Vasaros viduryje Lietuvoje įsigaliojo Pakeitimo vertybiniais popieriais (ang. securitization) ir padengtųjų obligacijų įstatymas bei priimti kiti su įstatymu susiję pakeitimai. Jais siekiama prisidėti prie Lietuvos kapitalo rinkos vystymo ir plėsti finansavimo šaltinių įvairovę. Naujasis reguliavimas suteiks finansinėms institucijoms daugiau galimybių pritraukti lėšų ir finansuoti verslo įmones bei prisidėti prie ilgalaikio šalies ekonomikos augimo skatinimo.

Pakeitimas vertybiniais popieriais suteikia skolintojui galimybę refinansuoti paskolų arba pozicijų rinkinį

Naujo reguliavimo dalimi tapo ir nuo 2016 m. vasario galiojančių Vartojimo kredito įstatymo bei nuo 2017 m. liepos galiojančių Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo (SNTSKĮ) normų, draudžiančių reikalavimo teisių perleidimą pagal galiojančias kredito sutartis į atitinkamą viešąjį kreditų davėjų sąrašą neįrašytam asmeniui, pakeitimai.

Šis draudimas kėlė nemažai iššūkių ne bankinio sektoriaus rinkos žaidėjams, siekiantiems pritraukti finansavimą iš alternatyvių finansavimo šaltinių, įskaitant įvairias sekiuritizacijos schemas. Tačiau nuo 2022 m. liepos 22 d. įsigaliojus su nauju reguliavimu susijusiems teisės aktų pakeitimams šis draudimas nebetaikomas, kai specialiosios paskirties bendrovė ar bet koks ne Lietuvoje įsteigtas subjektas iš kredito davėjo perima teises ir pareigas pagal kredito sutartis, kaip nustatyta Pakeitimo vertybiniais popieriais ir padengtųjų obligacijų įstatyme.

Pakeitimas vertybiniais popieriais suteikia skolintojui (tiek kredito įstaigai, tiek ne bankinio sektoriaus rinkos žaidėjui) galimybę refinansuoti paskolų arba pozicijų rinkinį, pavyzdžiui, paskolas nekilnojamajam turtui įsigyti, automobilių išperkamąją nuomą, vartojimo kreditus ar kita, paverčiant juos vertybiniais popieriais, kuriais galima prekiauti antrinėje rinkoje, o pakeitimą vertybiniais popieriais inicijavę subjektai gauna lėšų naujoms investicijoms ir veiklai plėsti.

Nauja išimtis nedaro jokio neigiamo poveikio skolininkų interesų apsaugai

  • Specialiosios paskirties bendrovė, be kita ko, privalės laikytis Vartojimo kredito įstatymo ir SNTSKĮ nuostatų, kiek tai susiję su skolininkų teisių apsauga, jeigu užtikrinamąjį turtą sudaro reikalavimo teisės į skolininkus, kuriems iki perleidimo buvo taikomos minėtų teisės aktų nuostatos. Atitinkamai skolininkai turės visas teises ir pareigas pagal Vartojimo kredito įstatymą ar SNTSKĮ, neatsižvelgiant į tai, kad reikalavimo teisės perleistos specialiosios paskirties bendrovei.
  • Specialiosios paskirties bendrovė nevykdys jokių naujų paskolų išdavimo veiklos, o užtikrinamasis turtas jai bus perleidžiamas tik siekiant tinkamai įgyvendinti užtikrinamojo turto atskyrimo nuo emitento (pakeitimą vertybiniais popieriais inicijavusio subjekto) principą.

Naujo reguliavimo poveikis verslo sąlygoms ir jo plėtrai

Pakeitimo vertybiniais popieriais instituto įtvirtinimas svarbus dėl kelių aspektų:

  • Šis pakeitimas sudaro daugiau galimybių ženkliai sumažinti finansavimosi kaštus. Mažesni finansavimo kaštai yra svarbūs ne tik kredito įstaigoms, bet ir kitiems ne bankinio sektoriaus rinkos žaidėjams, kurie neturi galimybių gauti paprastai tik bankams prieinamų pigesnių trumpalaikių arba centrinių banko finansavimo priemonių. Tokiu būdu netiesioginę naudą gauna ir Lietuvos gyventojai, pavyzdžiui, pigesnės vartojimo ar būsto paskolos.
  • Naujas reguliavimas įveda teisinio tikrumo dėl pakeitimo vertybiniais popieriais instituto taikymo vartojimo kreditų ir kreditų, susijusių su nekilnojamu turtu, davėjų atžvilgiu bei tokiu būdu sudaro prielaidas ne bankinio sektoriaus rinkos žaidėjams efektyviau juo naudotis. Tai didina finansavimo šaltinių ir priemonių spektrą, o tai suteikia galimybę išlaisvinti įmonės kapitalą ir gautomis lėšomis didinti verslo finansavimo galimybes.
  • Pakeitimas vertybiniais popieriais plėtoja kapitalo rinkas.
  • Nauju reguliavimu prisidedama ir prie finansų sektoriaus rizikų diversifikavimo ir bendro finansų sistemos stabilumo ir atsparumo stiprinimo.