Kasdien vis aštrėjant diskusijoms dėl klimato kaitos, praėjusių metų pabaigoje priimtas Glazgo klimato paktas – tai dar vienas žingsnis siekiant išsaugoti mūsų planetą. Šis dokumentas neabejotinai virs teisėkūros iniciatyvomis ir paveiks įmones, planuojančias įvairius sandorius ir ilgalaikius projektus arba siekiančias gauti finansavimą.
Praėjusiais metais lapkričio mėn. Glazge vykusios 26-osios Jungtinių Tautų (JT) klimato kaitos konferencijos (COP26) metu buvo priimtas naujas pasaulinis susitarimas – Glazgo klimato paktas. Pasibaigus konferencijai, vieni dalyviai džiaugėsi bent keliais pasiektais susitarimais, kitiems pritrūko ryžtingų sprendimų, mat, galutiniame pakto susitarimo tekste buvo sušvelninta pozicija dėl anglies atsisakymo. Pastangas atsisakyti anglimi varomos energijos gamybos apsunkino Indija ir Kinija. Nepaisant to, šis paktas lems kovos su klimato kaita veiksmus, o taip pat ir verslo veiklos planus.
Nors Glazgo klimato paktas nėra teisiškai privalomas dokumentas, tačiau svarbu suprasti, kad konferencijoje šalių prisiimti įsipareigojimai ateinančiais dešimtmečiais turės įtakos vidaus teisės aktų priėmimui, o besikeičiantys teisės aktai tiesiogiai paveiks verslą. Estijos, Latvijos ir Lietuvos rinkoms būtų taikomos Europos Sąjungos (ES) lygmens iniciatyvos.
Įmonės, planuojančios verslo partnerystes, tiekimo grandines ar investicijas visame pasaulyje, turėtų atsižvelgti į tai, kas buvo sutarta Glazge. Pradėti galvoti apie tai, kad reikės palaipsniui atsisakyti anglies energetikos, nutraukti subsidijas, dirbtinai mažinančias anglies, naftos ir gamtinių dujų kainas, sustabdyti miškų naikinimą ir sumažinti metano išlakas.
Ekspertai tvirtai pabrėžia, kad tai nėra tik laikina tendencija, kuri greitai bus ištrinta iš kasdienės darbotvarkės. Tai veikiau taps privalomais teisės aktais. Žvelgiant iš įmonės vadovo perspektyvos, sudarant stambius sandorius ir rengiant ilgalaikius projektus, būtina suprasti bei atsižvelgti į naują klimato politiką.
Jau šiandien priimant kiekvieną finansinį sprendimą privaloma atsižvelgti į klimato kaitą. Tikimasi, kad finansų institucijos atliks svarbų vaidmenį pereinant prie nulinio anglies dvideginio išlakų balanso (angl. net zero) ir aktyviai permąstys savo vaidmenį įsisavinant mažai anglies dvideginio į aplinką išskiriančias technologijas. Tai reiškia, kad finansai gali būti nukreipti nuo tam tikrų ūkio sektorių arba, kad kai kurie sektoriai turės dirbti intensyviau, jog galėtų gauti reikiamą finansavimą. Kita vertus, ūkio sektoriai ir projektai, prisidedantys prie klimato pakto tikslų įgyvendinimo, turės daugiau galimybių gauti finansavimą ir tikėtina, kad tam sulauks palankesnių sąlygų.
Vis daugiau dėmesio skiriant klimato kaitai, labiau atsižvelgti reikės ir į tiekimo grandinės valdymą, pavyzdžiui, prekių tvarumą. Todėl kone kiekviena įmonė turėtų į savo darbotvarkę įtraukti aplinkos apsaugos, socialinės atsakomybės ir valdysenos (angl. environmental, social and governance, ESG) klausimus tam, kad galėtų geriau prisitaikyti prie esamų ir būsimų teisės aktų reikalavimų bei užsitikrinti galimybę gauti finansavimą.
