Mokesčių teisės aktų naujienos

1.1 Pelno mokestis

a) Pratęstos filmų kūrimo ir investicinio projektų lengvatos iki 2028 m.

Primename: investicinis projektas tai vieneto investicijos į materialųjį ir nematerialųjį turtą, konkrečiai, mašinas ir įrenginius, įrengimus, kompiuterinę techniką ir ryšių priemones, programinę įrangą bei teise, kai šis turtas skirtas (a) naujų, papildomų produktų gamybai ar paslaugų teikimui; arba (b) gamybos ar paslaugų teikimo pajėgumų didinimui; arba (c) naujo gamybos ar paslaugų teikimo proceso įdiegimui; arba (e) esamo proceso (jo dalies) esminiam pakeitimui; arba (f) tarptautiniais išradimų patentais apsaugotų technologijų įdiegimui.

Investicinio projekto metu patirtomis išlaidomis kiekvienus mokestinius metus apskaičiuotas apmokestinamasis pelnas gali būti sumažintas iki 100 proc., išskyrus atvejus, kai įsigyjami krovininiai automobiliai, priekabos ir puspriekabės. Šiuo atveju apmokestinamąjį pelną galima sumažinti tik iki 300 tūkst. Eur faktiškai patirtų išlaidų per mokestinius metus.

Apmokestinamąjį pelną galima sumažinti per mokestinį laikotarpį, už kurį apskaičiuotas apmokestinamasis pelnas mažinamas, faktiškai patirtų išlaidų nurodytus reikalavimus atitinkančiam turtui įsigyti dydžiu. Jeigu išlaidų suma yra didesnė negu už mokestinį laikotarpį apskaičiuota apmokestinamojo pelno suma, šią sumą viršijančios išlaidos gali būti perkeliamos už vėlesnius keturis vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius apskaičiuotoms apmokestinamojo pelno sumoms sumažinti, atitinkamai mažinant perkeliamą tokių išlaidų sumą.

Apmokestinamasis pelnas gali būti mažinamas ilgalaikiam turtui įsigyti patirtomis išlaidomis, jeigu šis turtas yra reikalingas vieneto investicinio projekto vykdymui ir yra priskirtinas minėtoms ilgalaikio turto grupėms bei turtas yra nenaudotas ir pagamintas ne anksčiau kaip prieš 2 metus (skaičiuojant nuo ilgalaikio turto naudojimo pradžios).

Tuo tarpu filmų kūrimo lengvata suteikia teisę mažinti: a) apmokestinamąsias pajamas filmo arba jo dalies gamybai neatlygintinai suteiktų lėšų suma (iš apmokestinamųjų pajamų gali būti atimama ne daugiau kaip 75 proc. neatlygintinai suteiktų lėšų filmo ar jo dalies gamybai Lietuvoje) bei b) mažinti pelno mokestį filmo ar jo dalies gamybai neatlygintinai suteiktų lėšų suma (už mokestinį laikotarpį apskaičiuotas pelno mokestis gali būti sumažintas ne daugiau kaip 75 proc.).

Tam, kad lengvata būtų galima pasinaudoti, turi būti tenkinamos šios trys sąlygos: (a) filmas turi atitikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus kultūrinio turinio bei gamybos vertinimo kriterijus; ir (b) ne mažiau kaip 80 proc. visų filmo ar jo dalies gamybos išlaidų patiriama Lietuvoje ir Lietuvoje patirtos išlaidos, neatsižvelgiant į žemiau 3 punkte nurodytas išlaidas, turi būti ne mažesnės kaip 43 tūkst. Eur; ir (c) Bendra visų Lietuvos vienetų ar užsienio vienetų per jų nuolatines buveines Lietuvoje suteiktų lėšų suma neviršija 20 proc. (2019 -2023 m. laikotarpiu – 30 proc.). visų filmo ar jo dalies gamybos išlaidų.

