Nuo lapkričio 1 d. įsigaliojo nauja Želdynų įstatymo redakcija, numatanti šiuos esminius pokyčius:

  • keičiasi valstybinėje ir savivaldybių žemėje esančių saugomų želdynų ir želdinių kirtimo tvarka;
  • tam tikrais atvejais bus privaloma gauti priežiūros ir tvarkymo komisijos išvadą;
  • keičiasi privačioje žemėje esančių želdinių kirtimo tvarka
  • pakeista želdynų ir želdinių sąvoka.

Keičiasi valstybinėje ir savivaldybių žemėje esančių saugomų želdynų ir želdinių kirtimo tvarka

Pagal bendrąją taisyklę, saugotinus želdinius kirsti galima tik turint savivaldybės išduotą leidimą ar vadovaujantis galiojančiu jos sprendimu ir sumokėjus želdinių atkuriamosios vertės kompensaciją.

Pagal naująją tvarką, savivaldybės priima sprendimą dėl savivaldybės želdynų ir želdinių teritorijose esančių saugotinų želdinių kirtimo, atsižvelgdama į šiuos aspektus:

  • ar planuojami veiksmai neprieštarauja savivaldybės strateginiams plėtros ir veiklos planams,
  • ar planuojami veiksmai neprieštarauja kompleksinio ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentams,
  • tam tikrais atvejais vertinama priežiūros ir tvarkymo komisijos išvada ir (ar) želdynų ir želdinių būklės ekspertizės išvada.

Sprendimą dėl želdinių kirtimo institucija turi paskelbti interneto svetainėje nurodydama ne trumpesnį nei 20 d. d. sprendimo įsigaliojimo terminą nuo sprendimo priėmimo dienos. Per šį 20 d. d. laikotarpį suinteresuota visuomenė turi teisę inicijuoti želdynų ir (ar) želdinių būklės ekspertizę šiais būdais:

  • pateikti prašymą, kurį pasirašė ne mažiau kaip 100 asmenų, kai numatoma kirsti viešuosius želdinius miesto ar miestelio teritorijoje, arba kurį pasirašė ne mažiau kaip 40 asmenų, kai numatoma kirsti viešuosius želdinius kurorto ar kaimo teritorijoje. Tokiu atveju ekspertizė bus privaloma;
  • savo iniciatyva užsakyti viešųjų želdynų ir želdinių būklės ekspertizę ir perduoti ekspertizės išvadą savivaldybei.

Abiem šiais atvejais, sprendimo dėl savivaldybės želdynų ir želdinių teritorijose esančių saugotinų želdinių kirtimo įsigaliojimas atidedamas laikotarpiui, reikalingam želdynų ir želdinių būklės ekspertizei atlikti. Ekspertizė turi būti atliekama per 20 d. d. nuo prašymo ją atlikti gavimo dienos.

Per 5 d. d. susipažinusi su ekspertizės išvada, savivaldybė arba palieka sprendimą nepakeistą, arba pakeičia ar panaikina sprendimą ir jį kartu su želdynų ir želdinių būklės ekspertizės išvada paskelbia savivaldybės interneto svetainėje. Jeigu savivaldybė neatsižvelgė ar atsižvelgė tik iš dalies į želdynų ir želdinių būklės ekspertizės išvadą, sprendime privalo nurodyti tokio sprendimo priežastis ir motyvus.

Analogiška procedūra taikoma ir valstybinės žemės valdytojams. Tik šiuo atveju valstybinės žemės valdytojas, ketinantis kirsti saugotinus želdinius, pirmiausia, savivaldybei pateikia prašymą dėl leidimo išdavimo.

Priežiūros ir tvarkymo komisijos išvada – kas ją sudarys ir kada ji reikalinga?

Kai savivaldybės želdynų ir želdinių teritorijose arba ne savivaldybės valdomoje valstybinėje žemėje ketinama kirsti 10 ar daugiau saugotinų želdinių arba viešuosiuose atskiruosiuose želdynuose augančius saugotinus želdinius, savivaldybė privalo gauti Želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo komisijos išvadą. Želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo komisija išvadą privalo pateikti per 20 d. d.

