniams eksploatuoti reikalingos valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo terminai; nuomininkai, atlikdami statinių kapitalinį remontą, jeigu keičiama statinių paskirtis, turi gauti valstybinės žemės nuomotojo sutikimą. Žemės nuomos ir pirkimo – pardavimo sutarčių sudarymas: svarbiausi taisyklių pakeitimai Įtvirtintas naujas reikalavimas pateikti ne senesnius kaip vienerių metų statinio nusidėvėjimo duomenis, nurodytus nekilnojamojo daikto […]
-
Nauja pritarimų projektiniams pasiūlymams teisėtumo tikrinimo procedūra: gauti statybos leidimą gali užtrukti ilgiau
Nuo lapkričio 1 d. įsigaliojo Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo, Statybos įstatymo ir poįstatyminių teisės aktų pakeitimai, įtvirtinantys pritarimų projektiniams pasiūlymams (PP) teisėtumo tikrinimo procedūrą Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos (VTPSI). Ką tai reiškia vystytojams? gali reikšmingai pailgėti projektavimo ir statybos leidimo gavimo terminai; kyla piktnaudžiavimo rizika teikiant skundus dėl pritarimo PP teisėtumo tikrinimo; galimi teisminiai ir ginčai dar iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo; tapo aktualiau prieš viešinant PP atidžiai įvertinti, ar PP sudėtis (pateikiami brėžiniai ir kiti dokumentai) ir PP sprendiniai atitinka visus (net ir formalius) jiems nustatytus reikalavimus. Pagal įsigaliojusius teisės aktų […]
-
alfa.lt: „Kino pavasaris“ pristato atsinaujinusį KP+ kino portalą – kinomano vertą biblioteką kiekvienam šeimos nariu
Vilniaus tarptautinis kino festivalis „Kino pavasaris“ sėkmingai išbandęs namų kino platformos formatą festivalio metu turi gerų žinių – atsinaujinusiame KP+ kino portale festivalio filmais nuo šiol žiūrovai galės mėgautis ištisus metus. Nuo spalio 30 d. atnaujinantis veiklą KP+ portalas sieks tapti vieta, kurioje žiūrovai galės rasti ne tik kokybišką ir nuolat atnaujinamą kino programą, bet ir papildomą turinį – įdomiausius interviu su režisieriais, aktoriais, aktualius straipsnius bei publikacijas. Išskirtinis dėmesys bus skiriamas lietuvių kūrėjų darbams ir jų populiarinimui. Ne vienerius metus kartu su „Kino pavasariu“ filmų saugumo klausimais besirūpinančios teisės firmos „Sorainen“ ekspertas Stasys Drazdauskas komentuoja: „Džiugu stebėti, kad situacija […]
-
infolex.lt: Teismas: nemokumo administratoriui būtina perduoti ne tik serverį, bet ir prisijungimo duomenis
Įmonei iškėlus bylą dėl nemokumo ir įpareigojus vadovą perduoti nemokumo administratoriui įmonės valdomą turtą, dažniausiai vadovai galvoja apie fizinę infrastruktūrą – nekilnojamą turtą ar įrengimus. Vis dėlto, naujausia teismų praktika rodo, kad intelektinei nuosavybei – pavyzdžiui, programiniam kodui – taikomos tos pačios normos. Tai įpareigoja nemokumo administratoriui ne tik perduoti prieigą prie programinės įrangos, bet ir vykdyti veikloje naudojamų prisijungimo duomenų apskaitą. Skaitmeniniai sprendimai neatsiejami nuo dažnos šiuolaikinės įmonės veiklos. Kai kurie verslai IT infrastruktūrą nuomojasi iš tiekėjų, tačiau dalis nusprendžia programinę įrangą (jos išeities kodą) kurti patys. Įmonės bankroto atveju, įmonės serveryje saugoma informacija turi būti perduota nemokumo administratoriui, […]
-
Nauji reikalavimai maistu, gėrimais ir žemės ūkio produktais prekiaujančioms įmonėms
Nuo 2021 m. lapkričio 1 d. keisis įstatymai, aktualūs maistu, gėrimais ir žemės ūkio produktais prekiaujančioms įmonėms. Į Lietuvos teisę bus perkeliama vadinamoji UTP (nesąžiningos prekybos praktikos) direktyva. Vienas iš direktyvos tikslų – užtikrinti didesnį balansą tarp tiekėjų ir pirkėjų. Ką tai reiškia verslui? Atsiras naujų ribojimų santykiuose tarp maisto, gėrimų ir žemės ūkio produktų pirkėjų ir pardavėjų. Dabar galiojančios sutartys tarp tiekėjų ir pirkėjų turės būti peržiūrimos; gali keistis įprastos, nusistovėjusios verslo praktikos; gali keistis terminas, per kurį reikia atsiskaityti už maisto ar žemės ūkio produktus; griežtėja baudos už nesąžiningą praktiką. Kam aktualūs įstatymo pasikeitimai? Labai svarbus pakeitimas – […]
-
lrt.lt: Radijo byla. Kas yra kibernetinis incidentas ir ko imtis jam įvykus?
Kas yra kibernetinis incidentas, ko imtis jam įvykus, kas įmonei gali grėsti apie tokį nepranešus? Radijo laidoje „Radijo byla“ dalyvauja vyresniosios teisininkės Irma Kirklytė ir Indrė Pelėdaitė. Interviu pradžia 23:50 min.
-
vz.lt: Pirmą kartą „Financial Times“ inovatyviausiųjų trisdešimtuke – ir Baltijos šalių teisės firma
Vienas garsiausių pasaulyje verslo, finansų, ekonomikos ir politikos dienraščių „Financial Times“ įtraukė „Sorainen“, vienintelę iš Baltijos ir Šiaurės šalių teisės firmų, tarp 30-ies inovatyviausių teisės firmų Europoje. Tai pirmas kartas, kai Baltijos šalių atstovai pelno tokį aukštą įvertinimą už inovacijas teisinių paslaugų sektoriuje. Kaip teigia „Sorainen“ Lietuvos biuro vadovaujantis partneris, advokatas Tomas Kontautas, patekimas į sąrašą yra svarbus įvertinimas. Šis pripažinimas taip pat paneigia stereotipą, kad teisinių paslaugų rinka yra gan konservatyvi ir galbūt mažiau imli inovacijoms nei kiti ekonomikos sektoriai. „Leidinys „Financial Times“ įvertino ne tik „Sorainen“ pastangas teikti klientams netradicinius teisinių ir mokestinių problemų sprendimus, bet ir investicijas […]
-
delfi.lt: Rūtos Ščiogolevaitės ėjimas teisme nustebino net profesionalus: per 20 darbo metų apie tokį atvejį nei girdėjo, nei susidūrė, bet vilties yra
Praėjusią savaitę Rūtos Ščiogolevaitės ir jos vis dar oficialaus vyro Rolando Damijonaičio skyrybų istorijoje paaiškėjo netikėtas vingis. Dainininkė į teismą kreipėsi ne tik siekdama išsiskirti dėl sutuoktinio kaltės, bet ir norėdama užtikrinti savo vaikų finansinę gerovę. Tiesa, to žinoma moteris griebėsi neįprastu būdu – į teismą ji padavė ne tik savo vyrą, bet ir jo tėvus, o konkrečiau – jo motiną. „Per maždaug 20 metų teisinio darbo praktikos su tokiu atveju nesu susidūrusi, nesu girdėjusi tokių atvejų ir iš kolegų. Be abejo, gyvenime neretai seneliai padeda finansiškai anūkams, tačiau kad tokią pareigą būtų bandoma įtvirtinti teismo sprendimu, neteko matyti. Tačiau […]
-
15min.lt: M.Mačiulaitis. Lietuvos startuolių ekosistema jungia dar aukštesnį bėgį
Baltijos šalių įmonių susijungimų ir įsigijimų sandorių rinkoje vis labiau įsitvirtina startuoliai. Gegužę Lietuvos vienaragis „Vinted“ sulaukė 250 mln. eurų investicijos, padidinusios įmonės vertę iki 3,8 mlrd. eurų. Tą patį mėnesį džiugiomis žiniomis pasitiko latvių startuolis „Printful“, kuris pritraukė 106 mln. eurų investiciją, peržengė simbolinę 1 mlrd. JAV dolerių ribą ir tapo vienaragiu. Šių metų rugpjūtį Estijos startuolis „Bolt“ sulaukė net 600 mln. eurų investicijos – tai didžiausia investicija į startuolį Baltijos šalyse. Paminėtina ir tai, kad pirmą šių metų pusmetį net penkis iš dešimties didžiausių įmonių susijungimų ir įsigijimų sandorių Baltijos šalyse sudarė investicijos į startuolius ar jų įsigijimai. […]
-
15min.lt: Ką daryti įmonėms, kad kibernetinius incidentus pavyktų išgyventi paprasčiau?
Dėl koronaviruso pandemijos ir verslo persikėlimo į internetinę erdvę potencialių kibernetinių atakų aukų gerokai padaugėjo. Tad verslui laiku nepasinaudojus tokiais saugikliais kaip kibernetinių rizikų draudimas vėliau gali tekti susidurti su didelių nuostolių rizika ar net veiklos tęstinumo klausimais. Kaip pažymima pernai metų Nacionalinėje kibernetinio saugumo būklės ataskaitoje, registruotų kibernetinių incidentų skaičius per metus išaugo net ketvirtadaliu – 2019 m. jų užfiksuota 3241, o 2020 m. jų skaičius padidėjo iki 4330. Dėl kibernetinių atakų gali sutrikti ne tik įmonės sistemos bet ir įprasta įmonės veikla. Taip prarandamos įmonės pajamos ir galimybė teikti paslaugas klientams. Jei pastarieji dėl įmonės veiklos sutrikimo patiria […]
-
lrt.lt: Irma Kirklytė. Kas yra kibernetinis incidentas ir ko imtis jam įvykus
Daugybei verslų dalį veiklos ar visiškai ją perkėlus į internetinę erdvę, tampa itin svarbu kuo greičiau ir atsakingiau pradėti domėtis saugumo internete aspektais ir imtis būtinų priemonių saugumui užtikrinti. Labai svarbu ne tik žinoti, kaip apsisaugoti nuo kibernetinių vagišių, bet ir kaip elgtis įvykus kibernetinei atakai, ar kas įmonei gali grėsti nesiėmus tinkamų priemonių. Norint geriau suprasti internete slypinčius pavojus, būtina išsiaiškinti, kokios skirtingos gali būti šios atakos. Įmonės dažniausiai susiduria su kenkėjiškais programiniais kodais, kaip trojos arkliai (angl. Trojan Horse), išpirkos reikalaujančiais ir kitokiais virusais, kurie gali būti platinami ne tik internetinėse svetainėse, bet ir el. paštu, net per […]
-
15min.lt: Pasipiktino ESO žingsniu: „El. paštas užkištas elektros tiekėjų laiškais“
Rugsėjo pradžioje „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) nepriklausomiems elektros tiekėjams perdavė 1,3 mln. vartotojų, dar nepasirinkusių tiekėjo, duomenis. 15min skaitytojas piktinasi, kad dėl tokio ESO veiksmo pastaruoju metu jo el. pašto dėžutė užkišta laiškais iš nepriklausomų elektros tiekėjų, o jų atsisakyti nepavyko net kreipusis į ESO. „Tai galimai grubus duomenų apsaugos pažeidimas“, – pykčio neslėpė skaitytojas. Teisės firmos „Sorainen“ vyresnioji teisininkė Irma Kirklytė 15min tvirtino, kad jokio pažeidimo nėra, o nepriklausomi tiekėjai gautus vartotojų duomenis turi teisę tvarkyti tiek, kiek to reikia pasiūlymui dėl elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutarties su vartotoju sudarymo pateikti, tačiau ne ilgiau kaip 6 […]
-
vz.lt: Advokatų kišenė – didžiosios kontoros pirmąkart atskleidžia pajamų rėžiu
Pandemija teisinių paslaugų verslo nenuskriaudė – advokatų ir jų padėjėjų pajamos pernai, palyginti su 2019 m., didėjo 3,4%, suskaičiavo Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Kai kurios didžiosios verslo advokatų kontoros tvirtina pernai augusios gerokai sparčiau nei rinka. 66% prognozuoja, kad jų pajamos ir šiemet kils mažiausiai 10%. „Augant ekonomikai, auga ir teisinių paslaugų rinka. Teisininkai prisitaikė prie pandemijos ir padėjo Lietuvos verslui prisitaikyti“, – praėjusią savaitę surengtoje konferencijoje „Teisinių paslaugų rinka 2021 m. Ateities perspektyvos“ kalbėjo Laimonas Skibarka, advokatų kontoros „Sorainen“ vadovaujantysis partneris. VMI suskaičiavo, kad pernai advokatų pajamos augo 1,5%, iki 124,9 mln. Eur, dar sparčiau didėjo advokatų padėjėjų pajamos […]
-
delfi.lt: Teisininkai: C.Eastwoodo galimybės išieškoti iš „Mediatono“ 5,3 mln. eurų – teorinės
Laikraštis „The New York Times“ sekmadienį pranešė, kad C.Eastwoodas Jungtinėse Valstijose laimėjo bylą prieš „Mediatoną“, klaidingai teigusį, kad jis remia kanapių produktų vartojimą. Los Andželo federalinis teismas C.Eastwoodui bei jo atvaizdų ir įvaizdžio teises valdančiai bendrovei „Garrapata“ iš „Mediatono“ priteisė 6,1 mln. dolerių (5,26 mln. eurų). „Šis teismo sprendimas tiesioginę ir privalomąją galią visų pirma turi Jungtinėse Valstijose. Lietuvoje jis automatiškai nėra vykdomas, turi būti atlikta visa sprendimo pripažinimo procedūra, ieškovams reikėtų kreiptis į Apeliacinį teismą, kuris yra šiuos klausimus sprendžiantis pirmos instancijos teismas“, – BNS pirmadienį sakė advokatų kontoros „Sorainen“ partneris Laurynas Lukošiūnas. „Jei šis teismas sprendimą pripažintų ir […]
-
infolex.lt: Verslininkui V. K. bankroto byla nekeliama: tęsiamas daugiau nei 67 mln. eurų skolų išieškojimas
Kauno apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartimi atmetė „Arvi“ bendrovių akcininko ir praeityje vieno turtingiausių Lietuvos žmonių V.K. atskirąjį skundą bei paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo (2021 m. birželio 25 d.) nutartį, kuria nuspręsta V. K. neiškelti fizinio asmens bankroto bylos. Kauno apygardos teismas nusprendė, kad V. K. buvo pernelyg pasyvus, nes sąmoningai leido susidaryti skoloms, nedėjo pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais, nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti ir dėl to tapo nemokus. Teismo vertinimu, V. K. iš anksto ruošėsi nevykdyti prievolių kreditoriams ir sąmoningai siekė, kad nebūtų į ką nukreipti skolų išieškojimo, t. y. nemokumo būsenos. Todėl atsirado pagrindas […]
-
15min.lt: Žilvinas Briedis. Melaginga informacija – vis dar aktuali problema viešuosiuose pirkimuose
Pažvelgus į su melagingos informacijos teikimu viešuosiuose pirkimuose susijusias bylas, galima drąsiai teigti, kad tai – vis dar aktuali problema. Visgi šiemet pasistūmėta į priekį aiškinant ne tik informacijos teikėjo, bet ir partnerių atsakomybės ribas, kas galbūt sumažins bandymų sukčiauti. Mat su tuo susijusių bylų jau turime ir Lietuvoje. Pavyzdžiai – įvairiausi Visų pirma reikėtų suprasti, kaip apibrėžiama melaginga situacija. Teismų praktikoje – tai situacijos, kai pasiūlymas teikiamas kūrybingai iškraipant faktus apie profesinę patirtį, ar nesugebama pagrįsti jame deklaruojamų duomenų jokia objektyvia dokumentacija. Praktikoje pasitaiko atvejų, susijusių su netikslia informacija apie įmonės pajamas, įvykdytus projektus, jų apimtį, įmonės specialistų turimą […]
-
15min.lt: V.Kučinskui kelti asmens bankroto neleidžiama ir toliau: apeliacinis skundas atmestas
Apeliacinės instancijos teismas antradienį atmetė „Arvi“ grupės įkūrėjo Vidmanto Kučinsko skundą, kuriuo jis prieštaravo teismo nutarčiai neleisti jam iškelti fizinio asmens bankroto bylos. Marijampolės apylinkės teismas tokį sprendimą motyvavo tuo, kad verslininkas nebuvo sąžiningas, nepateikė visos informacijos, nebuvo duomenų apie nemokumą. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog verslininkas buvo pernelyg pasyvus, nes sąmoningai leido susidaryti skolai, nedėjo pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais, nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti ir dėl to tapo nemokus. „Pareiškėjas, žinodamas galimus 2015-2018 m. padarytų neteisėtų veiksmų padarinius, iš anksto ruošėsi nevykdyti prievolių kreditoriams ir sąmoningai siekė, kad nebūtų į ką nukreipti […]
-
lrt.lt: „Rinksi dantis sulaužytais pirštais“. Kodėl neapykantos internete kurstytojams netenka atsakyti už savo veiksmus
Dėl pandemijos priekabiavimo internete atvejų skaičius ženkliai išaugo, ypač tai pasakytina apie negatyvius pasisakymus nukreiptus į žurnalistus ir sveikatos priežiūros darbuotojus. Vis dėlto visose trijose Baltijos šalyse policija net viešai skleidžiamų grasinimų mirtimi nelaiko pakankamai realiais, todėl veiksmų prieš juos platinančius asmenis imamasi retai. „Re:Baltica“ faktų tikrinimo padalinys „Re:Check“ reguliariai susiduria su agresija internete. Šiame padalinyje dirbančių žurnalistų veiklai nepritariantys žmonės juos vadina „rečekistais“ (užuomina į sovietmečio KGB – red.). Visiškai nepažįstami žmonės priekabiauja prie jų internete, skambinėja ir siuntinėja privačias žinutes socialiniuose tinkluose. Neseniai vienas iš pagrindinių dezinformacijos skleidėjų vaizdo įraše socialiniame tinkle „Facebook“ ginčijosi dėl tinkamos bausmės politikams, […]