1.2. Pridėtinės vertės mokestis

a) Supaprastinta kuro vartojimo privatiems poreikiams tvarka

Nuo kovo mėn. vieną bendrą PVM sąskaitą faktūrą už privatiems poreikiams sunaudotą kurą galima išrašyti už visus metus. Ši PVM sąskaita faktūra privalės būti išrašyta ne vėliau kaip iki kitų metų, einančių po metų, kuriais automobilių kuras buvo sunaudotas privatiems poreikiams tenkinti ir nuo jo turi būti apskaičiuotas pardavimo PVM, sausio mėnesio 10 dienos. Taigi, už kurą, privatiems poreikiams suvartotą 2024 m., sąskaita turės būti išrašoma tik 2025 m. sausį.

b) Įvedamos naujos elektroninio kvito naudojimo taisyklės

2024 m. kovo 29 d. priimtas VMI viršininko įsakymas, kuriuo patvirtintos Elektroninio kvito naudojimo taisyklės. Taisyklės skirtos ūkio subjektams, kurie nori ir turi galimybę sugeneruoti e. kvitą kasos aparatu, kita atitinkama technine ar programine įranga. Jose nustatyti privalomi elektoroninio kvito rekvizitai, t.y. kvito data ir laikas, jo numeris, kvitą išdavusio subjekto duomenys, informacija apie prekes ir paslaugas, sumokėta suma ir grąža, nurodyti elektroninio kvito pateikimo būdai, naudojimo reikalavimai ir kiti aktualūs aspektai.

Be to, taisyklėse numatyta galimybė tokį elektroninį kvitą, kaip alternatyvą popieriniams dokumentams, laikyti kitais elektroniniais dokumentais (PVM sąskaita faktūra, sąskaita faktūra, pinigų priėmimo / išmokėjimo kvitu, prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitu, kasos aparato kvitu, bilietu), jeigu elektroniniame kvite bus nurodyta atitinkamuose teisės aktuose minėtiems dokumentams nustatyta privaloma informacija. Pavyzdžiui, norint, kad elektroninis kvitas atstotų ir PVM sąskaitą faktūrą, jame turės būti pateikiama PVMĮ 80 str. 1 dalyje nurodyta informacija ir rekvizitai. Pardavėjas turės užtikrinti elektroninio kvito kilmės autentiškumą, turinio vientisumą ir įskaitomumą.

Minėtas įsakymas įsigalios 2024 m. liepos 1 d.

1.3. Muitai

a) Įvestos kontrolės priemonės, susijusios su sankcijų įgyvendinimu

Lietuvos, Latvijos ir Estijos šalių muitinių vadovai patvirtino Baltijos šalių regiono susitarimą dėl vienodų kontrolės priemonių, susijusių su sankcijų įgyvendinimu, taikymo Baltijos šalyse.

Baltijos šalių muitinės sustiprins prekių, kurioms taikomi eksporto draudimai ir apribojimai, ir kurios eksportuojamos į trečiąsias šalis per Rusijos Federaciją ir (arba) Baltarusiją arba tranzitu per šias šalis, kontrolę ir taikys tokias bendras priemones, kaip pvz. reikalaus pateikti dokumentus, pagrindžiančius prekių gabenimo maršruto logiškumą, kad prekės nebus parduodamos, nebus pakeistas jų savininkas jas išvežus iš Europos Sąjungos ir t.t.

Verslo atstovams visais atvejais, prieš atliekant muitinius veiksmus rekomenduojama atlikti detalią prekių patikrą ir įsitikinti, kad prekės bus vežamos tik tranzitu per Rusijos Federaciją ir (arba) Baltarusiją, jos nebus skirtos naudoti Rusijos Federacijoje ar Baltarusijoje arba parduoti.

b) Įvedami ribojimai Rusijoje registruotiems automobiliams

Nuo 2024 m. kovo 11 d. Rusijoje registruoti automobiliai negali būti Lietuvos teritorijoje arba iki to laiko turi būti perregistruoti – įformintas jų importas ir užregistruoti „Regitroje”.

