Pagal statistiką, Lietuvoje išsiskiria beveik kas antra pora. Dažnai svarstoma, kad prie šios statistikos gali prisidėti skyrybas vykdančių kontorų žadamos greitos ir paprastos skyrybos arba net skyrybos internetu. Tačiau geriau įsigilinus į Lietuvos teismų praktiką ir kaimyninių šalių pavyzdžius, nesame tokie išskirtiniai.
Teisės firmos „Sorainen“ vyresnioji teisininkė Jurgita Karvelė ir teisininko padėjėja Monika Kerpytė pranešime spaudai nagrinėjo, kaip dažniausiai Lietuvoje vyksta skyrybos.
Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, skyrybos mūsų šalyje yra tikrai paprastos. Jeigu sutuoktiniai susitaria dėl skyrybų sąlygų (turto pasidalijimo, vaikų gyvenamosios vietos, vaikų išlaikymo) ir pasirašo sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, visas procesas gali trukti apie 2 mėnesius. Svarbu pažymėti, kad 1 mėnuo bus formalus laukimas, kol teismo sprendimas įsiteisės. Paprastai sutuoktiniai pateikia teismui prašymą nutraukti santuoką ir patvirtinti jų pasirašytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Kartais teismas nustato trūkumus ir prašo pateikti papildomus įrodymus ar patikslinti sutartį. Įprastai trūkumai pašalinami per vieną ar dvi savaites. Tuomet teismas paskiria posėdį, kurio metu paprastai santuoką nutraukia.
Visiškai kitokia situacija yra tuomet, jeigu gražiuoju išsiskirti nepavyksta. Tokiu atveju vienas iš sutuoktinių turi teikti ieškinį teisme, įrodinėti kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo. Tuomet visas santuokos pasibaigimo pasekmes nusprendžia ne patys sutuoktiniai, o teismas. Dažnai teismo sprendimas nepatinka nė vienam sutuoktiniui, kadangi teismas ieško kompromisinio varianto. Sudėtingais atvejais procesas gali užtrukti ir trejus metus vienoje instancijoje.
Visą straipsnį skaitykite delfi.lt.