Įstatyme nurodyta, jog komisijos nariais gali būti:

  • savivaldybės tarybos nariai;
  • valstybės tarnautojai;
  • gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovai;
  • bendruomeninių organizacijų ir asociacijų ar kitų viešųjų juridinių asmenų (išskyrus valstybės ar savivaldybės įsteigtus), kurie skatina aplinkos apsaugą, atstovai. Šių organizacijų ir asociacijų atstovai turi sudaryti ne mažiau kaip pusę komisijos narių skaičiaus (nebent pakankamai jų nepareikštų iniciatyvos);
  • savivaldybės gyventojai;
  • tam tikrais atvejais – Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovas.

Jeigu savivaldybė neatsižvelgė ar atsižvelgė tik iš dalies į želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo komisijos išvadą, sprendime privalo nurodyti tokio sprendimo priežastis ir motyvus.

Privačioje žemėje esančių želdinių kirtimas

Privačioje žemėje esančių saugomų želdinių kirtimui taikoma kitokia tvarka. Privačios žemės savininkas, nusprendęs kirsti  jo žemėje esančius saugotinus želdinius, savivaldybei pateikia prašymą dėl leidimo išdavimo. Jei prašymas tinkamai užpildytas, leidimas turėti būti išduodamas per 20 d. d., kartu nurodant želdinių atkuriamosios vertės kompensacijos dydį. Toks leidimas galioja neterminuotai. Savivaldybė, išdavusi leidimą, privalo ne vėliau kaip per 3 d. d. nuo leidimo išdavimo dienos savivaldybės interneto svetainėje paskelbti informaciją apie išduotą leidimą.

Leidimą išduoti atsisakoma, kai nustatoma, kad savininko veiksmai prieštarautų savivaldybės strateginiams plėtros ir veiklos planams, kompleksinio ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentams.

Pakeista želdinių ir želdynų sąvoka

Įstatymų leidėjas pateikė naują želdynų sąvokos išaiškinimą. Galiojant ankstesnei įstatymo redakcijai, želdynu buvo laikomas ne mažesnis kaip 0,05 hektaro želdinių žemės sklypas, kuriame gali būti mažųjų kraštovaizdžio architektūros, inžinerinių ir laikinų statinių. Pagal naująjį reguliavimą želdynu laikomas ne mažesnis kaip 0,01 hektaro ne miško žemės plotas su želdiniais, kuriame gali būti vandens telkinių, želdynų statinių ir įrenginių, vejų ir gėlynų

Buvo pakoreguota ir želdinių sąvoka. Pagal dabartinį reguliavimą želdiniai – ne miško žemėje įveisti ar natūraliai augantys medžiai, krūmai ar lianos. Anksčiau galiojo reguliavimas, pagal kurį želdiniais buvo laikomi žmogaus pasėti ar pasodinti medžiai (tarp jų ir pasodinti pavieniai ar natūraliai išaugę), krūmai, krūmokšniai, puskrūmiai, lianos ir žoliniai augalai.

Vystytojams gali būti aktualu tai, ar ir toliau prie atskirųjų želdynų bus priskiriami žoliniai augalai, t. y. veja. Nors pagal dabartinį reguliavimą, želdiniais laikomi ne miško žemėje įveisti ar natūraliai augantys medžiai, krūmai ar lianos, tačiau įtvirtinant želdyno sąvoką, tiesiogiai nurodoma, jog želdyno plote gali būti ir veja. Taigi kaip ir anksčiau veja gali būti priklausomųjų želdynų dalimi.

Koks reguliavimas taikomas jau pradėtiems darbams ir įkurtiems želdynams?

Įstatymų leidėjas numato, jog iki įstatymo įsigaliojimo pradėti želdynų projektavimo darbai ir (ar) pagal parengtus projektus pradėti vykdyti želdynų įrengimo ar pertvarkymo darbai baigiami vykdyti pagal iki įstatymo įsigaliojimo galiojusius teisės aktus.

Atitinkamai, iki įstatymo įsigaliojimo išduoti leidimai kirsti saugotinus medžius ir krūmus galioja iki leidimuose nurodytos datos ir jų galiojimas nebepratęsiamas arba galioja vienus metus nuo įstatymo įsigaliojimo, jeigu galiojimo data leidime nenurodyta (neterminuotas leidimas).

Be to, iki įstatymo įsigaliojimo įkurti želdynai, kurie neatitinka šiame įstatyme numatytų reikalavimų, įsigaliojus naujajai įstatymo redakcijai, laikomi želdynais ir jiems taikomos įstatymo nuostatos dėl jų apsaugos, priežiūros, tvarkymo ir pertvarkymo.