Nuo 2021 m. sausio 1 d. Lietuvoje įsigalios Investicijų, Užsieniečių teisinės padėties, Teritorijų planavimo, Žemės, Užimtumo įstatymų pakeitimai. Šiais pakeitimais siekiama skatinti vietines ir užsienio investicijas stambiuose projektuose, vystomuose apdirbamosios gamybos, duomenų apdorojimo ar interneto serverių (prieglobos, angl. hosting) paslaugų srityse.

Stambiu projektu laikomas toks investicijų projektas, dėl kurio įgyvendinimo yra sudaryta stambaus projekto investicijų sutartis su valstybe, pagal kurią investuotojas įsipareigoja sukurti ne mažiau 150, o kai investuojama Vilniuje – ne mažiau kaip 200 naujų darbo vietų, ir investuoja Lietuvoje 20 mln. eurų, o kai investuojama Vilniuje – ne mažiau kaip 30 mln. eurų, vertės privataus kapitalo investicijų.

Tokių stambių investicinių projektų skatinimas taip pat pasireikš:

  • pelno mokesčio lengvata,
  • subsidijomis,
  • „žaliojo koridoriaus“ paketu, kuris numato spartesnes procedūras teritorijų planavimo, statybos, žemėtvarkos, migracijos ir kitose srityse.

Pelno mokesčio lengvata

Naujieji stambių investicinių projektų vykdytojai nuo 2021 m. bus atleidžiami nuo pelno mokesčio

Lietuva, siekdama konkuruoti su kitomis valstybėmis, galinčiomis pasiūlyti kur kas platesnį spektrą mokestinių paskatų investiciniams projektams, įveda naują mokestinę lengvatą stambiems investuotojams. Užsienio ir Lietuvos investicinių projektų vykdytojai, investavę ne mažiau kaip 20 milijonų eurų (kai investuojama Vilniuje – ne mažiau kaip 30 milijonų eurų) ir sukūrę ne mažiau kaip 150 naujų darbo vietų (kai investuojama Vilniuje – ne mažiau kaip 200 naujų darbo vietų) – bus atleisti nuo pelno mokesčio.

Pagrindinės pelno mokesčio lengvatos taikymo sąlygos ir apribojimai:

  • Lengvata bus taikoma tik naujiems užsienio ir Lietuvos kapitalo investiciniams projektams, dėl kurių bus sudaryta investicijų sutartis su valstybe;
  • Lengvata nebus taikoma jau sukauptoms investicijoms – anksčiau veikusios organizacijos, kurios padidins savo investiciją iki lengvatoje numatytos 20/30 milijonų eurų ribos, nebus laikomos naujais investuotojais;
  • Lengvata bus taikoma organizacijoms, kurių pajamos iš apdirbamosios gamybos, duomenų apdorojimo ar interneto serverių paslaugų sudarys ne mažiau kaip 75 % pajamų per atitinkamą mokestinį laikotarpį. Svarbu tai, jog lengvata bus taikoma tik pajamoms, kurias organizacija gavo įgyvendindama stambų projektą;
  • Lengvata taikoma tik tais mokestiniais laikotarpiais, kai organizacija atitinka abu lengvatos reikalavimus, t. y. investicijos į stambų projektą siekia 20 (Vilniuje 30) milijonų eurų sumą, o vidutinis darbuotojų skaičius yra ne mažesnis kaip 150 (Vilniuje 200). Ši lengvata bus taikoma ne ilgiau nei 20 metų nuo stambaus projekto investicijų sutarties įsigaliojimo dienos.

Pelno mokesčio paskata skatins regionų plėtrą

Naujoji Pelno mokesčio lengvata yra labai panaši į Lietuvoje jau kuris laikas taikomą LEZ (laisvųjų ekonominių zonų) lengvatą. Tačiau Pelno mokesčio įstatyme įtvirtinta lengvata stambiems investuotojams neapsiribos konkrečiomis teritorijomis ir bus taikoma bet kurioje Lietuvos vietovėje įsikūrusioms organizacijoms. Tai atspindi dar vieną iš lengvatos tikslų – skatinti įvairių Lietuvos regionų plėtrą.

