Nuo 2021 m. lapkričio 1 d. keisis įstatymai, aktualūs maistu, gėrimais ir žemės ūkio produktais prekiaujančioms įmonėms. Į Lietuvos teisę bus perkeliama vadinamoji UTP (nesąžiningos prekybos praktikos) direktyva. Vienas iš direktyvos tikslų – užtikrinti didesnį balansą tarp tiekėjų ir pirkėjų.

Ką tai reiškia verslui?

  • Atsiras naujų ribojimų santykiuose tarp maisto, gėrimų ir žemės ūkio produktų pirkėjų ir pardavėjų. Dabar galiojančios sutartys tarp tiekėjų ir pirkėjų turės būti peržiūrimos;
  • gali keistis įprastos, nusistovėjusios verslo praktikos;
  • gali keistis terminas, per kurį reikia atsiskaityti už maisto ar žemės ūkio produktus;
  • griežtėja baudos už nesąžiningą praktiką.

Kam aktualūs įstatymo pasikeitimai?

Labai svarbus pakeitimas – nuo šiol tam tikra nesąžininga prekybos praktika draudžiama santykiuose su visais pirkėjais, kurie viršys tam tikras pardavimo pajamų ribas. Taip pat keičiasi tiekėjų, kuriems taikoma šių įstatymų apsauga, ratas.

Nuo lapkričio 1 d. keičiasi iki šiol galiojęs nesąžiningos praktikos draudimo reguliavimas, įtvirtintas Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymu (MPĮNVDĮ). Jis buvo taikomas santykiams tarp tiekėjų, kurių pajamos Lietuvoje neviršijo 40 mln. eurų paskutiniais finansiniais metais, ir didžiųjų Lietuvos mažmeninių parduotuvių tinklų.

Nuo lapkričio 1 d.:

  • MPĮNVDĮ bus taikomas tiekėjams, kurių pardavimo pajamos neviršys 350 mln. eurų paskutiniais finansiniais metais. Keičiasi šių pajamų skaičiavimas – bus vertinamos visos įmonių grupės pasaulinės pajamos
  • Įsigalios naujas UTP direktyvą perkeliantis įstatymas – Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymas (NPPDĮ). Jis taikomas kur kas platesniam pirkėjų ratui (ne tik didiesiems mažmeninės prekybos tinklams) ir bus vertinamos tiek tiekėjo, tiek pirkėjo pardavimo pajamos. NPPDĮ bus taikomas:
    • santykiams tarp tiekėjų, kurių pajamos neviršijo 2 mln. eurų ir pirkėjų, kurių pajamos viršijo 2 mln. eurų;
    • santykiams tarp tiekėjų, kurių pajamos siekė tarp 2 ir 10 mln. eurų ir pirkėjų, kurių pajamos viršijo 10 mln. eurų ir t. t. – iš viso numatyti penki pajamų rėžiai;
    • didžiausia tiekėjų pajamų riba, kuri vis dar gali būti saugojama NPPDĮ – 350 mln. eurų. Šią ribą viršijus, NPPDĮ tiekėjui netaikomas;
    • pajamos bus skaičiuojamos kaip ir MPĮNVDĮ atveju, t. y. vertinamos pasaulinės įmonių grupės pajamos paskutiniais finansiniais metais.

Kaip keisis atsiskaitymo už maisto ir žemės ūkio produkciją terminai?

Trečiasis UTP direktyvos reguliuojamas tiekėjų ir pirkėjo tarpusavio santykių blokas – atsiskaitymo terminai. Taisyklės, susijusios su atsiskaitymo už žemės ūkio produktus terminais, aktualios visiems tiekėjams ar pirkėjams (netaikoma santykiuose su vartotojais).

Iki šiol, Vyriausybė buvo atskiruose sąrašuose nustačiusi, už kokius maisto ir žemės ūkio produktus būtina atsiskaityti per 30 ar 60 dienų. Jei produktas nebuvo viename iš šių sąrašų, šalys galėdavo susitarti ir dėl ilgesnio atsiskaitymo termino.

