2021 m. liepos 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 6.353 straipsnio  pakeitimas, susijęs su prekių sumažintų kainų informacijos pateikimu reklamose. CK reikalavimas yra privalomas ir už jo nesilaikymą  verslininkams gali būti skiriamos piniginės sankcijos. Nustatyti bei paviešinti pažeidimai taip pat gali pakenkti prekybininko reputacijai, todėl prekybininkams yra aktualu susipažinti su naujomis taisyklėmis.

Atsižvelgdama į CK pakeitimą, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) parengė rekomendacijas dažniausiai užduodamų klausimų forma (D.U.K.),  kaip nauji CK reikalavimai galėtų būti įgyvendinami praktikoje. Nors D.U.K. nėra privalomo pobūdžio dokumentas, jis yra naudingas, siekiant užtikrinti skleidžiamos reklamos atitiktį naujai įsigaliojusiems CK reikalavimams.

Mūsų Konkurencijos ir reguliuojamų industrijų komanda apžvelgia esmines taisykles, kurios tapo aktualiomis įsigaliojus CK pakeitimams.

Bendra taisyklė – sumažinta kaina turi būti lyginama su mažiausia kaina, taikyta per paskutines 30 dienų konkrečioje prekybos vietoje

Reklamoje, t. y. bet kokiomis priemonėmis skleidžiamoje informacijoje, pavyzdžiui, kainolapiuose, lankstinukuose, leidiniuose, pranešimuose internete ir t.t., prekybininkai privalo suteikti informaciją apie taikomą prekės kainos sumažinimą. Skelbiant apie prekės kainos sumažinimą, visais atvejais reikia nurodyti ankstesnę prekės kainą, kuria bus laikoma mažiausia prekybininko taikyta prekės kaina per 30 dienų laikotarpį iki kainos sumažinimo. Pavyzdžiui, jeigu birželio 1-10 d. prekė kainavo 100 Eur, birželio 11-30 d. – 80 Eur, tai nuo liepos 1 d., norint reklamuoti kainos sumažinimą iki 75 Eur, sumažintą prekės kainą reikia lyginti ne su 100 Eur, o su 80 Eur ir, atitinkamai, prekės nuolaida bus 5 Eur, o ne 25 Eur.

D.U.K. pateikiamuose praktiniuose pavyzdžiuose aiškiai nurodoma, kad mažiausios kainos taikymo laikotarpis neturi reikšmės šios taisyklės taikymui, todėl su mažiausia kaina reikės lyginti ir tuo atveju, jei per 30 dienų laikotarpį ji bus taikyta tik vieną dieną. Pavyzdžiui, jeigu birželio 1-14 d. prekė kainavo 100 Eur, birželio 15 d. jai buvo taikoma 25 proc. nuolaida ir prekė kainavo 75 Eur, o birželio 16-30 d. prekės kaina buvo 90 Eur, tai nuo liepos 1 d., norint prekę pardavinėti už 70 Eur, sumažintą prekės kainą reikia lyginti būtent su 75 Eur kaina, kuri buvo mažiausia per 30 dienų laikotarpį.

Naujasis CK pakeitimas nekeičia ankstesnės VVTAT rekomendacijos, kad sumažinta kaina turi būti lyginama su ankstesne prekės kaina, taikyta konkrečioje prekybos vietoje. Taigi, tokiu atveju, jeigu, pavyzdžiui, prekybininkas taikė skirtingą kainodarą savo parduotuvėse bei el. parduotuvėje, reklamoje komunikuojant apie kainos sumažinimą, reikia aiškiai nurodyti, kur bus taikoma naujoji kaina ir su kokia kaina ji yra lyginama. Pavyzdžiui, jeigu per 30 dienų laikotarpį mažiausia daikto kaina parduotuvėse buvo 100 Eur, o el. parduotuvėje – 90 Eur, tai bendrai komunikuojant apie naują sumažintą kainą – 80 Eur – reikėtų nurodyti abi ankstesnes kainas arba referuoti į vieną iš jų, aiškiai nurodant, kurioje prekybos vietoje ši kaina buvo taikyta.

CK taip pat numato, kad jeigu daiktas buvo siūlomas pirkėjams mažiau negu 30 dienų, nauja kaina turėtų būti lyginama su mažiausia kaina, buvusia per visą daikto pardavimo laikotarpį.

Laipsniškas kainos mažinimas – kada galima taikyti išimtį?

CK pakeitimas numato, kad laipsniško prekės kainos mažinimo atveju gali būti lyginama ne su mažiausia kaina per 30 dienų, bet su kaina, buvusia iki pirmo kainos sumažinimo. Visgi, praktikoje šios taisyklės taikymas gali kelti nemažai klausimų.

Iš D.U.K. yra aišku, kad laipsnišku kainos mažinimu yra laikomos tokios situacijos, kai prekės kaina visą laiką mažėja ir negrįžta į ankstesnį lygį. Pavyzdžiui, jeigu birželio 1-15 d. prekė kainavo 100 Eur, birželio 16-30 d. – 80 Eur, o nuo liepos 1 d. – 90 Eur, tokia situacija nebus laikoma laipsnišku kainos mažinimu ir išimtis nebus taikoma.

