Dėl karantino apribojus įprastinių sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, nuotolinių paslaugų teikimas per trumpą laiką daugeliui įstaigų tapo nauja (arba nauja įprastine) veikla. Šiemet, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu 2019 m., nuotolinių konsultacijų pirminės sveikatos priežiūros įstaigose padaugėjo beveik 68 kartus – nuo 11 tūkst. iki 758 tūkst.

Pristatome aktualias naujienas ir reikalavimus, taikomus nuotolines paslaugas teikiančioms sveikatos priežiūros įstaigoms.

Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos rekomendacijos

Sveikatos priežiūros paslaugų teikimas nuotoliniu būdu skiriasi nuo įstaigų veiklos teikiant paslaugas įprastiniu būdu. Todėl būtina papildomai įvertinti įstaigoje naudojamas asmens duomenų saugumo priemones ir dokumentus bei poreikį juos atnaujinti.

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija išleido Rekomendacijas dėl asmens duomenų apsaugos aspektų, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas nuotoliniu būdu. Rekomendacijose teikiami paaiškinimai dėl pacientų tapatybės nustatymo, pokalbių su pacientais įrašymo, pacientų tinkamo informavimo, saugumo priemonių naudojimo ir kitų praktinių klausimų.

Inspekcija taip pat nurodo, kad įstaigos turėtų įvertinti, ar dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo nuotoliniu būdu reikalinga atlikti poveikio duomenų apsaugai vertinimą. Be to, įstaigose turi būti patvirtinta nuotolinio sveikatos priežiūros paslaugų teikimo tvarka (aptariant darbuotojų pareigas, nuotolinio sveikatos priežiūros paslaugų teikimo priemones ir naudojimosi jomis tvarką ir kt.), o darbuotojai turi būti tinkamai su ja supažindinami.

Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimai

Karantino Lietuvoje paskelbimo laikotarpiu visos sveikatos priežiūros įstaigos privalo vadovautis, be kita ko, Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimais, iš kurių aktualiausi:

  • sprendimas dėl ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų etapinio atnaujinimo;
  • sprendimas dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo organizavimo paskelbus karantiną Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Sprendimuose numatomos taisyklės ir reikalavimai:

  • tiesioginio kontakto su pacientu sveikatos priežiūros paslauga teikiama tik tuomet, kai dėl paslaugos specifikos jos neįmanoma suteikti nuotoliniu būdu;
  • įstaigos įpareigojamos atnaujinti ar parengti nuotolinių sveikatos priežiūros paslaugų teikimo tvarkas;
  • įstaigos įpareigojamos pacientams teikti nuotolines paslaugas informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis, kuriomis yra galimybė identifikuoti asmenį;
  • nustatomi principai, kaip teikiamos nuotolinės ambulatorinės konsultacijos „gydytojas–gydytojui“;
  • kiti reikalavimai įstaigoms, kurios ketina teikti sveikatos priežiūros paslaugas, įskaitant odontologijos ir burnos priežiūros paslaugas, tiesioginiu ar nuotoliniu būdu.

Paslaugų teikimą tiesioginio kontakto su pacientu būdu atnaujinančios įstaigos turi parengti planinių ambulatorinių sveikatos priežiūros atnaujinimo ir teikimo planą ir jį suderinti su Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru. Šios įstaigos taip pat turi priklausyti Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai (LNSS) ir paciento duomenis tvarkyti per Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinę sistemą; arba, LNSS nepriklausančios įstaigos, privalo užtikrinti, kad paciento duomenys būtų tvarkomi ir užtikrinamas jų atsekamumas asmens sveikatos priežiūros įstaigos informacinėje sistemoje.

Pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas nuotoliniu būdu

Įprastai pirminių ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą nuotoliniu būdu reguliuoja Pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo organizavimo ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašas. Šis aprašas taip pat galioja karantino laikotarpiu, jei neprieštarauja specialioms taisyklėms, nustatytoms Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo.

Ši tvarka numato:

  • pareigą sveikatos priežiūros įstaigoms vidaus tvarkos taisyklėse nustatyti paciento, norinčio gauti NSP paslaugą, identifikavimo tvarką;
  • pareigą šeimos gydytojui, prieš teikiant paslaugas nuotoliniu būdu, išsiaiškinti subjektyvią paciento sveikatos būklę ir galimybę teikti tokias paslaugas;
  • kitas susijusias įstaigos pareigas.

Šiuo metu Sveikatos apsaugos ministerija rengia reguliavimą, kuris galėtų būti taikomas nuotolinių sveikatos priežiūros paslaugų teikimui (ne tik pirminėms ambulatorinėms sveikatos priežiūros paslaugoms) Lietuvoje pasibaigus karantinui.

 

Mūsų Gyvybės mokslų ir sveikatos apsaugos komanda yra pasirengusi Jums padėti ir patarti visais aktualiais teisiniais klausimais.