Kriptovaliutų ir NFT vajus neaplenkė ir labdaros bei paramos organizacijų. Nuo „SOS vaikų kaimo“ iki „1K paramos fondas“ – šiandien vis daugiau organizacijų renka paramą ne tik tradicinėmis formomis, bet ir kriptovaliutomis. Pastaraisiais metais ypač daug dėmesio tenka ir vadinamiesiems NFT (angl. non-fungible token), kurie dėl savo unikalumo gali įgyti tam tikrą finansinę vertę ir būti naudojami kaip skaitmeninė valiuta ar net investicinė priemonė. Tiesa, stingant aiškaus teisinio reguliavimo, kyla nemažai su tokia aukojimo forma susijusių klausimų, į kuriuos numojus ranka gali grėsti nemalonumai tiek paramos teikėjams, tiek gavėjams.
Anoniminis paramos rinkimas gali tapti neįmanomu
Specialus kriptovaliutų statusas praktikoje reiškia didesnį reguliuojančių institucijų dėmesį virtualiomis valiutomis atliekamoms transakcijoms. Tad nors formaliai labdaros ir paramos organizacijoms Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme numatyti reikalavimai tiesiogiai netaikomi, jų transakcijos gali būti kruopščiai tikrinamos. Be to, dažnais atvejais anoniminis paramos rinkimas gali tapti neįmanomu. Taip yra todėl, kad subjektai, kuriems tiesiogiai taikomi Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo reikalavimai, privalo atskleisti savo partnerius, įskaitant ir labdaros ir paramos organizacijas, su kuriomis bendradarbiauja.
Visą straipsnį skaitykite infolex.lt.
