Neveikiantys valstybinių institucijų tinklalapiai, paskleistos melagingos žinios ar pavogti asmeniniai klientų duomenys – su įvairiomis kibernetinėmis grėsmėmis, ypač pandemijos metu, pasaulis susiduria vis dažniau, tačiau platesnio atgarsio sulaukia tik mažoji atvejų dalis. Nors per pastaruosius penkerius metus kibernetiniai išpuoliai iškilo į didžiausių verslui keliamų globalių rizikų sąrašo viršūnę, 3 iš 5 Lietuvos įmonių neturi aiškios kibernetinės grėsmės valdymo strategijos, o ekspertai įspėja, kad vien informacinių sistemų apsaugos gali nepakakti.
Kaip rašoma pranešime spaudai, kai kalbama apie skaitmeninį saugumą, didžiausio atgarsio viešumoje sulaukia kibernetiniai išpuoliai prieš dideles pasaulines bendroves arba valstybės institucijas. Krašto apsaugos ministerijos (KAM) duomenimis, 44 proc. smulkių ir vidutinių Lietuvos bendrovių nežino galinčios tapti kibernetinių atakų taikiniais, tačiau nuo grėsmės neapsaugotas nė vienas.
„Iki šiol gajus mitas, kad informacinių sistemų saugumu turi rūpintis tik IT sprendimus siūlančios įmonės arba stambios korporacijos. Vis dėlto užpuolikai gali taikytis ir į nedidelėje internetinėje parduotuvėje saugomus jautrius pirkėjų duomenis, kurių praradimas verslui gali atnešti tiek finansinius nuostolius, tiek teisinę atsakomybę. Nors viešojoje erdvėje išgirstame tik apie plataus masto kibernetines atakas, incidentai smulkiam ir vidutiniam verslui nutinka kasdien“, – teigia „Sorainen“ kibernetinių rizikų ir draudimo teisės ekspertė Indrė Pelėdaitė.
Plačiau skaitykite čia.
