Daugybei verslų dalį veiklos ar visiškai ją perkėlus į internetinę erdvę, tampa itin svarbu kuo greičiau ir atsakingiau pradėti domėtis saugumo internete aspektais ir imtis būtinų priemonių saugumui užtikrinti. Labai svarbu ne tik žinoti, kaip apsisaugoti nuo kibernetinių vagišių, bet ir kaip elgtis įvykus kibernetinei atakai, ar kas įmonei gali grėsti nesiėmus tinkamų priemonių.
Norint geriau suprasti internete slypinčius pavojus, būtina išsiaiškinti, kokios skirtingos gali būti šios atakos. Įmonės dažniausiai susiduria su kenkėjiškais programiniais kodais, kaip trojos arkliai (angl. Trojan Horse), išpirkos reikalaujančiais ir kitokiais virusais, kurie gali būti platinami ne tik internetinėse svetainėse, bet ir el. paštu, net per socialinius tinklus ir mobiliųjų telefonų programėles. Verslas taip pat neretai nukenčia nuo vadinamojo „fišingo“, duomenų viliojimo – kai kuriami suklastoti internetiniai puslapiai, kuriais bandoma išgauti konfidencialią informaciją. Rimčiau nusiteikę kibernetiniai nusikaltėliai gali bandyti į įmonės informacines sistemas įsilaužti ir tiesiogiai.
Visą vyresniosios teisininkės Irmos Kirklytės komentarą skaitykite lrt.lt.
