Paveldimas turtas, ypač jei jis nekilnojamasis, dažnai įvertinamas ir keliais šimtais tūkstančių eurų. Nors, atrodytų, tai gali ilgam užtikrinti finansinę gerovę, tačiau pasitaiko atvejų, kai atsiradusi mokestinė našta gali prislėgti itin stipriai. Tad būtina atkreipti dėmesį ne tik į tai, kas ir kokiu būdu paveldima, bet ir į keletą esminių taisyklių.
Skirtingi saitai – skirtingi ir mokesčiai
Lietuvoje turtas vis dar dažniausiai paveldimas pagal įstatymą ir jame nustatytą eilę: pirmi į palikimą pretenduoja pirmos eilės palikėjo vaikai. Jiems atsisakius, iš jų atėmus šią teisę ar jų tiesiog nesant – palikėjo tėvai ar vaikaičiai. Jei neatsiranda šie paveldėtojai – palikėjo seneliai ar provaikaičiai; jei nėra ir šių – palikėjo broliai ir seserys ir taip toliau. Kitaip sakant, į turtą pretenduoja net šešios eilės paveldėtojų ir jiems neatsiėmus teisėtai priklausančio turto, įsikiša valstybė. Aišku, tai reti atvejai, o dažniausiai paveldėtojai atsiranda gana greitai ir pasiima viską, ką įmanoma. Derėtų paminėti ir tai, kad paveldimas turtas, jei jis atitenka artimiems šeimos nariams, nėra apmokestinamas.
Kaip sufleruoja dar 2002 metais priimtas ir 2015 metais pakoreguotas Paveldimo turto mokesčio įstatymas, procesai gali vystytis visai kitokia linkme, kai sudaromas testamentas. Nors jis populiaresnis užsienyje, tačiau skinasi kelią ir Lietuvoje – pamažu įsisąmoninama, kad turtą galima palikti ir ne giminystės ryšiais susaistytiems, bet ir svarbią vietą gyvenime užėmusiems žmonėms. Visgi šiems fiziniams asmenims užkraunama ir tam tikra mokestinė našta. Mat paliktas turtas, priklausomai nuo jo vertės, yra apmokestinamas 5 ar 10 procentų tarifu nuo 70 proc. jo vertės.
Visą mokesčių partnerės Saulės Dagilytės komentarą skaitykite lrt.lt.
