Parengtu naujuoju Vilniaus bendruoju planu (BP) brėžiama sostinės teritorijos plėtros vizija iki 2050-ųjų. Joje norima įtvirtinti ne vieną naujovę, turėsiančią įtakos nekilnojamojo turto (NT) rinkoje veikiantiems žaidėjams. Tiesa, į pirminį dokumentą, šiuo metu derinamą su visuomene, pirštu beda ekspertai, o savivaldybės atstovai prisipažįsta dėl likusių „techninių klaidų“.
Bene pagrindinis BP elementas – mastelis. 2007 m. priimtojo siekia 1:25.000, o naujojo – 1:10.000. Taigi pastarasis 2,5 karto detalesnis. Vis dėlto konkrečių teritorijų planavimo klausimai atskirai galės būti sprendžiami kvartalų detaliaisiais planais.
„Tai ilgai lauktas dokumentas, sprendžiantis daug ligšiolinių problemų ir konkrečiau nusakantis leistinos plėtros rodiklius bei planuojamus pokyčius mieste. Visgi pasirinktas itin detalus reguliavimo metodas, turintis savų grėsmių. Labai daug reglamentų kiekvienai smulkiai teritorijai: užstatymo tipas, foninis aukštis, maksimalus aukštis, užstatymo tankis, užstatymo intensyvumas, maksimalus prekybos pastato plotas. Šiek tiek neramu, ar visi, kam tai aktualu, suskubs įsigilinti, įvertinti rodiklių adekvatumą ir pateikti planavimo pasiūlymus“, – trumpai naująjį dokumentą apibūdina Aušra Mudėnaitė, „Sorainen“ partnerė, viena NT ir statybų praktikos grupės vadovų Lietuvoje.
Visą straipsnį skaitykite vz.lt arba spustelėję šią nuorodą.