Visgi, nei iš CK, nei iš VVTAT pateikiamų pavyzdžių nėra aišku, per kokį laikotarpį kaina turi laipsniškai mažėti, kokiu periodiškumu, kiek kartų ji turi mažėti bei koks kainos pokytis turi būti tam, kad būtų galima vadovautis laipsniško kainų mažinimo išimtimi. Iš D.U.K pateikiamų pavyzdžių panašu, kad tai turėtų būti išimtiniai atvejai, kai kaina nuosekliai mažinama, pavyzdžiui, dėl moralinio modelio nusidėvėjimo, o atvejai, kai kaina sumažinama porą kartų, nebus laikomi laipsnišku kainos mažinimu. Pavyzdžiui, jeigu birželio 1-15 d. prekė kainavo 100 Eur, birželio 16-30 d. – 90 Eur, o nuo liepos 1 d. – 80 Eur, nepaisant to, kad kaina negrįžta į pradinį lygį, o toliau nuosekliai mažėja, tokia situacija nebus laikoma laipsnišku kainos mažinimu ir išimtis nebus taikoma.

Akcijos pratęsimo atvejai – su kuo lyginti?

Tuo atveju, jeigu prekybininkas nuspręs pratęsti tos pačios akcijos galiojimą, gali kilti klausimas, su kokia ankstesne kaina reikėtų lyginti pratęstos akcijos kainą. Atsakymas iš esmės priklauso nuo to, ar akcijos pratęsimas turėtų būti laikomas nauja akcija, ar ta pačia akcija. Įvertinus CK pakeitimo tikslus, greičiausiai būtų pateisinama ir toliau lyginti pratęstos akcijos kainą su ta pačia ankstesne kaina, kuri buvo nurodoma akcijos pradžioje, t. y. su mažiausia kaina per 30 dienų laikotarpį iki pirminės akcijos pradžios.

Visgi, tokie atvejai neturėtų tapti prekybininkų piktnaudžiavimo įrankiu, o tokios situacijos neturėtų vartotojams sukelti dirbtinio lūkesčio, kad prekės bus prieinamos sumažinta kaina tik ribotą laiką, kai iš tikrųjų prekybininkas planuoja akcijos laikotarpį pratęsti, ar kai „akcinė“ kaina galioja ilgiau nei reguliari prekės kaina. Atitinkamai, akcijų pratęsimo atveju labai svarbu įsivertinti ne tik atitiktį CK reikalavimams dėl kainų sumažinimo, tačiau ir kitiems teisės aktams, kurių priežiūra priskirta VVTAT kompetencijai.

Jeigu prekybininkas iš anksto žino, kad akcija bus pratęsta, siūlytume iš karto įvardinti akcijos pabaigos momentą ne konkrečia data, o kitomis aplinkybėmis, pavyzdžiui, nurodyti, kad akcija galios tol, kol baigsis atitinkamų prekių likutis.

Naujos CK taisyklės taikymo išimtys

Atsižvelgiant į verslo atstovų pateiktus klausimus VVTAT, D.U.K. yra pateiktos išimtys, kada naujasis CK reikalavimas nurodyti mažiausią kainą, taikytą per 30 dienų laikotarpį, nėra taikomas, pavyzdžiui:

  • paslaugoms;
  • greitai gendantiems produktams bei prekinę vertę greitai prarandantiems daiktams;
  • bendro pobūdžio pranešimams apie akciją skelbiančią kainos sumažinimą tam tikru laikotarpiui, pavyzdžiui, „šiandien viskam 20% nuolaida“;
  • bendro pobūdžio pranešimams, kuriuose nėra nurodoma apie konkrečios kainos sumažinimą, pavyzdžiui, „išpardavimas“, „sumažėjusi kaina“;
  • savo ir konkuruojančių verslininkų parduodamų prekių kainų palyginimui;
  • „2 už 1 kainą“, „antras vienetas – 50% pigiau“ ir panašaus pobūdžio pasiūlymams;
  • nuolaidos kodams, kurie suteikia nuolaidą visoms pardavėjo prekėms ar tam tikrai jų kategorijai;
  • lojalumo programoms, kurių vartotojai, pirkę prekių, kaupia lojalumo taškus, kuriuos gali panaudoti pirkdami ateityje.

 

Visgi, svarbu prisiminti, kad nepaisant šių ir kitų naujos CK redakcijos taikymo išimčių, prekybininkai ir toliau turi užtriktini, kad reklamose būtų skleidžiama išsami ir teisinga informacija, kuri neklaidina vartotojų. Todėl visais atvejais reikėtų įsivertinti ne tik aptartus CK pakeitimus, bet ir kitų teisės aktų, susijusių su informacijos pateikimu reklamose, reikalavimus.

Svarbu žinoti, kad  D.U.K. ir yra praktinio pobūdžio dokumentas, pateikiantis daug galimų pavyzdžių, tačiau neapžvelgiantis visų situacijų, kurios gali kilti praktikoje.

Mūsų Konkurencijos ir reguliuojamų industrijų komanda yra pasirengusi Jums padėti ir patarti visais aktualiais teisiniais klausimais. Susisiekime ir aptarkime juos!