VMI skelbiamų mokesčių įstatymų komentarų naujienos

a) Atnaujintas Pelno mokesčio įstatymo komentaras dėl tikrosios rinkos kainos sampratos

Atnaujintame komentare neliko nuostatos, numatančios, kad įstatyme nėra nustatyta, kokiais metodais mokesčių mokėtojas turi nustatyti tikrąją rinkos kainą, todėl tai sprendžia pats vienetas.

b) Atnaujintas Pelno mokesčio įstatymo komentaras dėl kontroliuojamų sandorių

Atnaujintame komentare padarytos redakcinio pobūdžio korekcijos dėl veiksmų, kuriuos turi atlikti mokesčių mokėtojas, apskaičiuodamas kontroliuojamojo sandorio tikrąją rinkos kainą.Taip pat atnaujintame komentare aptarta kontroliuojamųjų sandorių kainodaros dokumentavimo saugojimo tvarka.

c) Atnaujintas Pelno mokesčio įstatymo komentaras dėl išlaidų darbuotojų naudai priskyrimas leidžiamiems atskaitymams

Atnaujintame komentare aptartas su akcijų opcionų įgyvendinimu susijusių išlaidų priskyrimo leidžiamiems atskaitymams klausimas. Komentare nurodoma, kad išlaidų priskyrimas leidžiamiems atskaitymams priklauso nuo akcijų opciono įgyvendinimo būdo, o pačios išlaidos iš pajamų atskaitomos tą mokestinį laikotarpį, kurį pasirinkimo sandoris yra realizuojamas. Be to, komentare nurodoma, kad įmonės, kurios nuo pasirinkimo sandorių sudarymo dienos ruošdamosi sudaryto pasirinkimo sandorio įgyvendinimui finansinėje apskaitoje formuoja atidėjinius, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną šių atidėjinių sąnaudas priskiria neleidžiamiems atskaitymams. Plačiau apie šios atnaujinimus galite skaityti čia.

d) Parengtas Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo komentaras dėl su kuponais susijusiems sandoriams taikomos taisyklės

Iki šiol Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo komentaras, aptariantis su kuponais susijusiems sandoriam taikomas taisykles, parengtas nebuvo. Komentare aptariame su vienatipio bei daugiatipio kupono perleidimu susijusi PVM apmokestinimo tvarka bei pateikiami pavyzdžiai.

Kitos mokesčių naujienos

a) Artėja duomenų apie tarptautines mokėjimo operacijas pateikimo VMI terminas

Lietuvos Respublikoje mokėjimo paslaugas teikiantys mokėjimo paslaugų teikėjai privalo kaupti ir saugoti per juos vykdytų tarptautinių mokėjimo operacijų įrašus ir mokėjimo įrašų duomenis pateikti VMI. Pirmasis duomenų teikimas už 2024 m. I ketvirtį turi būti atliktas ne vėliau kaip iki 2024 m. balandžio 30 d.

Šis terminas aktualus mokėjimo paslaugų teikėjams, o konkrečiai: 1) kredito įstaigoms; 2) elektroninių pinigų įstaigoms; 3) mokėjimo įstaigoms; 4) pašto pinigų persiuntimo sistemų (žiro) įstaigoms, įstatymų nustatyta tvarka turinčios teisę teikti mokėjimo paslaugas.

Sorainen primena, kad minėti mokėjimo paslaugų teikėjai teiks informaciją tik apie tarptautinius mokėjimus, kai: 1) mokėjimo paslaugų teikėjas per kalendorinį ketvirtį tam pačiam gavėjui vykdo daugiau nei 25 tarptautines mokėjimo operacijas; 2) mokėjimas gaunamas iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar mokėjimas atliekamas į trečiąją teritoriją ar trečiąją valstybę.

