Viešojoje erdvėje vykstant diskusijoms apie prekių tranzito į Kaliningradą sankcijas, vertėtų atidžiau pažvelgti į faktus: kaip šios sankcijos atsirado, kas būtent jomis ribojama, kokį vaidmenį čia atlieka Lietuva ir kas dar laukia ateityje.
Pasiruošimui laiko buvo
Europos Sąjungos (ES) mastu pritaikytos sankcijos Rusijai – toli gražu ne naujiena. Dar 2014 m. liepos 31 d. ES Taryba priėmė Reglamentą 833/2014 „dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje“. Tiesa, pradinėje reglamento versijoje ribojamųjų priemonių buvo kur kas mažiau ir jos iš esmės koncentravosi į dvejopos paskirties prekių bei vertybinių popierių apribojimus.
Dabar daug dėmesio sulaukusios prekių tranzito į Kaliningradą sankcijos buvo įvestos 2022 m. kovo 16 d., priėmus ketvirtąjį sankcijų paketą. Jame nustatytas ribojimą vežti rusiškus geležies ir plieno produktus: į ES tiesiogiai ar netiesiogiai draudžiama importuoti tam tikrus geležies ir plieno (juodųjų metalų) produktus, jei jų kilmės šalis yra Rusija arba jie yra eksportuoti iš Rusijos. Taip pat – tiesiogiai ar netiesiogiai įsigyti minėtus produktus. Draudimas galioja ir minėtų, Rusijoje pagamintų ar iš jos eksportuojamų produktų vežimui iš Rusijos į bet kurią kitą šalį. Galiausiai, draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai teikti su nurodytais draudimais susijusią techninę pagalbą, draudimo, perdraudimo ir tarpininkavimo paslaugas, finansavimą ar finansinę pagalbą, įskaitant išvestines finansines priemones.
Visą straipsnį skaitykite lrt.lt portale.
