2020 m. Europos Sąjunga (ES) priėmė Kolektyvinio teisių gynimo direktyvą (toliau – Direktyva), kuri yra ES Naujų galimybių vartotojams dokumentų rinkinio (angl. New Deal for Consumers) dalis. Griežtos vartotojų apsaugos taisyklės didina bendrą vartotojų pirkimą, kuris skatina prekybą ir rinkos plėtrą. Todėl ES žengė žingsnį į priekį ir įtvirtino kolektyvinę vartotojų teisių apsaugą atstovaujamaisiais ieškiniais.

Direktyva suteikia teisę organizacijoms ir viešiesiems subjektams atstovauti vartotojų grupei prieš bendroves, tiek reiškiant nacionalinius, tiek tarpvalstybinius ieškinius. Direktyva buvo priimta 2020 m. gruodžio 20 d., o jos reikalavimai turi būti pradėti taikyti ne vėliau kaip 2023 m. birželio 25 d.

Kas yra atstovaujamieji ieškiniai?

Atstovaujamieji ieškiniai – tai teisinis mechanizmas, kuris leidžia pateikti bendrą ieškinį verslui vartotojų, kurių teisės buvo pažeistos dėl atitinkamos bendrovės veiksmų, vardu. Kompetentingi subjektai gali pareikšti ieškinius nacionaliniuose teismuose arba administracinėms institucijoms minėtų vartotojų vardu, kad būtų pritaikytos uždraudžiamosios priemonės (kuriomis būtų sustabdyta neteisėta verslininkų veikla) arba teisių gynimo priemonės (be kitų apimančios pakeitimą, taisymą ar pinigų gražinimą).

Kompetentingi subjektai: reikalavimai, kuriuos reikia atitikti

Kompetentingas subjektas – vartotojų interesams atstovaujanti organizacija ar viešasis subjektas. Jis turi atitikti tam tikrus teisės aktuose nustatytus kriterijus, pavyzdžiui jis turi:

  • būti juridiniu asmeniu;
  • būti ne pelno siekiančiu;
  • būti nepriklausomas ir nebūti veikiamas kitų nei vartotojai asmenų – ypač rinkos dalyvių;
  • atskleisti savo organizacinę, valdymo ir narystės struktūrą, tikslus, darbo metodus bei veiklas.

Nauda vartotojams ir nauji iššūkiai bendrovėms

Direktyva siekiama sumažinti problemas, kurios gali atgrasyti vartotojus siekiant teisių gynimo, pavyzdžiui, dėl finansinės naštos. Kadangi Direktyva leidžiamas trečiųjų šalių finansavimas, net mažas pajamas turintys vartotojai gali prisijungti prie reiškiamo ieškinio. Be to, Direktyva yra sumažinama procedūrinė našta, nes ieškinio parengiamąjį darbą atlieka kompetentingas subjektas. Taigi Direktyva vartotojams suteikia lengviau prieinamą bylinėjimosi procesą siekiant apginti pažeistas teises.

Verslui tai reiškia, kad vartotojų teisių pažeidimo atveju gali padidėti ieškinių skaičius ir reikalaujamų kompensacijų suma, taip pat gali padaugėti tarpvalstybinių bylų. Bendrovės turėtų atidžiai stebėti, kaip jos laikosi ES teisės aktų ir kiekvienos ES valstybės nacionalinių reikalavimų siekdamos išvengti galimų kolektyvinių ieškinių. Svarbu atkreipti dėmesį ne tik į bendruosius vartotojų teisių apsaugos reikalavimus, bet ir į kitas sritis reguliuojančius teisės aktus, pavyzdžiui, duomenų apsaugos, kelionių ir turizmo, finansinių paslaugų, energetikos ir telekomunikacijų.

Įgyvendinimas Lietuvoje

Lietuva Direktyvą perkėlė iš dalies pakeisdama nacionalinius įstatymus (toliau – nacionaliniai įgyvendinimo įstatymai) – vartotojų teisių apsaugos įstatymą, civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymą, civilinio proceso kodeksą, civilinį kodeksą ir asociacijų įstatymą. Atskiri klausimai, nurodyti nacionaliniuose įgyvendinimo įstatymuose, reglamentuojami teisingumo ministro įsakymais.

Kompetentingi subjektai

Tiek viešieji, tiek privatūs subjektai pagal nacionalinius įgyvendinimo įstatymus yra priskirti kompetentingiems subjektams Direktyvos prasme. Kompetentingi subjektai išskiriami pagal pareikštiną ieškinį – galintys pareikšti ieškinį, kuriuo prašoma nutraukti verslininko veiksmus ar neveikimą ar juos uždrausti, ir galintis pareikšti ieškinį, kuriuo prašoma taikyti vartotojų teisių gynimo priemones. Nacionaliniuose įgyvendinimo įstatymuose taip pat įvardijami kompetentingi subjektai, turintys teisę pareikšti ieškinį dėl kolektyvinių vartotojų interesų gynimo kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismui ar kitai kompetentingai įstaigai.

Opt-in mechanizmas

Lietuvoje pasirinktas opt-in mechanizmas ieškiniams dėl teisių gynimo priemonių taikymo – tik tie vartotojai, kurie yra pateikę pareiškimą, kad sutinka su atstovavimu, gali būti atstovaujami ir turi teisę pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis. Minėto pareiškimo formą tvirtina teisingumo ministras. Teismas, priėmęs ieškinį dėl teisių gynimo priemonių taikymo, specialioje interneto svetainėje suinteresuotų vartotojų informavimo tikslais paskelbia pranešimą apie ieškinyje nenurodytų vartotojų galimybę pateikti kompetentingam subjektui pareiškimą dėl atstovavimo.

Neteisminė pretenzija

Jei pateikiamas ieškinys dėl verslininkų veiksmų ar neveikimo nutraukimo ar jų uždraudimo, kompetentingas subjektas apie ketinimą pareikšti ieškinį dėl verslininko veiksmų ar neveikimo nutraukimo ar jų uždraudimo turi pranešti verslininkui išsiųsdamas rašytinę pretenziją. Pretenzijoje nurodomas verslininko padarytas pažeidimas, apibūdinami vartotojai, kurių kolektyviniams interesams ketinama atstovauti, išdėstomi reikalavimai verslininkui ir įspėjama, kad jų neįvykdžius per keturiolika dienų nuo pretenzijos gavimo dienos kompetentingas subjektas gali kreiptis į teismą ir pareikšti ieškinį. Jeigu per šį terminą atsakymas į pretenziją negaunamas, laikoma, kad verslininkas jos nepatenkino.

Trečiųjų šalių finansavimas

Nacionaliniai įgyvendinimo įstatymai leidžia trečiosioms šalims finansuoti ieškinius dėl teisių gynimo priemonių. Kompetentingas subjektas privalo imtis priemonių užtikrinti, kad toks finansavimas nekeltų interesų konflikto ir neturėtų neigiamo poveikio vartotojų kolektyvinių interesų apsaugai. Todėl, kai ieškinį dėl teisių gynimo priemonių taikymo finansuoja trečiasis asmuo, kompetentingas subjektas privalo tai nurodyti ieškinyje ir teismui nurodyti tokio finansavimo šaltinius.

Kaip vyksta perkėlimas į nacionalinę teisę

Lietuva baigė direktyvos perkėlimą į nacionalinę teisę iki nustatyto perkėlimo termino – 2022 m. gruodžio 25 d. Pakeisti nacionaliniai įstatymai įsigalios 2023 m. birželio 25 d.