Pareiga rinkti, teikti ir saugoti informaciją mokėjimo paslaugų teikėjui apie savo klientą (gavėją) atsiras tuomet, kai tas pats klientas gaus 25 mokėjimus iš Europos Sąjungos valstybės narės arba jeigu mokėjimo paslaugų teikėjas atliks 25 mokėjimo operacijas tam pačiam gavėjui į trečiąją valstybę ar teritoriją.

Duomenys teikiami Duomenų rinkmena, kuri turi būti rengiama ir užpildoma, vadovaujantis aktualiais reikalavimais, nustatytais Duomenų rinkmenos XML struktūros apraše, kuris skelbiamas VMI interneto svetainėje.

Duomenys VMI bus teikiami: 1) naudojantis žiniatinklio paslauga, skirta Duomenų rinkmenai pateikti; 2) per Mokesčių ir susijusių duomenų apsikeitimo posistemę TIES.

b) Startuoja pilotinis VMI projektas vidutiniams mokesčių mokėtojams

VMI reaguodama į išaugusią įmonių, kurios priskiriamos vidutiniams mokesčių mokėtojams, įtaką biudžeto formavimui, inicijavo pilotinį projektą, kurio tikslas – padėti minėtoms įmonėms tinkamai atlikti savo mokestines pareigas. VMI šioms įmonėms paskirs individualius kuratorius, kurie konsultuos įvairiais mokestiniais klausimais. Įmonės turės galimybę per jiems paskirtus kuratorius greičiau ir efektyviau susipažinti su VMI pozicija dėl mokestinių neatitikimų, sulaukti spartesnio atsakymo į savo prašymus, užklausimus ir pan. Pirmajame etape tokių įmonių, kurioms bus teikiamos minėtos paslaugos, VMI į savo sąrašą įtraukė 600.

Teismų praktikos naujienos

a) Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos naujienos

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) praktika mokestiniuose ginčuose, kuriuose būtų priimti galutiniai teismo sprendimai ar pateikiamas esminis mokesčių teisės aktų nuostatų aiškinimas, 2024 m. pirmąjį ketvirtį nėra gausi. Visgi, šiame naujienlaiškyje norėtume atkreipti dėmesį į bylą, kilusią dėl iš dalies neigiamo Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) įpareigojančio sprendimo.

LVAT 2024 m. kovo mėn. išnagrinėtoje byloje pateikiamas aiškinimas dar kartą patvirtina, kad VMI atsisakymas išduoti įpareigojantį sprendimą gali būti skundžiamas, o teismai klausimus, dėl kurių atsisakyta išduoti įpareigojantį sprendimą, sprendžia iš esmės. Byloje, be to, patvirtinta, kad LEZ ir MTEP lengvatos gali būti taikomos kartu, kas reiškia, jog LEZ veikiančioms ir MTEP veiklą vykdančioms įmonėms iš MTEP veiklos gaunamam pelnui taikomas tarifas – 2,5%.

Minėtoje byloje nustatyta, kad bendrovė pateikė prašymą VMI priimti įpareigojantį sprendimą. Šiuo prašymu bendrovė prašė patvirtinti, kad jos išrasta specifinių granulių gamybos technologija atitinka mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) lengvatos taikymo reikalavimus ir bendrovė turi teisę apmokestinti iš šių granulių pardavimo apskaičiuotą pelną 5 proc. pelno mokesčio (PM) tarifu bei, kad bendrovė, kaip laisvosios ekonominės zonos (LEZ) bendrovė, iš šių granulių pardavimo gautą pelną gali apmokestinti 2,5 proc. PM tarifu (t. y. 50 proc. sumažinti taikomą 5 proc. PM tarifą). VMI bendrovės prašymą tenkino iš dalies, t. y. pritarė MTEP lengvatos taikymui, tačiau nepritarė PM tarifo sumažinimui 50 proc.

LVAT sprendime pažymėjo, kad Pelno mokesčio įstatymo (PMĮ) 5 str. reguliuoja mokesčio tarifus ir tai nėra susiję su mokestine lengvata. LVAT konstatavo, kad bendrovė taikydama kitokio dydžio PM tarifą nei bendrasis (standartinis) PM tarifas, ir būdama LEZ bendrovė, taip pat įgijo teisinę galimybę 5 proc. tarifą sumažinti 50 proc.