-
lrt.lt: Saulė Dagilytė. Su turto paveldėjimu gali ateiti ir didžiuliai mokesčiai
Paveldimas turtas, ypač jei jis nekilnojamasis, dažnai įvertinamas ir keliais šimtais tūkstančių eurų. Nors, atrodytų, tai gali ilgam užtikrinti finansinę gerovę, tačiau pasitaiko atvejų, kai atsiradusi mokestinė našta gali prislėgti itin stipriai. Tad būtina atkreipti dėmesį ne tik į tai, kas ir kokiu būdu paveldima, bet ir į keletą esminių taisyklių. Skirtingi saitai – skirtingi ir mokesčiai Lietuvoje turtas vis dar dažniausiai paveldimas pagal įstatymą ir jame nustatytą eilę: pirmi į palikimą pretenduoja pirmos eilės palikėjo vaikai. Jiems atsisakius, iš jų atėmus šią teisę ar jų tiesiog nesant – palikėjo tėvai ar vaikaičiai. Jei neatsiranda šie paveldėtojai – palikėjo seneliai […]
-
infolex.lt: Ragina suskubti finansų sektoriaus įmones: pasikeitę veiklos funkcijų perdavimo reikalavimai įnešė ne tik aiškumo
Šių metų pradžioje įsigaliojusios veiklos funkcijų perdavimo taisyklės įnešė daug daugiau aiškumo finansų įstaigoms perduodant svarbias veiklos funkcijas kitiems asmenims. Kita vertus, naujosios taisyklės gali priversti ne vieną įstaigą suskubti atnaujinti veiklos funkcijų perdavimo sutartis. Reikalavimuose numatytas galutinis atitikties įgyvendinimo terminas dabar galiojančioms ir iki reikalavimų įsigaliojimo sudarytoms sutartims – jau mažiau nei už metų ketvirčio. Remdavosi užsienio pavyzdžiais Šių metų pradžioje priimtas Lietuvos Banko valdybos nutarimas „Dėl finansų rinkos dalyvių veiklos funkcijų perdavimo kitiems asmenims taisyklių patvirtinimo tapo geromis žiniomis daugeliui finansų rinkos dalyvių. Anksčiau jiems veiklos funkcijų perdavimo sutartis su Lietuvos Banku tekdavo derinti neturint detalių nacionalinių reikalavimų […]
-
15min.lt: Vitalija Impolevičienė. Finansų rinkos dalyviams pasiruošti naujiems reikalavimams liko vos keli mėnesiai
„Sorainen“ Finansų ir draudimo komandos vyresnioji teisininkė Vitalija Impolevičienė komentuoja, jog jau kitąmet visa apimtimi pamatysime ilgametės Europos Komisijos (EK) politikos rezultatą – įsigalios reikalavimų patikslinimai, numatantys, kokia apimtimi ir formatu finansų rinkos dalyviai turės atskleisti su tvarumu susijusią informaciją apie įmonę ir jos finansinius produktus. Reikalavimai palies ne tik tvaria politika jau besivadovaujančius finansų rinkos dalyvius, bet ir tuos, kurie su tvarumu kol kas neturi nieko bendro. Finansų rinkos dalyviams pasiruošti naujiems reikalavimams liko vos keli mėnesiai: ką reikia žinoti? Skatina tvarias investicijas Naujųjų reikalavimų būtinybė atsirado dėl Europos žaliojo kurso – EK įsipareigojo iki 2030 metų sutelkti bent […]
-
LNK Žinios: Galimybių pasas ir jo tikrinimas toliau kelia aistras
Galimybių pasas ir jo tikrinimas toliau kelia aistras. Tiek gyventojai, tiek teisininkai – tarp jų ir Advokatų vadas Ignas Vėgėlė, kelia klausimą, ar duomenys Registrų centro serverinėje nėra kaupiami, matant kur žmogus lankėsi? Informacinių technologijų ekspertai sako – teoriškai tokios galimybės nėra, nes tikrinami duomenys niekur nekaupiami, o pats skenavimas vyksta nenaudojant interneto. „Techniškai viskas yra pakankamai saugiai suorganizuota. Žinoma, absoliutaus saugumo niekada nėra, bet reikia turėti omenyje, kad tas tikrinimo veiksmas daromas realiu laiku, informacija yra koduota ir niekas kitas negali sukurti nežinodamas slaptų raktų, kuriuos turi Registrų centras“, – sakė advokatas Stasys Drazdauskas. Taigi, jeigu keliama prielaida, kad […]
-
Su tvarumu susijusios informacijos atskleidimo reikalavimai finansinių paslaugų sektoriuje
Daliai finansų rinkos dalyvių jau taikomi arba netrukus įsigalios nauji reikalavimai, susiję su pareiga atskleisti informaciją apie tai, kaip bendrovės savo veikloje yra integravusios aplinkos, socialinius ir valdymo (ASV) kriterijus priimant sprendimus, susijusius su investicijų valdymu. Finansų rinkos dalyvių atskleidžiama su tvarumu susijusi informacija turės būti pateikiama: įmonės interneto svetainėje (pvz., atskleidžiama tvarumo rizikos politika, kaip (ar) vertinamas neigiamas poveikis tvarumui priimant investavimo sprendimus ir pan.), ikisutartinėje informacijoje (produkto ir įmonės lygmeniu), periodinėje informacijoje kartu su produktu įprastai teikiamos informacijos pakete (iš esmės atskleidžiant ir detalizuojant kaip pavyko pasiekti tvarumo tikslų). Nemaža dalis naujų informacijos atskleidimo reikalavimų įsigalios jau 2022 […]
-
15min.lt: M.Marcinkevičius LAT apskundė sprendimą dėl 100 mln. eurų žalos
Vienos didžiausių Lietuvoje verslo grupių „Vilniaus prekyba“ smulkusis akcininkas Mindaugas Marcinkevičius Aukščiausiajam Teismui (LAT) apskundė sprendimą atlyginti maždaug 100 mln. eurų žalą „Vilniaus prekybai“ už bandymus sustabdyti prekybos centrų „Akropolis“ pardavimą. M.Marcinkevičius prašo panaikinti Apeliacinio ir Vilniaus apygardos teismų sprendimus, pagal kuriuos jis turi sumokėti 81,25 mln. eurų žalos, 5 proc. palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas, BNS informavo verslininko atstovai. Pasak jo teisininkų, „Akropolių“ perleidimas iš vienos „Vilniaus prekybos“ grupės įmonės kitai buvo vidinis sandoris – turtas buvo perleistas tiems patiems galutiniams naudos gavėjams, tad dėl to žala kilti negalėjo. „Susidaro keista situacija, kuomet mano klientas, gindamas savo teises Maltos teisme […]
-
15min.lt: Ar „influenceris“ – viešasis asmuo? Kur prasideda ir baigiasi įžymybių privatumas
Žvaigždės, žinomi žmonės ir vadinamieji „influenceriai“ soc. tinkluose dažnai yra linkę dalytis savo privataus gyvenimo momentais, o kai kurie iš jų būtent dėl šios priežasties gali pasidžiaugti gausiu sekėjų skaičiumi. Tačiau ar tai reiškia, kad juos galima laikyti viešaisiais asmenimis? Nors teismų praktika šiuo klausimu pateikdavo skirtingų atsakymų, tam tikras ribas nusibrėžti galima, kada žvaigždės privatų gyvenimą viešai aptarti galima, o kada – ne. Kada yra peržengiamos viešumo ribos ir kas apskritai yra viešasis asmuo, 15min pasikalbėjo su teisininku, „Sorainen“ ekspertu Stasiu Drazdausku. Teisininkas S.Drazdauskas visų pirma kvietė atsižvelgti į tai, kaip viešasis asmuo šiuo metu yra apibrėžtas įstatyme, o […]
-
lrt.lt: Jurgita Karvelė. Darbo ginčai: kaip elgtis, kai darbdavys prašo darbuotojo išeiti savo noru?
Televizijos laidoje „Labas rytas, Lietuva“ Darbo teisės komandos ekspertė Jurgita Karvelė pasakoja apie situacijas, kai darbdavys spaudžia darbuotoją išeiti iš darbo savo noru ir kitus su darbo ginčais susijusius scenarijus.
-
lrt.lt: Darbą palikęs dėstytojas ištrynė savo ruoštus konspektus – ir gavo baudą
Kam priklauso dėstytojo rengta medžiaga jam išėjus iš darbo – į tokį ginčą įsivėlė Lietuvos sporto universitetas ir buvęs jo dėstytojas Rūtenis Paulauskas. Dėl to, kad dėstytojas savo medžiagą ištrynė, universitetas jį padavė teismą. Krepšinio treneris R. Paulauskas Sporto universitete dėstė magistrantams, medžiagą buvo įkėlęs į informacinę mokymosi sistemą, bet išeidamas iš darbo pašalino. Teisininkai sako, kad viskas priklauso nuo to, kada tiksliai kokią medžiagą dėstytojas parengė. „Kūrinį sukūrus dar iki darbo funkcijų pradžios, teisės į kūrinį priklausys dėstytojui, nepaisant to, kad, pavyzdžiui, konspektas bus naudojamas paskaitose“, – sako „Sorainen“ teisininkas Sidas Sokolovas. Pripažinus, kad medžiaga priklauso universitetui, dėstytojas 5 […]
-
lrt.lt: Laurynas Lukošiūnas. Tvoros pasienyje pirkimo sprendimai – į ką būtina atsižvelgti
„Sorainen“ partneris Laurynas Lukošiūnas komentuoja, jog migrantų krizės problema reikalauja greitų sprendimų, kurie būtų ne tik teisiškai efektyvūs, bet ir skaidrūs. Patirtis, sukaupta su COVID-19 susijusiose ekstremaliose situacijose, galėtų būti sėkmingai panaudota įgyvendinant tvoros pasienyje su Baltarusija pirkimus. Tačiau taip pat svarbu, kad būtų vadovaujamasi pagrindiniais viešųjų pirkimų principais, tarp jų ir skaidrumo. Gali būti organizuojamas Lietuvos ir Latvijos bendras viešasis pirkimas Europos Sąjungos (ES) direktyvos, Lietuvos ir Latvijos nacionaliniai teisės aktai ypatingos skubos atvejais leidžia derybų procedūrą be išankstinio skelbimo apie pirkimą publikavimo. Tad viešųjų pirkimų reguliavimas numato galimybę, prireikus, įvykdyti pirkimą itin greitai – per kelias dienas ar net […]
-
delfi.lt: Kada privaloma dėtis kaukę ir kas bus, jei nutvers be jos: patikrinimus atliks daugiau institucijų
Kilusi painiava dėl kaukių ar kitų veido apsaugos priemonių naudojimo iki galo nėra aiški nei verslui, nei gyventojams, net ir pačios Sveikatos apsaugos ministerijos paaiškinimai – lakoniški. Kol verslas rizikuoja už neatsakingus klientus gauti 1500-6000 eurų baudas, patys gyventojai rizikuoja daug mažiau. Darbe privalu klausyti darbdavio – kitu atveju žalą tektų atlyginti darbuotojui. „Sorainen“ Darbo teisės komandos vadovė Agnietė Venckienė patikina, kad darbuotojai daug pasirinkimų dėl kaukių neturi – privalo vykdyti darbdavio nustatytas taisykles. „Net jeigu darbdavys atitinka reikalavimus ir veiklą vykdo tik su galimybių pasu, tam tikrais atvejais darbuotojams vis tiek gali būti taikomas reikalavimas dėvėti kaukę. Net jeigu […]
-
vz.lt: „Arvi fertis“ nuostoliai augo 4,6 mln. Eur, pakenks ir JAV sankcijos
Bankrutuojanti Marijampolės kompleksinių trąšų gamykla „Arvi fertis“ per 2020 m. nuostolius išaugino dar beveik 5 mln. Eur. Auditoriai abejoja jos galimybėmis tęsti veiklą. Ilgalaikis įmonės turtas per metus sumažėjo nuo 33,4 iki 32,9 mln. Eur, skolos tiekėjams padidėjo nuo 38,4 iki 49,6 mln. Eur. Sukaupti nuostoliai 2020 m. pabaigoje viršijo 31,9 mln. Eur. Nors per praėjusius metus iš pardavimų gautos pajamos ūgtelėjo nuo 2,7 iki 3,6 mln. Eur, nuostoliai padidėjo daugiau nei tris kartus – nuo 1,4 iki 4,6 mln. Eur. „Kaip atskleista finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte, 2020 m. gruodžio 31 d. įmonės nuosavas kapitalas nesiekia 50% įstatinio kapitalo. Ši […]
-
Derybų procedūra dėl tvoros pasienyje su Baltarusija pirkimo
ES direktyvos, Lietuvos ir Latvijos nacionaliniai teisės aktai ypatingos skubos atvejais leidžia derybų procedūrą be išankstinio skelbimo apie pirkimą publikavimo. Tad viešųjų pirkimų reguliavimas numato galimybę prireikus įvykdyti pirkimą per kelias dienas ar net valandas. Patirtis, sukaupta su COVID-19 susijusiose ekstremaliose situacijose, galėtų būti sėkmingai panaudota įgyvendinant tvoros pasienyje su Baltarusija pirkimus. Tačiau taip pat svarbu, kad būtų vadovaujamasi pagrindiniais viešųjų pirkimų principais, tarp jų ir skaidrumo. Gali būti organizuojamas Lietuvos ir Latvijos bendras viešasis pirkimas Įstatymai leidžia skirtingų ES valstybių narių institucijoms organizuoti bendrą pirkimo procedūrą. Norėdamos tai padaryti, dalyvaujančios šalys turi nustatyti atitinkamas procedūras tarptautiniu susitarimu (teisėkūros lygmuo) […]
-
15min: Nauja Lietuvos įmonė galėjo tapti priedanga: Baltarusijos verslas bando išvengti sankcijų?
Nuo birželio 3 dienos per Lietuvoje veikiančius bankus nebegali būti vykdomi mokėjimo pervedimai 9 Baltarusijos įmonėms, kurios balandį buvo įtrauktos į JAV sankcijų sąrašą. Tarp jų – ir padangų gamintojai, valstybinei įmonei „Belshina“. Tačiau ši įmonė turi įsteigusi atstovybę Lietuvoje, o pastaroji, panašu, galėjo bandyti apeiti šias sankcijas, pasinaudodama naujai įsteigta įmone. Teisininkų nuomone, situacija, kai sankcionuotos bendrovės vadovas įsteigia naują įmonę ir esą prašo per ją atsiskaityti klientus, gali suponuoti bandymą išvengti sankcijų. „Neturint daugiau informacijos ir nežinant visų aplinkybių, daryti konkrečių išvadų nereikėtų, visgi, tokie veiksmai, kaip naujos įmonės steigimas ir prašymas būtent per ją atlikti atsiskaitymus, galėtų […]
-
vz.lt: Teritorijų plėtrai pirkimo vajus: perki šiandien, nes po savaitės pabrangs
Nekilnojamojo turto (NT) plėtotojai pastaraisiais metais itin aktyviai perka teritorijas naujiems projektams, ypač Vilniuje. Noras pasiūlyti naujų butų, užsitikrinti portfelyje ateities veiklos perspektyvas išaugino konkurenciją, kartu lemdamas kone kasdien didėjančias kainas. Naujas bendrasis planas „atrakino“ ir daugiau sklypų statyboms, tačiau dėl dalies geriausiųjų jau buvo sutarta iš anksto, tad pasirinkimas vis dar nedžiugina. Pastaraisiais metais perkami tiek mažesni, tiek dideli ir privatūs, ir iš valstybės nuomojami objektai. Tačiau viena ryškesnių tendencijų – itin didelių teritorijų plėtrai pirkimas. Simonas Skukauskas, „Sorainen“ advokatas, sako, kad naujasis bendrasis planas įnešė daugiau apibrėžtumo, kur, ką ir kaip galima statyti, kas draudžiama. „Tai visiškai kitos kokybės […]
-
delfi.lt: Tvoros statybose pataria bendradarbiauti su Latvija ir Lenkija: reikšmingas projektas galėtų gauti ES finansavimą
Lietuvai rengiantis iki 2022 metų pabaigos už maždaug 152 mln. eurų pastatyti 508 kilometrų fizinį barjerą pasienyje su Baltarusija, „Sorainen“ teisininkas Laurynas Lukošiūnas sako, kad vertėtų pagalvoti apie bendradarbiavimą su Latvija ir Lenkija. Kaip pašnekovas antradienį paaiškino laidoje „Delfi tema“, tai būtų svarbu siekiant projektui gauti Europos Sąjungos paramą. „Pagrindinis kriterijus ES paramai gauti yra tai, kad projektas būtų reikšmingas ES mastu. Manyčiau, kad jis atitiktų tokius kriterijus. Ypač, jeigu pasikooperuotume su kaimynais. Matome, kad ir latviai, lenkai susiduria su panašia problema. Planuojama kreiptis dėl ES paramos – būtų galima apjungti jėgas su kaimynais, tada kreiptis stipresniu balsu į Europos […]
-
vz.lt: Teisininkai: pirkimus dėl tvoros statybos galima atlikti ir per dieną
Seimui svarstant įstatymą dėl tvoros pasienyje su Baltarusija statybos, ekspertai pabrėžia, kad ją statant galima pasinaudoti dar pernai pavasarį, per pirmąją koronaviruso bangą, buvusios valdžios pakeistais teisės aktais, leidžiančiais ypatingos svarbos projektus atlikti taikant gerokai supaprastintas viešųjų pirkimų procedūras ir tokiu būdu gerokai paspartinti jų įgyvendinimą. Antradienį Seimas susirinko į neeilinę sesiją, kurioje, be kita ko, svarstomi praėjusią savaitę Vyriausybės pasiūlytieji įstatymų projektai, numatantys, kad pusės tūkstančio kilometrų ilgio tvora pasienyje su Baltarusija, skirta stabdyti neteisėtų migrantų antplūdį, turi būti pastatyta per kuo trumpesnį laiką, todėl šis projektas skelbiamas ypatingos valstybinės svarbos ir jam įgyvendinti bus taikomos paprastesnės bei greitesnės viešųjų […]
-
Hipotekos ir įkeitimo sandorius reguliuojančių nuostatų pakeitimai: ką svarbu žinoti?
