Seimui įpareigojus verslą vartoti lietuvių kalbą parduodant prekes arba teikiant kontaktines paslaugas, dalis verslo kritikuoja įstatymą ir įspėja dėl poveikio paslaugų prieinamumui bei šalies ekonomikai.
Parlamentas ketvirtadienį patvirtino Valstybinės kalbos įstatymo pataisas, kuriomis nuo 2026 metų sausio 1 dienos įtvirtinama, kad informacija apie parduodamas prekes ir teikiamas paslaugas turi būti teikiama ir prekės ženklinamos valstybine kalba. Numatyta tam tikrų išimčių.
Teisininkė: palies individualia veikla besiverčiančius
Teisės firmos „Sorainen“ vyresnioji teisininkė Aurelija Daubaraitė komentuoja, kad įstatymo pakeitimas įpareigos juridinius ir fizinius asmenis, tiesiogiai aptarnaujančius klientus, užtikrinti aptarnavimą lietuvių kalba. Be to, darbuotojai, tiesiogiai bendraujantys su klientais, privalės atitikti Vyriausybės patvirtintus numatytus kalbos lygius. Taip pat visos prekės ir teikiamos paslaugos turės būti ženklinamos valstybine kalba.
„Įstatymo pakeitimas palies ne tik darbdavius bei jų darbuotojus, turinčius pareigą Lietuvos gyventojus aptarnauti lietuvių kalba, tačiau ir individualia veikla užsiimančius asmenis, pavyzdžiui, pavežėjus, grožio paslaugų teikėjus“, – išplatintoje pozicijoje kalba A. Daubaraitė.
Visą straipsnį skaitykite delfi.lt.
