Šiandien dažna įmonė kaip vieną iš savo darbuotojams suteikiamų privalumų akcentuoja lankstumą. Tai neretai atsispindi ir įmonės atostogų politikoje – pavyzdžiui, darbuotojams pasiūlant neribotas apmokamas kasmetines atostogas. Tampa vis paprasčiau darbuotojams suteikti teisę patiems spręsti, kada ir kiek atostogauti, su sąlyga, kad bus pasiekti visi keliami darbiniai tikslai. Vis dėlto, neribotų atostogų Darbo kodeksas nenumato ir nereguliuoja, tad tokia papildoma nauda darbuotojams gali būti susijusi su tam tikromis teisinėmis rizikomis. Taigi ką svarbu žinoti prieš nusprendžiant taikyti tokį atostogų modelį?
Darbo kodeksas numato minimalią atostogų trukmę
Darbo kodeksas numato minimalias 20-ties darbo dienų kasmetines atostogas (arba ilgesnes atitinkamų kategorijų darbuotojams), iš kurių bent viena dalis privalo būti ne trumpesnė nei 10 darbo dienų. Taip pat Darbo kodeksas nedraudžia suteikti darbuotojui ir ilgesnes nei minimalios atostogas, todėl tiek darbdavio vienašališkas sprendimas, tiek dvišalis susitarimas su darbuotoju dėl tokių atostogų galios ir turės būti vykdomas. Iš to kyla ne vienas klausimas: ar išties įmanoma suteikti absoliučiai neribotas atostogas? Ar vėliau galima jas atšaukti? Ar jos kaupsis? Kadangi Darbo kodeksas jokių atsakymų nepateikia, taisykles turi parengti pats darbdavys.
Visą straipsnį skaitykite delfi.lt.