Nuo 2022 sausio 1 d. įsigalios hipotekos ir įkeitimo sandorius reguliuojančių nuostatų pakeitimai. Šioje apžvalgoje primename apie svarbiausius pokyčius. Nebeliks Hipotekos registro Pagal šiuo metu galiojantį reguliavimą hipotekos ir įkeitimo registracija yra dubliuojama: hipoteka kaip sandoris ir daiktinė teisė registruojama Lietuvos Respublikos hipotekos registre ir kaip juridinis faktas – Nekilnojamojo turto registre. Hipotekos ir įkeitimai registruojamai viename Hipotekos registre. Įsigaliojus naujajam reguliavimui, Hipotekos registro nebeliks, o esamos užtikrinimų sutartys bus perkeltos ir atitinkamai naujos sutartys toliau bus registruojamos Sutarčių registre ir Nekilnojamojo turto registre. Sutarčių registre, kuris vadinsis Sutarčių ir teisių suvaržymų registru, bus registruojami: įkeitimai (išskyrus turtinių teisių į […]
-
15min: Beprecedentė byla: „Ryanair“ panoro susigrąžinti lietuviams išmokėtas kompensacijas
Prieš dvejus metus už atšauktą skrydį į Ispaniją kompensacijas lietuviams sumokėjusioms Airijos oro linijoms „Ryanair“ pavyko pasiekti, kad įgyvendintų teismo bylų nagrinėjimas būtų atnaujintas. Dėl 15 tūkst. eurų kompensacijų lietuvių keleivių teises ginanti įmonė „Aer Liber“ su „Ryanair“ šiuo metu kaunasi teisme. Su transportu susijusiomis bylomis dirbanti advokatų kontoros „Sorainen“ advokatė, vyresnioji teisininkė Vaiva Mašidlauskienė teigė, kad norint tiksliai įvertinti situaciją reikėtų daugiau detalių, be to, išvadų konstatavimą apsunkina ir faktas, kad bendrovė „Aer Liber“ dėl birželio mėnesį priimto teismo sprendimo padavė apeliaciją. Visgi teisės ekspertė teigia, kad šioje situacijoje reikšminga ne tai, kiek laiko praėjo nuo atšauktų skrydžių, o […]
-
15min: Augustas Klezys. Pandemijos iššūkiai verslus privertė skolintis. Kokios svarbiausios taisyklės?
„Sorainen“ Finansų ir draudimo komandos partneris Augustas Klezys komentuoja, jog norėdami sudaryti galimybes savo verslui augti, plėstis ar įveikti finansinius iššūkius, daugybė jų yra priversti skolintis. Visgi, dėl nevienodo rizikos apetito ir reguliacinių reikalavimų daliai projektų ar paskolos gavėjų surasti paskolinti norintį banką nėra jau taip paprasta. Tokioje situacijoje gali pagelbėti alternatyvūs skolinimo šaltiniai, tačiau jie taip pat pasižymi įvairiais niuansais, priverčiančiais gerai pamąstyti ir palyginti privalumus bei trūkumus, todėl organiškai kyla klausimas – iš ko skolintis yra geriausias sprendimas? Planuodami skolintis verslininkai dažnai kreipiasi į bankus ir tai nestebina – juk bankų sąlygos dėl finansavimo dažniausiai yra patraukliausios. Akį […]
-
tv3.lt: Laurynas Lukošiūnas. Tvorą pasienyje galime turėti labai greitai: tereikia kelių esminių sprendimų
„Sorainen“ partneris Laurynas Lukošiūnas komentuoja, jog Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų koregavimas, kad būtų galima kuo skubiau pasienyje statyti fizinius barjerus migrantams stabdyti, yra nebūtinas. Kaip parodė per koronaviruso pandemiją išmoktos pamokos, įsigyti tam tikras priemones ir paslaugas galima labai greitai. Procedūros – vos per dieną Nors viešųjų pirkimų procedūros atrodo lėtos, reikalaujančios nemažai laiko ir galinčios trukti net kelis mėnesius, tačiau jau šiandien yra naudingų išimčių. Reikia suprasti, kad esant tam tikrai situacijai, pavyzdžiui, migrantų krizei, Viešųjų pirkimų įstatyme reglamentuotos nuostatos neriboja efektyviai ir už protingą kainą įsigyti reikalingų prekių ar paslaugų. Dar COVID-19 pandemijos pradžioje buvo padaryti Viešųjų pirkimų […]
-
Nauji reikalavimai medicinos priemonių reklamai: kokia reklama yra draudžiama?
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pateikė rekomendacijas verslininkams dėl medicinos priemonių ir sveikatos priežiūros paslaugų reklamos. Rekomendacijose pateikiama esminė informacija apie tokių prekių ir paslaugų reklamai taikomus reikalavimus. Primename, kad nuo gegužės 26 d. įsigaliojo Reklamos įstatymo pakeitimai ir naujojo Reglamento dėl medicinos priemonių reikalavimai, aktualūs pardavėjams, vykdantiems medicinos priemonių ir sveikatos priežiūros paslaugų reklamą. Kas yra priskiriama medicinos priemonių kategorijai? Medicinos priemonėmis vadinami tokie produktai, kurių pagalba galima: diagnozuoti, vykdyti profilaktiką, stebėti, numatyti, prognozuoti, gydyti ar palengvinti ligą; diagnozuoti, stebėti, gydyti traumą ar negalią, jas palengvinti arba kompensuoti; tirti, visiškai pakeisti arba modifikuoti anatomiją arba fiziologinį ar patologinį procesą […]
-
15min.lt: Dalia Augaitė. Paskata šalies įmonėms žengti į kapitalo rinką – gera naujiena ir investuotojams
Praėjusią savaitę Ekonomikos ir inovacijų ministerijos uždegta žalia šviesa priemonei „Vertybinių popierių įtraukimo į vertybinių popierių biržą skatinimas“ yra nuostabi žinia smulkiam ir vidutiniam verslui. Tai gali tapti puikia proga kur kas lengviau įžengti į kapitalo rinką ir pasinaudoti jos teikiamomis galimybėmis. Ši naujovė turėtų tapti ypač svaria paskata mažoms ir vidutinėms įmonėms skolintis papildomų lėšų plėtrai iš kapitalo rinkos. Kaip sufleruoja pats priemonės pavadinimas, bus skatinama listinguoti tokius vertybinius popierius kaip akcijos ir obligacijos, ar, kitaip sakant, žengti į kapitalo rinką. Skolintis jose yra paprasta, nėra didesnių apribojimų, galima susikurti gerą įmonės įvaizdį finansų rinkose, pritraukti daugiau investicijų ir […]
-
vz.lt: TOP 10 I pusmečio investicijų į startuolius sandorių Baltijos šalyse
Pirmasis šių metų pusmetis buvo sėkmingas visų Baltijos šalių startuolių ekosistemoms. Išskirtiniais sandoriais Lietuvos specialistai vadina „Vinted“, „Interactio“ ir latvių įkurto „Printful“ pritrauktas investicijas. Anot ekspertų, tai išskirtinis laikas, kuomet tarp dešimties didžiausių susijungimų ir įsigijimų sandorių pusė buvo susiję su startuoliais. Duomenis apie dešimt didžiausių investicijų pritraukusius Baltijos šalių startuolius VŽ atrinko remdamasis Lietuvos, Latvijos ir Estijos startuolių asociacijų ir investuotojų pateikiamais duomenimis. Į sąrašą pateko startuoliai, kurių bent vienas įkūrėjų yra kilęs iš atitinkamos Baltijos šalies ir kurie Lietuvoje, Latvijoje ar Estijoje turi biurą ir samdo darbuotojus. Laimonas Skibarka, „Sorainen“ vadovaujantis partneris, pastebi, kad 2021 m. I pusmetis […]
-
vz.lt: Investuotojų požiūris: pandemija koregavo rizikos žemėlapius ir įkaitino konkurenciją
Investicinių komercinio nekilnojamojo turto (NT) objektų besižvalgantys investuotojai neslepia: pandemija koregavo rizikos vertinimą, tad žemėlapiuose atsirado industrinis turtas ir nusitrynė prekybos centrai. Norint įsigyti patrauklų objektą konkuruoti tenka vis labiau, tačiau atrodo, kad dėl to jų azartas tik auga. Ekspertų vertinimu, šiemetinė sandorių apimtis – tipiška pastariesiems metams, tačiau pandemijos poveikis šiai rinkai akivaizdus sandorių struktūroje. Pinigų spaudimą jaučiantys investuotojai ieško alternatyvų. Tai lemia kelios priežastys. Kęstutis Adamonis, „Sorainen“ partneris, NT sandorių ekspertas, VŽ sako, jog pastaraisiais pandemijos metais akivaizdžiai išaugo investuotojų apetitas logistikos ir industriniams objektams. „Jų dar didesnį poreikį sukėlė pandemijos pasekmės prekių tiekimo grandinėse. Manau, kad biurų […]
-
delfi.lt: Sparti „FinTech“ plėtra Lietuvoje – bet ar bus kam dirbti?
Lietuva pastaraisiais metais tapo finansinių technologijų („FinTech“) centru ir jau sėkmingai eksportuoja finansines paslaugas į kitas pasaulio šalis. Pernai Lietuva tapo IT ir finansinių paslaugų eksporto lydere Baltijos šalyse aplenkusi Latviją ir Estiją. Globaliame „FinTech“ indekse Lietuva užima 1-ą vietą Europoje ir 4-ą pasaulyje. Vis dėlto, ar dabar ir netolimoje ateityje bus rengiami kompetentingi profesionalai? Ar bus kam užimti laisvas darbo vietas? Mykolo Romerio universitete vykdomos teisės ir „FinTech“ studijos praplečia įprasto klasikinio teisininko ribas ir leidžia įgyti „FinTech“ srities profesines kompetencijas. Labai svarbu, kad universitetai reaguoja į pokyčius rinkoje, siūlo naujoves ir jaunajai kartai stengiasi kurti programas, kurios būtų […]
-
lrt.lt: Smūgis piratų verslui: atsiskaityti už turinį per Lietuvos finansų sistemą taps neįmanoma
Seimo Kultūros komitetas vienbalsiai pritarė Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pakeitimams ir sudavė dar vieną smūgį piratų verslui Lietuvoje. Netrukus Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) galės nurodyti bet kuriai šalies finansų įstaigai nutraukti mokėjimus vogto autorinio turinio internete platintojams. „Ši įstatymo pataisa – didelis žingsnis kovoje su piratavimu Lietuvoje. Džiaugiuosi, kad kolegos Seime bei prezidentas į tai pažiūrėjo rimtai ir vieningai. Šie įstatymo pakeitimai dar labiau apsunkins piratų veiklą ir veiksmus internete, kur piratavimo mastai – didžiausi“, – įstatymo pataisas komentavo Kultūros komiteto narys Vytautas Kernagis. Įstatymo pakeitimais džiaugiasi ir legalaus turinio aljanso „Baltas“ nariai. Aljansas vienija įvairias […]
-
infolex.lt: Atsainus kredito unijos klientų elgesys jiems kainavo brangiai: kokios klaidos nedaryti
Lietuvos apeliacinis teismas užbaigė bankrutavusiai kredito unijai „Taupkasė“, administruojamai nemokumo administratoriaus, iškeltą bylą dėl jos klientams galimai tinkamai neišaiškintų sutarties sąlygų ir esmės. Kitaip sakant, buvo bandoma įrodyti, kad pasirašant sutartį buvo suklysta. Visgi teismas nusprendė, kad šįkart kaltas pats unijos klientas. Šis procesas ir unijos atstovų laimėta byla puikiai parodo, kokias atsakomybes neša visos sutarties pusės, ir kodėl reikėtų itin atidžiai perskaityti dokumentus, ant kurių suraitomas parašas. Susiduriama su didesne rizika Prieš gilinantis į teismo priimtą sprendimą, svarbu priminti, kad kredito unijų veiklos modelis gerokai skiriasi nuo didžiųjų komercinių bankų. Jei asmuo nori naudotis kredito unijos paslaugomis, jis turi […]
-
vz.lt: Sandorių rinkos pusmetis, kokio Lietuva dar neturėjo – verslus švilpia iš po nosies
Likvidumo antplūdis, kapitalo prieinamumas, privataus kapitalo fondų aktyvumas, infliacijos baimės užtikrina, kad po rekordinės metų pradžios sandorių rinkoje ir antroji metų pusė turėtų išlikti aktyvi. Dabar pardavėjų diktato laikais, kai prie durų lūkuriuoja pirkėjai. Gyvenimą sandorių rinkoje sujaukusius pandeminius 2020 m. nustelbia rekordiškai aktyvūs 2021 m. Kaip skaičiuoja „Bloomberg“, per pirmąją šių metų pusę paskelbta apie 2,5 trln. USD vertės sandorius, ir tokia beprecedentė statistika suponuoja visus 2021–uosius būsiant geriausius istorijoje. Savo ruožtu Baltijos šalių pernai pandemija ne tik pernelyg stipriai nepaveikė – pirmojo pusmečio aktyvumas čia žada rekordinius 2021 m. Tai prognozuojama buvo jau po pirmojo ketvirčio, toks pat buvo ir antrasis. […]
-
delfi.lt: Greta Kubiliūnaitė. Daugiau atsakomybių vadovui ir paprastesnė įmonių restruktūrizacija: kaip atrodys nemokumo įstatymo pakeitimai
Nuo liepos 15 dienos įsigaliosiantys Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (JANĮ) pakeitimai išplės vadovų atsakomybes ir paskatins savalaikį mokumo problemų sprendimą. Nors tokius pokyčius galima vadinti pozityviais, visgi, dar yra keli aspektai, dėl kurių kyla klausimų. Išaugs vadovo atsakomybė Dėl įsigaliosiančių JANĮ pakeitimų, šis įstatymas visiškai atitiks Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2019/1023 nuostatas. Lietuvoje pritaikyta geroji Europos Sąjungos teisinė praktika turėtų padėti pagerinti prastoje finansinėje padėtyje atsidūrusių juridinių asmenų galimybes išvengti bankroto. Visgi dėl šių pokyčių visų pirma išaugs Lietuvoje veikiančių įmonių vadovams tenkanti atsakomybė. Žiūrint plačiau, įmonės vadovas turės vengti tyčinių ir didelio neatsargumo veiksmų, kuriais […]
-
lrt.lt: Jurgita Karvelė. Už atsisakymą skiepytis nuo koronaviruso – atleidimas. Ar tai būtų įmanoma Lietuvoje?
