ES direktyvos, Lietuvos ir Latvijos nacionaliniai teisės aktai ypatingos skubos atvejais leidžia derybų procedūrą be išankstinio skelbimo apie pirkimą publikavimo. Tad viešųjų pirkimų reguliavimas numato galimybę prireikus įvykdyti pirkimą per kelias dienas ar net valandas.
Patirtis, sukaupta su COVID-19 susijusiose ekstremaliose situacijose, galėtų būti sėkmingai panaudota įgyvendinant tvoros pasienyje su Baltarusija pirkimus. Tačiau taip pat svarbu, kad būtų vadovaujamasi pagrindiniais viešųjų pirkimų principais, tarp jų ir skaidrumo.
Gali būti organizuojamas Lietuvos ir Latvijos bendras viešasis pirkimas
Įstatymai leidžia skirtingų ES valstybių narių institucijoms organizuoti bendrą pirkimo procedūrą. Norėdamos tai padaryti, dalyvaujančios šalys turi nustatyti atitinkamas procedūras tarptautiniu susitarimu (teisėkūros lygmuo) arba instituciniu lygmeniu (vykdomasis lygmuo).
Pasirinkus bet kuri iš šių dviejų variantų, būtina užtikrinti atitiktį konkurso procedūrų teisėtumo ir skaidrumo reikalavimams, tad sprendimų priėmėjai turi nuspręsti, kuris kelias yra tinkamesnis, ir kiekvienoje šalyje paskirti vadovaujančius perkančiuosius subjektus.
Pasirinkus procedūrų nustatymą instituciniu lygmeniu, jei dalyvaujančios šalys jau yra sutarusios dėl pagrindinių projekto principų ir tikslų, tikėtinas trumpesnis koordinavimo laikotarpis iki viešojo pirkimo paskelbimo. Kaip geras pavyzdys paminėtini „Rail Baltica“ projekto bendri pirkimai.
Pirkimo objekto skaidymas, siekiant užtikrinti konkurenciją
Šiuo atveju ypač aktualus yra planuojamo pirkimo ar pirkimų objekto skaidymo į dalis klausimas, nes perkantieji subjektai privalo užtikrinti pakankamą konkurenciją. Mažai tikėtina, kad vienas pirkimas galėtų apimti visą Lietuvos ir Latvijos pasienį su Baltarusija.
ES lėšos tvorai pasienyje su Baltarusija
Vienas iš ES reglamentų numato priemonę, pagal kurią teikiama finansinė parama sienų valdymui, todėl įgyvendinant šį projektą yra galimybė prašyti paramos pasienio tvoros statybai.
Kita vertus, ši finansinė priemonė gali būti naudojama tik veiksmams, atitinkantiems ES teisės principus, įtvirtintus, pavyzdžiui, Chartijoje ir ES tarptautiniuose įsipareigojimuose dėl pagrindinių teisių. Tai reiškia, kad valstybės narės turi laikytis tam tikrų standartų, apibrėžiančių prieglobsčio prašytojų teises.
Kol kas nėra nustatyta, ar Latvijos ir Lietuvos pasienyje su Baltarusija naudojamos priemonės atitinka standartus, kurių reikalauja tarptautiniai įsipareigojimai.