Minėtu LVAT sprendimu (i) dar kartą patvirtinta mokėtojo teisė skųsti neigiamą VMI įpareigojantį sprendimą kvestionuojant VMI pateiktą mokesčių teisės aktų nuostatų aiškinimą bei (ii) patvirtinta mokėtojo, kuris apmokestinamajam pelnui taiko sumažintą PM tarifą, teisė tuo pačiu naudotis ir PMĮ lengvata, jeigu tik jis atitinka lengvatos reikalavimus.

b) Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikos naujienos

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) per 2024 m. pirmąjį ketvirtį išnagrinėjo dešimt bylų, kuriose priimti sprendimai, susiję su 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (PVM direktyva) nuostatų taikymu. Šiame naujienlaiškyje pateikiame informaciją aktualiausius apie ESTT sprendimus, turinčius įtakos pridėtinės vertės mokesčio (PVM) apskaičiavimo praktikai Lietuvoje.

  1. ESTT akcentuoja, kad atveju, kai prekės tiektos ne PVM sąskaitose faktūrose nurodytiems pirkėjams, apmokestinimas PVM yra galima, jei nėra pakankamai įrodymų, jo prekės tiektos apmokestinamajam asmeniui.

ESTT 2024 m. vasario 29 d. sprendime byloje C-676/22 išanalizavo situaciją, kai Čekijos bendrovė tiekė rapsų aliejų į Lenkiją. Byloje nustatyta, kad šios prekės buvo tiekiamos ne PVM sąskaitose faktūrose nurodytiems gavėjams, o kitiems Lenkijoje įsisteigusiems gavėjams. Nustatyta, kad tik dalis šių gavėjų prekių gavimą patvirtino antspauduodami ir pasirašydami tarptautinius važtaraščius.

Byloje buvo keliamas klausimas, ar tuo atveju, jeigu prekės buvo pristatytos kitam asmeniui, nei nurodyta PVM sąskaitoje faktūroje, toks tiekimas atitiko PVM neapmokestinimo (0 proc. PVM tarifo taikymo) sąlygas. ESTT šioje byloje dar kartą akcentavo fiskalinio neutralumo principą bei konstatavo, kad tik tuo atveju, jei nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad gavėjas turi apmokestinamojo asmens statusą, gali būti atsisakyta leisti apmokestinamajam asmeniui taikyti 0 proc. PVM tarifą. ESTT taip pat pažymėjo, kad tik tokiu atveju mokesčių administratorius neturėtų įrodyti, jog apmokestinamasis asmuo, siekiantis taikyti 0 proc. PVM tarifą, dalyvavo sukčiaujant PVM srityje.

Kita vertus, jei mokesčių mokėtojas tokioje situacijoje siekia taikyti 0 proc. PVM tarifą, būtent jis turi turėti įrodymus, patvirtinančius, kad prekės buvo tiekiamos/pristatytos PVM mokėtojo statusą turinčiam asmeniui.

  1. ESTT konstatavo, kad teisė į pirkimo PVM atskaitą negali būti siejama su mokesčių mokėtojo vykdomos ekonominės veiklos rezultatais ir jų apimtimi.

ESTT 2024 m. kovo 7 d. priimtame sprendime byloje C-341/22 išanalizavo situaciją, kai Italijoje įsteigta bendrovė, kuri vykdė vyno gamybos ir prekybos ekonominę veiklą, nepasiekė nacionaliniame įstatyme numatytos pajamų ribos, kas reiškė, jog ši bendrovė nevykdo veiklos. Ši riba nebuvo pasiekta tris mokestinius laikotarpius iš eilės. Dėl nurodyto, mokesčių administratorius bendrovei atsisakė leisti atskaityti PVM.