Po lapkričio 1 d., tokios galimybės susitarti nebelieka. Įvedama nauja, „greitai gendančių“ maisto produktų sąvoka. Už tokias prie „greitai gendančių“ maisto ir žemės ūkio produktų priskiriamas prekes reikės atsiskaityti per 30 kalendorinių dienų

Be to, Žemės ūkio ministerija patvirtino ir rekomendacinį sąrašą, kokie produktai laikomi „greitai gendančiais“ (sąrašą rasite šiame puslapyje, priedų skiltyje). Šis sąrašas yra panašus į iki šiol galiojusį Vyriausybės sąrašą, kuriame buvo nurodomo maisto ir žemės ūkio produktai, už kuriuos reikėjo atsiskaityti per 30 ar 60 dienų, tačiau nėra jam identiškas. Todėl verta pasitikrinti, ar nesikeičia terminai, aktualūs jūsų produktams.

Tiesa, 30 dienų atsiskaitymo terminas taip pat gali būti taikomas ne tik greitai gendantiems maisto ir žemės ūkio produktams – Žemės ūkio ministerija patvirtinto sąrašą žemės ūkio ir maisto produktų, už kuriuos turi būti atsiskaitoma per 30 kalendorinių dienų. Už visus kitus, maisto produktus privalu atsiskaityti per 60 dienų.

Vėlavimas atsiskaityti už maisto ir žemės ūkio produktus laikomas NPPDĮ pažeidimu, už kurį atsakomybė taikoma, kai vėluojama atsiskaityti tiekėjui, kurio pardavimo pajamos neviršija 350 mln. eurų. Taip pat lieka galioti ir iki šiol taikytas Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymas.

Kokie bus nauji draudimai?

Didžioji dalis draudimų jau ir anksčiau buvo taikomi didiesiems prekybos tinklams. Vis dėlto, nuo šiol įvairūs draudimai (pvz. „lentynos mokesčių“ reikalavimas) gali būti taikomi visiems pirkėjams, kurie atitiks pardavimo pajamų rėžius. Be to, atsiranda ir naujų draudimų, pavyzdžiui, draudžiama neteisėtai gauti, naudoti ar atskleisti tiekėjo komercines paslaptis.

Kokia bus naujo šios srities „prižiūrėtojo“ – Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros – rolė?

Iki šiol nesąžiningą verslo praktiką stebėdavo Konkurencijos taryba, kuri tiria MPĮNVDĮ pažeidimus. Konkurencijos taryba ir toliau prižiūrės šio įstatymo taikymą.

Tačiau NPPDĮ priežiūra pavesta Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūrai. Nors agentūra nėra naujai įkuriama institucija, jos rolė verslo priežiūroje anksčiau buvo minimali.

Pati agentūra nurodo, jog prioritetą teiks konsultacijoms bei metodinei pagalbai. Taigi, kilus neaiškumams dėl naujųjų įstatymų taikymo, galima kreiptis ir į agentūrą.

Kokia atsakomybė gresia už pažeidimus?

Vėluojant atsiskaityti už žemės ūkio ar maisto produktus, priklausomai nuo aplinkybių, gali būti taikomi skirtingi teisės aktai. Jei vėlavimas būtų ir NPPDĮ pažeidimas, bauda būtų ne mažesnė nei 200 eurų, tačiau neviršytų 20 % susidariusios skolos. Jei NPPDĮ nebūtų taikomas,  bauda juridinio asmens vadovui (ar kitam atsakingam asmeniui) gali siekti nuo 100 iki  6000 eurų, priklausomai ir nuo vėluojamos atsiskaityti sumos dydžio.

Už kitus NPPDĮ ar MPĮNVDĮ pažeidimus taikomų baudų dydis siekia iki 0,7 % įmonės pardavimo pajamų praėjusiais metais.