Finansų ministerija kartu su Lietuvos banku, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba ir Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centru parengė Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (AML) pakeitimus. Šie pakeitimai buvo pristatyti šių metų kovo 23 d. Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje. Naujienlaiškyje apžvelgiame svarbiausius numatomus pokyčius ir galima jų įtaką kriptoturto sektoriaus dalyviams.
Kriptovaliutų veikla iki šiol laikytina nereguliuojama
Europos Sąjungoje didėjant virtualaus turto paslaugų teikėjų (CASP) skaičiui ir atsižvelgiant į šių dienų pasaulio aktualijas, padidėjusią pinigų plovimo ir teroristų finansavimo virtualiosiomis valiutomis riziką, Europos Sąjungos institucijos raginamos spartinti reglamento dėl Kriptoturto rinkų (MiCA) įsigaliojimo procesą. Nors vieni pagrindinių MiCA tikslų yra sumažinti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką bei sustiprinti vartotojų apsaugą, Europos Sąjungos valstybių institucijos taip pat su nekantrumu laukia, kokie reikalavimai bus taikomi CASP. Taip pat kaip priežiūros institucijoms tai padės sumažinti finansinio stabilumo rizikas.
Iki šiol Lietuvoje kriptovaliutų veikla laikytina nereguliuojama. Todėl bendrovėms, besiverčiančioms su virtualiosiomis valiutomis susijusia veikla pakanka įsteigti įmonę, kuriai taikomi minimalūs kapitalo reikalavimai. Tereikia užregistruoti savo veiklą Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registre, paskirti asmenį, atsakingą už pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įgyvendinimą bei apie tokį asmenį informuoti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą.
Numatomi pokyčiai
AML įstatymo pakeitimo projektas dar nėra paskelbtas viešai, tačiau jame planuojami šie esminiai pokyčiai:
- didinti įstatinio kapitalo dydžio reikalavimus;
- numatyti griežtesnius valdymo ir priežiūros organų narių arba tokių asmenų naudos gavėjų reputacijos reikalavimus;
- numatyti, kad CASP turi veiklą ar jos dalį vykdyti Lietuvoje, turėti Lietuvoje reziduojantį vadovą, įdarbinti AML pareigūną, vykdyti privalomą kliento tapatybės nustatymą ir neatidaryti anoniminių sąskaitų;
- taip pat numatoma skelbti viešą CASP sąrašą.
Kol kas nėra viešai žinoma, ar Lietuvos Respublikos institucijos seks MiCA pavyzdžiu ir numatys įstatinio kapitalo reikalavimus, siekiančius 50-150 tūkst. eurų (priklausomai nuo CASP veiklos rūšies), stiprins vidaus valdymo ir kontrolės reikalavimus. Taip pat neaišku, kokių papildomų pinigų plovimo ir teroristų prevencijos priežiūros reikalavimų tikėtis.
Vis dėlto, rekomenduojame tiek jau Lietuvos Respublikoje veiklą vykdantiems CASP, tiek savo veiklą tik planuojantiems pradėti įsivertinti įstatinio kapitalo reikalavimus, turimo AML dokumentų paketo bei jų laikymosi kokybę, įskaitant ir kliento, ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo procesus, paskirtų AML pareigūnų kompetencijas, valdymo organų bei akcininkų reputaciją.
Tikimasi, kad artimiausiu metu AML įstatymo projektas konsultacijoms bus pateiktas rinkos dalyviams, o Lietuvos Respublikos Seimą AML įstatymo projektas turėtų pasiekti šių metų balandžio-gegužės mėnesiais. Numatoma AML įstatymo pakeitimų įsigaliojimo data – 2022 m. lapkričio 1 d.
Daugės patikrinimų
Matant dideles institucijų pastangas subalansuoti CASP veiklos keliamas rizikas, tikėtina, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba pradės dažniau tikrinti tokias įmones.
Suklusti vertėtų ir licencijuotiems rinkos dalyviams (pavyzdžiui, kredito įstaigoms, mokėjimo ir elektroninių paslaugų teikėjams), teikiantiems paslaugas CASP bei įsivertinti turimas klientų priėmimo, KYB (angl. Know Your Business) / KYC (Know Your Customer) procedūras ir kitas vidines paslaugų teikimo politikas bei taisykles.
CASP ir licencijuoti rinkos dalyviai turėtų iš anksto ruoštis ne tik artėjantiems AML įstatymo pokyčiams, bet ir visiškai reikalavimų, numatytų MiCA, atitikčiai.