Byloje buvo nustatyta, kad PVM direktyvoje nėra reikalavimo, susieto su konkrečia pardavimų suma, norint įgyti teisę į PVM atskaitą. Priešingai, ESTT nurodė, kad teisė į PVM atskaitą turėtų būti užtikrinta neatsižvelgiant į apmokestinamojo asmens ekonominės veiklos rezultatus. Apmokestinamajam asmeniui teisė į pirkimo PVM atskaitą gali būti atimta, jeigu, atsižvelgiant į objektyvius įrodymus, nustatoma, kad šia teise yra naudojamasi nesąžiningai arba piktnaudžiaujama.

  1. ESTT priminė apie mokesčių administratoriui tenkančios įrodinėjimo naštos apimtis bylose dėl galimo sukčiavimo PVM srityje.

ESTT 2024 m. sausio 11 d. sprendime byloje C-537/22 nustatė, kad Vengrijos bendrovė „Global Ink Trade“ įsigijo įvairių biuro prekių iš kitos Vengrijos bendrovės „Office Builder Kft“. Mokesčių administratorius, atlikęs „Office Builder Kft“ patikrinimą, be kita ko, pažymėjo, kad ji nevykdė realios ekonominės veiklos ir nevykdė savo mokestinių prievolių. Mokesčių administratorius nusprendė nesuteikti „Global Ink Trade“ teisės į PVM atskaitą, kadangi, pasak mokesčių administratoriaus, „Global Ink Trade“  neįrodė rūpestingumo vykdant savo veiklą, t. y. nepakankamai išsiaiškino tiekėjo tikrąją tapatybę ir tai, ar jis vykdo savo mokestines prievoles.

Tuo tarpu ESTT šioje byloje konstatavo, kad PVM direktyva draudžia mokesčių administratoriui paneigti teisę į PVM atskaitą vien tik nustačius, kad sandoris yra žiedinės sąskaitų faktūrų išrašymo grandinės dalis. Priešingai, mokesčių administratorius privalo: 1) tiksliai apibūdinti sukčiavimo elementus ir pateikti sukčiavimo įrodymus bei 2) įrodyti, kad apmokestinamasis asmuo aktyviai dalyvavo sukčiaujant arba žinojo ar turėjo žinoti, kad prekių ar paslaugų įsigijimas, kuriuo remiamasi siekiant pagrįsti šią teisę, buvo susijęs su minėtu sukčiavimu.

  1. ESTT konstatavo, kad bendrovė atsako už savo darbuotojų (šiuo atveju – vadovo) veiksmus, dėl ko už jų veiksmais padarytus pažeidimus atsako bendrovė.

ESTT 2024 m. sausio 30 d. sprendime byloje C-442/22 išanalizavo situaciją, kai Lenkijos mokesčių administratorius mokestinio patikrinimo metu nustatė, kad bendrovė, kuri vykdė mažmeninę prekybą degalais degalinėje, išrašė realių prekių pardavimų neatspindėjusias PVM sąskaitas faktūras subjektams, kurie atskaitė šiose sąskaitose faktūrose nurodytą PVM. Tuo tarpu bendrovė pardavimo PVM į valstybės biudžetą nesumokėjo. Nustatyta, kad už visų šių sąskaitų išrašymą buvo atsakingas degalinės vadovas ir tą jis padarė be darbdavio (bendrovės) žinios ar sutikimo. Todėl šiuo atveju buvo iškeltas klausimas, ar už fiktyvių PVM sąskaitų faktūrų išrašymą neturi būti atsakingas būtent degalinės vadovas.

Šioje byloje ESTT nustatė, kad bendrovė neįvykdė jai tenkančios priežiūros pareigos ir, kad jos aplaidumas neleido bendrovei nustatyti darbuotojo sukčiavimo ir užkirsti jam kelią. Todėl minėtas darbdavys (bendrovė) turi būti laikomas asmeniu turinčiu prievolę sumokėti ginčijamose sąskaitose faktūrose nurodytą PVM.