Pasaulyje siaučiant koronaviruso pandemijai ir Lietuvoje paskelbus karantiną, šalies verslas ir ekonomika neišvengiamai susidurs su sunkumais. Vyriausybė jau patvirtino iki 5 mlrd. Eur vertės ekonomikos skatinimo ir pagalbos verslui priemones, taip pat numatoma išplėsti Vyriausybės ir savivaldybių teisę skolintis. Anot partnerio Daivio Švirino, ne visą pagalbą Vyriausybė gali suteikti laisvai – kai kuriems sprendimams būtinas Europos Komisijos (EK) palaiminimas, dėl kurio Lietuvos Vyriausybė kol kas nesikreipė.
Reaguodama į COVID-19 (koronaviruso) sukeltas pasekmes, pirmadienio rytą Vyriausybė patvirtino ekonomikos skatinimo ir pagalbos verslui paketą. Anot finansų ministro Viliaus Šapokos, numatytos priemonės gali siekti iki 5 mlrd. Eur ir sudaryti apie 10 proc. šalies bendrojo vidaus produkto. Numatoma reikalingas lėšas gauti iš įvairių šaltinių – Vyriausybės, valstybės, „Sodros“, Privalomojo sveikatos draudimo fondo rezervų, taip pat iš skolintų lėšų bei Europos Sąjungos (ES) paramos.
Vis dėlto pinigų naudojimas ir parama verslui priklauso ne tik nuo Lietuvos valdžios valios, nes tam tikroms priemonėms būtinas EK sutikimas. Jei tokio leidimo šalis narė iš EK negavo, verslas gautą paramą bus priverstas grąžinti. Sprendžiant iš šiuo metu viešai prieinamos informacijos, Lietuvos Vyriausybė kol kas tokio leidimo neprašė ir patvirtinimo dėl numatomų pagalbos priemonių negavo.
EK leidimas nebūtinas
Vertinant šiandien priimtą Vyriausybės paketą matyti, kad jame numatytos priemonės kol kas nėra nukreiptos į konkretų ekonomikos sektorių. Jomis siekiama subsidijuoti darbo užmokestį, atleisti įmones nuo dalies mokesčių bei paskolų mokėjimo, netaikyti delspinigių už vėluojančius mokėjimus. Kadangi jos nesuteikia pranašumo konkrečioms bendrovėms prieš kitas, patiriančias analogiškus sunkumus, tokiam sprendimui EK leidimas nebūtinas.
ES teisės aktai numato, kad Vyriausybė be papildomo sutikimo gali savo nuožiūra skirti de minimis pagalbą – iki 200 tūkst. Eur paramą, išmokamą per trejus metus. Ji gali būti suteikta bet kokio dydžio bendrovei. EK sutikimas skiriant nacionalinio biudžeto ir ES lėšas taip pat nereikalingas, kai finansuojamas sveikatos priežiūros ar kitų viešųjų paslaugų teikimas kovojant su COVID-19 protrūkiu. Visais kitais atvejais Vyriausybei būtinas EK pritarimas numatomoms taikyti priemonėms.
Galės lanksčiau naudoti valstybės pagalbos mechanizmus
Svarbu pabrėžti, kad pandemiją EK traktuoja kaip „išskirtinį įvykį“, todėl valstybės pagalbai gali būti taikomas palengvintas valstybės pagalbos priemonių įgyvendinimas. Palengvintą įgyvendinimą iliustruoja Italijos pavyzdys – kadangi šalis susiduria su ypač sunkia krize, EK leido šalyje taikyti įvairias paramos schemas smulkioms ir vidutinėms įmonėms. Tarp pagalbos mechanizmų – ir įmonių likvidumo patenkinimas iki 18 mėnesių.
EK kovos su COVID-19 padariniais gaires patvirtino praėjusį penktadienį. Jomis siekiama koordinuoti valstybių veiksmus visos Europos mastu – ES valstybės narės gali lanksčiau naudoti valstybės pagalbos mechanizmus bei Stabilumo ir augimo paktą. Taip siekiama, kad žala piliečiams bei įmonėms – ypač smulkioms ir vidutinėms – būtų kuo mažesnė. Vyriausybėms suteikiama teisė skirti paramą vartotojams ar padėti verslui, kuris susiduria su likvidumo trūkumu.
EK imasi priemonių
Reaguodama į susidariusią situaciją, EK imasi priemonių, kad sprendimai dėl valstybių paramos verslui būtų kuo operatyvesni. Pirmoji EK apie numatomą pagalbos priemonę informavo Danija, leidimą gavusi vos per 24 valandas nuo užklausos pateikimo. Ji prašė pritarimo 91 mln. Danijos kronų (apie 12 mln. Eur) priemonių paketui, kuriuo buvo kompensuoti renginių organizatorių patirti nuostoliai dėl atšauktų renginių.
Kad sprendimai būtų priimami kuo skubiau, EK nuo praėjusios savaitės veikia speciali ekspertų grupė ir karštoji telefono linija. Ja valstybės narės gali konsultuotis dėl teisėtų būdų padėti sunkumus patiriančioms šalies įmonėms. EK taip pat rengia papildomus teisės aktus dėl valstybės pagalbos skyrimo. Tikėtina, kad savo nuomonę pareikš ir valstybės – jos gali prašyti priimti ex ante valstybės pagalbos suderinamumo patvirtinimo metodą. Patvirtinus jį, nereikėtų kiekvieną kartą gauti išankstinio sutikimo taikyti pagalbos priemones.
Šiuo metu Lietuvos Vyriausybės numatyti paramos mechanizmai patenka tarp tų, kuriems EK įsikišimas nereikalingas. Vis dėlto jei būtų nuspręsta skirti paramą individualioms įmonėms ar remti stambias bendroves, kreipimasis į EK būtų neišvengiamas. Guodžia tai, kad ES deda visas pastangas greitai koordinuoti pagalbos paketų patvirtinimą – kaip rodo Danijos pavyzdys, tam nebereikia pusės metų ir svarbiausius sprendimus galima priimti vos per parą.