Užsieniečių įdarbinimo lengvata

Palengvintos sąlygos gauti leidimus laikinai gyventi trečiųjų šalių piliečiams:

  • Itin supaprastinta leidimų laikinai gyventi išdavimo tvarka. Užsieniečiai, atvykstantys dirbti pas stambų investuotoją, atleidžiami nuo pareigos įgyti leidimą dirbti, jiems netaikomi kvalifikacijos atitikties darbo vietai ar darbo patirties reikalavimai. Tokios sąlygos leidžia investuotojams laisvai pasirinkti pas jį dirbsiančius trečiųjų šalių piliečius, itin supaprastina bei pagreitina leidimų laikinai gyventi išdavimo procedūrą, kadangi nebereikia papildomai kreiptis į Užimtumo tarnybą. Pažymėtina, kad darbuotojų, kurie gali gauti leidimą gyventi tokiomis sąlygomis, skaičius nustatomas stambaus projekto investicijų sutartyje;
  • Sutrumpintas leidimų laikinai gyventi išdavimo terminas. Leidimai laikinai gyventi stambaus investuotojo vadovui, akcininkams arba darbuotojams išduodami per 1 mėnesį. Įprastai leidimai laikinai gyventi išduodami ne greičiau negu per 2 mėnesius, išskyrus tam tikras išimtis (pvz. aukštos kvalifikacijos darbuotojus);
  • Ilgas leidimų laikinai gyventi galiojimo terminas. Leidimai stambaus investuotojo vadovui, akcininkams arba darbuotojams gali būti išduodami bei keičiami 3 metų terminui arba darbo/teisėtos veiklos terminui, jeigu jis trunka trumpiau negu 3 metus. Įprastai tokio ilgo galiojimo leidimai laikinai gyventi išduodami tik aukštos kvalifikacijos darbuotojams bei ekonomiškai stiprių valstybių piliečiams. Kitais atvejais leidimai laikinai gyventi išduodami 2 metų laikotarpiui;
  • Galimybė dirbti vos pateikus dokumentus leidimui laikinai gyventi. Stambaus investuotojo darbuotojai gali pradėti dirbi iš karto po to, kai pateikia dokumentus išduoti leidimą laikinai gyventi. Tuo tarpu gaunantys leidimus laikinai gyventi kitais pagrindais, dažnu atveju gali pradėti dirbti tik gavę leidimą laikinai gyventi. Tai leis investuotojui netrukdomai vykdyti veiklą bei atitinkamai planuoti darbo pajėgumus;
  • Galimybė atvykti kartu su šeimos nariais. Stambaus investuotojo vadovas, akcininkas bei darbuotojai gali atvykti į Lietuvą kartu su savo šeimos nariais ir atitinkamai gauti jiems leidimus laikinai gyventi. Šiuo metu nekvalifikuoti darbuotojai, turintys leidimus laikinai gyventi darbo pagrindu, šeimos narius gali atsivežti tik po 2 metų gyvenimo Lietuvoje.

Žemės nuomos ir teritorijų planavimo lengvatos

Nuo 2021 m. sausio 1 d. Žemės įstatymo pakeitimu:

  • įtvirtinama galimybė žemę stambiems projektams nuomoti ne aukciono tvarka bei mažesne nei rinkos kaina;
  • leidžiama administraciniu aktu nustatyti servitutus, reikalingus stambių projektų įgyvendinimui, taikant tokią pačią kompensavimo tvarką, kuri yra nustatyta viešiesiems poreikiams nustatomų servitutų kompensavimui.

Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimais atveriama galimybė stambius projektus sparčiai suplanuoti net tose teritorijose, kuriose bendraisiais planais bei kitais teritorijų planavimo dokumentais tokios veiklos galimybė nėra numatyta. Ekonomikos ir inovacijų ministerija galės leisti stambaus investicinio projekto teritoriją suplanuoti taikant valstybei svarbiems projektams nustatytą  planavimo tvarką. Ši tvarka leidžia iš karto rengti prioritetinę galią turėsiantį valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumentą, kurio skundimo ir nesuderinimo galimybės yra ribotos, o planavimo procedūrų terminai – trumpi, įgalinantys planavimą baigti per mažiau nei 6 mėnesius ir pereiti prie projektavimo ir statybos leidimo gavimo. Ši pataisa turėtų išspręsti tas situacijas, kai investuotojai atsisakydavo investuoti potencialiai jiems tinkamose teritorijose dėl to, kad bendrųjų ir specialiųjų planų keitimas užtruktų per ilgai ir būtų sunkiai prognozuojamas.

 

Šiomis paskatomis tikimasi pritraukti naujus stambius užsienio investicinius projektus, skatinti lietuviško verslo plėtrą bei kurti daugiau naujų darbo vietų visoje Lietuvoje, ypač regionuose. Be to, kaip išmokė COVID-19, galimybė turėti gamybinius pajėgumus vietinėje rinkoje ženkliai sumažina neigiamą poveikį verslui valstybėms uždarius sienas ir trūkinėjant tiekimo grandinėms krizinės situacijos akivaizdoje.

Mūsų Pramonės sektoriaus grupės teisininkai yra pasirengę jums padėti ir patarti visais aktualiais teisiniais ir mokesčių klausimais.