JAV investicinio banko „Morgan Stanley“ 2022 metų tyrime apie tvarumą ir kriptovaliutas teigiama, kad vien bitkoinų kasimui (angl. mining) per metus suvartojama tiek energijos, kiek jos pagaminama vidutinio dydžio valstybėse, pavyzdžiui, Austrijoje, Ispanijoje ar Nyderlanduose.
Vakarų pasauliui gręžiantis į tvarumą ir susiduriant su vis didesniais energetiniais iššūkiais, kyla klausimas – ar kriptovaliutos suderinamos su žaliuoju kursu?
Kol kas su kriptoturtu susijusi veikla ir paslaugos ES lygmeniu nėra prižiūrimos, išskyrus tam tikrus pinigų plovimo prevencijos reikalavimus. Kitaip nei tradicinės finansų rinkos dalyviai (bankai, investicinės bendrovės), kriptovaliutų rinkos žaidėjai nėra įpareigoti atskleisti klientams ir visuomenei su veiklos ir produktų tvarumu susijusios informacijos. Kriptoindustrijos atstovams taip pat netaikomas reikalavimas įtraukti tvarumo rizikas į bendrą savo rizikos vertinimo sistemą, produktų kūrimo procesus ir vertinti klientų tvarumo poreikius, todėl kriptoturto pirkėjai negauna informacijos, kiek jų investicijos yra tvarios aplinkosauginiu ir socialiniu požiūriu.
Tačiau kriptoindustrija jau turėtų pradėti ruoštis pokyčiams – numatoma, kad 2025 metais su kriptoturtu susijusios paslaugos taps reguliuojamomis, kai Europos Sąjungoje bus priimtas Reglamentas dėl Kripto turto rinkų (angl. Markets in Crypto Assets Regulation (MiCA)). Jį priėmus kriptoindustrijos atstovai turės įgyvendinti finansų rinkos dalyviams keliamus reikalavimus.
Visą vyresniosios teisininkės Vitalijos Impolevičienės ir teisininkės Akvilės Jurkaitytės komentarą skaitykite delfi.lt.
