Pastarasis laikotarpis buvo gausus verslui aktualių naujienų pinigų plovimo ir teroristų finansavimo ir sukčiavimo prevencijos atitikties srityse.

Lietuvos bankas (LB) patvirtino Sukčiavimo prevencijos gaires finansų rinkos dalyviams, teikiantiems mokėjimo paslaugas

Lietuvos bankas (LB) patvirtino Sukčiavimo prevencijos gaires finansų rinkos dalyviams, teikiantiems mokėjimo paslaugas, kurios įsigalios nuo 2024 m. gegužės 1 d. Jomis siekiama paskatinti finansų rinkos dalyvius gerinti finansinio sukčiavimo rizikos valdymą ir didinti taikomų prevencijos priemonių efektyvumą.

Pagrindiniai akcentai:

  • Finansų rinkos dalyvių vadovai prisiima aiškią atsakomybę už sukčiavimo rizikos valdymą, kuri turėtų būti traktuojama taip pat, kaip ir kitos rizikos, su kuriomis susiduriama kasdienėje veikloje. Tam svarbūs įrodymai dėl mokėjimo paslaugų tiekėjų vadovų aktyvaus dalyvavimo sprendžiant sukčiavimo rizikos klausimus bei kitas kylančias rizikas verslo veiklai.
  • Mokėjimo paslaugų įstaigų vadovai turėtų užtikrinti, kad būtų paskirtas darbuotojas ar net atskira komanda, atsakinga už mokėjimo operacijų stebėjimo proceso ir sukčiavimo rizikos valdymo priemonių veiksmingumo vertinimą ir prevencijos priemonių taikymą.
  • Be žmogiškųjų išteklių, taip pat rekomenduojama skirti pakankamai išteklių pažangiems ir gerąją rinkos praktiką atitinkantiems technologiniams sprendimams, skirtiems sukčiavimo prevencijai.
  • Reguliariai būtų rengiamos ir Įstaigų vadovams teikiamos sukčiavimo rizikos vertinimo ataskaitos. Gairės gana aiškiai numato kriterijus ir reikalavimus ataskaitos formai bei turiniui.
  • Mokėjimo paslaugų tiekėjai turi būti budrūs dėl sukčiavimo rizikos, susijusios su disponuojamais klientų duomenimis, ir turėti aiškiai aprašytus procesus, kurie būtų proporcingi, tikslūs, aktualūs ir susiję su kasdieniu mokėjimo paslaugų teikimu.

Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT) atnaujino galimo pinigų plovimo ir įtartinų piniginių operacijų atpažinimo kriterijų sąrašą

Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT) atnaujino galimo pinigų plovimo ir įtartinų piniginių operacijų atpažinimo kriterijų sąrašą (Kriterijų sąrašas), skirtą finansų įstaigoms ir kitiems įpareigotiesiems subjektams, įgyvendinantiems pinigų plovimo prevencijos priemones, kuris įsigalios nuo 2024 m. gegužės 1 d.

Pagrindiniai akcentai:

  • FNTT Kriterijų sąrašą atnaujino atsižvelgiant į gaunamų pranešimų apie įtartinas pinigines operacijas ar sandorius pobūdį ir turinį, tarptautinių organizacijų rekomendacijas, konkrečių sektorių verslo modelių ar produktų specifiką bei užsienio partnerių teikiamus duomenis.
  • Kriterijų sąrašo atnaujinimai nurodyti žemiau:
  1. Nauji kriterijai susiję su Kripto valiutomis:
    • Klientas, norėdamas prisijungti prie depozitinės virtualiųjų valiutų piniginės, naudojasi sluoksninių maršrutizatorių (angl. TOR network) paslaugomis, nuolat jungiamasi iš interneto protokolo (IP) adresų skirtingose valstybėse.
    • Nepaisant įsitraukimo į veiklą, susijusią su virtualiosiomis valiutomis, klientas turi nedaug žinių apie virtualiąsias valiutas, negali paaiškinti vykdomų sandorių (galimos sukčiavimo aukos požymiai).
    • Nuostolingas virtualiosios valiutos keitimas į dekretinę valiutą.
    • Virtualiųjų valiutų operacijos, susijusios su privatumo virtualiomis valiutomis (angl. private cryptocurrencies, pvz., „Monero“, „Dash“ ir pan.).
    • Naudojantis depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus ar virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus paslaugomis, įnešama 25 tūkst. eurų ar didesnė grynųjų pinigų suma arba ją atitinkanti suma kita valiuta į depozitinę virtualiųjų valiutų piniginę.
  2. Nauji kriterijai susiję su Geografinėmis rizikomis:
    • Klientas nuolat vykdo operacijas mokėjimo kortelėmis su prekybininkais, kuriems priskirtas pardavėjo kategorijos kodas (angl. Merchant Category Codes), susijęs su didesnės rizikos veiklos sektoriumi, kai tokios operacijos neatitinka kliento segmentui priskiriamų klientų įprasto bendradarbiavimo su finansų įstaiga.
    • Kliento operacijos virtualiąja valiuta inicijuojamos iš interneto protokolo (IP) adresų iš valstybių, turinčių rimtų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos ir šių nusikaltimų užkardymo trūkumų, o piniginių operacijų ar sandorių ekonominis pagrindas nėra aiškus.
    • Klientas vykdo strateginių prekių, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos strateginių prekių ir technologijų importo, tranzito ir eksporto kontrolės įstatyme, prekybą su valstybėmis, turinčiomis rimtų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos ir šių nusikaltimų užkardymo trūkumų.
  3. Nauji kriterijai susiję su korupcinio pobūdžio nusikalstamomis veiklomis
  • Juridinis asmuo, nevykdantis realios veiklos ir / ar neturintis patirties arba turintis mažą patirtį (mažiau nei 1 metų atitinkamoje srityje), gauna labai sudėtingą, neatitinkančią juridinio asmens turimų pajėgumų ir patirties, užsienio valstybės sutartį ir / ar projektą arba gauna užsienio valstybės sutartį ir / ar projektą, nesusijusį su juridinio asmens verslo sritimi.
  • Politikoje dalyvaujantis fizinis asmuo, jo artimas pagalbininkas ar šeimos narys gauna neįprastai didelį, neatitinkantį rinkos vertės atlygį už dalyvavimą seminaruose, konferencijose ar kaip konsultantas projektams.
  • Fizinis ar juridinis asmuo apmoka už politikoje dalyvaujančio fizinio asmens keliones, apgyvendinimo paslaugas tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, jei tokie mokėjimai nėra būdingi mokančių asmenų vykdomai finansinei veiklai.
  • Atliekamos piniginės operacijos užsienio valstybės, kurioje nustatytas žemesnis nei 50 balų korupcijos suvokimo indeksas, politikoje dalyvaujančiam fiziniam asmeniui, jo artimam pagalbininkui ar šeimos nariui.
  • Atkreipiame dėmesį, kad Finansų įstaigų ir kitų įpareigotų subjektų mokėjimų monitoringo sistemų scenarijai privalo užtikrinti FNTT Kriterijų sąrašo identifikavimą ir savalaikį vidinių tyrimų atlikimą. Nustačius, kad klientas atlieka įtartiną piniginę operaciją ar sandorį, nepaisant sumos, privaloma apie tai pranešti FNTT.

„Sorainen“ komanda pasirengusi jums padėti:

  • Rengiant įstaigos Pinigų plovimo prevencijos, Sankcijų procesus ir procedūras;
  • Atliekant išorinį pinigų plovimo prevencijos auditą;
  • Atliekant verslo partnerio ar kliento patikrą identifikuojant potencialias grėsmes ir rizikas;
  • Priežiūros institucijų atliekamų patikrinimų metu;
  • Rengiant ir įgyvendinant veiksmų planą, inspektavimo metu nustatytiems trūkumams šalinti;
  • Kitais pinigų plovimo prevencijos, sankcijų klausimais.