Tinkamas tarptautinių sankcijų įgyvendinimas yra itin aktualus klausimas įmonių vadovams. Sankcionuotų asmenų sąrašų tikrinimas, sektorinių sankcijų taikymas ir išimčių vertinimas turėtų tapti kiekvienos įmonės kasdienybe, o tinkamas sankcijų įgyvendinimas yra visų vadovų pareiga, mat, už šiuos pažeidimus jiems gali grėsti atsakomybė. Parengėme aktualią informaciją apie vadovo atsakomybę už netinkamą sankcijų taikymą ir prevencijos priemones nuo galimų klaidų. Taip pat aptariame vadovų civilinės atsakomybės draudimą, galintį suteikti finansinę apsaugą ginantis nuo galimos atsakomybės, kompensuoti paskirtą baudą ar net atlyginti žalą įmonei ir tretiesiems asmenims.
Sankcijų atitikties politika
Kiekvienai bendrovei rekomenduojame pasirengti ir kasdieninėje veikloje įgyvendinti sankcijų atitikties politiką – vidinę procedūrą, nustatančią aiškų mechanizmą dėl sankcijų rizikos vertinimo, tikrinimo bei reagavimo. Bendrovėje turėtų būti paskiriami darbuotojai, kurie organizuotų sankcijų įgyvendinimą, būtų atsakingi už sutarčių nutraukimą ar stabdymą, reguliarų subjektų, dėl kurių taikomos finansinės sankcijos, sąrašo tikrinimą.
Prieš rengiant sankcijų atitikties politiką, bendrovė turėtų užduoti tris pagrindinius klausimus:
- Kas yra bendrovės klientai bei sutartiniai partneriai? Siekiant nustatyti galutinius naudos gavėjus ir įvertinti sankcijų taikymo rizikas, patariama pasirengti sutarties šalims skirtą klausimyno formą. Taip pat – įvertinti, ar egzistuoja veiksmingas klientus, kitas sutarčių šalis ir jų naudos gavėjus patikrinti skirtas mechanizmas, ar jis – automatizuotas. Kiekviena įmonė gali rasti sau veiksmingiausią sankcionuotų asmenų tikrinimo būdą.
- Kokia yra pagrindinė bendrovės veikla? Su kuriais ekonomikos sektoriais ji yra susijusi? Vieni sektoriniai ribojimai gali būti taikomi prekyba užsiimančioms įmonėms, kiti – paslaugų teikėjams. Sankcijų atitikties politika turėtų orientuotis būtent į konkrečias bendrovei aktualias veiklos sritis ir jiems taikomus apribojimus.
- Kokia yra bendrovės veiklos teritorija? Ypatingas dėmesys turi būti kreipiamas į nebendradarbiaujančių valstybių ir teritorijų sąraše esančius subjektus, jų pačių ar jų naudai atliekamas pinigines operacijas bei sandorius.
Gresia ir baudžiamoji atsakomybė
Atsakius į šiuos klausimus ir siekiant užtikrinti, kad į sankcijų taikymą įmonės viduje nebūtų žiūrima pro pirštus, bendrovėms rekomenduojama turėti parengtą sankcijų atitikties politiką. Pavyzdžiui, jei sankcijų taikymas nustatomas vertinant esamus sandorius, jie turėtų būti nedelsiant nutraukiami ar stabdomi įsipareigojimai sankcijų galiojimo laikotarpiui. Naujos sutartys išvis neturėtų būti sudaromos.
Vadovaujantis gerąja JAV Užsienio lėšų kontrolės biuro (OFAC) praktika, sankcijų atitikties politika turėtų būti paremta penkiais pagrindiniais principais:
- Vadovybės įsitraukimas
- Rizikos vertinimas
- Vidinė kontrolė
- Testavimai ir auditas
- Mokymai darbuotojams
Įgyvendinant sankcijų atitikties politiką, svarbus yra ne tik aiškus atsakomybių pasidalijimas, tačiau ir detalus visų su sankcijų patikra bei jų taikymo vertinimu susijusių veiksmų dokumentavimas. Jis reikšmingas tiek galimų patikrinimų metu, tiek vertinant atsakomybės taikymo pagrindus. Nustačius pakankamą atidumo laipsnį, už sankcijų įgyvendinimą atsakingų asmenų atsakomybės klausimas nekils. Rengiant sankcijų atitikties politiką ir užtikrinant jos tinkamą veikimą, rekomenduojame pasitelkti specialistus, padėsiančius užtikrinti, kad vidinės bendrovės procedūros būtų tinkamos ir veiksmingos.
Nepaisant aiškių rekomendacijų ir taikomų praktikų, pastebime, kad ne visi verslininkai supranta būtinybę laikytis sankcijų režimo, už ką gresia atsakomybė. Administracinių nusižengimų kodekse numatytos nuo 200 iki 6000 eurų siekiančios baudos vadovui ar kitam už sankcijų taikymą atsakingam asmeniui. Padarius didelės žalos valstybės interesams gresia ir baudžiamoji atsakomybė – bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki penkių metų.
