Dėl pandemijos priekabiavimo internete atvejų skaičius ženkliai išaugo, ypač tai pasakytina apie negatyvius pasisakymus nukreiptus į žurnalistus ir sveikatos priežiūros darbuotojus. Vis dėlto visose trijose Baltijos šalyse policija net viešai skleidžiamų grasinimų mirtimi nelaiko pakankamai realiais, todėl veiksmų prieš juos platinančius asmenis imamasi retai.

„Re:Baltica“ faktų tikrinimo padalinys „Re:Check“ reguliariai susiduria su agresija internete. Šiame padalinyje dirbančių žurnalistų veiklai nepritariantys žmonės juos vadina „rečekistais“ (užuomina į sovietmečio KGB – red.). Visiškai nepažįstami žmonės priekabiauja prie jų internete, skambinėja ir siuntinėja privačias žinutes socialiniuose tinkluose.

Neseniai vienas iš pagrindinių dezinformacijos skleidėjų vaizdo įraše socialiniame tinkle „Facebook“ ginčijosi dėl tinkamos bausmės politikams, sveikatos priežiūros darbuotojams ir žurnalistams, įskaitant „Re: Baltica“, kurie, jo manymu, yra atsakingi už su COVID-19 susijusius ribojimus. Jo pasiūlymai variavo nuo viešos mirties bausmės iki turto konfiskavimo. Norėdamas akcentuoti savo požiūrį, jis ritmiškai kirviu kapojo kelmą.

Vienas iš trolių žengė dar toliau. Dar prieš pandemiją, 2019 metais, po nesuskaičiuojamos daugybės telefono skambučių ir užmaskuotų pranešimų apie „susitikimą vieną dieną“, jis pasirodė „Re:Baltica“ biure su laidotuvių vainiku ir buteliu skaidraus skysčio, skirto „apvalyti“. „Re:Baltica“ kreipėsi į policiją, prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą dėl persekiojimo. Dvi policijos nuovados keletą savaičių viena kitai siuntinėjo įvairius popierius, kol galiausiai tyrimas buvo nutrauktas. Policija nusprendė, kad žurnalistai nebuvo tiek įbauginti, kad grėsmė būtų laikoma realia, o nusikaltėlis pažadėjo redakcijos nebepersekioti. Prokurorui palikus galioti policijos sprendimą, persekiojimas atsinaujino, be to, nusikaltėlis nusitaikė į platesnį žurnalistų ratą. Šis tyrimas taip pat baigėsi be rezultatų: policija grasinimus kvalifikavo kaip „nuomonę“, manė, kad jie nesutrikdė žiniasklaidos darbo, o įtariamasis tikino neketinęs fiziškai pulti žurnalistų.

„Policijai paprasčiau atsisakyti tirti tokius atvejus“, – aiškina advokatų kontoros „Sorainen“ partneris Andris Taurinšas. Policijos tyrėjui, tuo pačiu metu tiriančiam daugybę kitų baudžiamųjų bylų, byla, kurioje nėra lavono ar pavogto automobilio, gali atrodyti nepakankamai rimta, „nes fiziškai nieko neįvyko“.

„Įstatymas taip surašytas, kad nėra sunku nieko nedaryti. Tam tikriems straipsniams reikia interpretacijos ir kūrybiškumo“, – sako A. Taurinšas. Anot jo, nors įstatymas numato atsakomybę už šmeižtą, neapykantos kalbą, grasinimus ir persekiojimą tiek internete, tiek realiame gyvenime, praktikoje jis dažnai taikomas taip, kad pasitarnauja kaltininkui, o ne aukai.

Visą straipsnį skaitykite lrt.lt.