Noras apsaugoti kuo didesnę dalį visuomenės nuo įvairių atmainų koronaviruso, panašu, Latvijoje virs ribojimais daliai dirbančiųjų – jie gali būti atleisti, jei iki rugsėjo 15 dienos nebus gavę COVID-19 sertifikato, kuris išduodamas šia liga persirgusiems ar nuo jos paskiepytiems žmonėms. Šis pažymėjimas bus privalomas medikams, socialiniams darbuotojams, mokytojams, valstybėms tarnautojams, kurie teikia paslaugas valstybės ir savivaldybių institucijose. Neturėtų stebinti, kad kalbų apie tokius ar panašius sprendimus, stringant masinei vakcinacijai, kiltų ir Lietuvoje. Darbo teisės ekspertė Jurgita Karvelė komentuoja, ar toks sprendimas būtų teisiškai įmanomas nepažeidžiant žmogaus teisių. Gresia teisinė atsakomybė Atsakymą į klausimą, ar šiuo metu darbdavys galėtų atleisti darbuotoją […]
-
Prasideda vienas svarbiausių metuose žirginio sporto renginių – „Atviras Lietuvos konkūrų čempionatas“
Nuo ketvirtadienio, liepos 8 dienos, „Harmony Park“ (Kauno raj., Vaizgakiemis) taps Lietuvos ir užsienio žirgų sporto gerbėjų traukos epicentru. Čia keturias dienas vyks „Atviras Lietuvos konkūrų čempionatas 2021“, kuriame varžysis net 260 duetai, o mūsų šalies sportininkai kovos dėl Lietuvos čempionų vardo. Atvykti į renginį kviečiami visi neabejingi žirgams žmonės. Renginys žiūrovams – nemokamas, o įspūdingiausi reginiai laukia šeštadienį ir sekmadienį. Šeštadienio vakarą vyks parodomosios važiavimo kinkiniais varžybos, o sekmadienį, 15 val., prieš pagrindinį konkūrą vyks dailiojo jojimo parodomoji programa. „Žirgų sportas – išskirtinis, istoriškai svarbus, tačiau Lietuvoje gerokai per mažai dėmesio sulaukiantis sportas, tad mums garbė prisidėti prie jo […]
-
lrt.lt: Kazimieras Karpickis. Teismo sprendimas: įmonių vadovus atsakomybė gali pasivyti ir po daugybės metų
Birželio antroje pusėje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė sprendimą ir suformavo praktiką, kuri gali tiesiogiai atsiliepti įmonės vadovams ar vadovaujančias pareigas užimantiems jų savininkams – net pardavus akcijas ir atšaukus vadovą iš pareigų jo atsakomybė išlieka. Bankroto ir restruktūrizavimo ekspertas Kazimieras Karpickis komentuoja aktualius pasikeitimus. Pasiveja ir 10 metų senumo įvykiai Nauja praktika suformuota dėl nemokios ir nemokumo administratoriaus atstovaujamos įmonės inicijuoto ieškinio prieš buvusį vadovą, kuris tuo pačiu buvo ir įmonės akcininkas. Šiai įmonei jis vadovavo iki 2013 m. vidurio, kai pardavęs turėtas akcijas naujai akcininkei tuo pačiu buvo atleistas ir iš vadovo pareigų. Svarbu pabrėžti, kad tuo metu, kai […]
-
Pradedamos taikyti naujos sumažintų kainų reklamose taisyklės
2021 m. liepos 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 6.353 straipsnio pakeitimas, susijęs su prekių sumažintų kainų informacijos pateikimu reklamose. CK reikalavimas yra privalomas ir už jo nesilaikymą verslininkams gali būti skiriamos piniginės sankcijos. Nustatyti bei paviešinti pažeidimai taip pat gali pakenkti prekybininko reputacijai, todėl prekybininkams yra aktualu susipažinti su naujomis taisyklėmis. Atsižvelgdama į CK pakeitimą, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) parengė rekomendacijas dažniausiai užduodamų klausimų forma (D.U.K.), kaip nauji CK reikalavimai galėtų būti įgyvendinami praktikoje. Nors D.U.K. nėra privalomo pobūdžio dokumentas, jis yra naudingas, siekiant užtikrinti skleidžiamos reklamos atitiktį naujai įsigaliojusiems CK reikalavimams. Mūsų Konkurencijos ir reguliuojamų […]
-
vz.lt: Mindaugas Marcinkevičius kreipėsi į EŽTT dėl galimo saviraiškos laisvės pažeidimo
Vienos didžiausių verslo grupių „Vilniaus prekyba“ smulkusis akcininkas Mindaugas Marcinkevičius kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT) dėl galimo saviraiškos laisvės pažeidimo, Lietuvos teismams jį įpareigojus paneigti viešai išsakytą teiginį apie buvusį verslo partnerį, pagrindinį grupės akcininką Nerijų Numą. M. Marcinkevičius peticijoje EŽTT skundžiasi, kad Lietuvos teismai jį įpareigojo paneigti faktinę ir neįžeidžiančiai išsakytą asmeninę nuomonę. Be to, anot verslininko, nacionaliniai teismai nesugebėjo teiginio tinkamai įvertinti, nurodo Lietuvos Vyriausybės atstovas prie EŽTT. Pasak M. Marcinkevičiaus advokato Kęstučio Švirino, demokratinėje valstybėje niekas negali priversti asmenį pakeisti ar paneigti jo asmeninę nuomonę. „Tuo tarpu Lietuvos teismas įpareigojo mano klientą paneigti nuomonę apie […]
-
infolex.lt: Darbuotojų motyvaciją ir darbo našumą efektyvina drąsūs sprendimai
Apie tai, kad pandemija paskatino tiek vadovų, tiek darbuotojų požiūrio į darbo procesus pokyčius, kalbama jau kurį laiką – vis daugiau dėmesio skiriama darbo ir gyvenimo balanso išlaikymui, inovatyvių sprendimų bei technologijų diegimui, motyvaciją keliančių sistemų spartinimui bei geros psichologinės būklės palaikymui. Nors nuo liepos pradžios karantinas Lietuvoje atšaukiamas, šie aspektai vis dar laikomi vienais pagrindinių sveikos ir produktyvios darbo aplinkos elementų, kuriuos, nebijodamos eksperimentuoti, drąsiai taiko vis daugiau įmonių. Kaip pasakoja teisės firmos „Sorainen“ administracijos vadovė Leda Iržikevičienė, pandemijos atnešti pokyčiai stipriai palietė ir profesinių paslaugų įmones. Anot jos, kai prasidėjo karantinas ir daugelis darbuotojų ėmė dirbti iš namų, […]
-
LNK Žinios: Būsto kainos auga kaip ant mielių
Būsto kainos auga kaip ant mielių, o dėl valdžios svarstomo naujo žemės įstatymo jos gali šauti į neįsivaizduojamas aukštumas. Norima, kad už teisę statyti naujus arba rekonstruoti esamus pastatus valstybinėje žemėje būtų mokama ne tik žemės nuoma, bet ir didžiulis papildomas mokestis. Anot aplinkos ministro, toks įstatymas jau prieš ketverius metus buvo reikalingas, nes Nacionalinė žemės tarnyba nebepratęsia sutarčių ir nebeleidžia senų apleistų pastatų paversti naujais gyvenamaisiais kvartalais ar biurais valstybinėje žemėje. Nekilnojamojo turto plėtros asociacija (LNTPA) siūlo ne tik įstatymo galiojimo atidėjimą, bet ir „galimybę tokiems nuomininkams pabaigti tuos investicinius projektus, kuriuos jie yra pradėję panašiomis sąlygomis“. „Ir tą […]
-
infolex.lt: Lietuvos potencialas tapti Šiaurės ir Baltijos regiono tvarių žaliųjų finansų centru – vis didesnis
Nors COVID-19 pandemijos padarinių pažabojimas bei ekonomikos gaivinimas šiuo metu yra pagrindinis Europos prioritetas, klimato kaitos iššūkių valdymas nelieka Senojo žemyno interesų šešėlyje. Dar 2019-ųjų spalį mūsų šalyje buvo pradėtas įgyvendinti tvarių žaliųjų investicijų skatinimo projektas, o dabar Lietuva gali tapti tvarių žaliųjų finansų centru Baltijos. Apie tai Jungtinės Karalystės ambasados Vilniuje organizuotoje konferencijoje „What Is Green?“, skirtoje žaliosios ekonomikos temai, kalbėjo advokatų kontoros „Sorainen“ Lietuvos biuro vadovaujantis partneris, advokatas Tomas Kontautas. Jo teigimu, tikėtina, jog Lietuva, Europoje įsitvirtinusi kaip finansinių technologijų („fintech“) sektoriaus lyderė, šią sėkmę pakartos ir tvaraus finansavimo srityje, užimdama pirmaujančią tvarios ekonomikos poziciją Senajame žemyne. Visą […]
-
vz.lt: Dėl nesąžiningo elgesio teismas atsisakė iškelti V. Kučinskui bankroto bylą
Marijampolės apylinkės teismas penktadienį atsisakė iškelti asmeninio bankroto bylą bankrutuojančios „Arvi ir ko“ įmonių grupės įkūrėjui Vidmantui Kučinskui. Teismas motyvavo sprendimą verslininko nesąžiningumu ir pateikta ne visa informacija apie nemokumą. „Asmuo nepateikė visų įrodymų, nebuvo sąžiningas, buvo pernelyg eigoje aktyvus savo mokumui pabloginti, nes sąmoningai leido susidaryti skolai, tačiau nebuvo toks aktyvus ieškant investitorių, siekiant atsiskaityti, nedėjo pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir mokumui pagerinti“, – teismo posėdyje kalbėjo teisėja Rūta Neveckienė. Didžiausiam V. Kučinsko kreditoriui Rusijos „Alfa bank“ atstovaujantis teisininkas, „Sorainen“ partneris Laurynas Lukošiūnas pabrėžė, kad fizinio asmens bankroto procedūros privalo būti taikomos tik sąžiningų fizinių asmenų mokumui atkurti. […]
-
15min.lt: ES nubaustos A.Lukašenkos „piniginės“ turi įmones ir Lietuvoje: kodėl ir kas jie tokie?
Pirmadienį Europos Sąjunga (ES) sankcijas pritaikė 78 Baltarusijos režimo asmenims, tarp kurių atsidūrė ir neteisėtam autoritariniam Baltarusijos prezidentui Aliaksandrui Lukašenkai artimi oligarchai, vieni turtingiausių Baltarusijos žmonių Aliaksejus Aleksinas ir Aliaksandras Zaicevas. Šie verslininkai 2012 metais įsteigė ir įmones Lietuvoje. Advokatų kontoros „Sorainen“ advokatė Agnietė Venckienė teigė, kad iki 2014 metų lapkričio 1 d. užsieniečiams buvo ganėtinai paprasta gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje įsteigus įmonę ar ją įsigijus. „Užteko to, kad užsienietis turėjo lietuviškos įmonės akcijų, kurių nominali vertė buvo ne mažiau kaip 50 000 litų. Nebuvo jokių ypatingų reikalavimų tokiai įmonei ar jos veiklai – ji galėjo būti ką tik […]
-
vz.lt: Startuolių ekosistema subrendo: rekordinės pritrauktos lėšos ir potencialūs nauji vienaragiai
Lietuvos startuolių ekosistema po dešimties metų sunkaus darbo perėjo į spartesnio augimo etapą ir atsidūrė tarptautinių investuotojų žemėlapyje, sako VŽ kalbinti specialistai. Anot jų, šįmet per mažiau nei pusmetį šalies startuolių pritraukti rekordiniai 300 mln. Eur toli gražu ne pabaiga – dar šiemet išvysime bent keletą stambių sandorių. Laimonas Skibarka, „Interactio“, „CG Trader“ ir „Hostinger“ investicijų pritraukimo sandoriuose tarpininkavusios advokatų kontoros „Sorainen“ partneris, teigia, kad startuoliams pasitarnavo pandemija, kuri lėmė išaugusią e-komercijos, nuotolinių paslaugų ir technologijų sprendimų paklausą. „Per tris etapus į lietuviškus startuolius investavo ne tik stambūs Šiaurės šalių privataus ir rizikos kapitalo fondai – „Evli Growth Partners“ („CGTrader“) ir „EQT Growth“ […]
-
infolex.lt: Inovacijų taikymo darbovietėje sėkmės istorija: dideli pokyčiai prasideda nuo mažų detalių
Inovacijos darbovietėse dažnai siejamos su dideliais pokyčiais, kuriuos lydi nemenki iššūkiai. Visgi inovacijos į bendrovių kasdienybę dažniausiai ateina mažais žingsneliais, atvirauja inovacijų ekspertė Irina Seniut. Anot jos, ir smulkios detalės gali turėti nemenkos įtakos situacijai darbovietėje – ne tik padėti supaprastinti procesus, padidinti efektyvumą, padėti dalintis gerąja praktika, bet ir iš pagrindų pakeisti įmonės darbo kultūrą. Kalbant apie inovacijas, svarbu suprasti, kad tam, jog duotų apčiuopiamos naudos, jos nebūtinai turi būti didžiulės – net paprasčiausias procesų minimizavimas gali gerokai padidinti efektyvumą, įsitikinusi teisės firmos „Sorainen“ žinių valdymo ir inovacijų vadovė Irina Seniut. Vienas tokių pavyzdžių jos atstovaujamoje įmonėje buvo pritaikytas […]
-
lrt.lt: Teismas kitą savaitę skelbs sprendimą dėl Vidmanto Kučinsko asmeninio bankroto
Marijampolės apylinkės teismas penktadienį baigė nagrinėti bankrutuojančios „Arvi ir ko“ įmonių grupės įkūrėjo Vidmanto Kučinsko prašymą iškelti jam asmens bankroto bylą. Sprendimą šioje byloje teismas ketina paskelbti birželio 25 dieną. Didžiausiam V. Kučinsko kreditoriui Rusijos „Alfa bank“ atstovaujantis teisininkas, „Sorainen“ partneris Laurynas Lukošiūnas pabrėžė, kad fizinio asmens bankroto procedūros privalo būti taikomos tik sąžiningų fizinių asmenų mokumui atkurti. „Turime unikalią situaciją, kurios nėra buvę per daugelį metų, kad žinomas verslininkas, garsus žmogus, kuris sukūrė nemažą verslą, būtų nusiritęs iki tokio nesąžiningo, sistemingai ir patologiškai meluojančio asmens, būtų įsivėlęs į tokią eilę nesąžiningų ir neteisėtų veiksmų (…) Tai galėtų būti simbolis […]
-
vz.lt: Autorių teisų direktyva: brangi, klampi ir vis dar derinama
Iki šių metų birželio 7-osios Lietuvoje, kaip ir kitose ES valstybėse, turėjo būti įgyvendinta dar 2019-ųjų kovą priimta daug aštrių diskusijų sukėlusi naujoji Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo skaitmeninėje rinkoje direktyva, tačiau Lietuvoje – vis dar vyksta jos derinimo procesai. Kuluaruose net kalbama, kad nelabai ir buvo stengtasi įstatymą priimti laiku, nes direktyvos reguliuojami skaitmeninės rinkos santykiai yra kompleksiški ir sudėtingi. Pasak Stasio Drazdausko, „Sorainen“ eksperto, advokato, bene daugiausia neaiškumų kyla dėl Direktyvos 17-o straipsnio įgyvendinimo, kuriuo yra griežtinama atsakomybė turinio dalinimosi platformoms už neteisėtų kūrinių prieinamumą. „Pavyzdžiui, pagal naująsias taisykles, platformos savininkas nebus atsakingas už kūrinius, kuriuos įkelia […]
-
15min.lt: Saulė Dagilytė. Nuodėmės mokestis – biudžetui ar kontrabandistui?
Akcizų įstatymo pakeitimams keliaujant į Seimą pagrindiniai garsiai aptarinėjami klausimai išlieka kaitinamojo tabako apmokestinimo sistema bei akcizų cigaretėms didinimo tempai. Vyriausybei ir politikams diskutuojant dėl ateinančių trejų metų akcizo dydžių tenka balansuoti tarp siekio padidinti biudžetą, riboti kenksmingų produktų vartojimą ir nenustumti vartotojų ieškoti kitų alternatyvių sprendimų. Šiandien niekas neabejoja, kad tabakas, vartojamas bet kokia forma, kenkia sveikatai. Todėl iki šiol vykęs ir planuojamas ateityje nuoseklus akcizų didinimas pateisinamas ir kaip priemonės atgrasyti nuo tabako vartojimo, ir kaip būdas padidinti į biudžetą surenkamas lėšas. Paskutinius tris metus tabako akcizas augo po 5,6 proc. kasmet. Projekte, kurį Vyriausybė pateikė svarstyti Seimui […]
-
vz.lt: Dėl laiku nepateiktų finansinių ataskaitų penktadaliui Lietuvos įmonių kerta per kredito reitingą
18 800 Lietuvos įmonių Registrų centrui laiku nepateikė finansinių ataskaitų. Kredito biuro „Creditinfo“ sistemose jos gaus specialią žymą, kuri verslo partnerius įspės apie padidintą bendradarbiavimo su bendrove riziką. Pasibaigus juridinio asmens finansiniams metams finansinės atskaitomybės dokumentai turi būti pateikti per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento, tad dauguma Lietuvos juridinių asmenų ataskaitas už 2020 m. turėjo pateikti iki gegužės 31 dienos. Evaldas Dūdonis, advokatų kontoros „Sorainen“ ekspertas, advokatas, sako, kad finansinių ataskaitų viešinimas Registrų centre laikomas vienu iš skaidrumą versle užtikrinančių veiksnių. „Už eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo nesušaukimą (arba nesušaukimą laiku) arba akcininkų jau patvirtintų metinių finansinių ataskaitų nepateikimą Juridinių […]
-
Tarptautinis duomenų perdavimas: svarbiausi aspektai
Gegužės 25 d. suėjo metai nuo tada, kai įsigaliojo Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas. Norime jums priminti svarbiausius su tarptautiniu duomenų perdavimu susijusius aspektus. BDAR suskirsto pasaulio valstybes į dvi grupes: a) Europos ekonominė erdvė (EEE) – šiose šalyse nėra jokių ypatingų asmens duomenų tvarkymo kliūčių; b) EEE nepriklausančios šalys – duomenų srautai už EEE ribų (įskaitant debesijos paslaugas, bendrą prieigą prie duomenų bazių ir kt.) yra griežtai reglamentuojami ir jiems taikomi specialūs apsaugos mechanizmai. Mūsų skaitmeniniame pasaulyje įmonės dažnai turi tiekėjų visame pasaulyje arba priklauso didesnei įmonių grupei. Tokiais atvejais, norėdamos sėkmingai vykdyti veiklą tarptautiniu mastu, bendrovės turi tinkamai tvarkyti […]
-
bznstart.lt: Komunikacija krizių ir skandalų metu
Tikslinga komunikacija yra neabejotinai svarbus aspektas verslui. Ištikus krizėms ar skandalams, poreikis tikslingai komunikacijai tik dar labiau išauga. „Sorainen“ ir „INK agency“ organizuotame internetiniame seminare „Šaltas protas krizių ir skandalų metu“ ekspertai Kęstutis Švirinas ir Kęstutis Gečas aptarė, kaip mažinti krizių riziką ir joms pasiruošti. Kaip elgtis ir komunikuoti, kai įmonė susiduria su skandalu? Internetinio seminaro metu aptarti teisiniai ir komunikaciniai aspektai valdant krizes. Internetinio seminaro metu Kęstutis Švirinas, ginčų sprendimo ir rizikos valdymo komandos vadovas Lietuvoje ir „Sorainen“ partneris, aptarė teisinius krizių valdymo aspektus. Ekspertas pripažino, kad verslams susidūrus su teisinėmis bėdomis, šie procesai dažniausiai kelia ne tik stresą, […]
-
lrt.lt: Finansinės ataskaitos – įmonės higienos standartas: kodėl naudinga jas pateikti laiku?