Pagalba vadovams – vadovų civilinės atsakomybės draudimas
Pasitaiko ir tokių atvejų, kad net efektyvios bendrovės sankcijų atitikties politikos turėjimas nepanaikina galimos vadovo atsakomybės dėl netinkamo sankcijų įgyvendinimo. Tad vis dažniau pažvelgiama į Vadovų civilinės atsakomybės draudimą (D&O, angl. Directors and officers). Toks draudimas gresiant ar kilus atsakomybei gali būti svarbi įmonės vadovų, atsakingų už sankcijų įgyvendinimo sprendimų priėmimą, finansinė apsaugos priemonė. Taip pat, šį draudimą kaip rizikos valdymo priemonę nuo neteisėtų vadovų sprendimų gali naudoti pati įmonė ir jos akcininkai. Svarbu atkreipti dėmesį, kad draudimo išmoka negalėtų būti mokama jei įmonei, apdraustajam vadovui ar žalos reikalaujančiam trečiajam asmeniui būtų taikomos sankcijos.
Vadovų civilinės atsakomybės draudimo pirminis tikslas yra vadovaujančių asmenų gynybos išlaidų atlyginimas, kai reikia gintis nuo pretenzijų ar ieškinių, pareikštų įmonės, akcininkų, kreditorių ar kitų trečiųjų asmenų, kuriais reikalaujama atlyginti žalą dėl neteisingo sankcijų taikymo. Taip pat, gali būti atlyginamos išlaidos gynybai, kai valstybės institucijos pradeda tyrimą, baudos skyrimo procedūrą ar reikalauja kitokio vadovo dalyvavimo (pavyzdžiui, kviečia į apklausą, prašo pateikti dokumentus, paaiškinimus ar pan.). Šis draudimas neretai tampa vienintele finansine pagalba vadovui, įrodinėjančiam, kad jam atsakomybė nekyla, nepriklausomai nuo to, ar pateikti ieškiniai, inicijuoti tyrimai buvo pagrįsti ar ne. Draudžiamojo įvykio atveju draudikas kompensuoja teisines išlaidas nelaukdamas bylos ar tyrimo pabaigos.
Kas nutinka pripažinus vadovo atsakomybę? Tokiais atvejais draudimo sutartis veikia kaip žalos kompensavimo įrankis – draudžiamojo įvykio atveju draudikas už vadovą gali kompensuoti teismo patvirtintą nuostolių atlyginimą, baudas (išskyrus paskirtas baudžiamąja tvarka), iš vadovo priteistas kitų šalių bylinėjimosi išlaidas ir panašiai. Draudikas gali kompensuoti net viešųjų ryšių specialistų paslaugas, suteiktas siekiant atkurti gerą vadovo reputaciją, kuriai galėjo pakenkti teismo procesai ar tyrimai.
Ką turi daryti įmonė ir jos vadovai, kad draudimo apsauga galiotų?
Draudimo apsauga turėtų būti specialiai konstruojama taip, kad padengtų konkrečios įmonės vadovų civilinės atsakomybės rizikas. Pavyzdžiui, nors baudžiamąja tvarka paskirtos baudos vadovams iš esmės negali būti draudžiamos pagal teisės aktų reikalavimus, tačiau kai kurios draudimo sutartys gali riboti teikiamą apsaugą ir administracinėms (pavyzdžiui, paskirtoms vadovui Lietuvos banko) ar civilinės prigimties (kylančioms įmonės sudarytų sutarčių pagrindu) baudoms ir nuobaudoms.
Taip pat, labai svarbu tinkamai vykdyti draudimo sutartyje bei įstatymuose numatytas draudėjo ir apdraustųjų asmenų pareigas, kurias pažeidus draudikas įgyją teisę būsimą išmoką mažinti ar net atsisakyti ją išmokėti. Pavyzdžiui:
- Įsigydama D&O draudimą įmonė privalo atskleisti draudikui išsamią ir teisingą jo prašomą ikisutartinę informaciją.
- Ikisutartinę informaciją apie žinomus esamus ar gręsiančius reikalavimus, teisminius procesus, tyrimus draudikui turi atskiesti ne tik draudiko anketą pasirašantis įmonės vadovas – ši informacija apklausos būdu turi būti surinkta iš visų įmonės vadovų (būsimų apdraustų asmenų).
- Draudikas turi būti nedelsiant informuotas ne tik apie naujus įvykius (pretenzijas, ieškinius, paklausimus, tyrimus), bet ir apie bet kokias aplinkybes (pavyzdžiui, garsinimus pateikti pretenziją žodžiu / raštu), rodančias, kad toks įvykis gali įvykti ateityje.
- Įvykus įvykiui apdraustasis vadovas turi glaudžiai bendradarbiauti su draudiku – teikti jo prašomą informaciją apie įvykį, dokumentus, susiderinti gynybos strategiją, gynybos advokatų pasirinkimą ir gynybos išlaidų biudžetą. Draudimo apsaugos turėjimas nereiškia, kad vadovas turi atsiriboti nuo jo atžvilgiu inicijuoto tyrimo ar bylos. Priešingai, draudiko teikiama gynybos išlaidų kompensacija įgalina vadovą tinkamai gintis, bet nepašalina pareigos daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jis savo atsakomybę apgintų.
Kadangi tiek įstatymas, tiek konkreti draudimo sutartis gali numatyti įvairias, individualias apdraustųjų teises bei pareigas, tad šiame tekste pateikėme tik keletą pagrindinių prevencijos priemonių, galinčių padėti išvengti vadovų atsakomybės, ir tik kelias privalomąsias draudėjo bei apdraustojo vadovo pareigas pagal draudimo sutartį.
