Dalį gyventojų vis dar stebina tai, kad kai banko prašoma būsto paskolos, kartais tenka pateikti ir daugiau asmens duomenų, pavyzdžiui, sąskaitos išrašą už pusmetį ar metus, kuriame atsiskleis visi pirkiniai ir išlaidos. Net ir tie, apie kuriuos žmonės nelinkę garsiai kalbėti. Bankų atstovai tikina, kad tai įprasta praktika patikrinti kliento mokumą, nes kartais neužtenka turimų duomenų iš viešųjų registrų ar duomenų bazių.
Bankai turi tinkamai pažinti savo klientus
Teisės firmos „Sorainen“ ekspertė Lina Ragainytė-Mezenė LRT.lt teigė, kad, siekdamas tinkamai įvertinti konkretaus vartotojo galimybę gauti paskolą, bankas turi pareigą visapusiškai įvertinti jo kreditingumą.
„Toks vertinimas privalo būti atliekamas remiantis visų pirma iš paties vartotojo surinkta informacija, toliau ji grindžiama banko pasirinkimu iš viešųjų registrų ir informacinių sistemų gautais duomenimis arba kitais iš vartotojo surinktais dokumentais. Deja, nei Lietuvos teisės aktai, nei priežiūros institucijos gairės nenumato baigtinio reikalingos surinkti informacijos rūšių ir dokumentų sąrašo. Priešingai, Lietuvos banko nuomone, tokio baigtinio sąrašo būti ir negali“, – sakė pašnekovė.
Anot ekspertės, baigtinio sąrašo negali būti, nes:
- dėl mokumui vertinti naudojamų informacijos tikrinimo šaltinių ir rūšių bankas privalo nuspręsti savo nuožiūra atsižvelgdamas į individualios situacijos aplinkybes;
- bankas turi pareigą užtikrinti, kad kiekvienas sprendimas dėl paskolos suteikimo būtų pagrįstas individualiomis aplinkybėmis ir objektyviais įrodymais, o mokumui vertinti naudojamos priemonės ir informacijos šaltiniai būtų pakankami.
Visą straipsnį skaitykite LRT.lt portale.