Skaičiuojamos paskutinės dienos iki termino, kai dauguma įmonių ir organizacijų Registrų centrui turi pateikti finansines ataskaitas už praėjusius metus, rašoma „Registrų centro“ pranešime žiniasklaidai. Šios ataskaitos ir jose esantys duomenys prisideda prie verslo ir nevyriausybinių organizacijų skaidrumo, sudaro galimybę visuomenei susipažinti su jų veikla, o laiku nepateiktos ataskaitos gali sukelti reputacinių rizikų, pastebi ekspertai. Advokatų kontoros „Sorainen“ ekspertas, advokatas Evaldas Dūdonis sako, kad finansinių ataskaitų viešinimas Registrų centre laikomas vienu iš skaidrumą versle užtikrinančių veiksnių. „Metinių finansinių ataskaitų nepateikimas laiku gali net sutrukdyti bendrovei tinkamai įgyvendinti jau suplanuotus korporatyvinius pokyčius, pavyzdžiui, įgyvendinant reorganizavimą arba atskyrimą notarai paprastai tikrina ir reikalauja, […]
-
15min.lt: Būsto ABC. Perku butą ne iš vystytojo, o rangovo. Tai normalu ar pavojinga?
Pasirodo, rinkoje gausu atvejų, kai būstas gali būti perkamas ne iš vystytojo, o iš vieno iš rangovų. Ar tai pavojinga? Ar dėl to projektas tampa rizikingas? Ką reikia žinoti pirkėjams? To 15min „Būsto ABC“ klausė ekspertų. „Sorainen“ vyresnioji teisininkė, advokatė Simona Stančiukaitė tvirtino, jog situacija, kai vystytojas rangovams ar statybos produktų ar įrangos tiekėjams už statybos darbus „sumoka“ pastatytuose objektuose suformuotais butais ar kitos paskirties patalpomis, nėra reta. S.Stančiukaitės teigimu, toks atsiskaitymo būdas naudingas abiem pusėms: vystytojui mažėja apyvartinių lėšų poreikis, užtenka mažiau pasiskolinti, o rangovas, gavęs butą, įgyja ne tik darbų vertę atitinkantį turtą, bet kartu išlošia ir dėl […]
-
15min.lt: Fizinių asmenų bankrote svarbūs pokyčiai – anksčiau nurašytos skolos gali vis dar galioti
Gegužės pabaigoje Lietuvos Konstitucinis Teismas paskelbė nutarimą, kuris turi didelę svarbą Fizinių asmenų bankroto įstatymui (FABĮ). Anot Konstitucinio Teismo išaiškinimo, šio įstatymo viena iš dalių prieštarauja Konstitucijai. Šioje dalyje reglamentuota, kad baigus fizinio asmens bankroto bylą kartu su kitais reikalavimais yra nurašomi reikalavimai dėl žalos, sukeltos nusikalstamais veiksmais, t. y., jeigu asmuo, padarydamas nusikalstamą veiką, sukelią ir žalą (pvz., sugadina ar sunaikina turtą ir pan.), tokie reikalavimai gali būti nurašomi ir jų nereikia įvykdyti pilna apimtimi. Svarbu pabrėžti, kad fizinio asmens bankrotas pasižymi tuo, jog iškėlus fizinio asmens bankroto bylą, yra sudaromas fizinio asmens bankroto planas. Pagal jį bankroto laikotarpiu […]
-
15min.lt: Kreditoriai prašo atmesti „Arvi“ įkūrėjo V.Kučinsko prašymą dėl asmeninio bankroto
Marijampolės apylinkės teismas antradienį pradėjo nagrinėti „Arvi“ įkūrėjo Vidmanto Kučinsko fizinio asmens bankroto bylą. Verslininkas nurodo, kad jo įsiskolinimai kreditoriams siekia 61 mln. eurų, o pajamos per mėnesį – 1,5 tūkst. eurų. Tiesa, kreditoriai, kaltinantys garsų verslininką nesąžiningumu, prašo teismo šį prašymą atmesti. Ar V.Kučinskui bus iškelta fizinio bankroto byla, ar ne, turėtų paaiškėti maždaug per mėnesį. Didžiausiam V.Kučinsko kreditoriui – Rusijos bankui „Alfa bank“ Lietuvoje atstovaujantis advokatas Laurynas Lukošiūnas 15min teigė, kad visi verslininko kreditoriai prašo atmesti prašymą iškelti bankroto bylą. „Mes neginčijame finansinių sunkumų, bet visais atvejais, kai keliama bankroto byla, yra tam tikros sąlygos – jei priežastys […]
-
tv3.lt: Greitieji testai už 6 milijonus: verslininkai suglumo, kodėl kaltinimai metami jiems, o ne pirkėjui – valstybei
Skandalinga pernai nuskambėjusi greitųjų COVID-19 testų už 6 mln. eurų pirkimo istorija dar net nepriartėjo prie pabaigos. Tačiau jos dalyviai jau peržengė teismo slenkstį, kur valstybei iš verslininkų bandoma prisiteisti daugiau nei 4 mln. eurų. Vieni iš kaltinamųjų civiliniame ieškinyje – įmonė „Profarma“ – kelia klausimą, kodėl prokuratūros kaltinimai krinta būtent verslui, o ne valstybinei institucijai, kuri ir vykdė viešąjį pirkimą, ant pečių. „Prokuratūra mums verčia kaltę. Nėra jokių reikalavimų pareikšta niekam kitam, tik verslui. Mums niekas testų negrąžina. Išreikalauja grąžinti pinigus ir nieko už tai atgal nesiūlo. Nėra numatyta bauda perkančiajai organizacijai, kurią šiaip numato įstatymas, jeigu ji padarė kažką negerai. […]
-
15min.lt: Akcininkų teisė į bendrovės informaciją – kodėl smulkieji vis dar susiduria su kliūtimis?
Pagal šiandien Lietuvoje galiojančius įstatymus, su bendrovės ne vieša informacija gali susipažinti visi akcininkai, nepaisant to, kokio dydžio akcijų paketą jie valdo. Vis dėlto, dažnai įmonės nepaiso šio reikalavimo, prisidengdamos bendrovės įstatais. 2017 metų lapkritį įsigaliojo nauja Akcinių bendrovių įstatymo redakcija, kuri nebesieja akcininko teisės susipažinti su bendrovės informacija su jo ar akcininkų grupės turimų akcijų kiekiu. Nepaisant to, kad įstatymas buvo pakeistas, dalis bendrovių nepakeitė savo įstatų, apibrėžiančių akcininkų teisę į įmonės informaciją. Tam tikrais atvejais įstatuose buvo sąmoningai įtvirtintos nuostatos, kurios akcininko teisę gauti informaciją vis tiek sieja su jo turimų akcijų kiekiu. Problemą taip pat gilino faktas, […]
-
delfi.lt: Viešųjų pirkimų specialistų poreikis darbo rinkoje milžiniškas. Kokios priežastys?
Spartus viešųjų pirkimų teisinių santykių vystymasis lemia didelį specialistų (teisininkų, vadybininkų, ekonomistų), išmanančių besikeičiantį teisinį reglamentavimą, galinčių kvalifikuotai ir efektyviai spręsti viešųjų pirkimų teisinių santykių srityje iškilusias problemas, poreikį. Ilgus metus VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros pažeidimų prevencijos skyriui vadovavusi „Sorainen“ Viešųjų pirkimų ir viešųjų projektų komandos vyresnioji teisininkė, MRU doktorantė Neringa Virbickaitė pastebi, kad viešųjų pirkimų specialistams keliami vis aukštesni reikalavimai, t. y. reikalaujama ne vien tik išmanyti viešųjų pirkimų teisę, ekonomiką ir valdymą, bet ir gebėti įvertinti ir numatyti korupcijos rizikas, jas minimizuoti, organizuoti žaliuosius, inovatyvius, socialiai atsakingo pobūdžio pirkimus, vesti rinkos dalyvių konsultacijas, derybas, turėti projektų valdymo, […]
-
Baltijos šalių nekilnojamojo turto rinka demonstruoja atsparumą
„Nors komercinio nekilnojamojo turto sektorius Baltijos šalyse patyrė didesnių ar mažesnių nuostolių, o tam tikrų segmentų perspektyvos išlieka miglotos, gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto rinka lengvai atlaikė koronaviruso pandemijos keliamus iššūkius ir kai kur netgi sustiprėjo. Ypač Lietuvoje ir Estijoje šis NT sektorius pasirodė esąs labai atsparus ir 2020 m. pasiekė visų laikų rekordą“, – komentuoja „Ober-Haus Real Estate Advisors“ generalinis direktorius Tarmo Kase neseniai paskelbtoje „Ober-Haus“ 2021 m. nekilnojamojo turto rinkos apžvalgoje. „Nors Baltijos šalys 2020 m. išgyveno ekonomikos nuosmukį, recesija Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje buvo viena iš mažiausių lyginant su kitomis ES valstybėmis. Baltijos šalių pranašumas pandemijos kontekste buvo […]
-
15min.lt: Vasarą įsigaliosianti ES autorių teisių direktyva: „memų“ eros pabaiga ar daugiau apsaugos kūrėjams?
Iki šių metų birželio 7-osios Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos valstybėse, turi būti įgyvendinta dar 2019-ųjų kovą priimta autorių teisių skaitmeninėje rinkoje direktyva. Jos svarstymas sukėlė nemažai diskusijų ir net buvo pavadintas išbandymu interneto laisvei. Buvo nuogąstaujama, jog įstatymas turinio platformas privers įvesti pastarojo cenzūrą bei apriboti kūrėjų saviraiškos galimybes, nes „memų“ ar namų gamybos vaizdo klipų kūrimas bus kontroliuojamas, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Sorainen“ ekspertas Stasys Drazdauskas teigia: dalis naujosios Direktyvos nuostatų visgi sukėlė nemenkus ginčus. Direktyva numato, jog daug vartotojų turinčioms interneto platformoms dabar tenka atsakomybė užtikrinti, kad jose nebūtų autorių teisių pažeidimų. Taip įstatymo kritikai įžvelgė galimą […]
-
vz.lt: Stabdis būsto plėtros Vilniuje skubai – kiekvienam didesniam projektui po architektūros konkursą
Sostinės savivaldybės sprendimas išplėsti objektų, kuriems privalomi architektūros konkursai, sąrašą nustebino būstus norinčius greičiau statyti plėtotojus. Architektų atstovas sako, kad itin aktyvioje rinkoje išlieka rizika tokių konkursų kokybei, o miestas laikosi pozicijos, jog skuba nieko gero neatneša. Balandžio pabaigoje Vilniaus nekilnojamojo turto (NT) plėtotojai sulaukė siurprizo iš miesto savivaldybės. Iki balsavimo taryboje svarstytas reikalavimas rengti architektūros konkursus 10.000 kv. m ir didesniems valstybės lėšomis finansuojamiems administracinės, kultūros, mokslo, gydymo, sporto, religinės ir specialiosios paskirties objektams ne centrinėje miesto dalyje, galiausiai po tarybos posėdžio virto reikalavimu, privalomu iš esmės visiems, taigi ir privačiomis lėšomis statomiems, tokio dydžio pastatams. Simonas Skukauskas, teisės […]
-
15min.lt: Prie „Sorainen“ komandos prisijungė A. Trapnauskaitė
Prie teisės firmos „Sorainen“ Finansų ir draudimo komandos prisijungė pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos (AML) ekspertė Auksė Trapnauskaitė. „Jau kurį laiką ieškojome aukščiausios kvalifikacijos AML eksperto, todėl itin džiaugiamės Auksės prisijungimu. Tikime, kad jos profesionalumas ir asmeninės savybės padės reikšmingai sustiprinti „Sorainen“ Finansų ir draudimo praktiką, o Auksės ir Godos Drąsutės duetas – atliepti klientų poreikį gauti geriausios kokybės teisines paslaugas AML srityje“, – komentuoja „Sorainen“ partneris, Finansų ir draudimo sektoriaus grupės vadovas Augustas Klezys. Visą straipsnį skaitykite 15min.lt.
-
15min.lt: Nedalyvaujant Nacionalinei laboratorijai, teismas atidėjo greitųjų testų bylos nagrinėjimą
Posėdyje nedalyvaujant Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) atstovams, Vilniaus apygardos teismas atidėjo greitųjų COVID-19 testų bylos svarstymą, bet patenkino prašymą į nagrinėjimą įtraukti Viešųjų pirkimų tarnybą, kad ši pateiktų savo išvadą. Anot prokurorės, NVSPL prieš posėdį ją informavo, kad laboratorijos atstovas bylos nagrinėjime dalyvauti negali dėl ligos. Teismas taip pat nutarė patenkinti prašymą laboratoriją įpareigoti pateikti duomenis apie testų likutį. Tačiau teismas nesutiko stabdyti bylą ar šioje jos stadijoje kviesti prašomus liudytojus, įskaitant buvusį premjerą Saulių Skvernelį ar sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą. Generalinė prokuratūra į teismą kreipėsi, siekdama niekiniais ir negaliojančiais pripažinti NVSPL sudarytus sandorius dėl greitųjų COVID-19 […]
-
lrt.lt: Radijo byla. Ar gan paprasta procedūra iš tikrųjų didina skyrybų skaičių Lietuvoje?
Ar prie skyrybų skaičiaus augimo prisideda nesudėtingas skyrybų procesas? Ką liudija kaimyninių šalių praktika? Radijo laidoje dalyvauja teisės firmos „Sorainen“ ginčų sprendimo ir darbo teisės ekspertė Jurgita Karvelė. Visą laidos įrašą klausykite lrt.lt. Jurgitos interviu pradžia 30:50 min.
-
lrytas.lt: Už pagalbą pandemijos metu – tyrimas ir teismas
Vos prasidėjus pandemijai, apsaugos ir testavimo priemonės visame pasaulyje staigiai tapo deficitu. Skubėdama apsirūpindama būtinomis priemonėmis, valstybė ėmėsi skubos tvarka vykdyti viešuosius pirkimus. Šiandien šie pirkimai nagrinėjami ikiteisminiuose tyrimuose ir teismuose, o kaltinimai metami verslui, kuris pirmasis sunkiomis sąlygomis valstybei ištiesė pagalbos ranką. Viena tokių įmonių ─ „Profarma“. Su ja buvo sudaryta viešojo pirkimo sutartis dėl daugiau nei 510 000 greitųjų testų įsigijimo. Šiuo metu testai sunaudoti, o iš verslo reikalaujama grąžinti už juos sumokėtus pinigus. „Padėtis kelia nerimą. Sveikatos apsaugos ministerija ir Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija, kurios organizavo viešąjį pirkimą ir buvo atsakingos už tinkamą jo vykdymą, testus […]
-
Pasaulio banko grupė publikavo „Darbuotojų įdarbinimo“ duomenų rinkinį, apimantį 191 valstybę
Pasaulio bankas, tarptautinė finansų įstaiga, kreipėsi į mus įgyvendindama projektą „Darbuotojų įdarbinimas“. Mūsų darbo teisės ekspertai Estijoje ir Lietuvoje pateikė išsamią informaciją apie darbo santykių reguliavimą regione, ypač daug dėmesio skiriant darbuotojų samdymo, darbo laiko ir darbuotojų atleidimo klausimams. Darbuotojų įdarbinimas Darbuotojų įdarbinimo duomenų rinkinys yra informacijos šaltinis politikos formuotojams, akademikams, tyrėjams ir privataus sektoriaus darbuotojams, kurie domisi darbo santykių reguliavimu visame pasaulyje. Projekto metu buvo renkami ir analizuojami išsamūs kiekybiniai duomenys, leidžiantys palyginti darbo santykių reglamentavimą skirtingose ekonomikose skirtingu metu. Kasmet skelbiamuose duomenų rinkiniuose pateikiama informacija apie 191 valstybę. Mūsų komanda Prie šio projekto Estijoje dirbo partnerė Karin Madisson […]
-
15min.lt: Lietuva – ES piratavimo lyderė: sutariama, kad teisinis reguliavimas – neefektyvus, žadami pokyčiai
Pagal piratinio turinio vartojimą Lietuva užima 2 vietą tarp visų Europos Sąjungos šalių, skelbia intelektinės nuosavybės tarnybos (EUIPO) ataskaita. Šiandien, autorių teisių dienos proga, vyko pirmasis legalaus turinio aljanso „baLTAs” virtualus renginys. Jo metu valstybės institucijos ir verslo bendrovės svarstė šiuo metu taikomas priemones ir galimus ateities pokyčius, kurie spręstų nelegalaus turinio ir piratų verslo problemą šalyje, rašoma pranešime žiniasklaidai. Šiuo metu Europos vidurkis siekia 9,7 prisijungimų prie nelegalių platformų per mėnesį vienam vartotojui. Lietuva jį piratavimo mastais viršija net tris kartus – šalies interneto vartotojas prieiga prie piratinio turinio pasinaudoja vidutiniškai 26 kartus per mėnesį. Atsižvelgus į nemažėjantį nelegalaus […]
-
Rekordinis M&A rinkos aktyvumas Baltijos šalyse
2021 m. pirmąjį ketvirtį Baltijos šalių įmonių įsigijimų ir susijungimų (angl. Mergers & Acquisitions, M&A) rinkoje buvo įgyvendinta rekordiškai daug sandorių. M&A sandorių skaičius* Baltijos šalyse (Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje) 2018 I ketv. – 2021 I ketv. *„Mergermarket“ statistika apima tik didelės vertės sandorius (dažniausiai virš 5 mln. JAV dolerių). Pasak „Mergermarket“ 2021 m. pirmojo ketvirčio sandorių rinkos apžvalgos „Global & Regional M&A Report 1Q21“, atskleidžiama bendra sandorių vertė Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje taip pat yra rekordinė – ji siekia 925 mln. eurų. Atskleidžiama sandorių vertė Baltijos šalyse (Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje) 2018 I ketv. – 2021 I ketv. Tarp […]
-
delfi.lt: Skyrybos Lietuvoje: kiek porų skiriasi ir kam reikia būti pasiruošus, nutarus žengti šį žingsnį?
