Lietuvos apeliacinis teismas užbaigė bankrutavusiai kredito unijai „Taupkasė“, administruojamai nemokumo administratoriaus, iškeltą bylą dėl jos klientams galimai tinkamai neišaiškintų sutarties sąlygų ir esmės. Kitaip sakant, buvo bandoma įrodyti, kad pasirašant sutartį buvo suklysta. Visgi teismas nusprendė, kad šįkart kaltas pats unijos klientas. Šis procesas ir unijos atstovų laimėta byla puikiai parodo, kokias atsakomybes neša visos sutarties pusės, ir kodėl reikėtų itin atidžiai perskaityti dokumentus, ant kurių suraitomas parašas.
Susiduriama su didesne rizika
Prieš gilinantis į teismo priimtą sprendimą, svarbu priminti, kad kredito unijų veiklos modelis gerokai skiriasi nuo didžiųjų komercinių bankų. Jei asmuo nori naudotis kredito unijos paslaugomis, jis turi įsigyti pajų – teisę dalyvauti kredito unijos valdyme suteikiančių vertybinių popierių, ir taip tapti pajininku. Kitaip sakant, kiekvienas naujas kredito unijos klientas prisideda prie kapitalo formavimo ir už tai gauna galimybę atiduoti balsą visuotiniame narių susirinkime, kuriame sprendžiami svarbiausi veiklos klausimai.
Nors pasirašydamas sutartį su kredito unija kiekvienas naujas jos klientas gauna gerokai daugiau privilegijų, bet ir labiau rizikuoja nei pasitikėdamas didžiaisias komerciniais bankais. Taip yra dėl to, nes dėl veiklos modelio ir įvairių sutarčių niuansų ne visi indėliai ar visi indėliuose laikomi pinigai yra drausti valstybės. Aišku, didesnė rizika susijusi su didesne finansine grąža. Gerai, kai rizika pasiteisina, tačiau kartais susiduriama su kur kas prastesniais scenarijais. Vienas tokių nutiko bankrutavus kredito unijai „Taupkasė“.
Visą vyresniosios teisininkės Gretos Kubiliūnaitės komentarą skaitykite infolex.lt.
