2022 m. birželio 30 d. Seimas priėmė įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimus, kuriais siekiama supaprastinti tam tikras migracijos procedūras. Dalis pakeitimų jau įsigaliojo nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d., o dalis dar tik įsigalios nuo 2023 m. sausio 1 d. ir 2023 m. liepos 1 d.
Mūsų Darbo teisės komanda apžvelgė aktualiausius pokyčius ir jų poveikį verslui.
Tam tikrais atvejais pakaks 3 metų darbo patirties, kad užsieniečiai galėtų būti laikomi aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojais
Pagal papildytą aukštos profesinės kvalifikacijos apibrėžimą, aukštojo mokslo kvalifikacijai yra prilyginta ir informacinių technologijų ir ryšių technologijų (ITRT) paslaugų srities vadovų ir specialistų profesinė patirtis, kuri turi būti ne mažesnė kaip 3 metų ir įgyta per pastaruosius 7 metus. Ji turi būti būtina profesijai ar sektoriui, kurį darbdavys nurodo įsipareigojime įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį arba darbo sutartyje.
Pažymėtina, jog ankstesnis reguliavimas, numatęs, jog aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotoju laikomas užsienietis, jeigu jis turi aukštojo mokslo diplomą arba ne mažiau kaip 5 metų profesinę patirtį, lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikacijai ir kuri yra būtina tai profesijai ar sektoriui, nurodytam darbdavio įsipareigojime įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį arba darbo sutartyje, taip pat lieka galioti (taikoma tais atvejais jei užsienietis nedirbs ITRT paslaugų srities vadovu ar ITRT specialistu).
Pakeitimas įsigaliojo nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d.
Keičiasi Lietuvos statistikos departamento mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) (BDU) dydis
Turi būti vadovaujamasi ir yra taikomas paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis.
Pakeitimas įsigaliojo nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. Paminėtina, kad 2022 m. gegužės 25 d. paskelbtas paskutinių kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis yra 1 579,40 eurų. Atitinkamai, nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. reikėtų vadovautis minėtu dydžiu.
Lankstesni reikalavimai aukštos profesinės kvalifikacijos užsieniečiams, siekiantiems gauti Europos Sąjungos mėlynąją kortelę
Nuo šiol užsieniečiams, siekiantiems gauti Europos Sąjungos mėlynąją kortelę, keliami tokie kriterijai:
- trumpesnis darbdavio įsipareigojimo įdarbinti užsienietį laikotarpis – tai yra bent 6 mėnesiai;
- reikalingas aukštojo mokslo diplomas arba atitinkama 5 metų profesinė patirtis, arba atitinkama 3 metų profesinė patirtis, įgyta per pastaruosius 7 metus, jei užsienietis dirbs ITRT paslaugų srities vadovu ar ITRT specialistu;
- turi būti mokamas mėnesinis darbo užmokestis, ne mažesnis negu 1,5 BDU (šiuo metu apie 2 369,1 eurų) arba ne mažesnis negu 1,2 BDU (šiuo metu apie 1 895,28 eurų), jeigu įdarbinamo užsieniečio profesija įtraukta į Aukštą pridėtinę vertę kuriančių profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvoje, sąrašą;
- nebereikia gauti Užimtumo tarnybos sprendimo dėl atitikties darbo rinkos poreikiams;
- atitinkamai, nebelieka Profesijų, kurioms būtina aukšta profesinė kvalifikacija ir kurių darbuotojų trūksta LR, sąrašo.
Pakeitimas įsigaliojo nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d.
Mažėja reikalavimai užsieniečiams, ketinantiems dirbti ir siekiantiems gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje
Nuo šiol užsieniečiams, ketinantiems dirbti ir siekiantiems gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, pakanka turėti:
- atitinkamą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu; arba
- 1 metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus; arba
- užsieniečiui turi būti mokamas atlyginimas, ne mažesnis negu paskelbtas paskutinis kalendorinių metų BDU.
Pakeitimas įsigaliojo nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d.
Įtvirtinta galimybė dirbti pagal darbo keliems darbdaviams sutartį
Pakeitimais įtvirtinta galimybė užsieniečiui, siekiančiam gauti leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu ar Europos Sąjungos mėlynąją kortelę, sudaryti darbo keliems darbdaviams sutartį (t.y. kai pagal vieną darbo sutartį dirbama iš karto keliems darbdaviams). Tokiu atveju įsipareigojimą įdarbinti užsienietį turi pateikti pirmasis darbdavys, nurodydamas ir kitus darbdavius.