Pagal statistiką, Lietuvoje išsiskiria beveik kas antra pora. Dažnai svarstoma, kad prie šios statistikos gali prisidėti skyrybas vykdančių kontorų žadamos greitos ir paprastos skyrybos arba net skyrybos internetu. Tačiau geriau įsigilinus į Lietuvos teismų praktiką ir kaimyninių šalių pavyzdžius, nesame tokie išskirtiniai. Teisės firmos „Sorainen“ vyresnioji teisininkė Jurgita Karvelė ir teisininko padėjėja Monika Kerpytė pranešime spaudai nagrinėjo, kaip dažniausiai Lietuvoje vyksta skyrybos. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, skyrybos mūsų šalyje yra tikrai paprastos. Jeigu sutuoktiniai susitaria dėl skyrybų sąlygų (turto pasidalijimo, vaikų gyvenamosios vietos, vaikų išlaikymo) ir pasirašo sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, visas procesas gali trukti apie 2 mėnesius. Svarbu […]
-
Visuotinis akcininkų susirinkimas ir metinių finansinių ataskaitų teikimas karantino metu
Bendrovių metinių finansinių ataskaitų rinkiniai turi būti patvirtinti per keturis mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Tai reiškia, jog daugumos bendrovių metinių finansinių ataskaitų rinkiniai turi būti patvirtinti iki 2021 m. balandžio 30 d. (kai finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais). Tam turi būti sušauktas eilinis (metinis) visuotinis akcininkų susirinkimas, kurio metu patvirtinamas bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys bei priimamas akcininkų sprendimas dėl pelno (nuostolių) paskirstymo. Be to, eiliniame (metiniame) visuotiniame akcininkų susirinkime reikėtų perrinkti kolegialius valdymo organus (pvz., valdybą), jei pastarųjų kadencija pasibaigusi ar pasibaigs šiais kalendoriniais metais. Kadangi šiuo metu Lietuvoje yra paskelbtas karantinas ir galioja tam tikri fizinio […]
-
vz.lt: Nesibaigiantys pandemijos iššūkiai darbdaviams: kaip elgtis, jei darbuotojas nenori vakcinuotis
Nors verslas ir džiaugiasi dėl galimybės skiepyti darbuotojus nuo koronaviruso, vis dėlto susiduria ne tik su nepakankamų vakcinų skaičiumi, bet ir su dalies darbuotojų abejonėmis. Vakcinavimo procesui pamažu įsibėgėjant, svarbu aptarti keletą aspektų, kuriuos turėtų žinoti tiek darbdaviai, tiek darbuotojai. Kaip teigia Agnietė Venckienė, ekspertė, advokatė, ir Irma Kirklytė, vyresnioji teisininkė iš teisės firmos „Sorainen“, svarbiausias aspektas – darbdaviai jokiais būdais negali reikalauti, kad darbuotojai pasiskiepytų COVID-19 vakcina. Tai yra vienareikšmiškai savanoriškas sprendimas. Taip pat darbdavys atsisakiusiems vakcinuotis darbuotojams negali taikyti neigiamų padarinių. Pavyzdžiui, dėl to negalima darbuotojo nušalinti nuo darbo arba atleisti iš darbo, sumažinti darbo užmokestį ar priedus, be darbuotojo […]
-
vz.lt: Sandorių bumas: stipri pradžia signalizuoja rekordinius 2021 m.
Vietinė, kaip ir pasaulio, sandorių rinka pasikinkė įsibėgėjančią optimistinių nuotaikų, pinigų gausos ir aktyvių fondų bangą. Baltijos šalių sandorių rinkos (M&A) dalyvių reikštas optimizmas ir lūkesčiai dėl ateities, aptariant praėjusių metų statistiką, jau materializuojasi susitarimais dėl gausių ir stambių finansinių operacijų, parodė šviežiausia sandorių statistika. Per pirmąjį šių metų ketvirtį Baltijos šalyse paskelbta apie 22 sandorius, kai pernai tuo pačiu laikotarpiu – 13. Ikipandeminiais 2019 m. pirmąjį ketvirtį – 8 sandorius. „Kalbėdamas apie praėjusių metų sandorių rinką juokavau, kad 2020 m. pabaigoje turėjome dvigubą sandorių bangą. Na, o šių metų pirmąjį ketvirtį užėjo tikra sandorių liūtis – per 20 metų darbo […]
-
vz.lt: Teismas JAV „W. P. Carey“ fondo įmonei iš „Kesko Senukų“ priteisė 0,54 mln. Eur
Statybinių ir apdailos medžiagų bendrovė „Kesko Senukai Lithuania“ nepagrįstai nemokėjo nuomos JAV investicijų kompanijos „W. P. Carey“ fondo bendrovei Lietuvoje už logistikos centrą Kauno rajone. Taip nusprendė Kauno apygardos teismas, tenkinęs fondo įmonės ieškinį ir jai priteisęs 537.517 Eur skolos ir 6% procesines palūkanas. Teismas pripažino, jog logistikos centras buvo tinkamas naudoti ginčo laikotarpiu – 2020 m. balandį ir gegužę – ir sprendė, jog nuomotojas nėra atsakingas už tai, kaip nuomininkas sugebės pasinaudoti išnuomotomis patalpomis. Fondo įmonei teisme atstovaujantis „Sorainen“ partneris Kęstutis Adamonis VŽ sutinka, kad teismo sprendimas bus svarbus ne tik fondui – jis gali suformuoti praktiką, kaip bus […]
-
15min.lt: Almina Ivanauskaitė. COVID-19 ir nuomos sutartys: ar šalys atleidžiamos nuo sutartinių įsipareigojimų?
Lietuvoje Vyriausybės nutarimu sugriežtintas karantinas buvo paskelbtas antrą kartą. Tačiau balandį itin svarbus klausimas dėl leidimo vykdyti veiklą prekybos centrams bei tam tikras paslaugas teikiančiam verslui nukeltas neribotam laikui. Esant tokiai situacijai kyla vis daugiau neaiškumų tarp komercinių patalpų nuomotojų ir nuomininkų, nes pastarieji negali vykdyti savo veiklos, tačiau nuomą už patalpas mokėti reikia. Kyla natūralus klausimas, ar negaunant pajamų iš įprastinės veiklos, verslas vis dar turi vykdyti savo įsipareigojimus, mokėti nuomos mokesčius pilna apimtimi. Nuomos sutartyse dažnai nurodoma nenugalimos jėgos sąvoka ir šiandien neaišku, ar COVID-19 pandemija bei paskelbtas karantinas gali būti laikomas nenugalimos jėgos aplinkybe, atleidžiančia šalį tiek […]
-
15min.lt: Milijonus eurų skolingas „Arvi“ įkūrėjas V.Kučinskas kreipėsi į teismą – siekia asmeninio bankroto
Sausio pradžioje kreditorius informavęs, kad sieks asmeninio bankroto, „Arvi“ įkūrėjas Vidmantas Kučinskas balandžio 6 dieną Marijampolės apylinkės teismui pateikė prašymą dėl fizinio bankroto bylos iškėlimo. Vienam iš V. Kučinsko kreditorių – Rusijos bankui „Alfa bank“ Lietuvoje atstovaujantis advokatas Laurynas Lukošiūnas 15min teigė, kad verslininkas įvairiems kreditoriams galėtų būti skolingas apie 40 mln. eurų. Vien „Alfa bank“ skola, įskaičiavus visus delspinigius, siekia 28 mln. eurų. Tiesa, L. Lukošiūnas neatmetė galimybės, kad teismas gali ir neiškelti fizinio asmens bankroto bylos V. Kučinskui. Kreditoriai verslininką jau daug metų kaltina turto slėpimu ir vengimu mokėti skolas. „Neaišku, ar bankroto byla bus iškelta, nes teismas […]
-
lrytas.lt: Norinčios greičiau grįžti į darbą įmonės rado būdą, kaip paskatinti darbuotojus skiepytis
Atsivėrus galimybei skiepyti didelių įmonių darbuotojus – verslas nesnaudžia. Darbdaviai ragina darbuotojus skiepytis ir taiko įvairias skatinimo priemones. Teisininkai papildomą darbdavių skatinimą skiepytis įvertino teigiamai, tačiau perspėjo, kad darbuotojai vakcinuotis negali būti verčiami. „Negalima taikyti priemonių, kurios nubaustų darbuotoją arba būtų jam mažiau palankios, pavyzdžiui, nemokėti darbuotojui priedo, kuris jam priklausytų, nekelti pareigose, nesiųsti mokytis, nušalinti nuo darbo ir pan. Tačiau skatinti darbuotojus, kai darbuotojams yra duodama kažko papildomai prie to, kas jiems ir taip priklausytų, tikrai galima ir tai nelaikoma diskriminacija. Tai geras būdas paskatinti vakcinaciją“, – „Lietuvos ryto“ televizijai paaiškino „Sorainen“ advokatė Agnietė Venckienė. Visą laidos reportažą žiūrėkite […]
-
Nauji reikalavimai prekybininkams: nuolaidų komunikacija privalės būti aiškesnė
Patvirtinti Civilinio kodekso pakeitimai numato papildomų reikalavimų pardavėjams, informuojantiems apie nuolaidas prekėms. Nauji reikalavimai įsigalioja nuo 2021 m. liepos 1 d. Pagrindinės naujovės Kai bus skelbiama apie prekės kainos sumažinimą, visais atvejais turės būti nurodoma ankstesnė jos kaina. Ankstesne kaina yra laikoma mažiausia kaina, kurią pardavėjas taikė per 30 dienų laikotarpį iki kainos sumažinimo (jeigu daiktas buvo siūlomas pirkėjams mažiau negu 30 dienų, taikomas faktinis daikto siūlymo pirkėjams terminas). Tais atvejais, kai daikto kaina mažinama laipsniškai, ankstesne kaina yra laikoma daikto kaina, buvusi iki pirmojo jos sumažinimo. Pakeitimai netaikomi greitai gendantiems produktams, pavyzdžiui, maisto produktams, gėlėms arba prekinę vertę greitai […]
-
vz.lt: Teismas iš M. Marcinkevičiaus „Vilniaus prekybai“ priteisė 81 mln. Eur
Vilniaus apygardos teismas (VAT) ketvirtadienį tenkino „Vilniaus prekybos“ ieškinį ir priteisė iš M. Marcinkevičiaus 81,25 mln. Eur dydžio žalą, teigiama „Vilniaus prekybos“ pranešime. VAT bylą nagrinėjo neviešame posėdyje, todėl jo nutartis neskelbiama. Šis sprendimas yra negalutinis ir gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui. M. Marcinkevičiaus atstovų teigimu, šia galimybe bus pasinaudota. „Kliento pozicija lieka nepakitusi. Minėtas sandoris tebuvo elementarus turto valdymo perkėlimas iš vienos įmonės į kitą, susijusią su tuo pačiu asmeniu. Abi sandorio šalis kontroliavo tie patys galutiniai naudos gavėjai – Nerijus Numa ir M. Marcinkevičius, todėl žala iš šio sandorio negalėjo niekaip kilti”, – tvirtino „Sorainen“ Ginčų sprendimo […]
-
15min.lt: Pradėjus skiepyti darbuotojus, daugiau atsakomybės teks darbdaviams
Velykų savaitgalį Lietuvoje nuo Covid-19 ligos buvo paskiepyta keliolika tūkstančių gyventojų. Vakcinos toliau keliauja į Lietuvą, todėl Sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad nuo šiol galimybe greičiau paskiepyti savo darbuotojus galės pasinaudoti ir didelės įstaigos, įmonės ar organizacijos, kuriose dirba bent 100 darbuotojų (šis prioritetas teikiamas įmonėms, vykdančioms veiklas, kuriose nustatyta daugiausia Covid-19 ligos protrūkių). Vakcinavimo procesas įsibėgėja, todėl svarbu aptarti keletą aspektų, kuriuos turėtų žinoti tiek darbdaviai, tiek darbuotojai. Naujas pandemijos etapas didelėms įmonėms Pagal šiuo metu nustatytą tvarką, didelės įmonės, kuriose buvo nustatyta Covid-19 ligos protrūkių, turės sudaryti norinčiųjų vakcinuotis darbuotojų sąrašą. Tada reikės kreiptis į atitinkamos savivaldybės vakcinavimo […]
-
Nauji reikalavimai įmonėms, prekiaujančioms medicinos priemonėmis
Netrukus pradedami taikyti nauji Europos Sąjungos reglamentai dėl medicinos priemonių. Reglamentas dėl medicinos priemonių bus taikomas nuo 2021 m. gegužės 26 d., o Reglamentas dėl in vitro diagnostikos medicinos priemonių – nuo 2022 m. gegužės 26 d. Visoms medicinos priemonių tiekimo grandinėje esančioms įmonėms nuo naujųjų reglamentų taikymo pradžios atsiranda naujų pareigų. Naujieji reglamentai pakeičia šiuo metu galiojančias Medicinos prietaisų direktyvą, Aktyviųjų implantuojamųjų medicinos prietaisų direktyvą ir Direktyvą dėl in vitro diagnostikos medicinos prietaisų. Taip pat keičiasi susiję nacionaliniai teisės aktai. Šiame straipsnyje pristatome medicinos priemonių platintojams aktualius klausimus ir patariame, kaip užtikrinti atitiktį naujiems reikalavimams. Kam aktualus naujasis reguliavimas? […]
-
15min.lt: Inovatyviems projektams „Sorainen“ suteiks 100 tūkst. eurų vertės nemokamas teisines paslaugas
Jau galima teikti paraiškas dalyvauti teisės firmos „Sorainen“ programoje „Shared Mission 2021“, kurios dalyviams bus suteiktos 100 000 eurų vertės nemokamos teisinės paslaugos. Taip „Sorainen“ siekia padėti įgyvendinti projektus, prisidedančius prie gerovės skatinimo Baltijos šalyse ir Baltarusijoje, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Shared Mission“ programa buvo įsteigta 2020 m., jos metu 20 programos dalyvių buvo suteiktos nemokamos teisinės ir mokesčių paslaugos Baltijos šalyse ir Baltarusijoje. Po sėkmingo programos starto, buvo nuspręsta įtraukti šią iniciatyvą į „Sorainen“ tvarumo strategiją ir šiemet vėl pradėti ją vykdyti. Shared Mission“ programoje kviečiami dalyvauti NVO, startuoliai, įmonės, vyriausybinės agentūros ir novatoriai, įgyvendinantys inovatyvius projektus Baltijos šalių ir […]
-
delfi.lt: „Kino pavasaris“ paskelbė festivalio geriausiuosius
„Festivalis įvyko! Forma gali keistis, bet visuomet pasitiksime pavasarį su kinu ir dovanosime įdomias patirtis bei nepamirštamas emocijas. Žiūrovai tai vertina: pirminiais duomenimis, šiemet filmus virtualiai stebėjo apie 100 tūkst. kino mylėtojų“, – šįvakar 26-ojo festivalio „Kino pavasaris“ apdovanojimų ceremonijos metu džiaugėsi festivalio generalinis direktorius Algirdas Ramaška. Nors nugalėtojai jau paskelbti, konkursinės programos ir daugiausia žiūrovų dėmesio ir simpatijų sulaukusius festivalio filmus, pavyzdžiui, žiūroviškiausią „Quo Vadis, Aida?“, festivalio atidarymo filmą „Blogio nėra“, festivalio uždarymo filmą „Obuoliai“, taip pat „Tapytoja ir vagis“, „Meilės reikalai“, „Sniego daugiau nebus“ ir kitus, toliau galima stebėti virtualiai. „Kino pavasaris“ pasisako tik už legalų filmų žiūrėjimą, […]
