Pastarieji keleri pandemijos metai reikšmingai pakeitė ne tik kasdienius įpročius, bet ir suformavo naujas verslo tendencijas. Viena jų – nuotolinis ar hibridinis darbas, įsitvirtinęs daugybėje organizacijų visame pasaulyje. Karantino laikotarpis taip pat paskatino bendroves vis dažniau taikyti alternatyvias akcininkų susirinkimų organizavimo formas, o valstybes – plėtoti ir tobulinti tokių susirinkimų organizavimo nuotoliniu būdu klausimus reglamentuojančias teisės normas. Ne išimtis ir Lietuva, kur lapkričio pabaigoje įsigaliojo Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimai, nustatę bendrovių akcininkų susirinkimų organizavimo ir vykdymo per nuotolį tvarką. Tad ką šis pokytis atneš bendrovėms ir jų akcininkams?
Nors tokius reguliavimus jau kurį laiką taiko užsienio valstybės, tarp kurių ir Estija bei Latvija, Lietuvoje iki šiol sprendimą, kokiu būdu vyks visuotinis akcininkų susirinkimas, priimdavo išimtinai bendrovės vadovybė.
Lapkričio 30 d. įsigaliojusiais Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimais siekiama suteikti akcininkams teisę patiems apsispręsti, ar jie norėtų nuotolinių, ar fizinių susirinkimų. Bendrovės įstatuose galės būti numatyta, kad akcininkų susirinkimai turi vykti hibridiniu būdu arba tik nuotoliniu būdu.
Visą straipsnį skaitykite delfi.lt.
