Europos Sąjungai siekiant didinti valstybių atsparumą kibernetinėms grėsmėms, Lietuvoje dar praėjusių metų rudenį įsigaliojo ES Tinklų ir informacinių sistemų saugumo direktyva (NIS2, liet. TIS2). Visgi „Sorainen“ ekspertai beda pirštu į opią problemą mūsų šalyje – didelė dalis privataus sektoriaus iki šiol nesupranta kibernetinio saugumo svarbos ir nelaiko to prioritetu, rašoma pranešime spaudai.
Panašu, kad situacija artimiausiu metu turėtų keistis, mat Nacionalinis kibernetinio saugumo centras iki balandžio 17 d. baigs registruoti organizacijas į Kibernetinio saugumo subjektų registrą, kas reikš, kad nuo to momento į registrą įtrauktoms organizacijoms ims galioti visi reikalavimai. Svarbu paminėti, kad už NIS2 direktyvos reikalavimų nesilaikymą verslui gresia milžiniškos, milijonus siekiančios baudos, o organizacijų vadovams numatyta net asmeninė atsakomybė – piniginės kelis tūkstančius siekiančios baudos ar net laikinas nušalinimas nuo pareigų (esminių subjektų atveju).
Verslas į kibernetinį saugumą žiūri atsainiai
Jau kuris laikas suprantama, kad virtualus pasaulis yra viliojantis taikinys priešiškoms ar destrukcinėms jėgoms. Juk dar 2016 m. NATO kibernetinę erdvę įvardijo kaip vieną iš operacijų erdvių. „Šiuo metu didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas padėti verslui suprasti kibernetinės saugos svarbą ir kokius darbus jiems reikia šiuo klausimu kuo greičiau padaryti. Deja, tenka pripažinti, kad vienas veiksmingiausių būdų į tai atkreipti vadovų dėmesį – paaiškinant, kad jei kibernetinio saugumo reikalavimų nebus laikomasi, gresia didžiulės baudos“, – sako „Sorainen“ ekspertė Irma Kunickė.
Visą straipsnį skaitykite delfi.lt.