-
vz.lt: „Hostinger“ pritraukė investuotojus iš Vokietijos ir didina plėtros tempą
Investuotojų grupė, kurios priešakyje yra nemažai patirties svetainių prieglobos srityje sukaupę vokiečių verslininkai Jochenas Bergeris ir Thomas Strohe, investuoja į lietuvių bendrovę „Hostinger“. Jie iš įmonės ilgamečių darbuotojų įsigijo 31% įmonės akcijų ir tapo valdybos nariais. Naujų investuotojų pritraukimas yra strateginis žingsnis vykdant spartesnę plėtrą visame pasaulyje, teigia Arnas Stuopelis, „Hostinger“ vadovas ir valdybos pirmininkas. Iki šiol 54% įmonės akcijų valdė ilgamečiai darbuotojai per bendrovę „Debesų slėnis“. 36% priklausė „Tesonet“ įkūrėjams Tomui Okmanui, Jonui Karkliui ir Eimantui Sabaliauskui. O likusieji 10% – pačiai „Hostinger” ir buvo rezervuoti darbuotojų opcionams. Sandorio sudarymą ir įgyvendinimą vykdė advokatų kontora „TGS Baltic“. Sandorio šalis […]
-
teise.pro: LAT: dėl teismo nutarčių iškelti nemokumo bylą kasacija negalima
Nuo 2020 metų pradžios anksčiau galiojusius Įmonių bankroto ir Įmonių restruktūrizavimo įstatymus pakeitė naujasis Juridinių asmenų nemokumo įstatymas (JANĮ). Nors priimant įstatymą buvo siekiama bankroto procedūrų optimizavimo dviprasmiškų nuostatų jį priimant nebuvo išvengta. Viena iš jų – ar apeliacinio teismo nutartis dėl nemokumo bylos iškėlimo gali būti skundžiama kasacine tvarka? Iki JANĮ įsigaliojimo galioję juridinių asmenų nemokumo procesą reglamentuojantys teisės aktai tiesiogiai įtvirtino, kad kasacija dėl teismo nutarties nemokumo bylos iškėlimo klausimu yra negalima. Tuo tarpu JANĮ tiesiogiai toks draudimas nebuvo numatytas, dėl ko kilo ginčas, kurį 2021 m. kovo 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-823/2021 išsprendė Lietuvos Aukščiausiasis […]
-
vz.lt: Sandorių rinkoje – geriausia metų pradžia per kelis dešimtmečius
Pirmasis šių metų ketvirtis pasaulio M&A rinkai pagal sutartų sandorių apimtį buvo geriausia metų pradžia per keturis dešimtmečius. „Refinitiv“ duomenimis, kuriuos cituoja „Finantial Times“, iki kovo 30 d. pirmąjį ketvirtį sutarta dėl sandorių už 1,3 trln. USD. Tai – didžiausia pirmojo ketvirčio sandorių apimtis nuo 1980 m. Sandorių vertė pranoksta lygius, matytus ir per dot.com burbulo pūtimąsi. Ekonomikai vaduojantis iš pandemijos suvaržymų, atšoko ir sandorių rinka. Pasaulinė sandorių rinka viršija 1 trln. USD kartelę trečią ketvirtį iš eilės. „Su M&A sandoriais dirbu daugiau kaip 20 metų, bet tokio stambių sandorių lietaus Lietuvoje ir Baltijos šalyse dar nemačiau. Per vieną mėnesį […]
-
15min.lt: „Taupkasės“ bankroto byloje – svarbus išaiškinimas dėl unijų dalyvių atsakomybės
Lietuvos apeliacinis teismas priėmė bankrutavusiai kredito unijai „Taupkasė“, administruojamai nemokumo administratoriaus, palankų sprendimą dėl pajaus pripažinimo indėlio sutartimi, svarbų aiškinant unijų dalyvių atsakomybę. Aptariamoje byloje pirmosios instancijos teismas pajininko ieškinį patenkino. Tačiau Lietuvos apeliacinis teismas šį sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą ieškinį atmesti ir pateikė išaiškinimus, kurie aktualūs vis dažniau inicijuojamuose pajininkų ginčuose su bankrutuojančiomis kredito unijomis, teigiama pranešime. „Svarbu pabrėžti, kad kredito unijos veikia kitaip nei didieji komerciniai bankai. Norėdamas naudotis kredito unijos paslaugomis, asmuo turi tapti unijos nariu – pajininku. Jeigu asmuo nėra pajininkas, unija neturi teisės teikti jam paslaugų. Todėl kiekvienas kredito unijos narys yra ir […]
-
vz.lt: 37 mln. Eur sandoris: „Pigu“ keliauja į naujo akcininko rankas, jungiasi su kita platforma
Vieno didžiausių Centrinėje ir Rytų Europoje Lenkijos fondo MCI tikslas parduoti jam priklausančios e. parduotuvės „Pigu“ kontrolinį akcijų paketą įgyvendintas. Sandorio su „Mid Europa Partners“ vertė siekia 37 mln. Eur. Trečiadienį pranešta, kad privataus kapitalo investuotojai „Mid Europa Partners“ susitarė įsigyti 51% akcijų paketą, kurį valdė MCI. Be to, „Mid Europa Partners“ su MCI bei kitais mažumos akcininkais sutarė sujungti „Pigu“ su estų prekybininke „Hobby Hall Group OÜ“ (HHG). VŽ šaltinių teigimu, 37 mln. Eur sudaro tik MCI valdomo kontrolinio paketo įsigijimas, o bendra sandorio vertė siekia „triženklę“ sumą. Įgyvendinant sandorį tarp patarėjų buvo „Sorainen“, „PwC“, EY, „Cobalt“, „Porta Finance“, „Dechert“, […]
-
Infolex.lt: „Sorainen“ Finansų ir draudimo komandos gretas papildė patyrusi ekspertė Vitalija Impolevičienė
Prie „Sorainen“ Finansų ir draudimo komandos kovo mėnesį prisijungė rinkoje gerai žinoma šios srities profesionalė Vitalija Impolevičienė. Ji konsultuos klientus finansų ir draudimo sektorių reguliavimo, produktų kūrimo ir platinimo klausimais bei atstovaus klientams susijusiuose ginčuose. Visą straipsnį skaitykite Infolex.lt.
-
delfi.lt: Evaldas Dūdonis. Notarų paslaugos nuotoliniu būdu: patogi inovacija, kuri jau ne už kalnų
Seimas priėmė Notariato įstatymo pataisas, kurios reglamentuoja notarų paslaugų teikimą ir kurios jau po kelių mėnesių – nuo liepos 1 dienos – leis notarų biurams beveik visas paslaugas teikti nuotoliniu būdu. Evaldas Dūdonis, advokatas, „Sorainen“ Įmonių teisės ir įsigijimų komandos ekspertas komentuoja, kad tokių pokyčių notarų ir teisininkų bendruomenės siekė jau keleri metai. Tuo tarpu realiu įstatymo projektu tai tapo tik praėjusį pavasarį, per pirmąją pandemijos bangą. Dėl netikėtai paskelbto draudimo atlikti notarinius veiksmus notarai 4 dienas negalėjo teikti savo paslaugų. Dėl to sulėtėjo notarų darbas ir tiek įmonės, tiek privatūs asmenys buvo priversti keisti planus, laukti virtualiose eilėse, versle buvo […]
-
15min.lt: Teisininkas: M.A.M.A organizatoriai ir dalyviai „nuteisti“ per greitai
Šeštadienį vykę Lietuvos muzikos apdovanojimai M.A.M.A labai greitai susilaukė kritikos dėl to, ar dabar tinkamas metas tokioms veikloms. Svarbu paminėti, kad salėje nebuvo žiūrovų, tik iš anksto registruoti nominantai ir teikiantys nominacijas. Taip pat, prieš įleidžiant į apdovanojimus, visi asmenys turėjo pateikti ne senesnį nei 2 parų teigiamą COVID-19 antigeno testą. „Sorainen“ Ginčų sprendimo komandos partneris Laurynas Lukošiūnas komentuoja, kad teisiškai situacija yra labai unikali ir neapibrėžta. Laidų filmavimai ir panaši veikla nėra uždrausta, jei laikomasi saugumo reikalavimų. Tačiau šiuo metu nėra aiškaus skirtumo tarp renginio ir televizijos laidos. Akivaizdu, kad egzistuoja reglamentavimo neaiškumas ir skirtingos interpretacijos galimybės. Kita vertus, […]
-
vz.lt: „Allianz“ ateina į Lietuvą: papildomas rūpestėlis prie dominančios Lenkijos rinkos
„Aviva” grupė sutiko parduoti savo įmones Lenkijoje ir Lietuvoje didžiausiam Vokietijos ir vienam didžiausių draudikų pasaulyje „Allianz“ grupei už 2,7 mlrd. Eur. Šiuo, aštuntuoju, sandoriu „Aviva“ baigia reikšmingą strateginį dalies verslų pardavimo etapą ir toliau koncentruosis į Jungtinės Karalystės, Airijos ir Kanados rinkas, pranešė grupė. „Pastaraisiais metais vyksta konsolidacija tiek Baltijos šalių, tiek ir tarptautinėje draudimo rinkoje. Šis sandoris kažkuo panašus į 2014 m. įvykusį stambų sandorį, kai PZU iš „RSA Insurance Group“ už 360 mln. Eur įsigijo RSA verslą Baltijos šalyse, įskaitant „Lietuvos draudimą“. Tik tada tarptautinė draudimo grupė nusprendė išeiti iš Baltijos regiono ir ją pakeitė Lenkijos draudimo įmonė […]
-
Parduotuvėse pirkėjus aptarnaujantis personalas privalo dėvėti medicinines veido kaukes
Informuojame, kad nuo 2021 m. kovo19 d. galiojančiame sveikatos apsaugos ministro sprendime „Dėl būtinų sąlygų prekybos vietoms“ yra numatytas naujas reikalavimas dėl medicininių kaukių dėvėjimo. Parduotuvėse pirkėjus aptarnaujantys asmenys privalo dėvėti medicinines veido kaukes arba respiratorius. Reikalavimas taikomas visoms parduotuvėms, įskaitant parduotuves prekybos ir (arba) pramogų centruose, kioskus ir paviljonus, turgavietes, prekybą nuo laikinų prekybos įrenginių vietų ir kitas viešas prekybos vietas, kurių veikla nedraudžiama. Praktikoje matome atvejų, kai Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) pareigūnai tikrina prekybinę veiklą vykdančias įmones ir tai, ar parduotuvių personalo dėvimos kaukės tikrai atitinka medicininėms kaukėms taikomus reikalavimus. Medicininėms kaukėms taikomi reikalavimai Atkreipiame dėmesį, kad ne visos vienkartinės […]
-
lrytas.lt: Sandoris dėl „Kauno grūdų“ skendi miglose
Akcijų pirkimo-pardavimo sutartį su AB „Linas Agro Group“ T.Barštys pasirašė praėjusių metų spalį. Tačiau verslininkas jau tada ragino atsižvelgti į konkurencijos priežiūros institucijų žodį, kuris sandoriui turės lemiamą reikšmę. Konkurencijos teisės ekspertas, teisės firmos „Sorainen“ partneris dr. Daivis Švirinas mano, kad „KG group“ ir AB „Linas Agro Group“ situacija panaši į „Rimi Lietuva“ ir „Iki“ atvejį tuo, kad jungiasi vieni didžiausių konkurentų. „Tokios koncentracijos visuomet sulaukia išskirtinio Konkurencijos tarybos ir kitų rinkos dalyvių dėmesio. Todėl klausimas, ar sandoriui apskritai bus suteiktas leidimas, o jeigu būtų suteikiamas, tai kokiomis sąlygomis ir ar tos sąlygos bus priimtinos Šalims, lieka atviras. Todėl neabejotinai […]
-
vz.lt: „Fortum“ pasitraukimas iš Baltijos šalių buvo sėkmingas pardavėjui
Penktas didžiausias šilumos gamintojas pasaulyje, Suomijos „Fortum“, pardavė savo šilumos tiekimo verslą Baltijos šalyse. Jis pereina į Šveicarijos privataus kapitalo investicijų bendrovės „Partners Group“ rankas. „Sandoris, kurio bendra vertė be įsiskolinimų ir grynųjų pinigų siekia 800 mln. Eur, tikėtina, taps didžiausiu įsigijimu 2021 m. Baltijos šalyse“, – išplatintame pranešime vertino „Fortum“ sandoryje konsultavusi teisės firma „Sorainen“. Tikimasi, kad sandoris bus baigtas 2021 m. antrąjį ketvirtį. Visą straipsnį skaitykite vz.lt
-
vz.lt: Naujas infrastruktūros mokestis gali išprašyti logistikos plėtrą iš Vilniaus
Industrinio segmento objektus Vilniuje planuojantys investuotojai, suskaičiavę, kiek teks mokėti naujojo infrastruktūros mokesčio, gali persigalvoti ir nukreipti investicijas į kitus regionus, sako rinkos dalyviai. Nors miestas gal ir išloštų netekęs dalies taršesnių objektų, vis dėlto kita dalis investicijų iš miesto išgintų logistikos bei aukštųjų technologijų plėtrą, o tai turėtų neigiamos įtakos. Simonas Skukauskas, „Sorainen“ ekspertas, advokatas VŽ sako, kad nors ir ilgai lauktas, Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas jau tapo skausmingas tiems, kurie turi mokėti už automobilių stovėjimo aikštelių įrengimą, ypač logistikos centrų ir pramonės objektų statytojams, nes dažnai jos užima kur kas didesnį plotą nei pagrindiniai pastatai. „Įstatymu siekiama panaikinti chaotišką savivaldybių infrastruktūros plėtrą, […]
-
vz.lt: „Grūstė“ išbraukta iš nepatikimų tiekėjų sąrašo, teismas formuoja naują praktiką
Naujai suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika skelbia, kad kol ginčas tarp pirkimo vykdytojo ir tiekėjo galutinai neišspręstas, pastarasis negali būti įtraukiamas į nepatikimų tiekėjų sąrašą. Teismo nutartimi, kuri yra galutinė, iš šio sąrašo išbraukta mažmeninės prekybos bendrovė „Grūstė“, kurios ginčas su VšĮ Europos socialinio fondo agentūra vis dar tęsiasi. Laurynas Lukošiūnas, „Sorainen“ partneris, VŽ sako, kad Aukščiausiajam Teismui pritaikius laikinąją apsaugos priemonę iš nepatikimų tiekėjų sąrašo buvo išbraukta „Grūstė“. Tai buvo pirmoji tokio tipo teismo nutartis šalyje. Praktikoje, anot jo, neretai vyksta teisminiai ginčai dėl viešųjų pirkimų sutarčių nutraukimo – dėl esminio pažeidimo, nuostolių atlyginimo ar sutartinių sankcijų taikymo. Viešųjų pirkimų […]
-
10 technologijų, žiniasklaidos ir telekomunikacijų sektorius tendencijų 2021 m.