Pakeitimas įsigaliojo nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d.
Nauja nuostata dėl darbdavio keitimo, turint leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu
Įtvirtinta nauja nuostata, kad, jeigu dėl darbdavio kaltės (pavyzdžiui, tais atvejais, kai darbdavys baustas už nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą, užsieniečių įdarbinimo pažeidimus, turi nepriemokų valstybės biudžetui ar nesumokėtų baudų ir pan.) užsienietis nebegali tęsti darbo pas šį darbdavį, užsienietis per 3 mėnesius Migracijos departamentui gali pateikti prašymą leisti pakeisti darbdavį.
Jeigu užsieniečiui atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi dėl darbdavio kaltės (pavyzdžiui, darbdavys baustas už nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą, užsieniečių įdarbinimo pažeidimus, turi nepriemokų valstybės biudžetui ar nesumokėtų baudų ir pan.), užsienietis iš karto gali kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo pas kitą darbdavį.
Pakeitimas įsigaliojo nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d.
Pakeista darbdavio arba darbo funkcijos keitimo tvarka, turint Europos Sąjungos mėlynąją kortelę
- Pas tą patį darbdavį galima keisti darbo funkciją be Migracijos departamento leidimo;
- Užsienietis gali įsidarbinti ir pas kitą (papildomą) darbdavį, jei nekeičiamas darbdavys, kuris įsipareigojo užsienietį įdarbinti. Apie tai jis privalo informuoti Migracijos departamentą per 7 darbo dienas nuo darbo sutarties sudarymo;
- Jeigu užsienietis per vienerius teisėto darbo Lietuvoje metus pageidauja pakeisti darbdavį arba, netekęs darbo ir nepraėjus 6 mėnesiams, ketina dirbti kitą aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, jis turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį. Pakeisti darbą galima tik gavus Migracijos departamento leidimą;
- Jeigu užsienietis pageidauja pakeisti darbdavį ir nuo jam pirmą kartą išduotos Europos Sąjungos mėlynosios kortelės išdavimo jau yra praėję 12 mėnesių, Migracijos departamento leidimo pakeisti darbdavį nereikia, tačiau užsienietis privalo apie tai pranešti Migracijos departamentui ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo darbo sutarties sudarymo;
- Jeigu dėl darbdavio kaltės (kai darbdavys baustas už nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą, užsieniečių įdarbinimo pažeidimus, turi nepriemokų valstybės biudžetui ar nesumokėtų baudų ir pan.) užsienietis nebegali tęsti darbo pas šį darbdavį, jis per 3 mėnesius gali pateikti Migracijos departmentui prašymą leisti pakeisti darbdavį, jeigu nėra išdirbęs 1 metų. Jeigu užsienietis dirbo Lietuvoje ilgiau nei 1 metus – jis gali pakeisti darbdavį per 6 mėnesius ir apie tai per 7 darbo dienas nuo darbo sutarties sudarymo privalo informuoti Migracijos departamentą;
- Jeigu užsieniečiui atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi dėl darbdavio kaltės (kai darbdavys baustas už nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą, užsieniečių įdarbinimo pažeidimus, turi nepriemokų valstybės biudžetui ar nesumokėtų baudų ir pan.), užsienietis iš karto gali kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo pas kitą darbdavį.
Pakeitimas įsigaliojo nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d.
Kiti svarbiausi pakeitimai
- Nebelieka patvirtintų įmonių sąrašo – nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d.
- Užsienietis, siekiantis gauti leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu, gali būti įdarbinamas ir pagal laikinojo darbo sutartį (su VDI sąraše įrašytomis laikinojo įdarbinimo įmonėmis) – nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d.
- Užsienietis, esantis ne Lietuvoje, prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi galės pateikti per Migracijos departamento pasirinktą išorės paslaugų teikėją – nuo 2023 m. sausio 1 d.
- Nebebus nacionalinių vizų (D) darbo pagrindu – nuo 2023 m. liepos 1 d.
- Naujos nuostatos dėl užsieniečių, kuriems yra ar buvo suteikta laikinoji apsauga (aktualu ukrainiečiams). Nereikia Užimtumo tarnybos leidimo dirbti ar sprendimo dėl atitikties darbo rinkos poreikiams, jeigu užsienietis naudojasi laikinąja apsauga arba pasibaigus laikinajai apsaugai lieka dirbti pas tą patį darbdavį ir dėl leidimo gyventi darbo pagrindu kreipiasi pirmą kartą, arba leidimas laikinai gyventi yra keičiamas – nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d.