„Sorainen“ partneris Laurynas Lukošiūnas komentuoja, jog migrantų krizės problema reikalauja greitų sprendimų, kurie būtų ne tik teisiškai efektyvūs, bet ir skaidrūs. Patirtis, sukaupta su COVID-19 susijusiose ekstremaliose situacijose, galėtų būti sėkmingai panaudota įgyvendinant tvoros pasienyje su Baltarusija pirkimus. Tačiau taip pat svarbu, kad būtų vadovaujamasi pagrindiniais viešųjų pirkimų principais, tarp jų ir skaidrumo.
Gali būti organizuojamas Lietuvos ir Latvijos bendras viešasis pirkimas
Europos Sąjungos (ES) direktyvos, Lietuvos ir Latvijos nacionaliniai teisės aktai ypatingos skubos atvejais leidžia derybų procedūrą be išankstinio skelbimo apie pirkimą publikavimo. Tad viešųjų pirkimų reguliavimas numato galimybę, prireikus, įvykdyti pirkimą itin greitai – per kelias dienas ar net valandas.
Įstatymai leidžia skirtingų ES valstybių narių institucijoms organizuoti bendrą pirkimo procedūrą, o norėdamos tai padaryti, dalyvaujančios šalys turi nustatyti atitinkamas procedūras tarptautiniu susitarimu (teisėkūros lygmuo) arba instituciniu lygmeniu (vykdomasis lygmuo).
Pasirinkus bet kurį iš šių dviejų variantų, būtina užtikrinti atitiktį konkurso procedūrų teisėtumo ir skaidrumo reikalavimams, tad sprendimų priėmėjai turi nuspręsti, kuris kelias yra tinkamesnis ir kiekvienoje šalyje paskirti vadovaujančius perkančiuosius subjektus.
Pasirinkus procedūrų nustatymą instituciniu lygmeniu, jei dalyvaujančios šalys jau yra sutarusios dėl pagrindinių projekto principų ir tikslų, tikėtinas trumpesnis koordinavimo laikotarpis iki viešojo pirkimo paskelbimo. Geru pavyzdžiu gali būti laikomi „Rail Baltica“ projekto bendri Lietuvos, Latvijos ir Estijos viešieji pirkimai.
Šiuo atveju ypač aktualus yra planuojamo pirkimo ar pirkimų objekto skaidymo į dalis klausimas, nes perkantieji subjektai privalo užtikrinti pakankamą konkurenciją. Mažai tikėtina, kad vienas pirkimas galėtų apimti visą Lietuvos ir Latvijos pasienį su Baltarusija.
Visą straipsnį skaitykite lrt.lt.
