Dalis džiaugiasi Seimo sprendimu įpareigoti darbdavius nuo Naujųjų darbuotojams per metus suteikti penkias apmokamas arba neapmokamas dienas savišvietai, tačiau kiti randa ir spragų, landų piktnaudžiavimui. Ar savišvieta galime vadinti dokumentinių filmų, futbolo čempionato žiūrėjimą? Darbo kodekso pakeitimai į tokį klausimą neatsako, tad kaip dėl to teks susitarti darbuotojams ir darbdaviams?
Apie tai „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ diskutavo pašnekovai.
Norėtų, kad šios dienos būtų apmokamos
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Lukas Savickas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos mokymosi visą gyvenimą rodikliai yra vieni prasčiausių Europos Sąjungoje, todėl šioje srityje pokyčių reikėjo ir 5 laisvadienių savišvietai suteikimas taps tų pokyčių pradžia.
„Kai rengėme įstatymo projektą, rėmėmės kitų šalių praktikomis. Tai nėra iš naujo išrastas dviratis.
Žmonės turi daug įsipareigojimų, turi vaikus į būrelius, darželius, mokyklas nuvežti, o dar kiti įsipareigojimai šeimai, tad dabar turės galimybę rasti laiko ir mokymuisi“, – kalbėjo politikas. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė pripažįsta, kad nebus taip, jog nuo Naujųjų visi puls šviestis, bet tam prireikus laisvadienių darbdaviai jau nebegalės išsisukti ir darbuotojui jų nesuteikti, nenurodydamas itin svarbių priežasčių.
Trūksta ne laisvų dienų, o motyvacijos
Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidiumo narė Aurelija Maldutytė pabrėžė, kad savišvieta yra labai plati sąvoka ir ją kiekvienas gali suprasti savaip. Anot jos, per tokias laisvas dienas lankymasis jogoje ar etnokosmologijos muziejuje nekuria pridėtinės vertės verslui, o norint taip pailsėti turime kasmetes atostogas, kurias galima naudoti.
Visą straipsnį skaitykite lrytas.lt.