Kaip 2020 m. paveikė technologijų, žiniasklaidos ir telekomunikacijų (TMT) sektorių mūsų regione – ar jo plėtra buvo pristabdyta, o gal įvyko pokyčių tam tikruose procesuose? Šiame naujienlaiškyje „Sorainen“ TMT komanda apžvelgia pagrindines sektoriaus tendencijas ir pokyčius, įvykusius per praėjusius metus, bei dalijasi įžvalgomis apie tai, ko galime tikėtis šiemet. Technologijos Technologijų, žiniasklaidos ir telekomunikacijų (TMT) bei startuolių sektoriai toliau aktyvins įmonių įsigijimų ir susijungimų bei privataus kapitalo rinką Pandemija dar labiau paskatino verslo skaitmeninimo ir investicijų į technologijas tendencijas, tad TMT sektorius 2020 m. pasaulio sandorių rinkoje buvo pats aktyviausias. Remiantis „Mergermarket“ statistika, bendra pasaulinė TMT sektoriaus įmonių įsigijimų ir […]
-
15min.lt: Teismas patenkino 15min skundą panaikinti VVTAT nutarimą dėl buvusio premjero vardo ir pavardės naudojimo „Kabinetas 339“ reklamoje
Penktadienį Vilniaus apygardos administracinis teismas patenkino UAB „15min“ skundą, kuriuo buvo prašoma panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) nutarimą dėl Reklamos įstatymo pažeidimo. 2020 m. rugpjūčio 28 d. VVTAT priėmė nutarimą, kuriuo konstatuotas Reklamos įstatymo pažeidimas, kadangi kino teatruose skleistoje knygos „Kabinetas 339“ reklamoje be Sauliaus Skvernelio sutikimo minimi S.Skvernelio vardas ir pavardė. Teismas nusprendė, kad VVTAT viršijo savo kompetenciją, nes sprendė dėl galimo privataus pobūdžio asmeninės neturtinės teisės pažeidimo, o ne dėl reklamos adresatų (vartotojų ar visuomenės) intereso pažeidimo. Be to, VVTAT nepagrįstai besąlygiškai taikė Reklamos įstatyme nustatytą draudimą naudoti vardą ir pavardę, neatsižvelgdama į saviraiškos ir teisės […]
-
vz.lt: Ilgesnis terminas viešajam interesui ginti: inspektoriams daugiau laiko, verslui – rizikos
Pakoregavus Teritorijų planavimo įstatymą ir jame numačius ilgesnį terminą viešojo intereso gynimui, institucijų atstovai mato geresnes galimybes dirbti, verslas ir teisininkai – didėsiančias rizikas nekilnojamojo turto (NT) plėtrai. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos nuomone, ilgesnis terminas padės atlikti išsamesnius tyrimus ir teismui teikti kokybiškesnius ieškinius, tuo metu prokurorai dvejoja, kad atskirais atvejais piktnaudžiautojų drausminimui nepadės ir ilgesnis terminas. Plėtotojai ir teisininkai teigia, jog ilgesnis terminas didins projektų riziką. Nerimaujama, kad vis dar išlieka galimybė piktnaudžiauti statybų priežiūros procesais. Aušra Mudėnaitė, advokatų kontoros „Sorainen“ partnerė, sako, kad termino ilginimas nepakeis situacijos dėl teisminių ginčų, nes dabar jis bus skaičiuojamas palankiau plėtotojams. […]
-
lrytas.lt: Valdžia persistengė – neteisėtai draudžia tai, kas svarbu didesnėms parduotuvėms
Nors verslas ir visuomenė džiugiai priėmė pastaruosius Vyriausybės sprendimus dėl parduotuvių veiklos draudimų atlaisvinimo, pasirodė daug skirtingų viešų vertinimų, kaip atitinkamos draudimų išlygos turėtų būti taikomos. „Veiklos ribojimai dėl pandemijos yra nustatomi ir keičiami Vyriausybės nutarimu. Todėl būtent nutarimo turinys apibrėžia, kokia veikla ir kokiomis sąlygomis yra galima“, – pabrėžia teisės firmos „Sorainen“ partneris Laurynas Lukošiūnas. 2020 m. vasario 10 d. priimtame Vyriausybės nutarime dėl karantino paskelbimo aiškiai numatoma, kad draudimas veikti netaikomas parduotuvėms, kurių prekybos plotas neviršija 300 kv. metrų. Skaitykite daugiau lrytas.lt.
-
lrt.lt: Aktualijų studija. Apie pavogtus „CityBee“ vartotojų duomenis
Daugiau nei 100 tūkst. žmonių vardai, pavardės, asmens kodai, slaptažodžiai ir kita asmeninė informacija tapo prieinama bet kam. Kodėl įmonės nepasirūpina kibernetiniu saugumu, ko gali tikėtis vartotojai ir kokios teisinės pasekmės gali laukti duomenų grobikų? Apie tai diskutuoja „CityBee“ vadovas Kristijonas Kaikaris, Nacionalinio kibernetinio saugumo centro vadovas Rytis Rainys, kibernetinio saugumo ekspertas, „NRD Cyber security” direktorius Vilius Benetis, teisininkas Mindaugas Kiškis ir „Sorainen“ vyresnioji teisininkė Irma Kirklytė bei „Fabula Rud Pedersen“ direktorė Raminta Leonavičiūtė. Radijo laidos įrašą klausykite čia.
-
15min.lt: Kazimieras Karpickis. Atsakomybė už įmonės skolas – kada vadovui gali tekti atsakyti asmeniškai?
Įmonės ir jos vadovų atsakomybės atskyrimas yra vienas svarbiausių akcinės bendrovės veiklą apibrėžiančių principų. Vis dėlto jis nėra absoliutus, o kai kuriais atvejais akcinės bendrovės vadovui gali tekti asmeniškai atsakyti už tam tikrų įmonei tenkančių prievolių nevykdymą. „Sorainen“ Bankroto ir restruktūrizavimo komandos narys, advokatas, ekspertas Kazimieras Karpickis komentuoja tai patvirtinantį sprendimą, kurį neseniai vienoje byloje priėmė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Teismas išaiškino, kad vienos uždarosios akcinės bendrovės vadovas pažeidė įsipareigojimų vykdymo eiliškumą, kai beveik 90 proc. įmonės sąskaitoje esančių lėšų panaudojo pirmiausiai savo atlyginimui išsimokėti, o ne padengė bendrovės turimą įsiskolinimą Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI). Skola siekė beveik 70 tūkst. eurų, […]
-
vz.lt: Vienaragiai nebėra reti – jų vietą užima šimtaragiai
Kai atsirado terminas „vienaragis“ (2013 m.), tik apie 40 privačių bendrovių pasaulyje buvo vertinamos milijardu JAV dolerių arba daugiau. Šiandien tokių kompanijų skaičius viršija 500, o bendra jų vertė siekia beveik 1,8 trln. USD. Vienaragiai nebėra reti. Turime dešimtragių ir net šimtaragį – startuolį, vertinamą daugiau nei 100 mlrd. USD. Šiuo metu Estijoje iš viso registruoti 5 vienaragiai, Lietuvoje – vienas, o Latvijoje jų dar nėra. Lietuvoje šiuo metu registruotas vienintelis vienaragis – internetinė naudotų mados prekių prekybos platforma „Vinted“. Tiesa, skambėjo prognozės, kad 2020 m. vienaragiais gali tapti „Tesonet“ arba „CityBee“. Tačiau taip nenutiko. Abi kompanijos toliau dirba be išorinių investicijų. O […]
-
15min.lt: Juliana Pavilovska. Užsieniečių komandiravimas į Lietuvą – procesas greitas, bet būtina atlikti namų darbus
Statybų ir pramonės sektorius susiduria su darbuotojų stokos problema, todėl vis dažniau renkasi darbuotojus iš ne ES šalių, ypač Ukrainos ir Baltarusijos. Kadangi užsieniečių įdarbinimo procesas Lietuvoje pakankamai sudėtingas, o ypač karantino metu, renkamasi užsieniečius komandiruoti, teigia teisės firmos „Sorainen“ teisininkė, migracijos ekspertė Juliana Pavilovska. Siekiant kuo greičiau išspręsti papildomos darbo jėgos poreikį, labai dažnai yra komandiruojami Lenkijoje įdarbinti Ukrainos piliečiai. Vis dėlto nepasidomėjus specialiais dokumentais ar pasirinkus netinkamus įdarbinimo partnerius galima sulaukti ir baudos, o Valstybinė darbo inspekcija pranešė, kad šiemet imsis daugiau tyrimų nelegalioms užsieniečių įdarbinimo schemoms išaiškinti, rašoma pranešime spaudai. Visą straipsnį skaitykite 15min.lt.
-
vz.lt: Prikaupta pinigų, patarėjai užsiėmę – sandorių rinkoje laukiama veiksmo
Pandemijos beveik nepajutusi susijungimų ir įsigijimų (M&A) rinka metų pabaigoje uždarinėjo pristabdytus bei naujus sandorius ir ruošiasi ne mažiau aktyviems metams, per kuriuos laukiama ir privataus kapitalo milžinų lėšų aktyvaus įdarbinimo. Baltijos šalių M&A rinkoje per praėjusius metus paskelbta apie 69 sandorius, kai 2019 m. – 71 sandoris. Atskleistų sandorių apimtis per praėjusius metus sumažėjo nuo 1,224 mlrd. Eur iki 1,196 mlrd. Eur, rodo „Mergermarket“ surinkti ir kontoros „Sorainen“ apibendrinti duomenys. Tiesa, pastarieji apima tik kiek stambesnius sandorius, kurių vertė viršija 5 mln. USD arba atitinka dar keletą kriterijų dėl įsigyjamos bendrovės metinių pajamų, darbuotojų skaičiaus. Konsultantai konstatuoja, kad pandemija […]
-
vz.lt: Gyventojai bankrutuoja rečiau, bet po karantino gali laukti staigmena
Fizinių asmenų bankrotų jau kelerius metus palaipsniui mažėja. Panašu, kad pernai jų buvo mažiausiai per pastaruosius septynerius metus, tačiau pasibaigus karantinui situacija gali ir nuliūdinti. Pradėtų fizinių asmenų bankrotų procesų kasmet vis mažiau registruojama nuo 2017 m. Iki tol jų skaičius nuo tada, kai buvo priimtas Fizinių asmenų bankroto įstatymas 2013 m., visą laiką didėjo. Pikas buvo pasiektas jau minėtais 2017 m., tuomet savo bankrotus skelbė 472 žmonės. Kazimieras Karpickis, „Sorainen“ bankroto ir restruktūrizavimo praktikos vadovas, sako, kad dauguma fizinių asmenų bankrotų buvo sąlygoti 2008 m. finansinės krizės padarinių. „Iki finansinės krizės įmonių akcininkai ar vadovai suteikdavo laidavimus už jų […]
-
delfi.lt: Darbuotojai išsibarstė po visą Lietuvą ir pasaulį: ką reikia žinoti darbdaviui
Ką turėtų žinoti į nuotolinį darbą išleidę darbuotojus dirbti darbdaviai? Ar darbuotojai privalo informuoti vadovus apie faktinę savo darbo vietą, iš kurios nuotoliniu būdu dirba? O gal gali laisvai rinktis, bet kurį Lietuvos kampelį ar net pasaulio šalį? Teisės firmos „Sorainen“ vyresnioji teisininkė Aurelija Daubaraitė pabrėžia, kad tiek darbo iš biuro, tiek nuotolinio darbo atveju pagrindinė darbdavio pareiga išlieka ta pati – užtikrinti saugias ir sveikas darbuotojų darbo sąlygas. „Darbuotojams, dirbantiems nuotoliniu būdu privalo būti sudaromos tokios pačios saugos ir sveikatos sąlygos, kaip ir dirbantiems biure. Vadinasi, nepakanka darbuotojui leisti pasiimti darbinį nešiojamą kompiuterį ir tęsti toliau darbą iš namų. […]
-
infolex.lt: „Sorainen“ komandą papildė patyrusi viešųjų pirkimų ekspertė Neringa Virbickaitė
Prie teisės firmos „Sorainen“ Viešųjų pirkimų ir viešųjų projektų komandos prisijungė patyrusi šios srities profesionalė Neringa Virbickaitė. Ji konsultuos klientus įvairiais viešųjų pirkimų ir susijusių ginčų klausimais, taip pat atstovaus ginčuose, kylančiuose įgyvendinant ar administruojant ES fondų lėšomis finansuojamus projektus. „Neringa yra rinkoje gerai žinoma viešųjų pirkimų, ES finansavimo ir susijusių teisinių sričių ekspertė, besilaikanti aukščiausių profesionalumo standartų. Per savo ilgametę patirtį Neringa vadovavo ne viename kompleksiniame projekte, atstovavo organizacijų ir Lietuvos valstybės interesams tiek teismuose, tiek nacionalinėse ir tarptautinėse institucijose. Galime drąsiai teigti, kad su Neringos prisijungimu mūsų komandos įvairiapusiškumas dar labiau išauga, o tai padės rasti efektyviausius ir […]
-
15min.lt: Į skolas įklimpęs „Arvi“ įkūrėjas V.Kučinskas ketina siekti asmeninio bankroto
„Arvi“ grupės įkūrėjas Vidmantas Kučinskas pirmadienį informavo kreditorius, kad per mėnesį kreipsis į teismą, prašydamas iškelti asmeninio bankroto bylą. Kad ketina bankrutuoti,15min patvirtino ir pats verslininkas. Tuo tarpu Rusijos bankui „Alfa bank“, kuriam V.Kučinskas skolingas daugiau nei 20 mln. eurų, Lietuvoje atstovaujantis advokatas Laurynas Lukošiūnas 15min neigiamai įvertino V.Kučinsko ketinimus skelbti asmeninį bankrotą. Jo nuomone, kreditoriai didelio skirtumo nepajus, nes V.Kučinskui priklausančios įmonių akcijos ir kitas turtas ir toliau bus pardavinėjamas. „Asmeninio bankroto atveju nereiškia, kad asmeniui priklausantis turtas nėra realizuojamas – jis realizuojamas. Neturėtų būti didžiulio skirtumo kreditoriams. Daugiau klausimų keliama dėl teisėsaugos veiksmų, tyčinio bankroto bendrovėse – kreditoriai […]
-
delfi.lt: Saulė Dagilytė. Pasirinkimo sandoriai – ar teisės aktų pakeitimai paskatins jų naudojimą?
Pasirinkimo sandoriai arba, kitaip, akcijų opcionai (angl. stock option) įmonėse tampa vis populiaresne darbuotojų motyvavimo ir įsitraukimo skatinimo priemone. Nepaisant to, aiškios pozicijos dėl pasirinkimo sandorių reglamentavimo subtilybių Valstybinė mokesčių inspekcija dar nėra patvirtinusi. Visgi, sprendžiant iš praėjusių metų pabaigoje svarstymui pateikto VMI Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo komentaro projekto, atrodo, kad mokesčių administratoriaus pozicija pasirinkimo sandorių atžvilgiu kai kuriais aspektais yra nepagrįsta. Problemų kelia jau pats komentaro projekte taikomas pasirinkimo sandorio apibrėžimas, kuris remiasi Finansinių įstaigų įstatyme naudojamomis sąvokomis. Visgi šiame įstatyme vartojama pasirinkimo sandorio sąvoka turi mažai ką bendro su įmonių darbuotojams siūlomais akcijų opcionais. Finansinių įstaigų įstatyme įtvirtinta […]
-
delfi.lt: Erika Žigutė. Akcijų žymėjimo naujovės – į kokius pakeitimus svarbu atkreipti dėmesį verslui
Praėjusių metų pabaigoje paskelbtos naujos Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) patvirtintos kainų palyginimo reklamoje gairės. Nors jos iš esmės atkartoja iki tol taikytas Konkurencijos tarybos rekomendacijas, tačiau esama ir kai kurių naujovių. Jos aktualios siekiant užtikrinti, kad skelbiama reklama nebūtų klaidinanti. Be to, naująsias nuostatas planuojama įtvirtinti Civiliniame kodekse, o tokiu atveju jų nesilaikant įmonėms grėstų baudos. Į kokius pakeitimus svarbu atkreipti dėmesį komunikuojant akcijas ir skelbiant reklamą, kurioje lyginamos kainos, komentuoja vyresnioji teisininkė, advokatė Erika Žigutė. Visą straipsnį skaitykite delfi.lt.
-
lrt.lt: Neeilinė situacija: dėl neigiamo atsiliepimo internete autoservisas klientą pakvietė susitikti teisme
Po konflikto su Kaune veikiančiu autoservisu „CarPro LT“ atsiliepimą internete parašęs asmuo sulaukė kvietimo tiesiai į teismą. Įmonė tvirtino, kad neigiamas atsiliepimas apie neva autoservise apgadintą automobilį pakenkė jos reputacijai, ir reikalavo, kad jis būtų ištrintas. Situaciją komentuodama teisininkė paaiškino, po kokių komentarų gali tekti minti teismo rūmų slenkstį. „Sorainen“ vyresnioji teisininkė Aušra Gaurytė LRT.lt atsakė, kad įpareigojimas pašalinti komentarą, kuriame išsakyta nuomonė ar kritika, galėtų būti nustatytas tik tuo atveju, jei išsakant nuomonę pavartoti etikos normų neatitinkantys žodžiai, buvo siekiama pažeminti, įžeisti, sumenkinti. „Aptariamu atveju, tikėtina, teismas būtų įpareigojęs pašalinti komentarą, jei komentatorius būtų nurodęs didesnį nei realus apgadinimo […]
-
Priimti Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimai: ką svarbu žinoti vystytojams?
2021 sausio 12 d. buvo priimti Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimai, kurių didžioji dalis įsigalios 2021 m. liepos 1 d. Mūsų Nekilnojamojo turto ir statybos komanda apžvelgia svarbiausias naujoves. Keičiasi tvarka, kada galima vykdyti plėtrą be detaliojo plano Didžiausia įstatymo naujovė yra tai, kad keičiasi dabartinė tvarka, pagal kurią plėtra galėjo vykti ir be detaliojo plano, jei jo nėra. Pagal priimtus pakeitimus detaliųjų planų miestuose bus galima nerengti šiais atvejais: kai teisę statyti be detalaus plano numato specialūs įstatymai (pavyzdžiui, susiję su krašto apsauga), kai patvirtinti valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentai, jeigu vietovės lygmens bendruosiuose planuose nustatytas detaliųjų planų […]
-
vz.lt: Teritorijų planavimo pakeitimai verslui įnešė nerimo
Šią savaitę priimti Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimai neramina plėtotojus ir teisininkus. Jie įžvelgia galimybę, kad dėl pakeitimų didės biurokratija, ir preliminariai skaičiuoja, jog plėtra sulėtės 1–2 metais. Užsimenama, kad yra rizikos prarasti tarptautiniuose reitinguose itin vertinamą Lietuvos konkurencingumo aspektą dėl greitos plėtros. Kaip skelbia Aplinkos ministerija, kuri inicijavo įstatymo pakeitimus, jie turėtų padėti plačiau supažindinti visuomenę su teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais ar pakeitimais, skaidrinti planavimo procesą. Tačiau VŽ kalbinti nekilnojamojo turto (NT) rinkos žinovai sako, kad dėl pakeitimų gali daugėti biurokratijos, neaiškumų, o teritorijų planavimo procesas taps ilgesnis. Nors jie jau laukia žinių, kokios politikos laikysis sostinės savivaldybė, kurioje vyksta sparčiausia […]